A-556-1393-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 1393/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.4; 9.4.4; 8.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 8-10), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 14.4-56-46 dalyje dėl 2010-05-24 patikrinimo akto Nr. 35-85 patvirtinimo ir nurodymo sumokėti į biudžetą 4 106 Lt akcizų delspinigius (cigarečių; įmokos kodas 0295), 13 158 Lt akcizų delspinigius (tabako; įmokos kodas 0315), 1 776 Lt akcizų baudą (cigarečių; įmokos kodas (duomenys neskelbtini)) bei 5 692 Lt akcizų baudą (tabako; įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 68-198.

Pareiškėjas nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Todėl, pareiškėjo manymu, delspinigiai gali būti paskaičiuoti ne už 5 metus, o tik už 180 dienų ir negali viršyti 1 344,22 Lt (24 893 Lt x 180 d. x 0,03 procento). Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių, jeigu tai būtų ekonomiškai ir (ar) socialiai neteisinga. Reikalauti, kad jis sumokėtų delspinigius būtų socialiai neteisinga, nes jis turi didelių finansinių įsipareigojimų valstybei, jo sunki finansinė bei šeimyninė padėtis.

Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-154/2008 2009-05-04 nuosprendžiu pripažino jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199-2 straipsnio 1 dalį ir skyrė 60 MGL (7 500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, prilyginant 36 MGL (4 500 Lt) dydžio baudai. 2010-04-20 į valstybės biudžetą sumokėjo 3 000 Lt baudą. Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu įpareigojo solidariai su kitais nuteistaisiais sumokėti priteistos žalos atlyginimą, palūkanas bei proceso išlaidas.

Teismas taip pat konfiskavo 32 000 cigarečių pakelių, 1 196,48 kg susmulkinto tabako lapų. Du metus teko dirbti UAB „European Building service“ direktoriaus pareigose, tačiau paskutiniu metu pajamų negaudavo, nes bendrovė nuo 2010-01-08 veiklos nebevykdė. Nuo 2010-09-10 jis atleistas iš direktoriaus pareigų, augina ir išlaiko mažametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė A. G. nedirba nuo 2009-04-08, yra registruota Šiaulių darbo biržoje. Nekilnojamojo turto neturi. Įpareigojus jį mokėti delspinigius finansiškai labai nukentėtų jo šeima.

Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009-05-04 nuosprendžiu tuo pačiu įvertino ir jo veiksmus, susijusius su akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių bei tabako – įsigijimu, laikymu ir kt. bei paskyrė 7 500 Lt dydžio piniginę baudą. Kad bauda mokestine prasme irgi yra bausmė, aiškiai nurodyta Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime „Dėl LR ATPK 40 str. pripažinimo netekusiu galios ir 251 str. pakeitimo įstatymo 1 ir 2 str., MAĮ 27 str. 5 d., 50 str. 3 ir 9 d. atitikties LR Konstitucijai“. Baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės – piniginės baudos – tikslas yra finansinis nubaudimas už padarytą teisės pažeidimą.

Baudos paskyrimas MAĮ 139 straipsnyje nustatytais pagrindais reikštų pakartotinį nubaudimą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus. Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad bausti asmenis du kartus už tą pačią veiką draudžiama. Be to, MAĮ 141 straipsnyje yra numatytos galimybės Inspekcijai sprendimu atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos. Viena iš jų – kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžianti mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaro žalos biudžetui (MAĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pareigūnai kratos metu išėmė, o vėliau teismas konfiskavo visas cigaretes bei tabaką, t. y. nelegali produkcija nebuvo realizuota tretiesiems asmenims.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 27-29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad R. K. mokėtinų akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo, t. y. pažeidė jam įstatymo nustatytą pareigą. Mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį delspinigius. Rėmėsi Akcizų įstatymo 2, 10, 11, 24 straipsniais, 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 9 straipsnio 1, 7, 9 dalimis, MAĮ 8 straipsniu, 81 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005-03-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005, 2008-11-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-556-1832/2008, 2009-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-754/2009.

Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį dienos, kaip teigia R. K. Sprendimo priėmimo dieną mokesčių administratorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti patikrinimo akte apskaičiuotų akcizų. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką jei mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos) nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pažymėjo, kad R. K. pripažįsta pareigą mokėti akcizus, todėl, remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teisė priverstinai išieškoti akcizą atsiranda po 41 dienos nuo Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad sunkią asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, patvirtinančiais, jog fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą.

Skundo nagrinėjimo centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje R. K. tokių dokumentų nepateikė. VMI prie FM viršininko 2007-03-28 įsakymu Nr. VA-25 patvirtintos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos 11.2-11.4 punktuose nurodyta, jog bauda neskiriama vadovaujantis MAĮ 136 straipsniu, mokesčių mokėtojui pašalinus mokesčių administratoriaus pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus ar prieštaravimus, taip pat biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui bei atliekant mirusio mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą.

Nurodė, kad R. K. akcizų baudos paskirtos pagrįstai, kadangi aptariamu atveju įstatymai nenumato galimybės baudos neskirti. Pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga mokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT 2007-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-238-07).

Kaip nurodyta apibendrintame MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto paaiškinime, žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Įvertinus aplinkybę, jog prievolės mokėti akcizus atsiradimas pagal minėtą Akcizų įstatymo nuostatą nėra siejamas su akcizų objekto realizavimo sąlyga ir atsižvelgiant į tai, jog R. K. mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta, t. y. nustatytais terminais nesumokėjus akcizo į biudžetą atitinkamu metu nepateko minėtos lėšos, žala biudžetui laikoma padaryta.

Todėl konstatuotina, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 92) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija paaiškino, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu (b. l. 104-109) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl pareiškėjui priskaičiuotų akcizų bei su jais susijusių sumų. Pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotais akcizų delspinigiais ir paskirta bauda. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009-05-04, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-18-154/2009, iškeltą pagal BK 199-2 straipsnio 1 dalį, priėmė nuosprendį, kuriame pripažino R. K. kaltu už tai, kad jis kartu su kitais šešiais asmenimis – A. Šiauriu, G. R., A. V., V. G. (V. G.), K. M. (K. M.) ir A. N. (A. N.) sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuotoje grupėje daryti sunkų ir kelis nesunkius nusikaltimus, t. y. neturėdami licencijos vertėsi tabako gaminių gamyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį − ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, bei pasikėsino iš laikomo 1 196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu „Prima“ bei netikromis rusiškomis banderolėmis.

R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė − paskirta 36 MGL (4 500 Lt) bauda su 32 000 pakelių (640 000 vienetų) cigarečių „Prima“ ir 1 196,488 kg susmulkinto tabako lapų su lapkočiais mišinio sunaikinimu. Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 nuosprendis įsiteisėjęs. Už 2005-08-11 patalpose, esančiose Bačiūnų g. 45, laikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais − banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes smulkintą tabaką ir cigaretes, pareiškėjas akcizų nedeklaravo ir nesumokėjo.

Tuo pagrindu mokesčių administratorius pareiškėjui paskaičiavo mokėtinus mokesčius į biudžetą: 5 920 Lt akcizų (cigarečių), 18 973 Lt akcizų (tabako), 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigių (viso delspinigių: 17 264 Lt), ir paskyrė 1 776 Lt (30 proc.) akcizų (cigarečių) baudą bei 5 692 Lt (30 proc.) akcizų (tabako) baudą (viso baudų: 7 468 Lt). Teismas, spręsdamas, ginčą, vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio akcizų objektą, 1 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 9 straipsnio 7 dalimi, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 dalimi ir 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsniu.

Teismas nurodė, kad mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės atsiranda nauja prievolė − sumokėti už pradelstą laikotarpį delspinigius. Teismas taip pat vadovavosi MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį dienos, kaip teigia pareiškėjas.

Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo Inspekcija, minėto sprendimo priėmimo dieną mokesčių administratorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti patikrinimo akte apskaičiuotų akcizų. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu (per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos) nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pareiškėjas pripažįsta pareigą mokėti akcizus, todėl, remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalies, 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teisė priverstinai išieškoti akcizą atsiranda po 41 dienos nuo Inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo mokėtiną delspinigių dydį. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui apskaičiuotus akcizų delspinigių, vadovavosi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teismas nurodė, kad fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis laikoma sunkia tais atvejais, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Sunkią asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, patvirtinančiais, jog fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui apskaičiuotų akcizų baudų, vadovavosi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei teisės aktų normas, konstatavo, kad pareiškėjui akcizų baudos paskirtos pagrįstai, kadangi aptariamu atveju įstatymai nenumato galimybės neskirti baudos. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad baudžiamojoje byloje paskirtos baudos tikslas yra toks pats, kaip ir mokestinės baudos paskyrimo atveju, t. y. finansiškai nubausti už padarytą teisės pažeidimą, todėl baudos paskyrimas 139 straipsnyje nustatytais pagrindais reikštų pakartotinį pareiškėjo nubaudimą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus.

Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. Teismas rėmėsi LVAT 2007-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-238-2007, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-03-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005, LVAT 2008-11-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-556-1832/2008. Nors pareiškėjas akcentavo, kad biudžetui nepadarė žalos, su tokia jo pozicija teismas nesutiko.

Akivaizdu, kad nemokėdamas akcizų, pareiškėjas padarė žalą biudžetui. Teismas konstatavo, kad Inspekcijos 2010-07-21 sprendimas Nr. 14.4-56-46 dalyje dėl 2010-05-24 patikrinimo akto Nr. 35-85 patvirtinimo ir nurodymo sumokėti į biudžetą 4 106 Lt akcizų (cigarečių) delspinigių, 13 158 Lt akcizų (tabako) delspinigių bei 1 776 Lt akcizų baudą (cigarečių) ir 5 692 Lt akcizų baudą (tabako), taip pat VMI prie FM 2010-08-31 sprendimas Nr. 68-198 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 114-116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal MAĮ delspinigiai gali būti paskaičiuoti ne už 5 metus, o tik už 180 dienų ir negali viršyti 1 344,22 Lt (24 893 Lt x 180 d. x 0,03 procento). Reikalauti sumokėti delspinigius būtų socialiai neteisinga, nes pareiškėjas turi didelių finansinių įsipareigojimų valstybei, be to, jo sunki finansinė bei šeimyninė padėtis.

2. Kad bauda mokestine prasme irgi yra bausmė aiškiai nurodyta Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime „Dėl LR ATPK 40 str. pripažinimo netekusiu galios ir 251 str. pakeitimo įstatymo 1 ir 2 str., MAĮ 27 str. 5 d., 50 str. 3 ir 9 d. atitikties LR Konstitucijai“. Baudos, kaip finansinės sankcijos, pagal savo pobūdį ir tikslus iš esmės nesiskiria nuo administracinių baudų. Ir vienos, ir kitos pažeidėjui sukelia neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, tokiu būdu siekiant nubausti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės - piniginės baudos - tikslas yra toks pat, t. y. finansinis nubaudimas už padarytą teisės pažeidimą. Baudos paskyrimas MAĮ 139 straipsnyje nustatytais pagrindais reikštų pakartotinį nubaudimą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus. Be to, MAĮ 141 straipsnyje yra numatytos galimybės Inspekcijai sprendimu atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudos. Viena iš jų - kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžianti mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaro žalos biudžetui (MAĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pareigūnai kratos metu išėmė, o vėliau teismas konfiskavo visas cigaretes bei tabaką, t. y. nelegali produkcija nebuvo realizuota tretiesiems asmenims.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124-126) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 122) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu, nes, jo nuomone, delspinigiai paskaičiuoti už teisės aktais nenumatytą laikotarpį, neatsižvelgus į sunkią asmens šeimyninę padėtį, bauda paskirta pažeidžiant dvigubos atsakomybės neleistinumo principą.

Dėl delspinigių.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-438/2010 yra pažymėjęs, kad “Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.

Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną.

Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje. Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundą dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas”.

Šią bylą tikrinanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip interpretuoti teisės normų reguliuojančių delspinigių skaičiavimą, todėl tvirtina, kad argumentas dėl maksimalaus tik 180 dienų delspinigių skaičiavimo laiko tarpo nėra pagrįstas.

Mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius už tą laikotarpį, kuris ir fiksuotas administracinėje byloje.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims).

Aplinkybių numatytų Mokesčių administravimo 141 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, todėl šiuo pagrindu mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo tikrai negalėjo būti atleistas.

Tam, kad galėtų būti pasiremta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Iš turimos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas (apeliantas) nėra pensinio amžiaus, duomenų apie neįgalumą nepateikta, nėra įrodymų apie jam reikalingą gydymą, medicininę profilaktiką ir reabilitaciją. Dėl socialinės pašalpos gavimo duomenų irgi nėra. Taigi, jis neatitiko bei neatitinka sąlygų įvardytų Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl negalėjo būti bei negali būti atleistas nuo delspinigių ir pagal kitą Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.

Vadinasi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariama apimtimi turi būti paliktas galioti.

Dėl baudos.

Šiaulių apygardos teismo 2009-05-04 įsiteisėjusiu nuosprendžiu R. K., kartu su kitais asmenimis, buvo nuteistas ir už tai, kad ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ gamybos, tikslu jas realizuoti, pagamino didelį kiekį − ne mažiau 32 000 pakelių cigarečių, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ prekės ženklu. Paskirta bausmė – bauda.

Mokesčių administratorius už 2005-08-11 pagamintas ir laikytas 32000 pakelių cigaretes apskaičiavo atitinkamą sumą akcizų bei su jais susijusias sumas inter alia akcizų baudą.

Tikrinama administracinė byla buvo sustabdyta kol bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011.

Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pakankamai išsamiai pasisakė dėl non bis in idem principo. Viso atlikto aiškinimo perkėlimas į šį baigiamąjį teisės aktą nebūtų racionalus. Atkreiptinas dėmesys tik į keletą aspektų tam, kad būtų visiškai aiškus priimamas sprendimas aptariamoje ginčo dalyje. Paminėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo nurodyta, jog:

1. “Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes“;

2. “Non bis in idem principo pažeidimas negali būti konstatuojamas, jeigu asmuo nubaudžiamas už skirtingus pažeidimus. Tai reiškia, kad pagal Konvencijos nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą“;

3. „<...> turi būti analizuojamas sprendimas, kuriuo asmuo buvo nubaustas pirmą kartą, ir kaltinimai, reiškiami asmeniui pagal naują procedūrą. Paprastai ši informacija turi suteikti duomenis apie faktus, susijusius tiek su pažeidimu, už kurio padarymą asmuo jau nubaustas, tiek su pažeidimu, kuriuo asmuo kaltinamas dar kartą“.

4. „Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: asmuo pirmą kartą nubaustas arba išteisintas galutiniu sprendimu; baudimas antrą kartą nebūtinai turi būti pasibaigęs asmens nuteisimu, pagrįstu galutiniu sprendimu. Konvencija reikalauja, kad asmuo nebūtų antrą kartą net persekiojamas ar teisiamas baudžiamąja tvarka (pvz., žr. Teismo 2001 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą byloje F. F. prieš Austriją (pareiškimo Nr. 37950/97)“.

Iš šios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nubaustas kriminaline bausme.

Pažeidimas, už kurį buvo nubaustas pareiškėjas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, pagal savo pobūdį yra tam tikru mastu panašus į nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą) ir paskirta bauda už mokesčių teisės pažeidimus neabejotinai prilygo jo nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies prasme (administracinė byla Nr. A143-2619/2011).

Skiriant pareiškėjui abi baudas teisinę reikšmę turėjo būtent identiškas faktas – akcizais apmokestinamų prekių turėjimas, mokesčių už jas nesumokėjimas nustatyta tvarka. Iš EŽTT praktikos akivaizdu, kad tai, jog pažeidimų, už kuriuos buvo skirtos baudos pareiškėjui, sudėtys buvo aprašytos šiek tiek skirtingai, dar jokiu būdu nereiškia, kad buvo baudžiama iš esmės ne už tą patį teisės pažeidimą.

Baudomis nubaustas vienas ir tas pats asmuo – R. K.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sprendimas skirti pareiškėjui baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymą negali būti paliktas galioti, nes tai reikštų Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, ta apimtimi, kuria ji draudžia asmenį pakartotinai bausti, pažeidimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo atsisakyta panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 14.4-56-46 dalyje dėl 2010-05-24 patikrinimo akto Nr. 35-85 patvirtinimo ir nurodymo sumokėti į biudžetą 1 776 Lt akcizų baudą (cigarečių; įmokos kodas 0296) bei 5 692 Lt akcizų baudą (tabako; įmokos kodas 0316), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 68-198 ta pačia apimtimi ir šioje dalyje R. K. skundą patenkinti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius