9effb2ba-e190-4c9a-be16-8255cf1c8161 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-449/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45612-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1.; (S) 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam Ž.

P., gynėjai Jurgitai Jablonskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, Å¡iÄ bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė Ž. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda. IÅ¡ nuteistojo Ž. P. priteista 776,47 Eur nukentėjusiosios G. P. sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 21.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė savo dukrai G.

P. į peties bei nugaros sritį, kuo padarė jai kiauryminę durtinę–pjautinę krÅ«tinės deÅ¡inės pusės žaizdÄ , lydimÄ kraujo ir oro susikaupimo deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, ir aklÄ durtinę–pjautinę deÅ¡inio peties žaizdÄ , tuo sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – dukros G. P. sveikatÄ .

2. Taip pat Ž. P. nuteistas už tai, kad netrukus po to, L. B. bandant atitraukti jį nuo G. P., tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kumščiu L. B. į veidÄ , kuo padarė jam kraujosruvÄ akiduobės srities audiniuose su akiduobės apatinės sienelės lūžiu, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus kairėje pakauÅ¡io pusėje ir deÅ¡iniame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, deÅ¡iniame lÅ«pų kampe, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. B. sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistasis Ž. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o suÅ¡velninti už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtas bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę.

Teismui netenkinus ir Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir iÅ¡ naujo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du. Apeliantas nurodo, kad nuosprendį skundžia tik dėl bausmės, nes teismas paskyrė per griežtas bausmes ir netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nuosekliai teigė, kad nenorėjo jokių pasekmių ir jų nesiekė.

Konflikto pasekmėms įtakos turėjo ne tik jo paties, bet ir nukentėjusiųjų girtumas. Be to, jis pats taip pat nukentėjo, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad visi įvykio dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu buvo sužaloti ne tik nukentėjusieji, bet ir jis pats, teismas tokias aplinkybes turėjo vertinti kaip provokuojantį ar rizikingÄ nukentėjusiųjų elgesį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nukentėjusieji G. P. (dukra) ir jos draugas L. B. civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kė, dėl susitaikymo su jais apeliantas kreipėsi į mediatorę (psichologę) ir su jais susitaikė, jų atsiprašė, savo kaltę dėl jų sužalojimų pripažino ir dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi, labai pergyvena. Dukra ir jos draugas jam atleido, nepyksta ir pretenzijų neturi. Byloje pareikÅ¡tÄ Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pilnai pripažįsta ir pažada žalÄ atlyginti.

Su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė susitarimÄ , kuriuo įsipareigojo šį ieÅ¡kinį padengti. Tai turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte. Nuteistasis pripažįsta, jog Å¡iai veikai padaryti įtakos turėjo jo alkoholio vartojimas. Supranta, jog piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia ne tik jam pačiam, bet ir turi neigiamos įtakos jo aplinkai. Ä®vertinęs alkoholio daromÄ Å¾alÄ Ä—mėsi priemonių ir stengiasi Å¡iÄ blogybę iÅ¡gyvendinti – prisiregistravo Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale, alkoholio priklausomybei gydytis.

Nuo 2020 m. kovo 10 d. registruotas užimtumo tarnyboje, Å¡iuo metu vykdo individualiÄ veiklÄ statybos ir apdailos srityje. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos RumÅ¡iÅ¡kių seniÅ«nijos charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, seniÅ«nija jokių nusiskundimų dėl jo nėra gavusi. Be to, apeliantas turi tris nepilnamečius ir du pilnamečius vaikus, kurie dar yra priklausomi nuo jo, jiems reikalingas visapusiÅ¡kas jo kaip tėvo palaikymas ir materialinė pagalba. Visais vaikais jis rÅ«pinasi pagal savo galimybes ir pretenzijos dėl vaikų iÅ¡laikymo jam nėra pareikÅ¡tos, tačiau kaip tėvas privalo užtikrinti savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus įvykdymÄ , o atlikdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, negalėtų tinkamai teikti finansinės paramos savo vaikams.

E. P. ir A. T. mama L. S. yra mirusi, ir nors su ja susituokęs nebuvo, bet gyveno kartu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį ir augino vaikus. Jai mirus laiko save naÅ¡liu, o vaikai tapo naÅ¡laičiais. Todėl E. P. atskiru praÅ¡ymu praÅ¡o teismo neatimti tėvui laisvės ir suteikti galimybę ja rÅ«pintis, bendrauti, prižiÅ«rėti. Be to, jis slaugo ir rÅ«pinasi savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiÅ«ra dėl jų garbaus amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Tėvas 2020 metų pabaigoje patyrė smegenų infarktÄ , todėl Å¡iuo metu jam tapo sunku pilnavertiÅ¡kai gyventi ir jam reikalinga nuolatinė pagalba visose gyvenimo srityse.

Atsižvelgiant į skunde paminėtas aplinkybes, susijusias su veika, apelianto asmenybe bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieÅ¡kovo interesų užtikrinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, vis tik yra aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Ä®gyvendinant teisingumo principÄ bausmės skyrimo metu, yra svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens interesus, juos suvokti bei siekti juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis.

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai neįvertinti nukentėjusiųjų ir civilinio ieÅ¡kovo žalos atlyginimo interesai. Apeliantui esant laisvės atėmimo vietoje, tikėtina greitu laiku atlyginti civilinio ieÅ¡kinio nebus galimybės, tačiau paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, bÅ«tų sudarytos geresnės prielaidos užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinio ieÅ¡kovo interesus. Nors aptartos faktinės aplinkybės ir nepaÅ¡alina apelianto padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau esminį teigiamÄ poveikį apelianto elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Paskyrus Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę, nuteistajam iÅ¡reikÅ¡tas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali bÅ«ti griežtesni, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiųjų ir civilinio ieÅ¡kovo interesai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais.

Apeliantui paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, aiÅ¡kiai bÅ«tų pakenkta jo socialiniams ryÅ¡iams bei neiÅ¡vengiamai tai turėtų neigiamos įtakos santykiams su Å¡eimos nariais, nepilnamečiais vaikais, senyvais tėvais. Be to, apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrimas nėra retas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-154-165/2016, 1A-299-197/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2019).

Teismui netenkinus praÅ¡ymo už padarytas nusikalstamas veikas skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktais, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turėtų bÅ«ti subendrintinos apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Apeliantas nurodo, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika laikoma labai sunkiu nusikaltimu, o BK 138 straipsnio l dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkiu nusikaltimu (nors nuosprendyje nurodoma, jog tai apysunkis nusikaltimas).

Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, praktiÅ¡kai viena veika. Teismų praktikoje tokia situacija vertintina kaip idealioji BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis, todėl bausmės už Å¡ias nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo bÅ«du, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ . Be to, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius (labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai), todėl ir dėl to paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ ).

Atsižvelgiant į tai, bausmės už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, turi būti subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę mažesnę nei ji skirta skundžiamu nuosprendžiu.

4. Teismo posėdyje nuteistasis Ž. P. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuosprendžio dalį, kuria Ž. P. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių bausmė, panaikinti. Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir Ž. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudÄ . Kitos nuosprendžio dalies praÅ¡o nekeisti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant subendrintas bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. P. skundžia tik jam paskirtÄ bausmę ir neteisingÄ bausmių subendrinimÄ , todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių 7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pripažinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pats pirmosios instancijos teismas nustatė ir jo atsakomybę, lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padaręs iÅ¡vadÄ , kad Ž.

P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti dar dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokie apelianto praÅ¡ymai atmetami.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. P. ir L. B. į nuteistojo Ž. P. ir jo sugyventinės namus atėjo jo paties pakviesti. Visi vartojo alkoholį. Nuteistasis su L. B. gėrė virtuvėje, o G. P. su tėvo sugyventine – kambaryje. Tarp nuteistojo ir L. B. įvyko žodinis konfliktas dėl banko kortelės, kuriÄ neva pavogė G. P.. Po to žodinis konfliktas įvyko tarp nuteistojo ir jo dukros G. P., po ko nuteistasis du kartus peiliu sudavė G. P. į peties ir nugaros sritį. L. B. bandant nuteistÄ jį atitraukt nuo G. P., tarp jų įvyko grumtynės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivÅ«s, konfliktÄ pradėjo pats nuteistasis, G. P. savo tėvui Ž. P. jokių smÅ«gių nesudavė ar kitaip jo nesužalojo, sprendžia, kad tokie nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip atlikti dėl nukentėjusiųjų provokuojančio elgesio.

10. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstai nenustatytos kitos, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ Å¾alos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar paÅ¡alina visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019).

Taigi, nors dalinis žalos atlyginimas gali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau tokia situacija yra daugiau iÅ¡imtis negu bendra taisyklė.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiosios G. P. sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, todėl Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 776,47 Eur civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad jau po nuosprendžio priėmimo, 2021 m. liepos 30 d. tarp Ž. P. ir civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos buvo sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. Ž-23/3079, kurios 7 punkte nustatyta, jog skolininkas įsipareigoja žalÄ PSDF biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas į Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ <...> po 64 Eur.

Pirmosios įmokos sumÄ â€“ 72,47 Eur – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki rugpjūčio mėnesio paskutinės dienos (t. 3, b. l. 133). Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė du mokėjimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad Ž. P. į Kauno teritorinės ligonių kasos sÄ skaitÄ 2021 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 73,47 Eur, 2021 m. spalio 11 d. – 65 Eur (t. 3, b. l. 160). Taigi, pasiraÅ¡ydamas sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa, nuteistasis įsipareigojo įmokas mokėti kiekvienÄ mėnesį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nuteistasis, kad rugsėjo mėnesį Kauno teritorinei ligonių kasai pagal aukščiau nurodytÄ sutartį buvo sumokėta įmoka.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo Ž. P. pastangos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nėra nuoÅ¡irdžios. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. P. ir Kauno teritorinės ligonių kasos sudaryta sutartis, kuria nuteistasis įsipareigoja sumokėti skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo jau priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (t. 3, b. l. 133), negali bÅ«ti tapatinama su BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu padarytos žalos paÅ¡alinimu. Be to, nuteistojo iki Å¡iol atlyginta padarytos žalos dalis yra aiÅ¡kiai per maža jos pripažinimui atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, t. y. atlyginta nedidelė civilinio ieÅ¡kinio dalis (138,47 Eur), tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jas Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės 12. Nuteistasis Ž. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, – nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams. Dėl pastarojo nusikaltimo skunde teisingai pastebėta, kad skundžiamo nuosprendžio 12 lape teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimÄ . Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų, o už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes Ž. P. tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšį bei dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis (anksčiau penkis kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka).

Apelianto prisipažinimÄ padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si teismas pripažino Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji nuteistajam atleido ir su juo susitaikė.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Ž. P. pagrįstai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ paskyrė artimÄ minimaliai dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įvertinus ankstesnius Ž. P. teistumus, griežčiausios rÅ«Å¡ies, tačiau irgi artimÄ minimaliai aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai yra už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskyrė bausmes, kurių dydis artimesnis baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam minimumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, jos savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo jas švelninti.

15. Nuteistasis Ž. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. prisiregistravo Respublikiniame priklausomybės ligų centre alkoholio priklausomybei gydytis; nuo 2020 m. kovo 10 d. registruotas užimtumo tarnyboje, nuo 2021 m. liepos 22 d. jam iÅ¡duotas individualios veiklos pažymėjimas (t. 3, b. l. 134, 135, 136). Visos Å¡ios aplinkybės rodo nuteistojo pastangas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jam paskirtų bausmių.

16. Pažymėtina, kad Å¡velnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumos, suteikiančios pagrindÄ svarstyti apie Å¡velnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimÄ taikant BK 62 straipsnio 1, 2 dalių ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o jį charakterizuojantys duomenys bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieÅ¡kovo interesai (nukentėjusieji jam atleido, su Kauno teritorine ligonių kasa pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo) turėtų bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų paskirti Å¡velnesnę, nei numato sankcija, bausmę.

Kaip jau minėta, teismas Ž. P. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal Å¡ios straipsnio dalies sankcijÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkis virÅ¡ija septynerius metus. Vadinasi, teismas paskyrė daug mažesnę bausmę, nei bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių negali bÅ«ti tenkinamas Ž. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nes kaip jau minėta, Å¡iame nuosprendyje byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Å¡iÄ teisės normÄ .

17. Kita vertus, nuteistasis anksčiau penkis kartus teistas, tris kartus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tai reiÅ¡kia, jog ankstesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios, neatėmė ir neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskyrus kitokios rÅ«Å¡ies bausmę, nebÅ«tų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įskaitant tÄ , jog nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgus į bylos duomenų visumÄ , nėra pagrindo Ž. P. skunde nurodomų aplinkybių vertinti kaip iÅ¡imtinių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

18. Skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę Ž. P. nėra pagrindo ir dėl jo nurodytų aplinkybių, siejamų su jo vaikais, tarp jų ir su jo nepilnamete dukra. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos santykiams su šeimos nariais, nes jis turi penkis vaikus, kuriems reikalingas jo palaikymas ir materialinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. P. parodė, kad kartu su juo gyvena du vaikai – nepilnametė E. P., kurios motina L.

S. yra mirusi, ir D. R. P., kurio motina G. P. gyvena Vilniuje. Kito teismo posėdžio metu jis jau teigė, jog D. R. P. gyvena Vilniuje, tačiau kartais pas jį atvažiuoja. Tačiau tokius nuteistojo aiÅ¡kinimus iÅ¡ dalies paneigė apeliacinės instancijos teismo gauti papildomi duomenys. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, atsakydamas į teismo paklausimÄ apie E. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nurodė, jog E. P. mokosi I d gimnazijos klasėje, mokymo įstaiga kontaktuoja ne su nuteistuoju, o su E. P. seneliu A.

J.. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus duomenimis, E. P. gyvena pas A. J. (duomenys neskelbtini) kaime (t. 3, b. l. 177). Taigi, nuteistojo skundo teiginiai, kad jam atliekant bausmę nebÅ«tų kam pasirÅ«pinti nepilnamete dukra, neatitinka tikrovės. Tai, jog nuteistojo tėvai yra senyvo amžiaus, tėvas serga, taip pat negali bÅ«ti laikoma tokiomis iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Dėl bausmių subendrinimo 19. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę; skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo bÅ«do taikymo pagrindai yra iÅ¡samÅ«s, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėdamas.

20. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai subendrino už kiekvienÄ veikÄ jam paskirtas bausmes ir praÅ¡o jas iÅ¡ naujo subendrinti taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ , nustatytÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose. Su tokiu apelianto argumentu galima sutikti iÅ¡ dalies.

21. Pagal kasacinio teismo praktikÄ reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiÅ¡komis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios G. P. ir nuteistojo įvykus žodiniam konfliktui, nuteistasis ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė jai į peties ir nugaros sritį ir taip sunkiai sutrikdė savo dukros sveikatÄ . Netrukus po to, L. B. bandant nuteistÄ jį atitraukti nuo nukentėjusiosios G. P., nuteistasis sudavė jam smÅ«gius į veidÄ ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Nuteistojo veika dėl panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. P. kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o jo veika dėl prieÅ¡ nukentėjusįjį L.

B. panaudoto smurto kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taigi nuteistasis padarė du baigtus tyčinius nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalis), ir jie buvo padaryti skirtingais veiksmais (poelgiais) prieÅ¡ skirtingus nukentėjusiuosius, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas (ketinimas sužaloti du žmones). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiÄ jÄ , kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet realiÄ jÄ sutaptį.

Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad jam už kiekvienÄ veikÄ paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du, nes nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

22. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ bausmių apėmimo taikymo pagrindÄ , pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių veikų pavojingumÄ , palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo bÅ«dus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).

23. Byloje nustatyta, kad Ž. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams. Nors nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (BK 10 straipsnis), tačiau akivaizdu, jog jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nors abu nusikaltimai smurtiniai ir padaryta žala tam pačiam objektui – žmogaus sveikatai, tačiau padarymo būdas ir sukelti padariniai skiriasi.

PrieÅ¡ G. P. buvo smurtauta panaudojant įrankį – peilį, dėl jai padarytų sužalojimų kilo sunkÅ«s padariniai, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nulėmęs veikos kvalifikavimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Taigi, nepriklausomai nuo to, kad Å¡ių dviejų nusikalstamų veikų objektai sutampa, jos pagal savo pavojingumÄ , vertinant atsiradusius Å¡ių nusikalstamų veikų padarinius, labai skiriasi, todėl yra pagrindas bausmes, paskirtas už realia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir Å¡io sprendimo netgi visai nemotyvavęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡i nuosprendžio dalis keičiama.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neteisingai subendrino ir skirtingais nuosprendžiais Ž. P. paskirtas bausmes, t. y. teismas netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, subendrintÄ bausmę bendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimÄ , kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Å iame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.

Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taikydamas BK 64 straipsnį, pirmosios instancijos teismas Å¡io sprendimo irgi nemotyvavo, o šį baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė netinkamai.

25. Byloje nustatyta, kad Ž. P. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarė 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. iki priimant Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrinant skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu Ž. P. paskirtas bausmes teismas turėjo vadovautis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnyje numatytomis taisyklės. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimÄ , kuris lyginant jį su BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Todėl Å¡iuo ir ankstesniu nuosprendžiu Ž. P. paskirta bausmė 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda irgi subendrinamos vadovaujantis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

26. Å ioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį Ž. P. teismas paskyrė ne tik bausmę, t. y. baudÄ , bet dar paskyrė jam ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant nuosprendžius, ankstesniu nuosprendžiu Ž.

P. paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės turi būti vykdomos atskirai ir šiuo nuosprendžiu nustatytas bausmių subendrinimas tam jokios įtakos neturi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam Ž. P. paskirtos subendrintos bausmės, pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria Ž. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, ir nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie subendrintos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, panaikinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir BK 138 straipsnio 1 dalį bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir paskirti nuteistajam Ž. P. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo Ž. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Kitos nuosprendžio dalies ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Ž. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nekeisti. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta