2020-04-01 Nr. AB-6616-3-62-3-01537-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-855-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01537-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK drausmės būryje kamerų tipo patalpose, kuriose neveikė radijo taškas. Jis 2017 m. gegužės 9 d. dėl neveikiančio radijo taško į pataisos namų administraciją kreipėsi raštu, tačiau gedimai nebuvo pašalinti, todėl 2017 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į įstaigos direktorių. Pareiškėjas gavo atsakymą, kad radijo taškas sugedo nepataisomai, naujas bus nupirktas ir sumontuotas iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. vėl kreipėsi su prašymu išduoti kitą radijo grotuvą arba leisti naudotis asmeniniu, kol bus sutvarkytas radijo taškas. Atsakyme buvo nurodyta, jog įstaiga gedimus pašalino, pakeitė radijo ryšio retransliacijos aparatūrą, todėl prašymas išduoti kitą grotuvą yra nepagrįstas. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė dar vieną skundą dėl radijo taško gedimo, tačiau buvo įkalbėtas skundą atsiimti, kadangi jau yra nupirktas reikiamas stiprintuvas ir radijo ryšys artimiausiomis dienomis bus visiškai sutvarkytas.

2.2. Nesulaukęs radijo ryšio pagerėjimo, pareiškėjas 2017 m. spalio 23 d. vėl pateikė skundą dėl nekokybiško radijo taško ir tik vienos radijo stoties grojimo. Pareiškėjas gavo atsakymą, kad radijo taškas sutvarkytas, o transliuojamų kanalų sąrašas bus peržiūrėtas. Pareiškėjas 2018 m. sausio 24 d. pateikė dar vieną skundą, į kurį buvo atsakyta, kad radijo tinklo laidai ir garsiakalbiai yra pakeisti.

2.3. Pravieniškių PN-AK administracija nuo 2017 m. gegužės 9 d., t. y. devynis mėnesius, vengė atlikti kokybiškus darbus, todėl pareiškėjui reikėjo kentėti be radijo taško arba nuolat klausytis nekokybiško garso (čirškimo). Pareiškėjas dėl tokios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes radijo taškas kamerų tipo patalpose yra vienintelis pramogų ir švietimo šaltinis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus uždarojoje zonoje laidinio radijo taško klausymosi tvarką nustato Nuteistųjų laidinio radijo klausymosi 1-ame sektoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-146, (toliau – ir Tvarkos aprašas). Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų kartais sutrinka Tvarkos apraše patvirtintų radijo stočių signalo kokybė, todėl radijo stotys pakeičiamos kitomis. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio 22 d. raštu buvo atsakyta, jog kamerų tipo patalpose radijo taškas sutaisytas 2017 m. lapkričio 17 d. ir atitinkamomis valandomis transliuojami trys kanalai. Radijo taškus gadina patys nuteistieji, įstaiga trūkumus šalina, tai patvirtina pareiškėjui pateikti atsakymai.

3.2. Pravieniškių PN-AK neturi pareigos pareiškėjui išduoti ar nupirkti naują radijo imtuvą, nes to nenumato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos. Pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti neveikiantis radijo taškas, nesikreipė, skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 punktą kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl uždarojoje zonoje neveikiančio (blogai veikiančio) radijo taško, veikiančios tik vienos radijo stoties. Pravieniškių PN-AK administracija atsakymuose nurodydavo, kad radijo ryšio tinklus gadina patys nuteistieji, tačiau radijo ryšio tinklas nuolat remontuojamas, kad įstaiga šalino gedimus (pakeitė nauja radijo ryšio retransliacijos aparatūra). 2017 m. liepos 22 d. atsakyme atsakovo atstovas pareiškėjui nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos aprašu kamerų tipo patalpose transliuojami šie kanalai: nuo 06.00 val. iki 12.00 val. transliuojamas „Lietuvos radijas“, nuo 12.00 val. iki 18.00 val. – „Radiocentras“, nuo 18.00 val. iki 22.00 val. – „M-1“, ir kad transliuojamų kanalų sąrašas bus peržiūrėtas. 2017 m. liepos 28 d. atsakyme pareiškėjas buvo informuotas, jog yra pradėta naujo radijo imtuvo-stiprintuvo pirkimo procedūra, nes senasis sugedo nepataisomai. Nurodoma naujo radijo imtuvo-stiprintuvo sumontavimo data – 2017 m. rugpjūčio 28 d.

6. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus uždarosios zonos kamerose radijo stotys transliuojamos nesilaikant Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. V-146 nustatytos tvarkos, taip pat nepaneigia aplinkybės, jog radijo transliacijos buvo nekokybiškos (buvo trukdžiai, traškesys ir pan.). Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 28 d. atsakymas patvirtina aplinkybę, kad senajam radijo imtuvui-stiprintuvui sugedus nepataisomai, žadama naują sumontuoti 2017 m. rugpjūčio 28 d., todėl akivaizdu, kad daugiau nei mėnesį laiko radijo imtuvas pareiškėjo kameroje neveikė. Teismas tokius atsakovo atstovo veiksmus pripažino neteisėtais, pažeidžiančiais Eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą bei pernelyg apribojančiais pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

7. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas kentėjimas (kurio skunde pareiškėjas nedetalizavo), nebuvo itin intensyvus, nes specialistų pagalbos padėti tokį kentėjimą sušvelninti jam neprireikė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo emocinė būklė būtų itin pablogėjusi ir pablogėjusi išimtinai dėl kameroje neveikiančio (nekokybiškai veikiančio) radijo taško.

8. Byloje nenustatęs, kad kameroje neveikiančio ar netinkamai veikiančio radijo taško sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 9. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad radijas buvo vienintelis žinių ir pramogų šaltinis, be to, jis 9 mėnesius veikė su trikdžiais (čirkšdavo), nebuvo galima suprasti, kas yra kalbama, arba iš viso neveikė. Atsakovo atstovas pateikdavo atsakymus į pareiškėjo skundus, siekdamas išvengti atsakomybės, bet ne išspręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjas neprivalo kreiptis į psichologus pagalbos, jis skaito psichologines knygas, dirba su savimi ir tai jam padeda labiau, nei vizitai pas psichologą.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

10.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

10.2. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, dėl ko neturtinė žala turėtų būti atlyginta pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, ir netenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Pravieniškių PN-AK kameroje esančio radijo taško netinkamu veikimu, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjui priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą pinigais (900 Eur).

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

15. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 250 str. 1 d.).

17. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)

18. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidimo mastas ir trukmė, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog nustatytas pažeidimas turėjo įtakos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skriauda tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą ir jo nurodomas patirtas neigiamas pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į specialistus pagalbos nebuvimo, t. y. kad, pareiškėjo teigimu, jis į psichologus pagalbos nesikreipė, tačiau skaito psichologines knygas ir taip sau padeda, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktinę situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, tačiau teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog radijo imtuvas buvo vienintelis informacijos gavimo šaltinis, t. y. kad pareiškėjas neturėjo jokių galimybių gauti informaciją („sužinoti, kas vyksta pasaulyje“) kitokiu būdu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė