A-552-3109-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-3109/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03208-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domus firma“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Domus firma“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Domus firma“) skundu (b. l. 41-45) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. sausio 22 d. Reikalavimą dėl savavališkos statybos Brastos g. 28 ir 32, Kaune, padarinių pašalinimo Nr. (15.21)-2D-496 (toliau – ir Reikalavimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno miesto vyriausioji specialistė surašė pareiškėjui Savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatė, kad statytojas – pareiškėjas savavališkai vykdo statybos darbus, t .y. krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus, Brastos g. 28 ir 30, Kaune. Savavališkos statybos akto pagrindu 2009 m. gruodžio 15 d. tapati pareigūnė surašė pareiškėjui Statybos sustabdymo aktą. Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2010 m. sausio 14 d. skundą dėl nurodytų aktų panaikinimo. Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas, esant ginčui teisme dėl aukščiau paminėtų administracinių aktų teisėtumo, neturėjo pagrindo reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra rengiamas savavališkų statybų akto pagrindu, t. y. tik konstatavus savavališką statybą, gali būti sprendžiamas reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo rengimo būtinumas, o kadangi savavališkos statybos akto (o taip pat ir statybos sustabdymo akto) teisėtumas buvo nagrinėjamas teisme, Reikalavimas negalėjo būti pateiktas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Reikalavimas yra neteisėtas ir dėl tos priežasties, kad yra priimtas praleidus Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje bei STR. 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20.1 punkte nurodytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos. Atkreipė dėmesį, kad savavališkos statybos aktas Nr. SA-60 yra surašytas 2009 m. gruodžio 15 d., o skundžiamas Reikalavimas priimtas 2010 m. sausio 22 d. Teisės aktai nenumato išimčių, leidžiančių reikalavimą dėl padarinių pašalinimo priimti ir praėjus nustatytam 30 dienų terminui, šis terminas laikytinas naikinamuoju, teisės aktai šio termino atnaujinimo nenumato, todėl šių imperatyvių teisės normų pažeidimas vienareikšmiškai suponuoja Reikalavimo neteisėtumą. Be to, priimant Reikalavimą numatytas reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Skundžiamame Reikalavime iš UAB „Domus firma“ reikalaujama savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2010 m. birželio 30 d., kai tuo tarpu šis patikslintas skundas yra pateikiamas teismui 2012 m. gegužės 9 d. Reikalavimas yra naikintinas ir tuo pagrindu, jog jis objektyviai negali būti įvykdomas, t. y. UAB „Domus firma“ neturi objektyvios galimybės įvykdyti Reikalavimą atgaline tvarka, t. y. iki 2010 m. birželio 30 d.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime (b. l. 62-66) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodžiusi, kad vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis bei išnagrinėjusi Kauno apskrities viršininko administracijos pareiškėjui surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SA-60, 2010 m. sausio 22 d. priėmė skundžiamą Reikalavimą, kuriuo buvo pareikalauta iš statytojo - pareiškėjo savo lėšomis iki 2010 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai įrengtą Neries krantinės gelžbetoninį sutvirtinimą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymi, kad pareiškėjas nei Kauno apskrities viršininko administracijai, nei vėliau Inspekcijai nepateikė jokių statybos Brastos g. 28 ir 32, Kaune teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas surašyti teisėtai ir pagrįstai. Reikalavimas priimtas savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto pagrindu, taip pat yra surašytas vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas. Atsakovo nuomone tai, kad Inspekcija ginčijamą Reikalavimą priėmė vėliau nei per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos, nesudaro pagrindo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 163-166) pareiškėjo UAB „Domus firma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcija pareiškėjo atžvilgiu 2010 m. sausio 22 d. surašė Reikalavimą, kuris buvo surašytas kitų priimtų administracinių aktų: 1) 2009 m. gruodžio 15 d. Savavališkos statybos akto, kuriuo nustatyta, kad statytojas (pareiškėjas) savavališkai vykdo statybos darbus – krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbus, Brastos g. 28 ir 30, Kaune, ir 2) 2009 m. gruodžio 15 d. Statybos sustabdymo akto, pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 14 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą dėl nurodytų aktų panaikinimo. Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad tiek savavališkos statybos aktas, tiek ir savavališkos statybos sustabdymo aktas yra teisėti ir pagrįsti, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d.).

Teismas pabrėžė, kad nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas Reikalavimas neteisėtas todėl, kad priimtas praleidus Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 20.1 p. nurodytą vieno mėnesio terminą. Nurodė, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apskrities viršininko administracija arba Inspekcija pagal šio įstatymo 27 straipsnio atskirose dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima sprendimą pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius arba kreiptis į teismą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-336/2009), įvertinus Statybos įstatymo paskirtį ir taikymo apimtį, statybos dalyvių veiklos reguliavimą, pačios statybos reglamentavimą, sistemiškai aiškinant jo normas, akivaizdu, jog 28 straipsnyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros subjektų pareigos savavališkos statybos atveju bei terminai jų įvykdymui. Pastarieji nustatyti siekiant užtikrinti operatyvų ir savalaikį reagavimą nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina atitinkamų subjektų pareigos atlikti atitinkamus veiksmus ir jokiu būdu neatima tokios teisės bei nedaro tų veiksmų neteisėtais. Priešingas normos aiškinimas, laikant mėnesio terminą naikinamuoju su visomis to pasekmėmis, prieštarautų įstatymo leidėjo siekiui sureguliuoti statybos teisinius santykius, sudarytų galimybę iš neteisės atsirasti teisei. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytas pažeidimas, jog Inspekcija ginčijamą Reikalavimą priėmė vėliau nei per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos, yra neesminis, formalaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Reikalavimas yra neįvykdomas, kadangi jame nurodytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius numatytas iki 2010 m. birželio 30 d., t. y. terminas pasibaigęs ir teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjo atžvilgiu iš karto gali būti taikomos sankcijos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pakankamai suteikta laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (t. y. nustatytas terminas iki 2010 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tuo tarpu Reikalavimas surašytas 2010 m. sausio 22 d), tačiau pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė, net ir tuomet, kai teismo sprendimu buvo nustatyta, kad savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktai priimti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą prašydamas šį terminą pratęsti, vadinasi toks nustatytas terminas pareiškėją visiškai tenkino. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, nedaro priimto administracinio akto neteisėtu ir nėra pagrindas ginčijamam Reikalavimui panaikinti.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentas, kad Reikalavimas yra surašytas konkrečiam asmeniui – G. B., kadangi, kaip matyti, Reikalavimas surašytas UAB „Domus firma“ direktoriui, o tai, kad pasikeitė direktorius, nesuteikia pagrindo pareiškėjui nevykdyti Reikalavimo. Taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad Reikalavimas negalėjo būti surašytas, esant teisminiams ginčams teismuose dėl aktų, kurių pagrindu buvo surašytas reikalavimas, kadangi atsakovo veiksmams nebuvo nustatyta jokių apribojimų, todėl konstatavo, kad Reikalavimas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, atitiko aukščiau ištirtas teisės normas.

III. Pareiškėjas UAB „Domus firma“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 170-172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Reikalavimas yra neteisėtas, kadangi jis buvo surašytas ir pateiktas apeliantui savavališkos statybos akto ir statybos sustabdymo akto pagrindu, kai šių administracinių aktų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme. Apelianto nuomone, atsakovas, esant ginčui dėl šių administracinių aktų teisėtumo, neturėjo pagrindo reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi savavališkos statybos faktas buvo kvestionuojamas.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog ginčijamas Reikalavimas yra objektyviai neįvykdomas, kadangi jame numatytas reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo terminas tiesiog yra pasibaigęs. Be to, skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kokiu būdu apeliantas gali įvykdyti Reikalavimą atgaline tvarka.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Reikalavimas surašytas ne konkrečiai UAB „Domus firma“ direktoriui G. B., o tiesiog UAB „Domus firma“ direktoriui, kadangi pačiame Reikalavime yra aiškiai parašyta, kad reikalavimą turi įvykdyti konkretus asmuo – t. y. UAB „Domus firma“ direktorius G. B.. Todėl teismas tinkamai neįvertino apelianto argumentų, kad ir dėl šios priežasties Reikalavimas yra neįgyvendinamas, kadangi G. B. nebėra UAB „Domus firma“ direktorius.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 177-180) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

Papildomai nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Reikalavimas neteisėtas, kadangi jis surašytas 2009 m. gruodžio 15 d. Savavališkos statybos akto Nr. SA-60 ir Statybos sustabdymo akto Nr. SU-24 pagrindu, kurių teisėtumo klausimas tuo metu buvo nagrinėjamas teisme. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja privalomojo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros sustabdymo esant teisminiam ginčui dėl savavališkos statybos akto ar statybos sustabdymo akto. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, apeliantas turėjo teisę teismo prašyti taikyti vieną iš reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus arba ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos veiksmams nebuvo pritaikyta jokių apribojimų, nebuvo sustabdytas ir ginčijamų aktų galiojimas, todėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros nebuvo pagrindo stabdyti.

2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl Reikalavimo neteisėtumo tuo pagrindu, kad Reikalavime numatytas reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo terminas tiesiog yra pasibaigęs. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, Reikalavimas surašytas 2010 m. sausio 22 d., o juo nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas – 2010 m. birželio 30 d., todėl apeliantui buvo suteikta pakankamai laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo nuostatoms numatančioms galimybę įteisinti savavališką statybą, apeliantas nesikreipė nei dėl naujo reikalavimo numatančio 6 mėnesių terminą padarinių šalinimui įforminimo pagal naujai įsigaliojusio statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 47 p., nei dėl reikalavimo termino pratęsimo pagal Statybos įstatymo 28 str. 3 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą jog toks nustatytas terminas apeliantą visiškai tenkino.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Reikalavimas surašytas asmeniškai G. B., kuris tuo metu buvo UAB „Domus firma” direktoriumi. Pažymi, kad Reikalavimas surašytas juridiniam asmeniui, detalizuojant, kad Reikalavimo surašymo metu UAB „Domus firma“ direktoriumi buvo G. B..

4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atmetė esminius apelianto motyvus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Remiantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas visapusiškai, objektyviai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 22 d. surašyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (15.21)-2D-496 teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui , papildomai nurodant, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip reikėtų įvykdyti Reikalavimą, kai jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs.

Dėl apelianto argumento, kad Reikalavimas surašytas praleidus Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Statybos įstatymo paskirtį bei taikymo apimtį bei pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-306/2009. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyti terminai skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

Ginčijamas Reikalavimas remiasi savavališkos statybos aktu ir statybos sustabdymo aktu, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Tokių aktų apskundimas teismui neatima iš atsakovo teisės surašyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gali būti tik priežastimi pratęsti tokio reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau nedaro jo neteisėtu. Priešingu atveju būtų paneigta paties apelianto minėta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata dėl vieno mėnesio termino taikymo priimti sprendimą pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Apelianto argumentai, kad Reikalavimas surašytas asmeniui, kuris šiuo metu nėra bendrovės direktorius, o Reikalavimo įvykdymo terminas jau pasibaigęs, neturi teisinės reikšmės, nes teismas tikrino Reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą jo surašymo momentui. Juridinio asmens valdymo organų ar administracijos sudėties pasikeitimas negali savaime įtakoti juridinio asmens pareigų bei teisių apimties. Reikalavimas surašytas statytojui Statybos įstatymo prasme, o juo nagrinėjamu atveju yra UAB „Domus firma“. Reikalavimo neįvykdymo pasekmės numatytos Statybos įstatyme, be to, šio įstatymo 28 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, iš kurio pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius gali kreiptis į atsakovą arba teismą dėl termino pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo aiškinti ginčijamo Reikalavimo įvykdymo tvarkos, nes bylos esmė yra Reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne jo vykdymo klausimai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Domus firma“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan