2025-09-10 Nr. AB-13960-3-61-3-01374-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2509-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01374-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno kolegija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65053, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui atsakovas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) studijų Kauno kolegijoje (toliau – ir Kolegija) pagrindu. Pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. sudarė studijų sutartį ir atvyko į studijuoti, 2025 m. vasario mėnesį pateikė prašymą Kolegijai leisti jam perlaikyti tam tikrus dalykus, tačiau Kolegija šį prašymą nemotyvuotai atmetė, o vėliau suteikė akademines atostogas nuo 2025 m. kovo 6 d. Pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. gavo Sprendimą, kuriuo panaikintas Leidimas dėl pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų Kolegijoje. Taip pat pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. gavo Kolegijos pranešimą, kad pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos. Pareiškėjas ruošiasi kreiptis į teismą dėl Kolegijos atsisakymo leisti jam perlaikyti dalykus (modulius), kad nebūtų pašalintas iš Kolegijos.

2.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas. Pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. gavo Kolegijos pranešimą, kad atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, jam buvo suteiktos akademinės atostogos. Kolegija taip pat pranešė, kad atšaukia savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) studijų Lietuvoje pagrindu išdavimo.

4.2. Migracijos departamentas, įvertinęs visus aktualius duomenis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą. Leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti. Akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kolegija atsiliepime į skundą prašė jo pagrįstumo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Kolegija nurodė, kad pareiškėjas, kaip studentas, buvo supažindintas su Kolegijos studijų tvarka. Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo turimas akademines skolas bei jų apimtį (laiku neatsiskaitė 2 studijų modulių, iš viso 30 kreditų), informavo pareiškėją, kad jis nebegali tęsti studijų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta teikti prašymą dėl studijų pertraukos, taip sudarant galimybę kursą išklausyti kito semestro metu ir neprarasti studento statuso. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad akademinių atostogų laikotarpiu gali tekti išvykti iš šalies. Pareiškėjas pateikė Kolegijai prašymą dėl studijų pertraukos suteikimo nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 rugsėjo 1 d. Kolegijos dekano įsakymu pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Kolegija tinkamai ir laiku įvykdė pareigą užtikrinti pareiškėjo, kaip studento, teises, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl studijų vykdymo tvarkos pažeidimų yra nepagrįsta ir klaidinanti.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Leidime nurodytas pagrindas – studentas.

8.2. Tarp Kolegijos ir pareiškėjo 2023 m. birželio 26 d. sudarytoje studijų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų Verslo fakultete, studijų forma – nuolatinė, studijų programa – (duomenys neskelbtini), studijų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d.

8.3. Kolegijos tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo pareiškėjui nurodyta, kad jis priimtas studijuoti pagal studijų programą, numatoma užsieniečio atvykimo studijuoti data – 2023 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų pabaigos data – 2026 m. birželio 30 d.

8.4. Kolegijos atsakovui pateiktame 2025 m. kovo 6 d. pranešime Nr. 2503-PRNŠ-0334 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis nurodyta, kad pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. kovo 6 d., akademinių atostogų suteikimo priežastis – „Dėl asmeninių priežasčių“.

8.5. Studentų registro duomenyse apie pareiškėją nurodyta, kad studijų nutraukimo / pertraukimo data – 2025 m. kovo 6 d., planuojama grįžimo data – 2025 m. rugsėjo 10 d.

8.6. Kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. VES-71 pareiškėjui ir kitiems 2 asmenims suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

8.7. Sprendimu atsakovas panaikino Leidimą, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

9. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Įstatymo (28 str. 4 d., 35 str.1 d. 14 p, 40 str. 1 d. 6 p., 46 str. 2–3 d., 50 str.1 d. 2 p.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Tvarkos aprašas; 29 p.) nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šias nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas neturi įgaliojimų spręsti dėl trečiojo suinteresuoto asmens Kolegijos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, susijusio su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, įskaitant akademinių atostogų pareiškėjui suteikimą. Todėl teismas šioje byloje plačiau nevertino aplinkybės, susijusios pareiškėjo studijų procesu Kolegijoje, akademinių įsipareigojimų (ne)vykdymu, derybomis tarp pareiškėjo ir studijų įstaigos dėl būdų, kuriais spręstina pareiškėjo situacija, ir pan. Teismas vadovavosi Kolegijos 2025 m. kovo 6 d. pranešime Nr. 2503-PRNŠ-0334 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis nurodyta akademinių atostogų suteikimo priežastimi („Dėl asmeninių priežasčių“), kuri laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytą vieną iš akademinių atostogų suteikimo pagrindų (62 str. 1 d. 11 p.).

11. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja atsakovo aiškintis, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos. Vien faktas, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų Leidimui gauti, yra Įstatyme nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimą priėmė gavęs Kolegijos 2025 m. kovo 6 d. pranešimą Nr. 2503-PRNŠ-0334 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (toliau – ir Pranešimas). Su Pranešimu buvo pateiktas failas „įsak. SP suteikimas 2025-03-06.docx“. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas kvestionavo aplinkybę, ar egzistuoja Kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. VES-71 „Dėl studijų pertraukos suteikimo Verslo fakulteto studentams“ (toliau – Įsakymas), t. y. teisėtas pagrindas priimti Sprendimą. Tokią abejonę pareiškėjo atstovas grindė tuo, kad atsakovas į bylą pateikė savo iniciatyva nuasmenintą Įsakymo tekstą be jokių parašų ar metaduomenų, o Kolegija į bylą pateikė Įsakymo išrašą, kuriame taip pat nėra dekanės parašo. Teismas atmetė šį argumentą remdamasis šiais motyvais: 1) byloje yra Kolegijos Verslo fakulteto dekanės parašu patvirtinta 2025 m. kovo 27 d. pažyma apie studijas Nr. VE5-65, patvirtinanti, jog Įsakymas egzistuoja (nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Kolegijos Verslo fakultete (duomenys neskelbtini) programos nuolatinėse studijose, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje; 2025 m. kovo 6 d. dekano įsakymu Nr. VES-71 suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d.; numatoma studijų baigimo data 2027 m. birželio 30 d.); 2) Kolegijos Verslo fakulteto studijų administratorės 2025 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške, adresuotame pareiškėjui, yra nurodyta apie Įsakymą; 3) Kolegijos į bylą pateiktas Įsakymo išrašas laikytinas atitinkančiu dokumentams keliamus reikalavimus (patvirtintas Kauno kolegijos Verslo fakulteto apvaliu spaudu ir Verslo fakulteto vyriausiosios administratorės parašu bei patvirtinimu, kad išrašas tikras), jį teismui pateikė tinkamus įgaliojimus turinti trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisininkė.

13. Teismas atmetė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovo nurodytą argumentą, kad iš Įsakymo nėra aiški akademinių atostogų suteikimo pradžios data, kadangi: 1) Įsakymo tikrumas yra patvirtintas šioje byloje; 2) bylos nagrinėjimo dalykas nėra Kolegijos priimtų administracinių aktų rengimo ypatumų tyrimas, Kolegijos atstovė patvirtino, kad akademinių atostogų suteikimo pradžia sutampa su Įsakymo priėmimo data; 3) Migracijos departamentui nebuvo pagrindo papildomai aiškintis dėl akademinių atostogų suteikimo pradžios momento, nes Pranešime buvo eksplicitiškai nurodyta, kad suteiktų akademinių atostogų laikotarpis yra nuo 2025 m. kovo 6 d.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčijo Sprendime nurodyto teisinio situacijos kvalifikavimo, kad akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina, todėl neliko Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nurodyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo. Todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė ir konstatavo, kad pirmiau nurodytas vertinimas neprieštarauja Įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms.

15. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Sprendimas, nei šis teismo sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

III. 16. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimą.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos Kolegijoje. Tačiau byloje nepateiktas pasirašytas ir galiojantis Įsakymas, kuriuo pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d., į bylą pateiktas Įsakymas yra nepasirašytas, jame nenurodyta akademinių atostogų pradžia. Todėl neįrodyta, kad ginčo akademinių atostogų pradžia – 2025 m. kovo 6 d. Ši data negali būti preziumuojama. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas, todėl netinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, privalėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečius bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir nustatyti, ar pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti bei kokia apimtimi gintini. Teismas privalėjo atlikti visus būtinus procesinius veiksmus, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

17.2. Pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvos Respublikoje, todėl teismo sprendimas ir Sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Kolegija Pranešime nurodė, kad atšaukia savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams studijų pagrindu (asmuo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas)). Tvarkos aprašo 29.34 punktas nustato, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą, be kita ko, patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas. Be to, kaip nurodė teismas, Įsakymas yra pateiktas, jis yra tinkamai patvirtintas, pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie Įsakymą. Įsakymas buvo pateiktas kartu su Pranešimu. Šį pranešimą dėl pasikeitusių duomenų per MIGRIS gali pateikti tik Kolegija, todėl abejoti jo tikrumu Migracijos departamentas neturėjo pagrindo, Pranešime Kolegija nurodė, jog suteiktų akademinių atostogų laikotarpis prasideda nuo 2025 m. kovo 6 d.

19.2. Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino ginčo šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2025 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 25S65053, kuriuo panaikintas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, studijuoti Kauno kolegijoje (pareiškėjas su Kolegija 2023 m. birželio 26 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat yra pateiktas Kolegijos tarpininkavimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Kolegija prašė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams studijų pagrindu (asmuo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas)). Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. išdavė pareiškėjui Leidimą studijų Kolegijoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p.). Kolegija 2025 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2503-PRNŠ-0334 (Pranešimas), kad atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, jam buvo suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Atsižvelgęs į Pranešimą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą. Sprendime nurodyta, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, jog jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti; akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas bylos faktines aplinkybes bei ginčo šalių argumentus, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir atmetė skundą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui gauti, yra Įstatyme nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, neegzistuoja / jame nėra aiškiai nurodyta akademinių atostogų pradžia.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Įsakymas yra nepasirašytas, jame nenurodyta akademinių atostogų pradžia, o jis (pareiškėjas) atitinka reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek atsakovo Sprendimas turi būti panaikinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

25. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

26. Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinti atvejai, kada studentui gali būti suteikiamos akademinės atostogos: dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui. Suteiktų akademinių atostogų metu studentas nepraranda studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.

27. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 22 d.).

28. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo akademinių atostogų pradžia yra 2025 m. kovo 6 d., o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą Kolegijos 2025 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. VES-71.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo abejones dėl to, ar iš viso egzistuoja Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. VES-71 (kadangi, pareiškėjo teigimu, į bylą pateiktas Įsakymas buvo nuasmenintas, jame nebuvo metaduomenų ar parašų, taip pat iš jo nebuvo aiški ginčo akademinių atostogų pradžios data). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos argumentus, aptarė ir išsamiai įvertino byloje pateiktus duomenis, t. y. Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės parašu patvirtintą 2025 m. kovo 27 d. pažymą apie studijas Nr. VE5-65 (kurioje nurodyta, kad pareiškėjui akademinės atostogos, kurių pradžia – 2025 m. kovo 6 d., buvo suteiktos Įsakymu); Kauno kolegijos Verslo fakulteto studijų administratorės 2025 m. kovo 7 d. elektroninį laišką, adresuotą pareiškėjui, kuriame nurodyta apie Įsakymą (paaiškinta, kad pareiškėjui suteikta studijų pertrauka būtent Įsakymu); Kolegijos pateiktą Įsakymo išrašą (kuris buvo patvirtintas Kauno kolegijos Verslo fakulteto apvaliu spaudu ir Verslo fakulteto vyriausiosios administratorės parašu bei patvirtinimu, kad išrašas tikras). Apeliaciniame skunde nenurodyti teisiškai pagrįsti argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą bei padarytas išvadas aptariamu aspektu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, neegzistavo / negaliojo.

31. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo argumentams, kad byloje nebuvo nustatyta pareiškėjo akademinių atostogų pradžia. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, nėra pagrindo abejoti 2025 m. kovo 6 d. Įsakymo egzistavimu / tikrumu, trečiasis suinteresuotas asmuo Kolegija tiek atsiliepime į skundą, tiek Pranešime Migracijos departamentui patvirtino, kad pareiškėjui akademinės atostogos Įsakymu buvo suteiktos būtent nuo 2025 m. kovo 6 d., t. y. kad akademinių atostogų suteikimo pradžia sutampa su Įsakymo priėmimo data. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui akademinės atostogos Įsakymu buvo suteiktos nuo 2025 m. kovo 6 d., pripažįstama pagrįsta.

32. Vertinant, ar dėl to, kad pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, buvo faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti Leidimą, pirmiausia pažymėtina, jog atsakovas yra nurodęs, kad Kolegija Pranešime nurodė, jog atšaukia savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams studijų pagrindu (asmuo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas)), tačiau Pranešime tokia informacija nėra nurodyta. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė, kad Kolegija atšaukė savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui.

33. Kaip jau minėta, Leidimas pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

34. Konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis. Šioje normoje yra ne tik aptarti bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), tačiau ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas.

35. Vienas iš tokių specialiųjų pagrindų yra įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatant, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.

36. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas nebeįgyvendina faktinio atvykimo – mokymosi – tikslo, t. y. Leidimo panaikinimą iš esmės sieja su tikslinių aplinkybių, dėl kurių Leidimas buvo išduotas, pasibaigimu. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad priimdamas Sprendimą atsakovas nevertino, ar nagrinėjamu atveju priimant Sprendimą egzistavo kurios nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų sąlygų, būtinų studijų tikslu išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti, jų netyrė, nesusiejo su pareiškėjo individualia situacija. Be to, pats pareiškėjui išduotas Leidimas nebuvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Taigi ginčijamame Sprendime nenurodytos nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, galinčios pagrįsti, kad pareiškėjas nebeatitinka reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje studijuojančiam užsieniečiui.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo studijos pagal (duomenys neskelbtini) Kolegijoje nėra nutrauktos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai panaikino Leidimą, kuris būtent ir buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti Kolegijoje pagal minėtą studijų programą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino Leidimą.

38. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog nebuvo pagrindo panaikinti Leidimą, kai jis atitinka reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam Lietuvos Respublikoje. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

40. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

41. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

42. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65053.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Egidijus Šileikis