Legislator Case Law & Legislation
9eff8be8-2b65-4761-95dc-8a6e6990711e AI generated

9eff8be8-2b65-4761-95dc-8a6e6990711e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 9eff8be8-2b65-4761-95dc-8a6e6990711e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., M. S., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos motina S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S. (J. S.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, t. y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančiÄ dalį. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad ji po savo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi įstatymų nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus miesto 32-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

Legislator headnote

AI generated

9eff8be8-2b65-4761-95dc-8a6e6990711e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos miręs brolis V. S. turėjo du vaikus – D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36, 59). IÅ¡ 2019 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas J. S. ir S. S. pagal 1994 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jų santuokos metu, registruotas S. S. vardu (el. b. l. 8-9, 44-45).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2231-918/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32386-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.5; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. Å . patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D.

S., M. S., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos motina S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S. (J. S.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, t. y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančiÄ dalį. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad ji po savo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi įstatymų nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus miesto 32-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

Pažymi, kad palikimas buvo priimtas pagal testamentÄ , patvirtintÄ 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, kuriuo pareiÅ¡kėjai paliktas visas palikėjai nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad pagal notarės praneÅ¡imÄ Ä¯ testamento paskelbimÄ atvyko visi suinteresuoti asmenys – testamentinė įpėdinė, t. y. pareiÅ¡kėja, bei jos mirusio brolio, palikėjos sÅ«naus V. S. sÅ«nÅ«s D. S. ir M. S. (palikėjos antros eilės įpėdiniai).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad palikėja mirė bÅ«dama naÅ¡le, nes jos sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties nei palikėja S. S., nei mirusiojo vaikai (pareiÅ¡kėja ir V. S.) nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėja pažymi, kad jos motina S. S. po savo vyro mirties priėmė palikimÄ viena, faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, kadangi liko viena gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėto buto adresu buvo deklaravusi ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , visÄ laikÄ iki mirties jame gyveno, jį iÅ¡laikė ir juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, rinkliavas.

Pasak pareiÅ¡kėjos niekas kitas iÅ¡ suinteresuotų asmenų po J. S. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bei nepradėjo faktiÅ¡kai naudotis jo turtu. PareiÅ¡kėja teigia, kad Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė negali jai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimÄ sudarantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nors registruotas palikėjos vardu, tačiau buvo įgytas 1994 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. tuomet, kai ji buvo santuokoje su J.

S., todėl butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad kadangi palikėja iki savo mirties nebuvo įforminusi palikimo priėmimo fakto po savo vyro mirties, Å¡is faktas turi bÅ«ti nustatytas teismo, kad pareiÅ¡kėja galėtų priimti palikimÄ pagal testamentÄ po savo motinos mirties visa apimtimi. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 28 d., 14.00 val. informuoti 2020 m. sausio 6 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 43). Tarp J. S. ir S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka (el. b. l. 6, 23-25, 56-57). Iš Gyventojų registro 2019 m. lapkričio 18 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. S. mirė būdamas santuokoje su S. S., vaikai: O. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15, 20-21, 55).

Pareiškėja nurodo, kad jos miręs brolis V. S. turėjo du vaikus – D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36, 59). Iš 2019 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas J. S. ir S. S. pagal 1994 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jų santuokos metu, registruotas S. S. vardu (el. b. l. 8-9, 44-45).

S. S. nuo 1994 m. birželio 9 d. iki mirties minėto buto adresu deklaravo ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (el. b. l. 39). IÅ¡ į bylÄ pateiktų Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2019 m. lapkričio 20 d. raÅ¡to Nr. S-45 ir Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarės Valentinos Tinfavičienės 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡to Nr. S-84 matyti, kad mirus J. S., pradėtų ir/ar baigtų paveldėjimo bylų Vilniaus miesto 5-ajame notarų biure ir/ar Vilniaus miesto 22-ajame notarų biure nėra (el. b. l. 34-35).

Byloje nustatyta, kad S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytu oficialiuoju testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, visÄ savo turtÄ paliko dukrai – pareiÅ¡kėjai O. Å . (el. b. l. 17-18, 52-53). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėja O. Å . 2019 m. spalio 11 d. pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ kreipėsi į Vilniaus miesto 32-Ä jį notarų biurÄ ir jai 2019 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė iÅ¡davė liudijimÄ , kuriuo paliudijo, kad pareiÅ¡kėja O.

Å . teisės aktų nustatyta tvarka priėmė S. S. palikimÄ po jos mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5, 10-12, 41, 46-47). PareiÅ¡kėja nurodo, kad kol teismo tvarka nėra nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad jos motina S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. kad palikimÄ yra priėmusi jį pergyvenusi sutuoktinė S. S., tol pareiÅ¡kėja negali pagal testamentÄ priimti viso S. S. palikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. palikimas atsirado jam mirus, t. y. 1994 m. rugpjūčio 31 d., Å¡iuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius (aktuali redakcija nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. lapkričio 25 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ , nesuprieÅ¡ina ir (ar) neprieÅ¡pastato Å¡io palikimo priėmimo bÅ«do aiÅ¡kinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m.

Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.).

IÅ¡ esmės panaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Ä®statyme nustatytas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Byloje nustatyta, kad S. S. buvo palikėjo J. S. sutuoktinė – taigi pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . Po sutuoktinio J. S. mirties S. S. per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi jai ir mirusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. birželio 9 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) minėtu adresu deklaravo ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pradėjo valdyti ir rÅ«pintis visu sutuoktinio turtu kaip savu iÅ¡kart po palikėjo mirties.

Pažymėtina, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad kiti palikėjo įpėdiniai pagal įstatymÄ bÅ«tų priėmę mirusio J. S. palikimÄ faktiniu valdymu ar paduodami pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui. S. S., bÅ«dama palikėjo J. S. pirmos eilės įpėdine, likusi gyventi bute ir pradėjusi valdyti ir rÅ«pintis savo sutuoktinio paliktu turtu iÅ¡kart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad S. S. priėmė savo mirusio sutuoktinio J.

S. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos O. Å . pareiÅ¡kimas nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimÄ , atsiradusį po jos motinos S. S. mirties. Teismas, vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos O. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. S. mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė