2024-06-12 Nr. AB-9368-3-61-3-09220-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1639-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09220-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos piliečio M. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukrainos piliečio M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Ukrainos pilietis M. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186995 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketina dirbti suvirintoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Laivų konstrukcijos“ (toliau – ir Bendrovė) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p.). Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo priimtas įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-18414 (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes 2023 m. gegužės 16 d. jis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neatsargumo pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį; Bendrovė yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą; Bendrovė turi mokestinę nepriemoką Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

2.2. Priimant Sprendimą privalėjo būti įvertintas galimos grėsmės viešajai tvarkai realumas ir akivaizdumas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje ne dėl pareiškėjo, o pareiškėjui ir kitam asmeniui įtarimai buvo pareikšti tik 2023 m. gegužės 16 d. Sprendime nenurodoma duomenų, jog kokia nors, be Policijos departamento, institucija būtų pateikusi duomenis apie potencialią pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nebuvo atliktas pareiškėjo perspektyvinis elgesio vertinimas, buvo remiamasi tik formaliu kriterijumi, kurio pagrindas iš esmės yra spėjimas, nes ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas. Sprendime išdėstyti duomenys buvo vertinami paviršutiniškai, neatsižvelgiant į konkretų atvejį ir neprašant pareiškėjo pateikti kokius nors papildomus duomenis ar dokumentus, nesistengiant pareiškėjui paaiškinti Sprendimo priėmimo motyvų ar jį tinkamai informuoti, kodėl atsakovas praleido įstatymo leidėjo nustatytus maksimaliai leistinus jo prašymo nagrinėjimo terminus.

2.3. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Sprendimas buvo priimtas, nes Bendrovė yra laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų, nuo nuobaudos įvykdymo nepraėjus vieniems metams. Atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje teigiama, jog nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nebeliko reikalavimo pranešti apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą. Byloje aktualaus pažeidimo padarymas (pranešimo nepateikimas) nebelaikytinas nelegaliu darbu, jis kvalifikuotinas kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

2.4. Nesutiktina su Sprendimo išvada dėl nepriemokos VMI. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė 2023 m. spalio 3 d., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, priėmė nutarimą, kuriuo skyrė visišką nuosavybės lėšų apribojimą ir buvo apribotas bet koks Bendrovės lėšų disponavimas, neleidžiant net sumokėti privalomus valstybinius mokesčius bei mokėjimus. Tokia perteklinė sankcija, susijusi su negalėjimu laiku padengti susidariusį įsiskolinimą VMI, Sprendime turėjo būti vertinama individualiai ir nėra laikytina pagrindu atsisakyti pareiškėjui pratęsti jo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 4 d. iš Policijos departamento gavo Išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kurioje nurodoma, kad 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju dėl neatsargumo pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį, o pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 11 str. 5 d.). Taip pat 2023 m. spalio 5 d. gautas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atsakymas Nr. SD3-23208, kuriame nurodoma, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikus tyrimą dėl Bendrovės buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0959-0051, 2023 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 30226 Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p.). Bendrovė 2023 m. birželio 23 d. nutarimą apskundė, skundas dar nėra išnagrinėtas, tačiau protokole ir nutarime yra informacija, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20618 pažeidimo byloje juridiniam asmeniui paskirta 870 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. darbdavys jau baustas už nelegalų darbą per pastaruosius dvejus metus.

4.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo argumentai, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi privalo būti įvertintas galimos grėsmės viešajai tvarkai realumas ir akivaizdumas, atmestini, kadangi pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, todėl jo realumas ir akivaizdumas yra įrodytas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18345-22 buvo pradėtas 2022 m. gegužę ne dėl pareiškėjo, o pareiškėjui pareikšti įtarimai buvo tik 2023 m. gegužės 16 d., nepaneigia išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

4.3. Siekiant įvertinti ir visapusiškai išnagrinėti visas su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi susijusias aplinkybes, atsakovas 2023 m. rugsėjo 22 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) išsiuntė pranešimą pareiškėjui ir darbdaviui tarpininkavimo rašte nurodytu elektroninio pašto adresu su prašymu iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikti informaciją, ar dėl Bendrovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. nustatyti VDI pažeidimai pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo apskųsti ir, jei buvo, ar nutarimai yra įsiteisėję, ar vyksta teisminiai procesai. Taip pat Bendrovė buvo informuota apie nustatytas nepriemokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ir VMI. 2023 m. spalio 2 d. ir 2023 m. spalio 5 d. pakartotinai gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad įmonė Sodrai nepriemokos neturi, nutarimas dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. nustatyto pažeidimo yra įsiteisėjęs, bauda sumokėta, nutarimas dėl 2023 m. balandžio 18 d. nustatyto pažeidimo apskųstas. Tai, kad nutarimas apskųstas, nereiškia, kad jis nėra priimtas (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. nenumatyta išimčių tais atvejais, kai nutarimas apskųstas).

4.4. Nesutiktina, kad Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų duomenų, paviršutiniškai ir neprašant pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas tinkamai vertino visas aplinkybes, kreipėsi į pareiškėją bei į Bendrovę siekdamas gauti paaiškinimus dėl nepriemokų bei VDI nutarimo. Todėl šiuo atveju nebuvo pažeisti jokie procedūriniai reikalavimai ar taisyklės, o Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas nepažeidė Įstatyme numatyto nagrinėjimo termino, pareiškėjas buvo informuotas, jog siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko, todėl prašymas, pateiktas nagrinėjimui skubos tvarka, nagrinėjamas bendra tvarka.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą akcentavo, jog Policijos departamentas 2023 m. liepos 25 d. gavo atsakovo paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Atlikus pareiškėjo vertinimą dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 4 d.; Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, (toliau – ir Aprašas)) bei patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatyta, kad 2022 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą (BK 176 str. 1 d.) ir 2023 m. gegužės 16 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju, nes įtariama, jog pareiškėjas dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.). Įvertinus gautą informaciją ir atsižvelgus į Aprašo 12 punktą, nustatytas šio punkto 4 papunkčio kriterijus („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“), todėl atsakovui pateikta Išvada, kurioje pripažinta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvada yra teisinga ir motyvuota, priimta laikantis Apraše nustatytų imperatyvių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijų, o priimant Išvadą vadovautasi objektyvia, ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ukrainos piliečio M. E. skundą.

8. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d., ketindamas dirbti Bendrovėje suvirintoju, atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Policijos departamentas 2023 m. liepos 25 d. per MIGRIS sistemą gavo atsakovo prašymą įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 4 d. gavo Policijos departamento Išvadą, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 22 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą pareiškėjui ir darbdaviui tarpininkavimo rašte Nr. 20230727-138526 nurodytu elektroninio pašto adresu su prašymu iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikti informaciją, ar 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. nustatyti VDI pažeidimai pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo apskųsti ir, jei buvo, ar nutarimai yra įsiteisėję, ar vyksta teisminiai procesai, taip pat Bendrovė buvo informuota apie nustatytas nepriemokas Sodrai ir VMI. Pareiškėjas atsakovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad įmonė Sodrai nepriemokos neturi, VDI nutarimas dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. nustatyto pažeidimo yra įsiteisėjęs, bauda sumokėta, o nutarimas dėl 2023 m. balandžio 18 d. nustatyto pažeidimo – apskųstas, vyksta teisminiai procesai. Atsakovas 2023 m. spalio 5 d. gavo VDI atsakymą Nr. SD3-23208, kuriame nurodoma, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikus tyrimą dėl Bendrovės buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0959-0051, 2023 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 30226 Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bendrovė nutarimą apskundė.

8.2. Atsakovas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju sunkaus nusikaltimo įvykdymu, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, todėl atsakovas pritarė Policijos departamento pateiktai Išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad Bendrovė yra laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuo nuobaudos įvykdymo (2023 m. gegužės 3 d.) nėra praėjęs vienų metų laikotarpis, Bendrovė taip pat turi nepriemokų VMI.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu (Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022 m. gegužės 24 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 2023 m. gegužės 16 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju), o pagal Aprašo 12.4 punkto kriterijų užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, pripažino, jog atsakovas pagrįstai konstatavo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

10. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo išvadų, susijusių su atsisakymu pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) arba vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą / darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką VMI, nurodė, jog pareiškėjas neneigia, kad Bendrovė turi nepriemoką VMI, tai patvirtina ir į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, o argumentai, kodėl Bendrovė turi priemokas, nėra reikšmingi. Teismas akcentavo, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. neįsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8262-342/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01175-2023-6) atmetė Bendrovės skundą dėl VDI 2023 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo, pripažindamas nelegalaus darbo faktą. Todėl Bendrovė laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.), kadangi nuo nuobaudos įvykdymo (2023 m. gegužės 3 d.) nėra nepraėjęs vienų metų laikotarpis, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nėra numatyta išimčių, kai nutarimas apskųstas.

11. Teismas, apibendrinęs skundžiamo sprendimo motyvus, padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, o Sprendimo naikinti nėra pagrindo. Atmetęs reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas taip pat atmetė išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o atmetęs skundą netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas Ukrainos pilietis M. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atvejį įvertino formaliai, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos ir neindividualizavęs susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas daugiau nei ketverius metus dirba Lietuvos Respublikoje ir kreipėsi į atsakovą dėl to, jog baigėsi ankstesnio leidimo laikinai gyventi terminas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas sutapatino pareiškėjo, kaip fizinio asmens, veiksmus su Bendrovės veikla, pakartodamas dėl Bendrovės neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgiama į nekaltumo prezumpciją. Be to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, teismui pažeidus teisės aktų hierarchiją ir įgyvendinamajam teisės aktui suteikus pirmenybę prieš konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, nes pareiškėjo kaltė buvo konstatuota nepriėmus jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio.

13.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas kompetentingų institucijų paverstas nelegaliai Lietuvoje gyvenančiu asmeniu, įpareigojant pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors ikiteisminio tyrimo įstaiga yra įpareigojusi pareiškėją neišvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjas yra verčiamas daryti draudžiamas veikas. Šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1810/2010.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti galioti.

15. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, nes pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą pateikė ne dėl to, kad jam baigė galioti prieš tai išduotas leidimas laikinai gyventi, o dėl to, kad pareiškėjas ir toliau ketino dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų Išvadą.

15.2. Pareiškėjas netinkamai ir klaidingai interpretuoja Sprendimo dalį apie Bendrovės, kurioje jis siekė dirbti, nepriemokos ir pažeidimų faktus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šių faktinių ir reikšmingų aplinkybių nustatymas nelaikytinas Bendrovės veiklos tapatinimu su pačiu pareiškėju, todėl jo argumentai apie teisės aktų hierarchiją yra atmestini.

15.3. Pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, nėra aktualus nagrinėjamai bylai, kadangi bylų aplinkybės skiriasi. Pareiškėjo nurodytoje byloje užsieniečiui buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę. Dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos ar uždrausti jam atvykti.

15.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186995, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui Ukrainos piliečiui M. E. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, padaręs išvadą, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, todėl pagrįstai ir teisėtai nuspręsta dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, o Bendrovė yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, taip pat turi mokestinę nepriemoką VMI. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sprendimu pareiškėjui leidimą laikinai gyventi atsisakyta pakeisti pagrįstai ir teisėtai.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog šis teismas tinkamai neįvertino bylos duomenų visumos ir ginčą išsprendė formaliai, sutapatindamas pareiškėjo veiksmus su Bendrovės bei sudarydamas prielaidas pareiškėjui pažeisti ikiteisminio tyrimo įstaigos nustatytą įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė tai padaryti, nes:

19.1. pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Šią išvadą atsakovas grindė Policijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. išvada Nr. 5-S-18414 (Įstatymo 4 str. 4 d.), kadangi pareiškėjas 2023 m. gegužės 16 d. buvo pripažintas įtariamuoju dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (dėl neatsargumo pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį);

19.2. Bendrovė yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. a) p.). Šią išvadą atsakovas grindė aplinkybe, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VDI nutarimas dėl nustatyto pažeidimo yra įsiteisėjęs, o bauda sumokėta, tačiau nuo nuobaudos įvykdymo nėra praėjęs vienerių metų laikotarpis.

19.3. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką VMI (Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. b) p.). Šią išvadą atsakovas grindė 2023 m. spalio 12 d. VMI duomenimis, pagal kuriuos nepriemoka – 260,84 Eur.

20. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sutiko su visomis atsakovo išvadomis, o pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja šių išvadų pagrįstumą ir teisėtumą in corpore (visa apimtimi), teisėjų kolegija patikrina, ar nurodytos išvados sudarė faktinį ir teisinį pagrindus atsakovui Sprendimu atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

22. Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu (Įstatymo 24 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 25 straipsnį leidimų gyventi rūšys – leidimas laikinai gyventi (1 p.), leidimas nuolat gyventi (2 p.). Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nurodyti Įstatymo 40 straipsnyje.

23. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu ir pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą pakeisti šį leidimą, nes jis Bendrovėje ketina dirbti suvirintoju.

24. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

25. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

26. Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei be kita ko nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Aprašo 12.4 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020; kt.). Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.).

28. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; kt.).

29. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019; kt.).

30. Nors nagrinėjamoje byloje nėra tiesiogiai taikoma Europos Sąjungos teisė, kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje, spręsdamas trečiųjų šalių piliečių klausimus, taip pat yra pažymėjęs, jog sąvoka „viešoji tvarka“ bet kuriuo atveju reiškia, kad, be socialinės tvarkos sutrikdymo, kurį sukelia bet koks įstatymo pažeidimas, turi kilti reali, tuo metu esanti ir pakankamai didelė grėsmė kuriam nors pagrindiniam visuomenės interesui (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimą N. byloje C-601/15 PPU, ECLI:EU:C:2016:84; kt.).

31. Pažymėtina, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021; kt.).

32. Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022; kt.).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime pagal BK 176 straipsnio 1 dalį („Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“).

34. Atsakovo priimtas Sprendimas buvo grindžiamas Policijos departamento pateikta Išvada (Įstatymo 4 str. 4 d.) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai vertinimo. Policijos departamentas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šiuo klausimu paaiškino, jog ikiteisminiame tyrime įtariama, kad pareiškėjas dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį; ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, faktiškai vykdydamas įmonės direktoriaus pareigas ir įmonės vardu atlikdamas užsakymus dėl suvirinimo ir kitų darbų laivuose, neįvertinęs darbuotojo darbo vietos, galimų pavojų ir rizikos veiksnių, nepravedęs instruktažo darbo vietoje, neišdavęs suvirintojui skirtų asmeninių apsaugos priemonių – ugniai atsparių darbo rūbų, žodžiu nurodė darbuotojui atlikti metalo pjovimo / suvirinimo dujomis darbus; taip pat jis nekontroliavo, kad darbuotojas uždaroje, sunkiai prieinamoje patalpoje dirbo tinkamai neparuoštoje darbo vietoje, be įrengtos, ventiliacijos ir darbo metu naudojo ugnies darbams netinkamą ir priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančią darbo vietos apšvietimo priemonę; dėl minėtų aplinkybių įvyko susikaupusio deguonies staigus užsidegimas / sprogimas, buvo labai sunkiai sužeistas dirbęs žmogus, kuris vėliau ligoninėje mirė.

35. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad dėl šių pareiškėjo veiksmų Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-147-718/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-18345-2022-0), kurioje pareiškėjas kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

36. Spręsdama dėl nurodytų aplinkybių kaip faktinio pagrindo spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas ir Policijos departamentas administracinės procedūros nustatė ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 5 d.) padarymu, o pagal Aprašo 12.4 punktą, kuriuo Išvadoje vadovavosi Policijos departamentas, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei be kita ko nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

37. Vertinant pareiškėjui pareikštų įtarimų (kaltinimo) dėl nusikalstamos veikos aplinkybę, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo įtariamas (šiuo metu yra kaltinamas) pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama tik tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Sprendime ir Išvadoje bei minėtame kaltinamajame akte nurodoma, kad pareiškėjas yra įtariamas (šiuo metu yra kaltinamas) padaręs nusikalstamą veiką dėl neatsargumo.

38. BK 11 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė (1 d.). Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (2 d.) Pažymėtina, jog pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog Išvadoje ir Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas (šiuo metu kaltinamas) pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl neatsargumo.

39. Spręsdama, ar ši aplinkybė leidžia spręsti, jog pareiškėjas buvo „įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“ (Aprašo 12.4 p.), teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 176 straipsnyje nurodytas nusikaltimas paprastai yra padaromas neatsargia kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas); tik tuomet, kai BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tyčia, šis nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (žr. 2023 m. spalio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-628/2023, 14 p.).

40. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl aptariamos aplinkybės, kaip faktinio pagrindo taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padaryti išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai šiuo konkrečiu atveju, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas Sprendime nenurodė reikšmingų duomenų, kurie leistų nustatyti, jog pareiškėjas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą.

41. Įvertinus Sprendime išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju spręsdamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai aplinkybės, atsakovas į Sprendimą perkėlė Išvados teiginius ir, nepateikdamas savarankiško kilusios situacijos vertinimo, nusprendė, jog pareiškėjas vien dėl pripažinimo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo aplinkybės ipso facto (savaime) kelia grėsmę viešajai tvarkai. Tačiau nors atsakovas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, jis (atsakovas), kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.).

42. Dėl išdėstytų teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nepagrindus, dėl ko pareiškėjo elgesys vien dėl jo galbūt padarytos (pažymėtina, pagal bylos duomenis – neatsargios) veikos kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjui turėjo būti atsisakyta pakeisti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad jis gali kelti (kelia) grėsmę viešajai tvarkai.

43. Apibendrindama nurodytus motyvus dėl Sprendimo pirmojo pagrindo (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis Sprendimo pagrindas nebuvo įrodytas, todėl Sprendimo išvados šiuo aspektu pripažįstamos nepagrįstomis.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl Sprendimo pirmojo pagrindo dėsto argumentus, teigdamas, jog šiuo atveju pažeista nekaltumo prezumpcija bei, pareiškėjo vertinimu, buvo nepagrįstai vadovautasi Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (Aprašu). Tačiau pripažinus atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su pareiškėjo keliama grėsme viešajai tvarkai, nepagrįstomis, šių argumentų nagrinėjimas neturi reikšmės bylos procesinei baigčiai, nes minėtas klausimas buvo išspręstas pareiškėjo naudai.

45. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai dėl jo išsiuntimo, draudimo atvykti ir Sprendimu galbūt sudaromų prielaidų pažeisti ikiteisminio tyrimo įstaigos nustatytą įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nes pareiškėjo fizinio buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas nesudaro šios bylos dalyko, o pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo iškeltoje šioje administracinėje byloje sprendžiamas tik klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai jam nebuvo pakeistas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

46. Kaip minėta, Sprendimas taip pat grindžiamas pagrindais, susijusiais su Bendrovės baudimu už nelegalų darbą bei mokestine nepriemoka VMI .

47. Vertindama šiuo klausimu suformuluotą apeliacinio skundo argumentą, jog priimtame Sprendime buvo nepagrįstai sutapatinti pareiškėjo ir Bendrovės veiksmai, atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl Bendrovės galbūt padarytų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekė darbo pagrindu, pareiškėjui siekus Bendrovėje dirbti suvirintoju ir Bendrovei leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros metu pateikus tarpininkavimo raštą Nr. 20230727-138526. Taigi pareiškėjo, kaip fizinio asmens, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas buvo tiesiogiai susijęs Bendrovės, kaip juridinio asmens, veiksmais ir prisiimtais įsipareigojimais dėl pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį.

48. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunktį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

49. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b) papunktį darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).

50. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šių pagrindų nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo, nepateikia šiuo aspektu teisiškai pagrįstų argumentų, teisėjų kolegija, įvertinusi dėl Sprendimo antrojo ir trečiojo pagrindų padarytas atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadas, šiuo klausimu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei išdėstytiems motyvams. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-83-822/2024; kt.).

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pripažinus Sprendimo pirmąjį pagrindą (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.) nepagrįstu, ši išvada nekeičia bylos galutinės išvados, t. y. jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas yra pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, nes jis kartu buvo grindžiamas ir kitais pagrindais, kurie byloje nebuvo nuginčyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo Ukrainos piliečio M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė