2020-05-27 Nr. AB-10559-3-62-3-00548-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-379-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00548-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) panaikinti 2019 m. spalio 25 d. Marijampolės pataisos namų nutarimu Nr. Nr. 82/042-354 skirtą drausminę nuobaudą bei pripažinti, kad įkalinimo įstaiga pažeidė pareiškėjo teises būti nepagrįstai baudžiamam.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo L. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 82/042-354, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda bei Kalėjimų departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2S-4911, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo Kalėjimų departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 2S-4911, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kuriuo buvo išnagrinėtas jo skundas dėl jam paskirtų nuobaudų, t. y. dėl Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 82/042-354 panaikinimo, gavimo dienos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada gavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2S-4911, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo analogiškas skundas pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 23 d. (administracinė byla Nr. I-1737-1047/2020), taigi pareiškėjui jau 2019 m. gruodžio 23 d. buvo žinoma apie priimtą Kalėjimų departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2S-4911.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė (išsiųsdamas paštu) 2020 m. kovo 6 d., todėl pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą, kurio atnaujinti neprašo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal administracinių teismų praktiką, teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti apskritai nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėjo, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo naujausioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS214-261/2017). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str., 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį, pripažinti, kad nebuvo pažeistas skundo padavimo terminas ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju buvo išnaudotos visos neteisminės ginčo sprendimo galimybės. Teigia, kad padavus skundą teismui, senaties terminas sustoja. Skundas buvo paduotas ne tam administraciniam teismui, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išnagrinėto pareiškėjo atskirojo skundo buvo nustatytas skundo nagrinėjimo teismingumas, todėl termino praleidimo priežastys yra akivaizdžios ir jos nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo L. S. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėjas praleido Bausmių vykdymo kodekse nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą, kurio atnaujinti neprašo, todėl sprendė, jog termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad skundas buvo paduotas ne tam administraciniam teismui; po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėto pareiškėjo atskirojo skundo buvo nustatytas skundo nagrinėjimo teismingumas, todėl termino praleidimo priežastys yra akivaizdžios ir jos nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo konkrečiu atveju – ABTĮ) nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš jų – laikytis skundo teismui padavimo terminų.

Pareiškėjas ginčą kelia dėl Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 82/042-354, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, bei Kalėjimų departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 2S-4911, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas neginčija, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo Kalėjimų departamento 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 2S-4911, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, gavimo dienos, tačiau teigia, jis buvo padavęs pirminį skundą ne tam administraciniam teismui ir savo skunde pirmosios instancijos teismui šioje byloje nurodė termino praleidimo priežastis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui apie Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2S-4911 (toliau – ir Sprendimas) jau buvo žinoma 2019 m. gruodžio 23 d., nes tą dieną pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-1737-1047/2020) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Primintina, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d., 2 d., ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su pakartotiniu skundu kreipėsi 2020 m. kovo 6 d., t. y. praėjus 2,5 mėn. nuo bylos duomenimis užfiksuoto sužinojimo apie priimtą Sprendimą momento ir, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai praleidęs Bausmių vykdymo kodekse nustatytą dvidešimt dienų apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą skundo reikalavimams pareikšti, nenurodė jokių objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių skundas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), taigi kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą ir neprašius jo atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pabrėžtina, kad priešingai nei, pavyzdžiui, praleisto ieškinio senaties termino atveju, teismas negali ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, ar pareiškėjas įrodė egzistavus objektyvias ir nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, sukliudžiusias laiku kreiptis į teismą, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-306-629/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pareiškėjui išaiškino, kad skundžiama nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai paduoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė