9efa4cef-2db5-419f-b355-d3ad68645504 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                Nuorašas                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                   Byla Nr. 1A-440-149/2016Teisėja V.Šelmienė                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22494-2015-2                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1; 2.4.7.                                                                                                                (S)                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei,išteisintajam V.

G. ir jo gynėjai advokatei Stasei JovaiÅ¡ienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nuosprendžio, kuriuo V. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraÅ¡e „AE“ ir lentelės „IÅ¡duoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rÅ«Å¡ys“ įraÅ¡e „ABCE“ įraÅ¡ydamas raidę „E“, bei nuo 1994 metų iki 1995 metų laikė jÄ Varėnoje, (duomenys neskelbtini), o nuo 1995 metų – Varėnoje, (duomenys neskelbtini), kai 2015-03-12 pateikė minėtÄ suklastotÄ vairuotojo kortelę valstybės įmonės „Regitra“ specialistui, Lentvario g. 7, Vilniuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nuosprendžiu iÅ¡teisino V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuodamas, jog baudžiamojoje byloje nėra objektyvių, neginčytinų duomenų, kad bÅ«tent V. G. suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotoje V. G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraÅ¡e „AE“ ir lentelės „IÅ¡duoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rÅ«Å¡ys“ įraÅ¡e „ABCE“ įrašė raidę „E“.

Tuo pačiu teismas konstatavo, kad sisteminė visų baudžiamosios bylos duomenų analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. G. aiÅ¡kiai suvokė, jog jo vardu iÅ¡duotoje vairuotojo kortelėje melagingai nurodyta, jog jis yra įgijęs E vairavimo kategorijÄ , kadangi jis, žinodamas, jog nelaikė E kategorijos egzamino ir nėra įgijęs E vairuotojo kategorijos privalėjo suvokti, kad praÅ¡yme nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kai V.

G. panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , tiesiogiai neigiamų pasekmių nesukėlė, kadangi vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo pagrindas VÄ® „Regitra“ darbuotojams patikrinti faktÄ , kad V. G. yra įgijęs teisę vairuoti ir spręsti klausimÄ dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo dublikato iÅ¡davimo, o ne sudarė prielaidas vairuotojo pažymėjimui iÅ¡duoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 1994-04-28 V. G. iÅ¡duotame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.51), pažymėtos A, B ir C kategorijos, papildoma žyma nurodo, kad stažas nuo 1972 „BC“, kas rodo, kad tolesni veiksmai dėl galimo tikrovės neatitinkančio įraÅ¡o dėl E vairavimo kategorijos įgijimo nebuvo atlikti.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos objektyvios V. G. padarytos veikos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o nenustačius bÅ«tinųjų Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – neginčytinų duomenų dėl V. G. veiksmų bei jo tiesioginės tyčios, nukreiptos suklastoti tikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V.

G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraÅ¡e „AE“ ir lentelės „IÅ¡duoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rÅ«Å¡ys“ įraÅ¡e „ABCE“ įraÅ¡ant raidę „E“ ir panaudoti suklastotÄ vairuotojo kortelę, V. G. iÅ¡teisintinas.Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 1878 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingų duomenų pateikimÄ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro tvarkymo įstaigos padaliniams.

Konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmiau nustatytomis aplinkybėmis V. G. veikoje yra ATPK 1878 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl apie tai praneÅ¡tina prokurorui. 2016-05-13 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, V. G. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo V. G. pripažinti kaltu padarius nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 15 MGL dydžio baudÄ .

Savo skunde prokurorė nurodo, jog nepritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintojo V. G. veiksmai pateikiant suklastotÄ dokumentÄ nebuvo tokie pavojingi, kadangi, prokurorės teigimu, suklastoto dokumento pateikimas pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – normaliÄ teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Pažymėjo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas negali bÅ«ti siejamas tik su jau atsiradusiais padariniais, bet bÅ«tina vertinti ir galimybę tokius padarinius sukelti, todėl prokurorės teigimu, V.

G. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kadangi V. G., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad teikia melagingÄ dokumentÄ , siekė sau palankaus sprendimo – gauti vairuotojo pažymėjimÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yta ir „E“ kategorija. Prokurorės manymu, nors teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė klaidingas iÅ¡vadas, dėl ko V. G. atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai inter alia (be kita ko) yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumÄ ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus.

Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi bÅ«ti ir neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ , turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ taip, kad joje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo klausimas.

Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai). Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Dėl apeliacinio skundo argumentų Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Tam kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, bÅ«tini visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį ir nori taip veikti.Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Å ioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ nuo dokumentų suklastojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186/2009, 2K-244/2009). Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas.Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant, ar V.

G. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 300 str. 1 d., bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tokia veika siekia tÄ pavojingumo lygį, kuris yra bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. 1 d. kilti, kadangi veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Todėl ne bet kokie disponavimo suklastotu dokumentu veiksmai daro veikÄ pavojinga, taigi ir nusikalstamÄ .Dokumentų suklastojimo ir tokių dokumentų panaudojimo pavojingumas pirmiausia sietinas su juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų melagingų duomenų įtvirtinimu teisinėje apyvartoje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu nelaikytina pavojinga, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).

Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų bÅ«tinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad senojo pavyzdžio vairuotojo kortelę Nr. 1367 V. G. pateikė VÄ® „Regitra“, tikslu įsigyti vairuotojo pažymėjimÄ , kurį manė esÄ s pametęs. Å iuo konkrečiu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokie V. G. veiksmai tiesiogiai neigiamų pasekmių nesukėlė, kadangi vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo tik pagrindas VÄ® „Regitra“ darbuotojams patikrinti faktÄ , kad V.

G. yra įgijęs teisę vairuoti ir spręsti klausimÄ dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo dublikato iÅ¡davimo. Kad pats „E“ kategorijos įraÅ¡ymo faktas negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu Å¡iÄ kategorijÄ realiai pripažinti, patvirtino ir apklausta teismo posėdyje liudytoja V. R. – VÄ® „Regitra“ darbuotoja, – priėmusi V. G. praÅ¡ymÄ , kuri parodė, jog iÅ¡ pateikusio praÅ¡ymÄ asmens reikalaujama tokio praÅ¡ymo pagrindimo (vairuotojo kortelės ar kursų duomenų taip pat patikrinami archyvai, žurnalai), vairuotojo kortelėje įraÅ¡ytos „E“ raidės nepakanka, kadangi atskiroje kortelės grafoje turi bÅ«ti privalomas įraÅ¡as apie „E“ kategorijos egzamino iÅ¡laikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. G. 1994-04-28 išduotame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.51) pažymėtos A, B ir C kategorijos, papildoma žyma nurodo, kad vairuotojo stažas nuo 1972 „BC“, kas rodo, kad tolesni veiksmai dėl galimo tikrovės neatitinkančio įrašo dėl „E“ vairavimo kategorijos įgijimo nebuvo atlikti. Kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. G. kaltę dėl pateikto dokumento klastojimo byloje nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai.             Atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).             Šiame kontekste pažymėtina, jog, viena vertus, nors savo veiksmais V.

G. negalėjo pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių ir tokia jo veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu nelaikytina pavojinga, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, kita vertus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog sisteminė visų baudžiamosios bylos duomenų analizė leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. G. aiÅ¡kiai suvokė, kad jo vardu iÅ¡duotoje vairuotojo kortelėje melagingai nurodyta, jog jis yra įgijęs E vairavimo kategorijÄ , kadangi, kaip jis nurodė duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, „E“ kategorijos egzamino jis nelaikė, Å¡i kategorija jam nereikalinga, kas tokį įraÅ¡Ä jo vairuotojo kortelėje padarė, nežino, mano, kad vaikai ar anÅ«kai žaisdami galėjo „E“ raidę priraÅ¡yti (b.l. 117-118), pildydamas 2015-03-12 praÅ¡ymÄ (b.l.3) VÄ® Regitra Vilniaus filialo virÅ¡ininkui V.

G. nurodė, jog vairuotojo pažymėjimÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kategorijos ABCE gavo Alytaus egzaminų registracijos skyriuje, „E“ kategorijÄ laikė Alytaus policijoje, t.y. V. G., žinodamas, kad nelaikė „E“ kategorijos egzamino ir nėra įgijęs E vairuotojo kategorijos, privalėjo suvokti, jog praÅ¡yme nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl jo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1878 str., sudėties požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1878 str. atsako tas, kas pateikė žinomai melagingus duomenis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro tvarkymo įstaigos padaliniams, siekiant gauti vairuotojo pažymėjimo arba transporto priemonės registracijos liudijimo dublikatus, taip pat kitus valstybinio numerio ženklus. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikÅ¡mingų aplinkybių.Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiÅ¡kia, kad bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).Apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyviÄ nuomonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi, remdamasi tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                          Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                     Stasys Lemežis                                                                                                           Virginija Liudvinavičienė NuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                          Leonarda Gurevičienė            Â