2023-07-19 Nr. AB-13521-3-62-3-01404-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-498-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01404-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. 7-3026 ir 2022-06-13 raštą Nr. 7-3167; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2S-2035; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpoje Nr. 2 netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameroje buvo netvarkinga elektros instaliacija, patalpoje buvo pelėsis, susikaupę nešvarumai, atsilupusios plytelės, į kamerą netiekiamas karštas vanduo, neišduodamos indų šluostės, indų ploviklis, nėra indaplovės. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, šį plotą dar labiau mažino sporto inventoriaus užimamas plotas, neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjui grasino saugumo valdymo skyriaus specialistas M. K.. Ginčijamame Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. rašte Nr. 7-3167 nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo pretenzijos įstaigai nepagrįstos, kadangi iš to paties rašto turinio matyti, jog 2022 m. balandžio mėn. kamera Nr. 2 buvo suremontuota ir skunde minimi defektai pašalinti.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 7 būrio 13 patalpoje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užuolaidų, dėl to patalpoje vasarą buvo karšta ir pareiškėją iš bokštelio stebėjo pareigūnai. 2022 m. birželio 22 d. pareiškėjui pablogėjo sveikata dėl ilgo buvimo saulėtoje gyvenamojoje patalpoje. Ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta pareiškėjui grąžinti jo asmeninę užuolaidą. Būryje nebuvo virtuvės, mikrobangų krosnelės, kepsninės sumuštiniams, 6 būrio nuteistieji buvo vedami į 7 būrio laisvalaikio patalpas.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo netinkamai maitinamas. Pažymėjo, kad 2022 m. kovo 26 d. jam nebuvo išduota bulvių košė ir šviežių kopūstų salotos. 2022 m. balandžio 20 d. maistas buvo šaltas ir neišduota burokėlių sriuba su bulvėmis. 2022 m. birželio 2 d. vakarienei neišduotos morkų salotos. 2022 m. birželio 13 d. vakarienei buvo patiektos surūgusios morkų salotos. 2022 m. birželio 20 d. vakarienei neišduotas obuolys ir pan. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas jautėsi alkanas, irzlus, negalėjo užmigti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam buvo taikoma ekstradicija iš Jungtinės Karalystės, dėl to pataisos namuose jam turėjo būti suteiktos papildomos garantijos dėl 3 kv. m kameros ploto, jo laikymo suremontuotose patalpose. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, nemigą, neigiamus išgyvenimus.

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpų įrengimas Pravieniškių PN-AK atitiko teisės aktų reikalavimus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu karantino patalpas patikrino ir pažeidimų nenustatė. Jei gyvenamosiose patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), pelėsis patalpose neatsirastų. Patalpų būklė priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio.

7. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato prievolės tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias patalpas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo patalpas. Kamerose indaplovės neįrengtos, o indų ploviklio išdavimo teisės aktai nenumato. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti atsižvelgiant į Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemų ploto. Teisės aktai taip pat nenumato, kad nuteistiesiems gyvenamose patalpose turi būti įrengtos užuolaidos. Vasaros laikotarpiu, kuomet buvo aukšta oro temperatūra, nuteistiesiems buvo išduodami ventiliatoriai. 7 būrio nuteistiesiems pasivaikščiojimo kiemuose yra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad maitinimo organizavimo ir maitinimo paslaugos teikimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigoje veikianti komisija, tiek kitos įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Įstaigos administracija nuolat vykdo prevencines kontrolės priemones, siekdama užtikrinti valgykloje tiekiamo maisto kokybę bei kiekius, atsižvelgiant į patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjui tiekiamas maitinimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų naudojamo psichologinio smurto neatitiko tikrovės. Pareiškėjui atsakymai į skundus buvo pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Į skundus buvo atsakyta išsamiai, nepraleidžiant nustatyto termino, todėl nebuvo pagrindo naikinti pareiškėjo minimus atsakymus į jo skundus. Pareiškėjo elgesio pokyčiai (panikos atakos, nemiga, pergyvenimai) pasireiškė nuo 2021 metais. Šiuos pokyčius įtakojo paties pareiškėjo netinkamas gyvenimo būdas, narkotinių medžiagų vartojimas. Byloje nebuvo jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negalėjo būti nustatytas ir priežastinis ryšys, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems nėra galimybės įsigyti ir su savimi turėti naktinę užuolaidą. Pataisos įstaiga taip pat neprivalo gyvenamosiose patalpose įrengti užuolaidas, kad apsaugoti jose laikomus asmenis nuo tiesioginių saulės spindulių ar užtikrinti jų privatumą. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. 7-3026 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam atsiųstą naktinę užuolaidą, todėl nebuvo pagrindo minėtą sprendimą panaikinti. Atitinkamai Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu pagrįstai pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. skundo nepatenkino ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. atsakymą paliko nepanaikintą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl asmeninės užuolaidos grąžinimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. 7-3026 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2S-2035, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestas kaip nepagrįstas.

11. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu iš esmės nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su ginčijamu Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštu motyvų. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, yra nepagrįstos. Pareiškėjo teigimu, tame pačiame rašte pats atsakovas nurodė, kad 2022 m. balandžio mėn. karantino patalpa Nr. 2 buvo suremontuota ir skunde minimi defektai pašalinti. Taigi, pareiškėjas iš esmės nesutiko su atsakovo 2022 m. birželio 13 d. rašte Nr. 7-3167 išdėstytais argumentais apie tai, kad kalinimo sąlygos karantino patalpoje buvo tinkamos.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie kanalizacijos vamzdžio trūkimą laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d., tokių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei atsakovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dėl fekalijų kvapo kameroje Nr. 2 į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreipėsi ne buvimo šioje kameroje laikotarpiu, bet po mėnesio, t. y. 2022 m. gegužės 2 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų skundęsis tiesiogiai pataisos namų administracijai.

13. Teismas nurodė, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Dėl pareiškėjo argumentų apie nemalonų kvapą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo, susikaupusių nešvarumų ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, vien tik atsakovo 2022 m. birželio 13 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad kameroje Nr. 2 balandžio mėnesį buvo atliktas remontas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

14. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštas Nr. 7-3167 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Atitinkamai Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 2S-2035 pagrįstai pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. skundo nepatenkino ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštą Nr. 7-3167 paliko galioti. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo konstatuota, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštą Nr. 7-3167 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2S-2035, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestas kaip nepagrįstas.

15. Dėl žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad byloje konstatavus, jog ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo šioje dalyje priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trūkumo karantino patalpose ir pasivaikščiojimo kiemuose.

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 patvirtinto „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Įsakymo 2.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas teismo skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo paskirtas į Pravieniškių PN - AK kamerų tipo patalpą Nr. 2, kurios plotas 36,73 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,59 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.

18. Teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, taip pat nenumato reikalavimo pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktą, priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengiama kamerų tipo patalpose. Kita vertus, atsakovas nurodo, kad 7 būrio nuteistiesiems pasivaikščiojimo kiemuose yra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, ir ji veikė. Teismas vertino, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių teismo atmesti kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl netiekiamo karšto vandens, neišduodamos indų šluostės ir indų ploviklio, neįrengtos indaplovės.

20. Teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nenustato reikalavimo kamerų tipo patalpas aprūpinti karštu vandeniu. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 31 punktą, karštas vanduo tiekiamas į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, taip pat nenumato reikalavimo kamerų tipo patalpas aprūpinti indaplovėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių teismo atmesti kaip nepagrįsti.

21. Teismas taip pat pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, nenumato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinti indų plovikliais ar indų šluostėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių teismo atmesti kaip nepagrįsti.

22. Pareiškėjas teigė, kad kameroje Nr. 2 buvo netvarkinga elektros instaliacija (išplėšta rozetė ir atviri laidai), tualete atšokusios plytelės, sutrūkęs kanalizacijos vamzdis, veisėsi tarakonai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kameroje Nr. 2 nebuvo pelėsio, elektros instaliacija, rozetės ir tualeto plytelės kamerų tipo patalpose buvo tvarkingos. Atsakovas remiasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-2661, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu pareiškėjo 2022 m. gegužės 2 d. skunde nurodytų pažeidimų nenustatyta. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad patikrinimo metu sienų plytelės ir elektros instaliacija tvarkinga, nemalonių kvapų patalpoje nebuvo, sutrūkusio vamzdžio ar nuotėkų ant grindų nepastebėta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu kameros Nr. 2 būklė neatitiko nustatytų reikalavimų, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kameros Nr. 2 būklę ginčo laikotarpiu, todėl jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl to, kad kameros būklė ginčo laikotarpiu neatitiko nustatytų reikalavimų, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

23. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. būryje nebuvo virtuvės maisto apdorojimui ir laikymui, kepsninės sumuštiniams. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 6 d.) 6.10 punktą, maisto ruošimo patalpa įrengiama tik lengvosios grupės sąlygomis laikomiems asmenims. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, atsakovas neturėjo pareigos būryje įrengti maisto ruošimo patalpą. Pažymėjo, kad pagal minėtą reglamentavimą virtuvėlės įrengimas nėra privalomas, taip pat nėra reikalavimo aprūpinti nuteistuosius kepsninėmis.

24. Pareiškėjas nurodė, kad 6 būryje nebuvo laisvalaikio kambario ir šio būrio nuteistieji buvo vedami į 7 būrio patalpas. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai (kiekvienam būriui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė to, kad 7 būryje laisvalaikio kambarys buvo įrengtas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuoti. Tačiau teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka tik deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas šiuo atveju skunde tik deklaratyviai konstatavo, kad 6 būrio nuteistieji buvo vedami į 7 būrio patalpas, taip pat, kad neįrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, tačiau konkrečių pažeidimų nedetalizavo ir aplinkybių nepatikslino, t. y. nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

25. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo netinkamai maitinamas, nes ne visas maistas, kuris priklauso pagal valgiaraštį, buvo išduodamas arba jis buvo netinkamos kokybės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) išvadų apie nuteistiesiems tiekiamą netinkamos kokybės maistą, tokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė ir pats pareiškėjas. Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto tvarkymo procesai neatitiktų galiojančio teisinio reglamentavimo. Atsakovas nurodė, kad maitinimo organizavimo ir maitinimo paslaugos teikimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigoje veikianti komisija, tiek kitos įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Pravieniškių PN-AK administracija nuolat vykdo prevencines kontrolės priemones, siekdama užtikrinti valgykloje tiekiamo maisto kokybę bei kiekius, atsižvelgiant į patvirtintus valgiaraščius. Iš Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 25 d. rašto Nr. 7-4066 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą“ buvo matyti, kad 2022 m. birželio 20 d. vakarinio maitinimo metu maisto davinys – obuolys pareiškėjui nebuvo išduotas, šią aplinkybę patvirtino valgyklos vedėja. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju byloje teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad dėl vakarienei neišduoto obuolio pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos teismo atmesti kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad 2022 m. kovo 28 d. jam grasino saugumo valdymo skyriaus specialistas M. K.. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui 2022 m. kovo 28 d. pareigūnas grasino. Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 7-1940 „Dėl skundo“ pažymėjo, kad pareigūnas su pareiškėju bendravo pagarbiai, taktiškai ir korektiškai, o registratoriaus vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog pareigūnas pareiškėjui grasintų.

27. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, nemigą, neigiamus išgyvenimus ir pan., tačiau teismas nenustatė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos buvo matyti, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, taigi skunde nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio ar abstinencijos po vartojimo.

28. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl, teismo vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

30. Pareiškėjo nuomone, teismas neišsireikalavo vaizdo registratorių įrašų, dėl ko nebuvo tinkamai įvertinta pareiškėjo pozicija, nebuvo galimybės teisingai įvertinti aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpoje Nr.

2. Neišsireikalavus vaizdo registratorių įrašų nebuvo galimybės tinkamai įvertinti pareigūno M. K. veiksmų, remtasi tik atsakovo pareiškimais, taip pat šis registratoriaus įrašas patvirtintų pelėsio ir kitas problemas. Be to, nebuvo išsireikalauta liudininkų dalyvavusių įvykyje duomenų, pareigūno M. K. tarnybos laikotarpiu darbo etikos informacijos apie jo vykdomą darbo etiką, ar buvusių skundų dėl panašių ar analogiškų situacijų (kur šiuo metu šiam pareigūnui iškeltos 2 bylos dėl įgaliojimų viršijimo). Nebuvo apklaustas L. N. dėl artimųjų skundų dėl M. K. naudoto psichologinio smurto 2022 m. kovo 28 d. įvykyje. Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad:

1) dėl užuolaidų nebuvimo, pareiškėjas perkaito saulėje, temperatūra patalpoje viršijo net 35 laipsnius šilumos. Dėl tos pačios priežasties buvo stebimas pareigūnių / pareigūnų, negalėjo tinkamai nusirenginėti, privalėjau išjungti šviesą ar slėptis už kampo kur nebuvo matomas, kadangi pamojavus pareigūnėms jos atmojuodavo, todėl žinojo, kad buvo matomas;

2) dėl indų neplovimo indaplovėse ir indų ploviklio neišdavimo buvo pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 15:2021 „Maisto higiena“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.V-675 (2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr.V-753 redakcija);

3) dėl patalpų įrengimo pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) maisto laikymo kambario, tarnybinių patalpų, laisvalaikio kambario, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, atsakovas nevykdė Eksploatavimo taisyklių 6.3, 6.6, 6.8, 6.9, 6.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų (žr. pvz. 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-224-492/2021). Pareiškėjas negalėjo naudotis laisvalaikio / poilsio kambariu, dienotvarkėje patvirtintoje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-258 (pridedama) metu, kadangi visada būdavo užimtas kito būrio nuteistųjų, o valymo patalpų visai nebuvo įrengta, kaip ir tarnybinių patalpų, bendravimui su psichologais;

4) dėl valymo šluosčių neišdavimo, teismas vertino indų šluostes, kurių skunde pareiškėjas nenurodė, nurodė valymo šluostes patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtas valymo inventorius: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, vykdymą, šių įstaigoje nebuvo išduodama;

5) teismo vertinimas, kad karštuoju metų laiku buvo išduodami ventiliatoriai yra klaidingas ir netikslus, 2022 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr.7-5333 tai patvirtinama;

6) neišsireikalavus vaizdo registratorių įrašų teismas negalėjo konstatuoti pažeidimų dėl maisto trūkumo nurodytomis datomis, kurie būtų patvirtinę visus iki vieno maisto trūkumo epizodus, kurie vis dar tęsiasi iki šiol, ko pasėkoje per metus laiko pareiškėjo svoris nukrito 26 kg.

31. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas nepateikdamas vaizdo registratorių įrašų, nepaneigė iškeltų aplinkybių, kas teismo turėjo būti tinkamai įvertinta, bet į tai atsižvelgta nebuvo. Atsakovas nepateikė psichologinio vertinimo ataskaitos teismui, nors pareiškėjas psichologės buvo informuotas, kad tokia ataskaita buvo prašyta ir pateikta administracijai, todėl teismas negalėjo nustatyti kurios priežastys skunde padarė didžiausią žalą sveikatai.

32. Atsakovo atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad šis apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti). Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

34. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymai. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Todėl atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. atsakymo Nr. 7-3026 ir 2022 m. birželio 13 d. atsakymo Nr. 7-3167 bei Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 2S-2035, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. ir nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. 7-3026 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam atsiųstą naktinę užuolaidą, todėl nebuvo pagrindo minėtą sprendimą panaikinti. Atitinkamai Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu pagrįstai pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. skundo nepatenkino ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. atsakymą paliko nepanaikintą. Teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. 7-3026 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2S-2035. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštas Nr. 7-3167 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Atitinkamai Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 2S-2035 pagrįstai pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. skundo nepatenkino ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštą Nr. 7-3167 paliko galioti. Teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštą Nr. 7-3167 ir Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 2S-2035. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat Pravieniškių PN-AK ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėsto aplinkybes ir teigia, kad neišreikalavus vaizdo registratorių įrašų, nebuvo paneigtos nurodytos aplinkybės, ir teismas jų tinkamai neįvertino. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABT) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-jį sektorių atvyko 2022 m. kovo 16 d. ir buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo laikomas 1-jo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 2, nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 1-jo sektoriaus 7 būrio 13 patalpoje.

41. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 26 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas atiduoti jam siųstą užuolaidą apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir privatumui užtikrinti. Pravieniškių PN-AK ginčijamu 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. 7-3026 pareiškėjo prašymo netenkino. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems galimybės pataisos įstaigoje įsigyti ir turėti užuolaidą. Pažymėjo, kad pašto sintiniu pareiškėjui siųsta naktinė užuolaida nėra daiktas, kurį leidžiama nuteistajam gauti, todėl prašymas dėl užuolaidos grąžinimo nebuvo patenkintas. Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 2S-2035 „Dėl skundo“ Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. atsakymą Nr. 7-3026 paliko galioti. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-jį sektorių atvyko 2022 m. kovo 16 d. ir buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo laikomas 1-jo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 2, nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 1-jo sektoriaus 7 būrio 13 patalpoje.

42. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 2 d. skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, reikšdamas nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kameroje Nr. 2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. į karantino patalpą Nr. 2 iš lauko sklido nemalonus fekalijų kvapas dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio, kad tualete buvo atšokusios plytelės, nešvaru, elektros instaliacija netvarkinga. Pareiškėjas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui taip pat reiškė pretenzijas dėl nedezinfekuojamos plaukų kirpimo mašinėlės kirpykloje, apipelijusių, purvinų sienų, besiveisiančių tarakonų kamerų tipo patalpoje Nr. 15 ir pan. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pareiškėjo 2022 m. gegužės 2 d. skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui, o pastarasis – Pravieniškių PN-AK. Atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. gegužės 2 d. skundą Pravieniškių PN-AK ginčijamame 2022 m. birželio 13 d. rašte Nr. 7-3167 nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK yra nepagrįstos. Nurodė, kad kanalizacijos vamzdžio trūkimo skunde nurodytu laikotarpiu nefiksuota. Atkreipė dėmesį, kad patalpas turi valyti patys nuteistieji, kurie jose gyvena, o jei patalpos netvarkingos, ar matėsi pelėsis, reiškia pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo apie tai administracijos. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK su UAB „Dezinfa“ yra sudariusi sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai atliekami reguliariai. Pažymėjo, kad skundo teiginys, jog „liejasi vanduo ant grindų“ neatitinka tikrovės, nuotėkų vamzdis neskylėtas. Nurodė, kad karantino patalpa Nr. 2 balandžio mėn. buvo suremontuota. Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 2S-2035 „Dėl skundo“, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, pareiškėjo skundo nepatenkino ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 13 d. raštą Nr. 7-3167 paliko galioti.

43. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamų administracinių aktų nepagrįstumo ir neteisėtumo pažymi, kad reikalavimai administracinio sprendimo turiniui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; ir kt.). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų administracinių aktų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos panaikinti. Nagrinėjamu pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei skunde iš esmės nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su ginčijamais administraciniais sprendimais motyvų. Pareiškėjas iš esmės nesutiko su atsakovo padarytomis išvadomis. Tačiau matyti, kad ginčijamuose raštuose yra išdėstytas pareiškėjo individualios situacijos vertinimas, jie iš esmės yra teisingi, pagrįsti tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Ginčijamuose aktuose išsamiai išdėstyti teisiniai pagrindai ir objektyvios aplinkybės, įvertinta faktinė situacija.

46. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trūkumo karantino patalpose ir pasivaikščiojimo kiemuose, tuo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai maži, juose neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, nebuvo tiekiamas karštas vanduo, neišduodamos šluostės, indų ploviklis, neįrengtos indaplovės, kameroje Nr. 2 buvo netvarkinga elektros instaliacija (išplėšta rozetė ir atviri laidai), tualete atšokusios plytelės, sutrūkęs kanalizacijos vamzdis, veisėsi tarakonai, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 30 d. būryje nebuvo virtuvės maisto apdorojimui ir laikymui, kepsninės sumuštiniams, 6 būryje nebuvo laisvalaikio kambario ir šio būrio nuteistieji buvo vedami į 7 būrio patalpas, pareiškėjas buvo netinkamai maitinamas, nes ne visas maistas, kuris priklauso pagal valgiaraštį, buvo išduodamas arba jis buvo netinkamos kokybės, pareiškėjui 2022 m. kovo 28 d. grasino saugumo valdymo skyriaus specialistas M. K.. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai dėsto skunde nurodytas aplinkybes teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas jų negalėjo išsiaiškinti, kadangi neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų.

47. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

48. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis.

49. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino visus su šiais nusiskundimais susijusius surinktus įrodymus ir padarė išvadas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

50. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

51. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl ko netenkintinas pareiškėjo skundas. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis.

52. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui aktualių vaizdo registratorių įrašų, tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovas pateikė teismo reikalaujamus įrodymus, susijusius su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurie teismo buvo įvertinti. Pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovas nepateikė vaizdo registratorių įrašų, konkrečiai nenurodo, kokie įrašai, kokių darbuotojų ir kokių datų nebuvo pateikti ir kurių neišreikalavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad dėl 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjui galimai buvusio saugumo valdymo skyriaus specialisto M. K. grasinimo, teismas tinkamai įvertino, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui 2022 m. kovo 28 d. pareigūnas grasino. Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 7-1940 „Dėl skundo“ nurodyta, kad pareigūnas su pareiškėju bendravo pagarbiai, taktiškai ir korektiškai, o registratoriaus vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog pareigūnas pareiškėjui grasintų. Taigi, pareiškėjo minimus vaizdo registratoriaus įrašus dėl minėto įvykio Pravieniškių PN-AK įvertino, nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

54. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, taigi skunde nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio ar abstinencijos po vartojimo. Taigi, nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad be psichologo ataskaitos teismas negalėjo nustatyti, kurios priežastys skunde padarė didžiausią žalą sveikatai, kadangi į bylą buvo pateikta visa asmens sveikatos istorija, kuri ir buvo teismo vertinama.

55. Kadangi šioje byloje nenustatyti atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas ir pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

56. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo argumento 2023 m. birželio 21 d. prašyme, kad turėtų būti remiamasi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023 pažymi, jog įvertinusi prašyme nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nustatė, jog joje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios, todėl remtis šia nutartimi nėra pagrindo.

57. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

58. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė