2023-03-22 Nr. AB-6634-3-61-3-00098-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-161-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biodegra“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, atsakovas) 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. AD5-23994 (toliau – Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad AAD Vilniaus Aplinkos kokybės skyrius atliko UAB „Biodegra“ planinį-išplėstinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą patvirtinančių dokumentų išrašymo teisėtumo, atliekų tvarkymui ir nuotekų tvarkymui nustatytų reikalavimų laikymosi ir 2022 m. gruodžio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-6752 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuota, kad 2021 m. pareiškėjas perdirbo (R3) 410,93 t lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų (10 01 03), viršydamas leistiną per metus apdoroti šių atliekų kiekį, nustatytą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) 13 lentelėje – 101 t/m, taip pat viršijami didžiausi vienu metu leidžiami laikyti kiekiai, nustatyti Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.2 lentelėje, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

AAD 2022 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. AD5-23994 „Pranešimas apie nustatytą pažeidimą“ informavo pareiškėją apie atliktą planinį patikrinimą ir jo metu nustatytą pažeidimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9, 10 punktuose arba 192 straipsnio 9 dalies 9, 10 punktuose nurodytus požymius. Prie šio pranešimo AAD pridėjo Patikrinimo aktą.

Teismas, susipažinęs su skundžiamo Sprendimo turiniu, nustatė, kad jame yra nurodytos tik konstatuojamojo pobūdžio aplinkybės apie atliktą patikrinimą ir nustatytą pažeidimą. Šis dokumentas yra informacinio pobūdžio, jame nesuformuluoti jokie privalomojo pobūdžio nurodymai pareiškėjo ar kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9 ir 10 punktais), teismas darė išvadą, kad pareiškėjui galėtų sukelti teisines pasekmes Patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų pagrindu priimtas sprendimas dėl jam išduoto TIPK leidimo panaikinimo. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad toks sprendimas yra priimtas.

Atsižvelgęs į aktualų teisinį reguliavimą ir teisinę praktiką, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas tėra tarpinis, informacinio pobūdžio procedūros dokumentas ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Tai, kad ginčijamame akte nurodyta jo apskundimo tvarka, nekeičia šio dokumento teisinio vertinimo.

III. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis atsisakyti priimti skundą paremta tam tikrų įrodymų trūkumu, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, yra draudžiama atsisakyti priimti skundą tuo pagrindu, kad skundo priėmimo stadijoje trūksta duomenų ar skundžiamas administracinis aktas nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, skundo priėmimo stadijoje nesant pateiktų dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjui kiltų teisinės pasekmės, negalima vienareikšmiškai vertinti, kad skundžiamas raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė individualų administracinį aktą, kuriame užfiksavo ir nurodė, atsakovo vertinimu, pareiškėjo padarytus vykdomos veiklos teisės aktų pažeidimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Skundžiamame individualiame administraciniame akte pats atsakovas yra nurodęs akto apskundimo tvarką, tai reiškia, kad ir atsakovas vertina, jog priimtas aktas sukuria (gali sukurti) teisines pasekmes UAB „Biodegra“.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi (atstovavimo) 2105,40 Eur išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalis). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo teisminė peržiūra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, kokio pobūdžio yra skundžiamas AAD Sprendimas ir ar jis gali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui.

Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo – AAD 2022 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. AD5-23994 – turinio, juo pareiškėjas buvo informuotas apie AAD 2022 m. gruodžio 1 d. vykdyto patikrinimo metu nustatytą pažeidimą – pareiškėjui išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.3-3/2014 sąlygų pažeidimus (viršyti leidžiamų laikyti ir apdoroti konkrečių atliekų rūšių kiekiai). AAD Sprendime taip pat nurodė jo apskundimo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir AAA) 2023 m. sausio mėnesį raštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad AAA pradėjo TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir paprašė pareiškėjo per 10 darbo dienų pateikti papildomą informaciją ir (ar) paaiškinimus dėl AAD nustatytų pažeidimų.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 191 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įgaliota institucija (AAA), siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVS centras) pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakanka (AAĮ 191 str. 12 d. 8 p.). Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo, o toks sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi (AAĮ 191 str. 13 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnis numato valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančio pareigūno teisę skirti privalomąjį nurodymą sustabdyti konkrečią veiklą dėl TIPK leidimo sąlygų nesilaikymo, susijusio su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą (18 str. 1 d. 2 p.). Kontrolės įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas valstybinę juridinio asmens patikrinimą ir nustatęs pažeidimą, dėl kurio kaltas juridinis asmuo, turi nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą, o, baigus patikrinimą, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą (Kontrolės įstatymo 16 str. 3-4 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 92 punkte nustatyta, jog, siekdama užtikrinti TIPK taisyklių 17 punkte nurodytų principų laikymąsi ir kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal TIPK leidimo sąlygas, o šio leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, AAA, gavusi informaciją iš AAD apie nustatytus leidimo sąlygų pažeidimus, privalo peržiūrėti leidimo sąlygas per du mėnesius, išskyrus atvejus, kai AAD pateikta informacija atitinka AAĮ 191 straipsnyje nurodytus leidimo panaikinimo pagrindus, kai sprendimas turi būti priimtas AAĮ 191 straipsnio 15 dalyje nurodytais terminais.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad patikrinimo aktas yra pagrindas aplinkos apsaugos kontrolę (TIPK leidimo sąlygų kontrolę) vykdančioms institucijoms konstatuoti pažeidimo faktą, o vėliau, įvertinus ūkio subjekto padaryto pažeidimo reikšmingumą ir pobūdį, skirti atitinkamą poveikio priemonę (privalomąjį nurodymą ar TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir keitimą). Bylos duomenimis nustatyta, kad AAA yra pradėjusi pareiškėjui išduoto TIPK leidimo sąlygų peržiūrą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs galutinio AAD ar AAA sprendimo ar įrodymų dėl tokio sprendimo, kuriuo pareiškėjui yra taikyta poveikio priemonė ar pateiktas privalomasis nurodymas, priėmimo fakto.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti AAD Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovo priimtas Sprendimas šiuo metu negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, pakeisti jo teisinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad Sprendimas sukūrė, pakeitė ar panaikino jo teisių apimtį, pažeidė jo teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje laikosi pozicijos, kad patikrinimo aktas (surašytas atliekant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę), kuriame nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti asmenų teisių ir pareigų pasikeitimą, nėra administracinis sprendimas, sukeliantis savarankiškas teisines pasekmes. Tokio akto koregavimas teismo sprendimu neleistų apginti suinteresuoto asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje eAS-556-492/2021). Pažymėtina, jog, pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, savo skunde bei atskirajame skunde nurodytus nesutikimo argumentus galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą, susijusį su Patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra priimtas galutinis sprendimas dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo ar kitos teisės aktuose numatytos sankcijos taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė ne visus atvejus, kada pareiškėjas gali patirti teisines pasekmes, nustačius Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytus pažeidimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas išnagrinėja prašymus dėl išlaidų atlyginimo, priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla nėra išnagrinėta iš esmės, o spręstas tik atskirojo skundo klausimas dėl skundo priėmimo, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė