9f0675bf-07b3-404e-aa51-e9ae63895ee6 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

               Administracinio teisės pažeidimo byla              Nr. A2.11.-4185-659/2014                Proceso Nr. 4-06-3-03683-2014-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 50.15.; 39.2.; 52.3. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. spalio 14 d. Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta BalčiÅ«nienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje N. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . n u s t a t ė:

             N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis, 2014-09-29 d. 17:56 val. Klaipėdos krovinių poste, MTV „Geležinkelis“, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas - generalinis direktorius, pateikė TIR knygelę XZ75647066, deklaracijos LRN: LT302520871427200403, transporto priemonėms – priekabai valst. Nr. AR995 ir vilkikui valst. Nr. P237EE39, krovinys – 18 talpų skysčio dažų gamybai. Kaip pirminį dokumentÄ pateikė tranzito lydintįjį dokumentÄ (kopijÄ ) MRN: 14SE60334011CE9C07, tranzito terminas iki 2014-10-03, krovinys neblombuotas.

Pateikto lydinčiojo dokumento MRN: 14SE60334011CE9C07 kopija buvo labai prastos kokybės ir 18-ajame langelyje nebuvo nurodyta transporto priemonė. Užregistravus deklaracijÄ MRN: 14SE60334011CE9C07 NSCTS sistemoje ir joje sutikrinus duomenis, pastebėta, kad 18-ajame langelyje nurodyta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sulyginus transporto priemonių (priekabų) valst. Nr., TIR XZ75647066, deklaracijos LRN: LT302520871427200403 ir lydinčiojo dokumento MRN: 14SE60334011CE9C07 duomenis NSCTS sistemoje, nustatyta, kad minėtos prekės perkrautos iÅ¡ vienos transporto priemonės (priekabos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) į kitÄ transporto priemonę (priekabÄ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atstovas N. K. muitinės raÅ¡tiÅ¡ko leidimo perkrauti prekes iÅ¡ vienos transporto priemonės į kitÄ neturėjo. Deklaracijai MRN: 14SE60334011CE9C07 buvo sugriežtintas kanalas ir atliktas prekių tikrinimas. Pažeidimų nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. K. perkraudamas minėtas prekes iÅ¡ vienos transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į kitÄ transporto priemonę (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) be muitinės pareigÅ«no raÅ¡tiÅ¡ko leidimo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 punktÄ .              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ užsakovo gavo nurodymÄ krovinį transportuoti Å¡aldytuve. Dėl to krovinys buvo perkrautas į transporto priemonę valst Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡aldytuvÄ ).

Jis nežinojo, kad negalima perkrauti krovinio be muitinės pareigÅ«nų žinios. Dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir praÅ¡o skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .              Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, N. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, CMR važtaraščiu, sÄ skaita faktÅ«ra (invoisas), deklaracija MRN 14SE60334011CE9C07, TIR XZ75647066 manifestu ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. K. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.             N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Skiriant nuobaudÄ , vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimÄ , nuostatomis.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).             Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).             Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas dėl nežinojimo. Tai, kad N. K. veiksmai nebuvo nukreipti sÄ moningai siekiant pažeisti muitinio tikrinimo tvarkÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad atlikus sugriežtintÄ prekių patikrinimÄ , daugiau pažeidimų nustatyta nebuvo.

Pažymėtina ir tai, kad N. K. už muitinės taisyklių pažeidimus anksčiau baustas nebuvo, davė nuoÅ¡irdžius ir iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, teismo posėdžio metu pateikė mokymo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad su VÅ¡Ä® „Klaipėdos specialiÄ ja mokykla-daugiafunkciniu centru „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-01 A. K. sudarė mokymo sutartį ir už paslaugas kas mėnesį moka po 550 Lt. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad N. K. padarytas teisės pažeidimas savo pobÅ«džiu nėra pavojingas, itin Å¡iurkÅ¡tus, todėl laikytinas mažareikÅ¡miu.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimu žala valstybei nepadaryta, byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje, yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis.             Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, N. K. asmenybę, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ N. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. K. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , skirtina administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda.             Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 301 straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 3022 straipsniu, 3024 straipsniu,             n u t a r ė:

             N. K. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , taikant LR ATPK 30(1) str., paskirti nuobaudÄ â€“ 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) (289,62 EUR) baudÄ .                           IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtÄ baudÄ bÅ«tina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.             Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Violeta BalčiÅ«nienė                          Â