9f08a67d-360f-4a0a-bfeb-400f257d4344 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr   Administracinė byla Nr.I-82-583/2011 m.;                                                            Proceso Nr. 3-63-3-00726-2010-3  (S)                                                             Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai T.

Ž. (įžanginėje teismo posėdžio dalyje), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovams – Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja 2010 m. spalio 22 d. kreipėsi skundu į teismÄ nurodydama, kad 2010 m. birželio 14 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl antrinės teisimės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvusiam darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) bei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Su praÅ¡ymu pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir gyventojo metinę turto ir pajamų deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., pateiktÄ tarnybai 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-124-10 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB(duomenys neskelbtini), nurodant, kad ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teisinę pagalbÄ atsisakyta teikti neteisėtu pagrindu, atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbÄ užkirsta galimybė ginti jos pažeistas teises, užkirta galimybė iÅ¡ garantinio fondo gauti net minimalų darbo užmokestį ir iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ , kurios neiÅ¡mokėjo buvęs darbdavys. Dėl atsakovo veiksmų vilkinant pateikto praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ ir atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos Konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, užkirsta teisė pasinaudoti Garantinio fondo iÅ¡mokomis.

Dėl patirto pažeminimo, streso, dvasinių ir emocinių sukrėtimų, pergyvenimų ir kt. neigiamų poveikių padaryta neturtinė žala ir ji padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais ir turi būti atlyginta.  2010 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.3-6) pareiškėjos skundas priimtas nagrinėti dalyje:

1. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPB-124-10 panaikinimo;2. dėl 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į valstybės pareigÅ«nÄ R.Valančių;  3. dėl bylinėjimosi bei atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo priteisimo, regreso teisę nukreipiant į valstybės pareigÅ«nÄ R.Valančių priteisimo;2011 m. vasario 21 d.

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas patikslintas skundas (b.l.134-143), kurio priėmimo klausimas iÅ¡spręstas 2011 m. vasario 22 d. teismo nutartimi (b.l.164-167) ir nutarta priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo reikalavimus, kuriais pareiÅ¡kėja padidino reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir praÅ¡o priteisti 1000 000 (vienÄ milijonÄ ) litų neturtinei žalai atlyginti, bei priimtas nagrinėti patikslinto skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R.Valančių nedelsiant priimti sprendimÄ dėl 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pareiÅ¡kėjai bankroto byloje su UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovas – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, veikdama ir kaip atsakovo valstybės atstovė, atsiliepimu į skundÄ (b.l.69-72) nurodė, kad ginčijamas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-124-10 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiÅ¡kėja pateiktoje Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje sÄ moningai deklaravo ne visas deklaruojamu laikotarpiu gautas pajamas, tokiu bÅ«du nevykdė įstatymu numatytų jai pareigų, numatytų VGTPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principÄ (VGTPÄ® 3 straipsnio 4 punktas).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimÄ . Teigia, kad vien ginčijamo sprendimo priėmimas negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjai skunde nurodomus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Be to, pažymi, kad labai panaÅ¡ius nusiskundimus, patirtus dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėja nurodžiusi ir kituose savo skunduose, kuriose atsakovu pripažinta Tarnyba. Mano, kad Å¡ioje byloje nėra nei vienos deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas ir dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai nepagrįstas             Dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės Teismui 2011 m. vasario 22 d. pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ (b.l.155), nurodant, kad pareiÅ¡kėja Klaipėdos VGTPT pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje administracinėje byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad 2011 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakius priimti jos skundÄ dalyje dėl Å iaulių VGTPT sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , negalima Å¡ios administracinės bylos nagrinėti iÅ¡ esmės, nes ji Å¡iÄ nutartį turi teisę apskųsti atskiruoju skundu.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismÄ , siekiant jas apginti.

Teismui atsisakius priimti patikslinto skundo reikalavimus dalyje dėl Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. SP-340-(7.0265) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ , neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nebuvo apribota pareiÅ¡kėjos teisė į teisminę gynybÄ . Teismas nurodė, kad Å¡ie patikslinto skundo reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami atskiroje byloje ir Å¡i byla teisminga Å iaulių apygardos administraciniam teismui. Tai, kad byla teisminga Å iaulių apygardos administraciniam teismui yra kliÅ«tis patikslinto skundo dalį priimti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, tačiau nėra kliÅ«tis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės Å iaulių apygardos administraciniame teisme ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėja gali pasinaudoti.

Antra, pareiÅ¡kėja ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 ir iÅ¡ Å¡io sprendimo neteisėtumo kildina kitus reikalavimus. Ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ , pareiÅ¡kėja jau antrÄ kartÄ kreipėsi į tÄ pačiÄ tarnybÄ siekdama antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant tos pačios tarnybos priimtÄ sprendimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ 2007 m. liepos 19 d. nutartyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A17-714/2007 yra konstatavęs, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad padėtis, kai pareiÅ¡kėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, praÅ¡ydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbÄ tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjo siekio, sÄ Å¾iningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymÄ . 2010 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Nr. A556-964/2010 taipogi konstatuota, kad toks pasirinktas elgesio modelis, kai siekiant antrinės teisinės pagalbos ginčijant tos pačios tarnybos priimtÄ sprendimÄ yra kreipiamasi į tÄ pačiÄ tarnybÄ dėl jos suteikimo, pripažintinas piktnaudžiavimu laiduotomis teisėmis ir siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ pradedant disputus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neturėsiančius naudos nei vienai iÅ¡ disputo Å¡alių.

Å ioje byloje bÅ«tent konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjos siekio kuo operatyviau ir objektyviau iÅ¡nagrinėti bylÄ , sÄ Å¾iningo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis, nes paskyrus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje, prieÅ¡ pat teismo posėdį teikiami praÅ¡ymai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, o jÄ atsisakius suteikti ir ginčijant priimtÄ sprendimÄ vėlgi kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Ä®vardijamų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimui. PrieÅ¡ingu atveju teisminis ginčas bÅ«tų atitrauktas nuo to ginčo nagrinėjimo dėl kuriuo kreiptasi skundu į teismÄ ir dėl kurio iÅ¡sprendimo iÅ¡kelta administracinė byla. T.Ž. atvyko į teismo posėdį, tačiau netenkinus jos pareikÅ¡tų praÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, netenkinus jos pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl teisėjų kolegijos pirmininkaujančio nuÅ¡alinimo, įrodymų paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos (b.l.173-174) atsisakė dalyvauti teismo posėdyje ir iÅ¡vyko iÅ¡ teismo posėdžių salės. Teismas privalomo Å¡alių dalyvavimo teismo posėdyje nebuvo nustatęs, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, pareiÅ¡kėjos, atsakovų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliÅ«timi bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Ä®vardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimÄ tęsti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Skundas netenkintinas. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų vilkinus iÅ¡spręsti jos praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ bei Å¡aliÅ¡kumo priimant ginčijamÄ sprendimÄ Skundo nagrinėjimo ribos ir proceso Å¡alių procesinė padėtis apibrėžta skundo priėmimo stadijoje 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ir 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (b.l.3-6, 164-167) ir Å¡ia apimtimi bus nagrinėjami skundo reikalavimai. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymu, pateiktu ir įregistruotu 2010 m. birželio 14 d. (b.l.73), kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini).

Su praÅ¡ymu pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡o nuoraÅ¡as (b.l.78-80), patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b.l.81), iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas (b.l.82), patvarkymas dėl lėšų areÅ¡to panaikinimo (b.l.83). Atsakovas 2010 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-2092 (b.l.84) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Tarnybos direktorius nutarė nuo jos praÅ¡ymo nagrinėjimo nenusiÅ¡alinti nesant numatytų nusiÅ¡alinimo pagrindų, o taip pat informavo apie bÅ«tinybę pateikti metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su vietos mokesčių administratoriaus žyma apie paskutinius 12 mėnesių, t.y. ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31.

Šį reikalavimÄ argumentavo tuo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme suteikti teisinę pagalbÄ nurodoma Tarnybai pateikta 2010 metų vasario 10 d. deklaracija yra už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 ir tai nėra dokumentas, kuris įrodo jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . 2010 m. liepos 7 d. pareiÅ¡kėja Klaipėdos VGTPT pateikė metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį 2009-07-01 iki 2010-06-30 (b.l.85-88). 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos VGTPT raÅ¡tu Nr. (1.22.)-SR-2353 ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr.(1.22.)-SR-2782 (b.l. 90, 93) kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos patikrinimo ir pateikimo, praÅ¡ant informuoti ar pareiÅ¡kėjos 2010 m. liepos 7 d. pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) deklaracijoje nurodyti teisingi duomenys. 2010 m. liepos 13 d.

Klaipėdos VGTPT raÅ¡tu Nr.(1.7)-SR-2468 pareiÅ¡kėja informuota apie tai, kad jos praÅ¡ymas bus nagrinėjamas tik gavus atsakymÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities VMI (b.l.91). Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. (18.17)-L2-6472, kuris Klaipėdos VGTPT įregistruotas gautu 2010 m. rugsėjo 13 d., informavo, kad palyginus T.Ž. pateiktoje deklaracijoje deklaruotas pajamas su Klaipėdos apskrities VMI gautais duomenimis iÅ¡ juridinių asmenų, galima teigti, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos (b.l.95-96).

Gavęs Å¡iuos duomenis atsakovas Klaipėdos VGTPT 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai.   Garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPÄ®). Å io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

Pagal VGTPÄ® 4 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ . Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norint gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Å io Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal aptartÄ jį teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėja kreipdamasi į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , privalėjo pateikti jos reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , tai yra metinę gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.             Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi praÅ¡ymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , deklaruoja mėnesio, einančio prieÅ¡ mėnesį, kuriuo pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskutinę dienÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki praÅ¡ymo gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ pateikimo dienos.

Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , yra deklaravęs turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) trijų mėnesių, einančių prieÅ¡ mėnesį, kurį pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , laikotarpiu, turimo turto ir gautų pajamų už vienerius metus (12 mėnesių) tam gyventojui deklaruoti nereikia. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi bÅ«ti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.

IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjos 2010 m. birželio 14 d. praÅ¡yme nurodyta deklaracija, pateikta Tarnybai 2010 m. vasario mėnesį, nebuvo galima pagrįsti pareiÅ¡kėjos teisės į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , todėl atsakovas pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigojo pateikti naujÄ deklaracijÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. liepos 2 d. deklaracijos duomenų, Å¡i deklaracija Tarnybai buvo pateikta 2010 m. liepos 7 d. (b.l. 85). Kilus abejonių dėl pareiÅ¡kėjos deklaracijos duomenų teisingumo atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos pateikimo ir Å¡iai pateikus informacijÄ priėmė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo.

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato iÅ¡vados arba 18 straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Å ioje įstatymo normoje nurodytų sprendimo priėmimo termino eigos pradžia sietina ne su praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pateikimo data, o su dokumentų, nurodytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gavimo data (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A146-769/2008). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi bÅ«ti priimtas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi, tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo pateikimo metu suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visÄ Ä¯statymu numatytÄ informacijÄ ir dokumentus, įrodančius praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktos metinės gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracijos duomenų, kuri yra teisę į antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ pagrindžiantis įrodymas, Klaipėdos VGTPT pagrįstai kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI ir reikalavo informacijos susijusios su deklaracijos duomenimis pateikimo.

Taigi iÅ¡ aukščiau paminėtų aplinkybių nustatyta, kad duomenys, pakankami pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui buvo gauti 2010 m. rugsėjo 13 d. (b.l.95) ir tarnyba per VGTPÄ® 18 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 3 darbo dienų terminÄ priėmė sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Todėl teismas nepagrįstais pripažįsta pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, kad atsakovas vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ pagal jos 2010 m. birželio 14 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Dėl Tarnybos direktoriaus nuÅ¡alinimo Sprendžiant valstybės tarnautojo nuÅ¡alinimo ar nusiÅ¡alinimo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, bet ir VieÅ¡ojo administravimo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Å iam principui realizuoti VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra numatytas specialus instrumentas – nuÅ¡alinimo institutas.

Kaip nurodoma Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę;

2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimÄ dėl pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, o sprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nusiÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant bÅ«tų užtikrinta viešųjų interesų virÅ¡enybė.

Taip pat Å¡iame įstatyme nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai). Taigi, ir Å¡iame įstatyme yra įtvirtintas specialus nuÅ¡alinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikysis jiems nustatytų, inter alia pirmiau nurodytų, pareigų.Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ .

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje; institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje, o 5 dalis įtvirtina, jog institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nuÅ¡alinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«ros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡io asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktÄ .

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktÄ apibrėžia kaip situacijÄ , kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, jog ji mano, kad Tarnybos direktorius Rimvidas Valančius turi nusiÅ¡alinti nuo sprendimo priėmimo dėl interesų konflikto, negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip Tarnybos direktoriaus viešųjų ir privačių interesų konfliktas tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, tiek ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo prasme. 2010 m. birželio 14 d. praÅ¡yme (b.l.73-77) nenurodyta konkrečių argumentuotų priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjos manymu yra kilęs interesų konfliktas ir nepateikta jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvų pačios pareiÅ¡kėjos situacijos supratimÄ ir vertinimÄ .

Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog Tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui bÅ«tų pagrindas nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo. PareiÅ¡kėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje, kurioje praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB (duomenys neskelbtini) ir Å¡is sprendimas nėra niekaip susijęs su atsakovo teisių ir pareigų turiniu, todėl R.Valančius, kaip Tarnybos direktorius, neprivalėjo nusiÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo ir jo nurodyti argumentai 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendime atsisakant tenkinti nuÅ¡alinimÄ yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kadangi sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti. BÅ«tent tokia teisminė praktika nuosekliai yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: administracinė byla Nr. A556 – 1314/2009; administracinė byla Nr. A756-921/2009)Dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPB-124-10 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .Kaip jau nurodyta Å¡iame sprendime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ . Pagal VGTPÄ® 4 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norint gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Å io Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Realizuodama Å¡iÄ teisę ir siekdama antrinės teisinės pagalbos, pareiÅ¡kėja Tarnybai 2010 m. liepos 7 d. pateikė deklaracijÄ , su mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimÄ Â (b.l.85-88). Pateiktoje deklaracijoje pareiÅ¡kėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 75 000 litų ir gavo 5367 Lt pajamų (deklaracijos priedai FR0001T ir FR0001P). Deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“ pareiÅ¡kėja nurodė deklaruojamu laikotarpiu gautÄ pajamų sumÄ neatėmus mokesčių 5367 Lt, analogiÅ¡kÄ sumÄ nurodė ir eilutėje gauta pajamų suma atėmus mokesčius.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Realizuodama įvardijamÄ teisę ir aiÅ¡kinantis nurodytas aplinkybes Tarnyba Å¡iame sprendime jau cituotais raÅ¡tais kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI praÅ¡ant suteikti informacijÄ apie T.Ž. gautas pajamas deklaracijoje įvardijamu laikotarpiu. Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. (18.17)-L2-6472, nurodė, kad palyginus T.Ž. pateiktoje deklaracijoje deklaruotas pajamas su Klaipėdos apskrities VMI gautais duomenimis iÅ¡ juridinių asmenų, galima teigti, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos, nes T.Ž. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 gavo pajamų 7393.09 Lt, o deklaracijoje nurodė gavusi tik 5367 Lt socialinio pobÅ«džio pajamų (pajamų rÅ«Å¡ies kodas 70) (b.l.95-96).

Å ias aplinkybes patvirtina ir administracinėje byloje Nr. II-822-57/2010 surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagal kuriuos nustatyta, kad deklaracijoje nebuvo nurodytos gaunamos socialinės iÅ¡mokos iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (b.l.38-42), bei UAB (duomenys neskelbtini) priskaitytas darbo užmokestis (b.l.55-56). Taigi iÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir atsakovas Klaipėdos VGTPT 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPB-124-10 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ atsisakytina teikti nes pareiÅ¡kėja nesilaiko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bendruosius principus.

Å ios aplinkybės buvo įvertintos kaip sÄ moningas neteisingos informacijos apie pajamas pateikimas ir atsiakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punktÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbÄ , o pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , - jeigu paaiÅ¡kėja, kad asmuo sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie ginčo ar bylos esmę, savo turtÄ ar pajamas.

Å ioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nustačius įvardijamus pagrindus (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Vertinant šį teisinį reguliavimÄ akivaizdu, kad faktai dėl neteisingos informacijos pateikimo gali bÅ«ti nustatyti net tik jau paskyrus antrinę teisinę pagalbÄ , bet ir sprendžiant dėl jos paskyrimo, todėl įvardijamas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jei tokia informacija paaiÅ¡kėja iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Todėl teismas privalo įvertinti ir tai, ar iÅ¡ esmės buvo teisinės prielaidos atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ tuo aspektu, jog paaiÅ¡kėjo, kad asmuo sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie ginčo ar bylos esmę, savo turtÄ ar pajamas. Kiekviena iÅ¡ aplinkybių, numatančių savarankiÅ¡kÄ atsisakymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagrindÄ yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti teisinę pagalbÄ . Kolegija pažymi, kad iÅ¡vardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbÄ institucijos (atsakovo) vertinimo rezultatas.

Toks vertinimas dėl vertinamo dalyko savybių gali paaiÅ¡kėti tiek iki sprendimo priėmimo, tiek po to kai priimtas sprendimas suteikti teisinę pagalbÄ . Todėl sprendžiant klausimÄ ar pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingus duomenis apie turtÄ bÅ«tina analizuoti turto deklaravimo tvarkÄ , kuriÄ detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Å¡ių taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2010 03 24 iki 2010 09 03) 8 punktÄ , GTDÄ® 7 straipsnyje nurodyti asmenys, t. y. pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , kuriems pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ reikia deklaruoti turtÄ (įskaitant gautas pajamas) turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtÄ turtÄ , iÅ¡vardytÄ GTDÄ® 3 straipsnio 1 dalyje, ir per tÄ ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas.

Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar piniginę socialinę paramÄ , ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieÅ¡ tÄ mėnesį, kurį buvo paduoti praÅ¡ymai gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Pagal Taisyklių 99 punktÄ FR0001P priedÄ pildo tik gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar piniginę socialinę paramÄ , taip pat piniginę socialinę paramÄ pageidaujančių gauti gyventojų Å¡eimų nariai.

Taisyklių 100 punkte numatyta, kad Å¡iame priede turi bÅ«ti deklaruojamos per deklaracijoje nurodytÄ ataskaitinį laikotarpį visų rÅ«Å¡ių visos gautos pajamos neatėmus mokesčių, taip pat nurodomas sumokėtas pajamų mokestis ir faktiÅ¡kai gautos pajamos. FR0001P priede pajamos turi bÅ«ti nurodomos pagal pajamų rÅ«Å¡is, be to, kiekvieno mėnesio pajamos turi bÅ«ti suraÅ¡omos į skirtingas eilutes. Pagal taisyklių 108-113 punktus FR0001P priedo P5 laukelyje „Sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt)“ turi bÅ«ti nurodoma mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens iÅ¡skaičiuota arba paties gyventojo (ar kito asmens) lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma litais;

FR0001P priedo P6 laukelis „Gauta pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi bÅ«ti nurodoma faktiÅ¡kai gauta pajamų suma atėmus iÅ¡skaičiuotÄ (sumokėtÄ ) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokÄ , taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti); FR0001P priedo P7 laukelyje „Šiame lape nurodyta gyventojo pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi bÅ«ti įraÅ¡omos tame priedo lape nurodytos gyventojo visų rÅ«Å¡ių viso ataskaitinio laikotarpio pajamos (sumuojami tik tų eilučių P6 laukelių duomenys, kuriose P3 laukelio langeliai „Gyventojo“ buvo pažymėti x ženklu);

FR0001P priedo P9 laukelyje „Šiame lape nurodyta vaiko (-ų) pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos tame priedo lape nurodytos vaiko (-ų) visų rūšių viso ataskaitinio laikotarpio pajamos (sumuojami tik tų eilučių P6 laukelių duomenys, kuriose P3 laukelio langeliai „Vaiko“ buvo pažymėti x ženklu); FR0001P priedo P10 laukelyje „Visa šiame lape nurodyta pajamų suma atėmus mokesčius (Lt)“ turi būti įrašomos šiame lape nurodytos gyventojo, jo sutuoktinio ir vaiko (-ų) pajamos (sumuojamos P7, P8 ir P9 laukeliuose nurodytos pajamos).

Pagal Taisyklių 150 punktÄ gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (nurodyti GTDÄ® 7 straipsnyje), AVMI turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iÅ¡ jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su AVMI žyma, kad deklaracija pateikta, grÄ Å¾inamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taisyklių 156.1 punktas numato, kad užpildytÄ deklaracijÄ turi pasiraÅ¡yti turtÄ deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija.

Taigi įvertinus Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarkÄ turinį, akivaizdu, kad juose iÅ¡samiai (su teikiamais deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiais) yra nurodoma turto deklaravimo tvarka ir pareiÅ¡kėja laikydamasi nustatytos tvarkos privalėjo pateikti iÅ¡samius ir teisingus duomenis apie pajamas. PareiÅ¡kėja teikdama 2010 m. liepos 2 d. metinę gyventojo turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (b.l.85-88) deklaracijoje ir deklaracijos priede nurodė tik nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , gautÄ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. - 5367 Lt (pajamų rÅ«Å¡ies kodas 70).

Pateiktoje deklaracijoje nebuvo nurodyta nedarbo draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 13 d. 272.58 Lt (pajamų rÅ«Å¡ies kodas 70), nebuvo nurodytos su darbo santykiais susijusios pajamos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. 1000 litų (pajamų rÅ«Å¡ies kodas 01), priskaitytos pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 1 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ir draudimo įmokas (b.l.54, 56), nenurodytos nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio 30 d.

Klaipėdos m. sav. socialinės paramos skyriaus iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos vaikui ir parama mokinio reikmenims įsigyti - 753.16 Lt. (pajamų rÅ«Å¡ies kodas 70). Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, mokesčių administratorius Tarnybos praÅ¡ymu patikrinęs pareiÅ¡kėjos pateiktos deklaracijos duomenis ir nustatęs, kad jos pateiktoje deklaracijoje tikslu gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , neteisingai deklaruotos pajamos 2010 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. (18.17)L2-6472 (b.l.95-96) informavo, kad pareiÅ¡kėja ataskaitiniu laikotarpiu deklaravo ne visas gautas pajamas.

Tai, kad dalis nedeklaruotų pajamų yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ar pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nėra teisinė prielaida nedeklaruoti Å¡ių pajamų, nes Taisyklių 8 punktas numato prievolę deklaruoti visas pajamas ir Å¡ių pajamų rÅ«Å¡ys bei jų kodai nurodyti Taisyklėse.  Vertinant ar pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ pažymėtina, kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiÅ¡kindamas žodžio sÄ moningas reikÅ¡mę jÄ prilygina žodžio tyčia reikÅ¡mei (sÄ moningai, specialiai).

Taigi iÅ¡ Å¡io aiÅ¡kinimo ir įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja deklaracijoje nenurodė net kelių pajamų Å¡altinių, kurie pagal pajamų sumas negali bÅ«ti pripažįstami menkaverčiais, akivaizdu, kad ji sÄ moningai (tyčia) 2010 m. liepos 2 d. turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo pajamas. Vertinant ar tokio pobÅ«džio deklaracijoje teikiami duomenys gali bÅ«ti pripažįstami neteisingu duomenų pateikimu pažymėtina, kad atitinkamos dalies gautų pajamų nenurodymas deklaracijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip neteisingos informacijos apie pajamas, pagal kurias turi bÅ«ti nustatomas pajamų lygis antrinei teisei pagalbai gauti, pateikimas (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-769/2008). PareiÅ¡kėja nurodo, kad deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities VMI deklarantas, VMI turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtÄ ir pajamas, todėl jos teigimu už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumÄ yra atsakinga ne ji o VMI deklarantas. Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai yra nepagrįsti, nes metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ .

Už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo deklaruojantis turtÄ ir pajamas (VGTPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl deklaracijÄ pildžiusio M.A. veiksmų, teigdama, kad jis suklastojo deklaracijos duomenis. 2010 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu atsisakyta pardėti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl Å¡io nutarimo teisėtumo pasisakyta 2011 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nurodant jog nepadaryta veika, turinti BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Ginčijamas sprendimas priimtas teisiniu pagrindu nurodant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punktÄ , draudžiantį piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, 4 straipsnio 2 punktÄ , įpareigojantį asmenį teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ , 11 straipsnio 6 dalies 8 punktÄ , numatantį, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama kai pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis.

Vertinant įvardijamus teisinius pagrindus, kuriais atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ , nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sÄ vokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiÅ¡kintina pasitelkiant teisės aiÅ¡kinimo taisykles.

Vienas iÅ¡ dažniausiai taikomų teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dų – kalbinis. Kalbinio teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du aiÅ¡kinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstÄ , kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiÅ¡kinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikÅ¡mę pateikia kaip naudojimÄ si kuo piktam, neleistinÄ naudojimÄ si turimomis teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 964/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja siekė antrinės teisinės pagalbos ir praÅ¡ydama Å¡iÄ pagalbÄ suteikti Klaipėdos VGTPT pateikė aukščiau nurodytÄ jÄ turto deklaracijÄ , kurioje sÄ moningai nurodyti neteisingi duomenys apie pajamas, todėl konstatavus, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, todėl Tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagrįstai grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 ir 4 straipsniais numatančiais bendrÄ sias pareigas, bei 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatytuoju pagrindu.

Konstatavus Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir atsakovÄ Klaipėdos VGTPT įpareigoti priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ 2010 m. birželio 14 d. praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjos teismui teikiama 2010-12-16 užpildyta metinė gyventojo turto deklaracija už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30 neÅ¡alina aplinkybių, buvusių jos praÅ¡ymo nagrinėjimo metu, t.y. 2010 m. rugsėjo 15 d.

Ä®vardijama deklaracija yra už kitÄ laikotarpį ir jos duomenys negali bÅ«ti vertinamai sprendžiant 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo teisėtumo klausimÄ . Dėl žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimoAtsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti Civiliniame kodekse. Å io kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilio kodekso 6.246 str.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Å ie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , turi įrodyti, kaip pasireiÅ¡kė turtinės ar/ir neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismÄ patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu pateiktame skunde ir patikslintame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo, dėl tariamų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tarnybos vadovo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nežiÅ«rint to, kad turi bÅ«ti konkretus skundo pagrindas ir nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindžiantys reikalavimo pagrindÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).Kaip jau paminėta teismo sprendime, teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas vilkino sprendimo priėmimÄ dėl pareiÅ¡kėjos 2010 m. birželio 14 d. praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nėra, nes 3 dienų termino priimti sprendimÄ eigos pradžia yra siejama ne su paties praÅ¡ymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų įrodančių praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , teisingumÄ patvirtinančių duomenų) gavimo data (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-397/2007). Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju kai kartu su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nėra pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai įrodantys praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar dėl pateiktų duomenų teisingumo kyla pagrįstų abejonių, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas. Atsakovas pareikėjai nurodė pateikti deklaracijÄ , pagrindžiančiÄ jos teisę į antrinę teisinę pagalbÄ ir jos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo per įstatymo nustatytÄ terminÄ kai tik buvo gauti visi reikalingi duomenys iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Taigi kolegijos iÅ¡vardinti argumentai yra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanų. Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bÅ«tų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo šį reikalavimÄ kildinant net ir iÅ¡ žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.

PareiÅ¡kėja taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo ir palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai.

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai todėl pareiÅ¡kėja negali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                      Remigijus Arminas                                                                                                                                   Vida Stonkuvienė                                                                                                                                   Irena Stulpinienė            Â