2016-11-09 Nr. AB-21448-3-61-3-02139-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-660-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02139-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.3; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja U. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, Fondo valdyba, VSDFV) 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2844 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 11 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 6-24-11679 ir Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6-24-17522 bei priteisti 5 431,14 Lt arba 1 572,94 Eur motinystės pašalpos nepriemoką; 2) nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2844 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 11 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 6-24-11679 ir Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6-24-17522 bei įpareigoti Valdybą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal teisinį reguliavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas; 3) panaikinti Valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2544 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 12 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo, Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 6-24-19257 bei priteisti 2 030,02 Eur motinystės pašalpos nepriemoką; 4) nepatenkinus trečiojo prašymo, panaikinti Valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2544 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 12 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo, Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 6- 24-19257 bei įpareigoti Valdybą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal teisinį reguliavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su nurodytuose VSDFV raštuose (sprendimuose atsisakyti nagrinėti prašymus) konstatuotomis aplinkybėmis, jog 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. pateikti prašymai nenagrinėtini, nes buvo praleistas terminas skundui paduoti, o praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausomomis aplinkybėmis, kurios sudarytų prielaidą pareiškėjos prašymus dėl motinystės pašalpos nepriemokos išnagrinėti iš esmės. Teigė, kad yra teisinis pagrindas 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. prašymus dėl motinystės pašalpos nepriemokos perskaičiavimo ir išmokėjimo tenkinti ir priteisti motinystės pašalpos nepriemoką arba, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, įpareigoti VSDFV atlikti veiksmus, kuriais būtų ištaisyta Konstitucijai prieštaraujanti padėtis ir būtų priimti administraciniai sprendimai dėl motinystės pašalpos nepriemokos perskaičiavimo ir išmokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutarties dalimi atsisakė priimti U. R. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 6-24-11679 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6-24-17522 bei priteisti 5 431,14 Lt arba 1 572,94 Eur motinystės pašalpos nepriemoką; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 6-24-19257 bei priteisti 2 030,02 Eur motinystės pašalpos nepriemoką; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal teisinį reguliavimą, atitinkantį Konstitucijos nuostatas; priėmė U. R. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2844 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 11 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-2544 atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 12 d. prašymą dėl motinystės pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nepriemokos apskaičiavimo ir sumokėjimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindė atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipdamasi į Valdybą dėl teritorinio skyriaus sprendimų teisėtumo nors ir pradėjo šią procedūrą, tačiau ginčas dėl teritorinio skyriaus sprendimų Valdyboje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes pareiškėjos skundą buvo atsisakyta nagrinėti neatnaujinus termino skundui paduoti. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė, kad pareiškėja privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra tinkamai pasinaudojusi.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimas, t. y. Valdyba nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl apskaičiuotos ir išmokėtos pašalpos teisėtumo, teismas negali išspręsti reikalavimo dėl pašalpos perskaičiavimo. Kol ginčas nėra išspręstas iki galo (nėra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka), teisme negali būti sprendžiamas reikalavimas dėl Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, todėl atskirai taip pat negali būti nagrinėjamas.

III. Pareiškėja U. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti dalį skundo reikalavimų, ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti visus skundo reikalavimus todėl, kad reikalavimai dėl motinystės pašalpos nepriemokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nelaikytini išvestiniais iš VSDFV sprendimų atsisakyti nagrinėti jos prašymus. Priešingai, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (motinystės pašalpos nepriemokos) priteisimo yra pagrindinis reikalavimas, nurodomas teismui adresuotame procesiniame dokumente. VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, atsisakė nagrinėti juos tiek, kiek tai susiję su Vilniaus skyriaus sprendimų dėl motinystės pašalpos apskaičiavimo teisėtumo vertinimu dėl tariamai praleisto termino jiems skųsti.

Tačiau savo atsakymuose (sprendimuose atsisakyti nagrinėti prašymus) visiškai nepasisakė dėl kitų prašymų reikalavimų, t. y. prašymų priimti papildomus administracinius sprendimus, kad pareiškėjai būtų apskaičiuota motinystės pašalpa, atitinkanti Konstitucijos reikalavimus, taip pat nepasisakė dėl motinystės pašalpos nepriemokos išmokėjimo. Darytina išvada, jog savo atsakymuose (sprendimuose atsisakyti nagrinėti prašymus) nutylėdama dėl kitų reikalavimų, ji atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus institucijos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl toks atsisakymas veikti atitinka situaciją, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje – „Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas“.

Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nepagrįstai teigia, jog pareiškėja nėra iki galo pasinaudojusi išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes, VSDFV atsisakius pasisakyti dėl jos prašymuose nurodytų kitų reikalavimų, laikytina, jog ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka šiuo atveju buvo pasinaudota iki galo, todėl pareiškėjai atsiranda teisė tokį VSDFV neveikimą skųsti teismui. Taip pat teigia, jog atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nepriemokos perskaičiavimo ir išmokėjimo sudaro teisinį pagrindą kreiptis į teismą su skundu dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu, atsisakant nagrinėti pareiškėjos prašymą iš esmės) padarytos žalos atlyginimo.

Ieškiniams dėl valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų (neveikimo) paduoti išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikytina, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti visų pareiškėjos prašymų.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o pareiškėjos U. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad išvardyti pareiškėjos argumentai visiškai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio ginčo objektas pirmiausia yra Fondo valdybos sprendimai, kuriais pareiškėjos skundai Fondo valdybai buvo nenagrinėti kaip praleidus kreipimosi terminą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi VSDĮ 37 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šiuo atveju privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija yra Fondo valdyba. Kadangi Fondo valdyba pareiškėjos skundus dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų dėl praleisto skundo padavimo termino nagrinėti atsisakė (VSDĮ 37 str. 1 ir 2 d.), teismas visiškai pagrįstai priėmė nagrinėti tik tą pareiškėjos skundo dalį, kuria buvo skundžiamas Fondo valdybos sprendimų pagrįstumas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu teismas panaikintų skundžiamus Fondo valdybos sprendimus, Fondo valdybai atsirastų pareiga išnagrinėti pareiškėjos skundus dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų iš esmės, todėl pareiškėjos argumentai, jog teismas atsisakydamas priimti dalį pareiškėjos reikalavimų neužtikrino jos realios pažeistų teisių gynybos, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatą, Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik neįvykdytų sprendimų atžvilgiu, todėl pareiškėjos argumentai dėl teismo pareigos priimti jos skundo reikalavimus vien todėl, jog tam tikros Konstitucijos nuostatos, kuriomis vadovavosi Fondo valdybos Vilniaus skyrius, priimdamas sprendimus dėl pareiškėjos motinystės pašalpos skyrimo, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat neturi teisinės reikšmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos U. R. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taip pat ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina taisyklę, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja su skundu kreipdamasi į Valdybą dėl teritorinio skyriaus sprendimų teisėtumo nors ir pradėjo šią procedūrą, tačiau ginčas dėl teritorinio skyriaus sprendimų Valdyboje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes pareiškėjos skundą buvo atsisakyta nagrinėti neatnaujinus termino skundui paduoti. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra tinkamai pasinaudojusi.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kol ginčas nėra išspręstas iki galo (nėra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka), teisme negali būti sprendžiamas reikalavimas dėl Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpą laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, todėl atskirai taip pat negali būti nagrinėjamas.

Įvertinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos U. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis