2024-08-07 Nr. AB-11570-3-61-3-01129-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1901-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01129-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. (K. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. (K. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo –uždaroji akcinė bendrovė „Enesa“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. 24S76180 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Tadžikistano Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760283594, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (toliau – ir Leidimas), tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais;

2.2. Sprendimas yra neteisėtas, jame nurodyti argumentai yra formalūs, jį priimant nebuvo išnagrinėtos visos jo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Sprendime nurodyti duomenys, kad pareiškėjo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enesa“ neišmokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn., o už 2024 m. sausio mėn. jam išmokėta suma buvo mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, neatitinka faktinių aplinkybių. Sprendimas priimtas formaliai remiantis tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) informacinėje sistemoje pateiktais duomenimis, kuriems pareiškėjas negali daryti įtakos;

2.3. pareiškėjas 2023 m. lapkričio–gruodžio mėn. faktiškai atliko darbo funkciją, už darbą jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis – 850 Eur / mėn. (neatskaičius mokesčių). Dalis darbo užmokesčio už minėtą laikotarpį buvo išmokėta banko pavedimais 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2024 m. sausio 10 d., o likusi dalis buvo išmokėta 2024 m. vasario 27 d. kartu su darbo užmokesčiu už 2024 m. sausio mėn. Be to, pareiškėjo darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei įprastai, nes pareiškėjas pasinaudojo teise gauti nemokamas atostogas. Praėjus 2 savaičių trukmės atostogoms, pareiškėjas toliau tęsia darbą UAB „Enesa“ (toliau – ir Bendrovė);

2.4. UAB „Enesa“ nėra fiktyvi bendrovė, ji aktyviai vykdo veiklą, samdo darbuotojus ir moka jiems darbo užmokestį. Ši bendrovė nėra bausta už darbo įstatymų pažeidimus. Pareiškėjas taip pat nepadarė jokių pažeidimų. Nepaistant to, Departamento priimtas Sprendimas sukelia pareiškėjui rimtas teisines pasekmes, nes pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, bet šiuo atveju jokių pažeidimų nebuvo padaryta.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Enesa“ nuo 2023 m. kovo 7 d. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio darbo užmokestis (800 Eur) pareiškėjui buvo mokamas tik 2 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, neatitinka tikrovės, ir kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės sudarė pagrindą priimti Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas;

4.2. pareiškėjas skunde neneigia, kad nei jo mėnesinis atlyginimas (800 Eur), nei minimali mėnesinė alga (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur) aptariamu laikotarpiu jam nebuvo mokama. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neturėjo atsižvelgti į pareiškėjui suteiktą nemokamų atostogų laikotarpį, neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos. Įstatymo nuostatos neužkerta kelio pareiškėjui išeiti nemokamų atostogų, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti Leidimą, kai yra imperatyvūs pagrindai jį panaikinti;

4.3. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis imperatyviais Įstatyme numatytais pagrindais, jis atitinka teismų praktiką analogiškose bylose. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. sprendime atmetė pareiškėjo K. R. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2023 m. kovo 6 d. buvo sudaryta UAB „Enesa“ darbo sutartis su pareiškėju, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti tinkuotoju apdailininku. Minėta bendrovė įsipareigojo mokėti pareiškėjui 850 Eur per mėnesį darbo užmokestį; įsipareigojimą mokėti 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį bendrovė nurodė tarpininkavimo rašte. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšas sudarys 800 Eur darbo užmokestis;

6.2. iš SODROS informacinės sistemos duomenų suvestinės matyti, kad pareiškėjo pajamos iš UAB „Enesa“ 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. sudarė 0 Eur, o 2024 m. sausio mėn. – 507,27 Eur;

6.3. ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta 2022 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) – 730 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 metais taikoma MMA — 840 Eur.

8. Teismas nurodė, kad nors skunde ginčijamas SODROS duomenų teisingumas, tačiau pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad aptariamu laikotarpiu jam kas mėnesį buvo išmokama darbo sutartyje ir / ar tarpininkavimo rašte nurodyta mėnesinė jo darbo užmokesčio suma. Pareiškėjas patvirtino, kad dalis jam už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio buvo sumokėta 2024 m. sausio–vasario mėn., o 2024 m. sausio mėn. jis gavo mažiau pajamų nei nurodyta dėl turėtų nemokamų atostogų.

9. Teismas akcentavo, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris 2023 metais sudarė 840 Eur. Šiuo atveju net ir vertinant ne tik SODROS duomenis, bet ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog ši suma pareiškėjui aptariamu laikotarpiu nebuvo išmokėta. Iš pareiškėjo pateikto 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio apskaitos lapelio matyti, kad už šį mėnesį jam faktiškai sumokėta tik 152,74 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šį mėnesį faktiškai gavo kitų pajamų iš darbo minėtoje bendrovėje. Pareiškėjas taip pat neneigė, kad 2024 m. sausio mėn. jis tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą nurodytos sumos iš bendrovės negavo dėl jam suteiktų nemokamų atostogų.

10. Teismas pabrėžė, kad darbuotojo teisė į nemokamas atostogas nėra kvestionuojama, tačiau ji nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo Įstatyme nustatytų pareigų. Kitaip tariant, darbuotojas, naudodamasis teise gauti nemokamas atostogas, turi įvertinti tokio sprendimo pasekmes, įskaitant ir galimą tokio sprendimo nulemtą neatitikimą Įstatymo nuostatoms. Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma reikalavimų, todėl nėra svarbu, dėl kokių priežasčių susidarė neatitiktis tarp nurodomo ir realiai mokamo darbo užmokesčio. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio nėra teisiškai reikšmingi.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl lygybės ir nediskriminavimo principų pažeidimo, nes vien tai, kad pareiškėjui, kaip trečiosios šalies piliečiui, yra taikomas reikalavimas kiekvieną mėnesį turėti nustatytą sumą pragyvenimo lėšų, neapriboja jo teisės į nemokamas atostogas, tačiau pareiškėjas, teikdamas prašymą leidimui išduoti, turi aiškiai, konkrečiai ir teisingai nurodyti, kas sudarys jo mėnesio pajamas, reikalingas pragyventi. Kitaip tariant, pareiškėjui nenurodžius kitų pajamų šaltinių ir teikiant informaciją atsakovui, kad pajamų šaltiniu bus 800 Eur per mėnesį darbo užmokestis, pareiškėjui teko pareiga užtikrinti, kad ši sąlyga bus vykdoma visą Leidimo galiojimo laikotarpį, arba pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes turėjo informuoti atsakovą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas to nepadarė, todėl atsakovas, nustatęs, kad nurodyta darbo užmokesčio suma yra nemokama, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išmokėtos sumos ne tik neatitiko darbo sutartyje ir tarpininkavimo rašte nurodytų sumų, tačiau ir nesiekė pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, t. y. nesiekė 1 MMA. Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi, nenurodė kitų pragyvenimo lėšų, jo darbo užmokesčiui nesiekiant 1 MMA, Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, atmetė pareiškėjo teiginius dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo. Teismas nurodė, kad, siekiant įvertinti pareiškėjo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, atsakovui pakako informacijos iš SODROS duomenų bazės. Be to, pareiškėjas be apribojimų galėjo teikti paaiškinimus ir įrodymus teismui, tačiau jo į bylą pateikti duomenys nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių dėl jo darbo sutartyje nurodyto ir faktiškai gaunamo (ir pragyvenimui reikalingo) darbo užmokesčio skirtumo. Pareiškėjo teismui pateiktos sąskaitos išrašo duomenys taip pat nepatvirtina, jog jis visą aptariamą laikotarpį turėjo pakankamai pajamų pragyventi, kurios, kaip jau minėta, privalo siekti bent 1 MMA sumą.

14. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą pareiškėjo nurodytais argumentais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

16.1. teiginys, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo bent paminėti kokie nors tikrovės neatitinkantys faktai ar aplinkybės. Be to, aptariamos teisės normos formuluotė yra nelogiška, netiksli ir klaidinanti, nes asmuo yra verčiamas žinoti, kas bus ateityje;

16.2. teismas turėjo apsvarstyti ir atitinkamai įvertinti bendrąjį teisės principą „nėra atsakomybės be kaltės“, bet teismas to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokių pažeidimų, o pareiškėjas tik pasinaudojo teise į tikslines (taip pat ir nemokamas) atostogas;

16.3. atsakovas ir teismas aplinkybes įvertino formaliai, remdamiesi tik SODROS duomenimis, kuriems pareiškėjas negali daryti įtakos. Manytina, kad duomenyse, esančiuose SODROS informacinėje sistemoje, yra įsivėlusi žmogiškoji klaida. Nei atsakovas, nei teismas nevertino realios pareiškėjo finansinės padėties, nepatikrino jo banko sąskaitos, t. y. neįsitikino, kad pareiškėjas gavo pajamas iš UAB „Enesa“ už 2023 m. lapkričio mėn.–2024 m. sausio mėn. laikotarpį.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. kovo 11 d. sprendimo Nr. 24S76180, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi pagal jo prašyme išduoti šį leidimą duomenis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o pareiškėjui išmokėtos sumos ne tik neatitiko darbo sutartyje ir tarpininkavimo rašte nurodytų sumų, tačiau ir nesiekė pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad atsakovas ir teismas aplinkybes įvertino formaliai, remdamiesi tik SODROS duomenimis, kuriems pareiškėjas negali daryti įtakos, nevertino realios pareiškėjo finansinės padėties, nepatikrino jo banko sąskaitos, neatsižvelgė, jog nebuvo padaryta jokių pažeidimų, pareiškėjas tik pasinaudojo teise į nemokamas atostogas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Atsakovas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

24. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Enesa“ tinkuotoju apdailininku, atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas numatomą darbo užmokestį – 800 Eur per mėnesį, o pragyvenimo šaltinį Lietuvoje – darbo užmokestį (2022 m. gruodžio 19 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2212-LLG-3627). Bendrovė pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20221219-188286 nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu ji įsipareigoja pareiškėjui mokėti 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį, o pareiškėjo atvykimo tikslu nurodė, kad užsienietis (-ė) ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Su pareiškėju 2023 m. kovo 6 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 1 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p).

26. Byloje taip pat nustatyta, kad atlikęs SODROS duomenų patikrinimą (SODROS informacinės sistemos 2024 m. kovo 9 d. išrašai), Departamentas nustatė, kad pareiškėjui tik už du mėnesius per darbo Bendrovėje laikotarpį po Leidimo išdavimo buvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 800 Eur (už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius mokėta po 850 Eur, už lapkričio ir gruodžio mėnesius nemokėtas joks darbo užmokestis, už 2024 m. sausio mėnesį – 507,27 Eur). Patikrinimo metu nustačius, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad po Leidimo išdavimo pareiškėjui buvo mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis arba jis iš viso nebuvo mokamas, atsakovas padarė išvadą, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą Leidimą.

27. Vertinant šias aplinkybes, akcentuotina, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 8.3 punkte inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 m. taikoma MMA – 924 Eur. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų SODROS duomenų matyti, kad atitinkamas lėšų dydis visą aktualų pareiškėjo darbo Bendrovėje laikotarpį nebuvo mokamas.

29. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo, todėl teiginiai, kad Sprendimas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas ir teismas aplinkybes įvertino formaliai, remdamiesi tik SODROS duomenimis, nevertino realios pareiškėjo finansinės padėties ir nepatikrino jo banko sąskaitos, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik SODROS duomenis, bet ir pareiškėjo pateiktus įrodymus (žr. nutarties 9 p.), sprendime nustatė, kad už 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjui išmokėta tik 152,74 Eur, o pats pareiškėjas neneigia, jog 2024 m. sausio mėn. iš Bendrovės gauta mažiau pajamų dėl suteiktų neapmokamų atostogų. Taigi pareiškėjo teikti įrodymai apie pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, o teiginiai apie banko sąskaitoje buvusias lėšas aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšmingi, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti pas konkretų darbdavį) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis, kurių pareiškėjas nesilaikė.

30. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negavo sulygto darbo užmokesčio, nes 2024 m. sausio mėnesį jam buvo suteiktos 2 savaičių nemokamos atostogos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl lygybės ir nediskriminavimo principų pažeidimo, pagrįstai nurodė, jog vien tai, kad pareiškėjui, kaip trečiosios šalies piliečiui, yra taikomas reikalavimas kiekvieną mėnesį turėti nustatytą sumą pragyvenimo lėšų, neriboja jo teisės į nemokamas atostogas, tačiau teikdamas prašymą Leidimui išduoti, užsienietis turi aiškiai, konkrečiai ir teisingai nurodyti, kas sudarys jo mėnesio pajamas, reikalingas pragyventi, bei užtikrinti, jog šios sąlygos bus laikomasi, arba apie pasikeitusias aplinkybes informuoti atsakovą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Pareiškėjas nepateikė Departamentui duomenų, patvirtinančių, kad jis Bendrovėje ketina dirbti ne visą darbo laiką arba, kad jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Nustačius, jog nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024).

31. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas po Leidimo laikinai gyventi išdavimo nedirbo pagal sąlygas, dėl kurių buvo išduotas šis leidimas, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio ir darbo sąlygų Bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas 800 Eur darbo užmokestis Bendrovėje, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio pajamų negavo arba jų gavo mažiau. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1806-822/2024 ir kt.).

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

33. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. R. (K. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė