9ef7e77d-e6f2-4171-b201-2b516aed828f · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1634-1105/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00502-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8. PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Eglė Sabaliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Vilkei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. S., jo atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovui G. N., jo atstovui advokato padėjėjui Olegui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui G. N., nustatė:

1. IeÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo G. N. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo ieÅ¡kinio reikalavime ieÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 10 d. apie 16.40 val. G. N. grasino jį užmuÅ¡ti (duomenys neskelbtini) namo kieme prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. O bÅ«tent, tarp jo ir kaimyno įvykusio žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į veidÄ durimis ir stipriai sužalojo, dėl ko buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata.

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS buvoatliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, tačiau jis buvo nutrauktas, nors ikiteisminiotyrimo metu gautoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G448/2020(05) nurodyta, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3 000 Eur suma. IeÅ¡kovui buvo sumuÅ¡ta galva, stipriai skaudėjo galvÄ , pykino, iÅ¡ deÅ¡inio antakio bėgo kraujas, jisturėjo kreiptis į medikus, kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , buvo nuvežtas į ligoninės priėmimoskyrių, kuriame jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba, buvo sutvarstyta žaizda, paskirtivaistai.

Po sumuÅ¡imo buvo subjaurotas veidas (matėsi mėlynės), kelias savaites skaudėjosumuÅ¡imo vietÄ , jautėsi silpnai. Dėl patirto sumuÅ¡imo labai pergyveno, neramiai miegojo,turėjo kviestis med. pagalbÄ Ä¯ namus 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 4 d. Gydėsi pakankamai ilgai, apie pusę metų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai nurodė, kad G. N. labai dažnai atvažiuoja pas savo motinÄ , jo kaimynę M. N.. 2020 m. gegužės 10 d. G. N. su S., kuris yra atsakovo giminaitis, jo sklype matavo stulpelį.

Po kokių 15 minučių Å¡ie abu asmenys grįžo į kiemÄ ir atsakovas tÄ patį stulpelį pradėjo spardyti bei rauti. IeÅ¡kovas buvo namuose, pamatęs, kÄ daro atsakovas, jis atidarė savo lauko duris ir pradėjo klausti N. kam jis tÄ stulpelį rauna, pagrasino, kad iÅ¡kvies policijÄ . N. priėjo ir jam su durimis trenkė per galvÄ , sakydamas, kad jis vis tiek ieÅ¡kovÄ užmuÅ¡. Jis apsipylė krauju, buvo sužalota galva, atvažiavo policija, greitoji ir jį iÅ¡vežė į ligoninę.

Prašė atsakovui pradėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , tada buvo apklaustas, sakė policijai teisybę. N. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡kėlė, bet jo nenuteisė, kodėl jis nežino. PraÅ¡o neturtinės žalos, nes atsakovas jam visÄ sveikatÄ sugadino, dėl sužalojimo gydėsi savaitę. Atsakovas su durimis praskėlė antakį, su deÅ¡ine akimi jis nebemato visai, mato kaip per dÅ«mus. Apie tai, kad nebemato jis sakė chirurgui, kuris tvarkė akį. Gydytojas jam iÅ¡rašė vaistų, jis juos dėl akies gėrė, žaizdos nesiuvo, liko randas.

Dėl patirto sužalojimo gydėsi namuose. IeÅ¡kovas teismui aiÅ¡kino daugelį kartų kvietęsis greitÄ jÄ pagalbÄ , kvietėsi policijÄ , nes G. N. laidė kieme petardas. Dėl 2020 m. gegužės 10 d. sužalojimo greitÄ jÄ pagalbÄ jis kvietė vienÄ kartÄ , daugiau dėl to sužalojimo greitosios į namus nesikvietė. Dėl patirto sužalojimo atsakovas sugadino visÄ sveikatÄ , nervus, jam iki Å¡iol sukasi galva, sveikata pablogėjo visai. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dėl kitų kaimynų netinkamo elgesio jis taip pat neseniai kreipėsi į teismÄ .

2. IeÅ¡kovo atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė teismui paaiÅ¡kino, kad dėl 2020 m. gegužės 10 d. įvykio ieÅ¡kovui buvo suaktyvintos visos jo turimos ligos, kurios aiÅ¡kiai paÅ«mėjo. Dėl to ieÅ¡kovui ne kartÄ po įvykio buvo kviesta greitoji medicininė pagalba, paÅ«mėjo nervų sistemos ligos. Atstovė prašė teismo ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak atstovės, ieÅ¡kovas patyrė traumÄ , galvos skausmus, jam paÅ«mėjo eilė turimų ligų, sumažėjo bendravimo galimybės. IeÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ kaimynų, savo globėjos akyse, dėl įvykio stipriai iÅ¡gyveno.

3. Atsakovas G. N. byloje pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka, atsiliepime atsakovas smulkiai nurodė įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra jo mamos kaimynas. 2020 m. gegužės 10 d. jis su mamos sugyventiniu S. V. dirbo lauke, matavo darÅ¾Ä . Vėliau abu žiÅ«rėjo televizorių, kai iÅ¡girdo daužant į lango palangę su lazda. Jis pažiÅ«rėjęs per langÄ ir supratęs, kad po langais daužosi kaimynas, išėjo į laukÄ ir tam, kad ieÅ¡kovas atkreiptų dėmesį ir iÅ¡eitų į laukÄ pasiaiÅ¡kinti pajudino pastarojo stulpelį, ant kurio ieÅ¡kovas džiauna drabužius.

Prie lango priėjo L., kuri pradėjo Å¡aukti, vadino visokiais žodžiais. Ant jos palangės stovėjo vazonėlis su akmenėliais, kuriuos pasiėmusi pastaroji pradėjo mėtyti į atsakovÄ . Tuomet pro duris išėjo ieÅ¡kovas V. S., kuris į atsakovÄ taip pat metė kažkokį daiktÄ . Pataikė į kelnes, bet atsakovo nesužalojo. Tuomet atsakovas greitesniu žingsniu artėjo link ieÅ¡kovo, kuris stovėjo atidaręs savo namo dalies lauko duris ir kažkÄ Å¡aukė. Atsakovas norėjo su ieÅ¡kovu pasikalbėti dėl ko pastarasis daužo mamos namo dalies sienÄ .

IeÅ¡kovas, pamatęs, kad atsakovas artėja link jo, užsidarė savo lauko duris. Atsakovas paėmęs už durų rankenos, duris truktelėjo į save net nesuvokdamas, kad už durų stovi pats ieÅ¡kovas ir taip pat laiko durų rankenÄ . Atsakovui truktelėjus duris, pastarasis trenkėsi į savo Å¡arvo duris. Atsakovas nurodė daugiau nieko nedaręs, nuėjo. Kas nutiko ieÅ¡kovui jis nematė, ar jis nugriuvo, ar jis užsigavo durimis atsakovas nežino. Po kurio laiko, jam bebÅ«nant lauke, pamatė atvažiavusiÄ policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

IÅ¡ namo išėjo apsikraujavęs ieÅ¡kovas. Jis pats buvo iÅ¡vežtas kelioms valandoms į policijos komisariatÄ . Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas ir kartu su juo gyvenanti L. yra konfliktiniai kaimynai, nuolatos keliantys triukÅ¡mÄ . Teisme buvo nagrinėjama ne viena byla.

4. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Olegas Juška teismo posėdžio metu nurodė palaikantis atsakovo reikalavimus. Atstovas prašė remtis byloje surinkta rašytine medžiaga, atsiliepime nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad teisme buvo patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių veiksmų, o dėl patirtų sužalojimų yra kaltas pats ieškovas. Pasak atstovo, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra konfliktiškas, pats sukelia konfliktines situacijas už kurias yra pats atsakingas.

Kita vertus, pasak atstovo, ieÅ¡kovas byloje nepateikė visiÅ¡kai jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl neva jo patirtos neturtinės žalos, atsiradusių sveikatos pakenkimų. Atstovas mano, kad ieÅ¡kovas yra pats atsakingas dėl patirto sužalojimo, todėl atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. Konkrečiai, nėra atsakovo kaltės dėl ieÅ¡kovo patirto sužalojimo, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp įvykusio įvykio ir ieÅ¡kovo pablogėjusios sveikatos, be to ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala nėra pagrįsta apskritais jokiais įrodymais.

5. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. nurodė esanti ieÅ¡kovo globėja, gyvena kartu su ieÅ¡kovu. 2020 m. gegužės 10 d. ji stovėjo prie lango ir atėjo atsakovas G. N. su mamos sugyventiniu S. V., abu pamatavo namÄ , nusijuokė ir parėjo namo. Po 10 – 15 minučių į laukÄ atėjo vienas N., kuris pradėjo laužti ir spardyti ieÅ¡kovo tvorÄ . Ji S. pasakiusi pažiÅ«rėti kÄ daro N.. IeÅ¡kovas išėjo į laukÄ , atidarė duris ir liepė N. baigti taip elgtis, nes bus kviečiami policijos pareigÅ«nai.

Atsakovas pasakęs, kad S. užmuÅ¡, Å¡oko ant laiptelių ir pastarajam specialiai trenkė durimis. Ji pati iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Liudytoja taip pat nurodė, kad kaimynė N. yra nesugyvenamo charakterio, pastoviai užsuka vandenį, daužo radiatorius. N. ieÅ¡kovÄ invalidu padarė, jam sudaužė galvÄ , buvo sužalota kakta. 2020 m. gegužės 10 d. S. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, buvo sužalota galva, jam galvÄ Å¡vietė, viskÄ darė. Grįžo namo užklijuota kakta, po dviejų savaičių liepė ateiti, neleido praustis.

Po įvykio ieÅ¡kovui dega galva ir pakauÅ¡is, jie ir dabar ieÅ¡kovÄ dar nervuoja tyčia. IeÅ¡kovas iki įvykio dar neturėjo tokių sveikatos problemų, dabar jis su akimi nebemato, jinai turi ieÅ¡kovÄ vedžioti. Akis nebuvo sužalota, bet nuo trenkimo kažkaip jam ta akis buvo pakenkta. Po įvykio jis turi dar daugiau problemų dėl nervų, jis pastoviai gydosi, vaistus geria. Dėl 2020 m. gegužės 10 d. įvykio ieÅ¡kovas pas gydytojÄ buvo kokius tris kartus, gydėsi apie 3 savaites. IeÅ¡kovui greitÄ jÄ pagalbÄ kvietė daug kartų, nes jis to daužymo neperneÅ¡a, dėl sužalojimo jam nervai visiÅ¡kai paÅ«mėjo.

Iki įvykio jis buvo žymiai ramesnis. Po įvykio ji ieÅ¡kovui pirko antibiotikus, kad skausmÄ nuimtų, mokėjo 50 Eur.

6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

7. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos Å¡alių įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas V. S.. Konkrečiai, civilinėje byloje esančiu VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u / siuntimu patvirtinama, kad V. S. buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ dėl to, kad buitinio konflikto metu sÅ«nus jam trenkė su durimis, yra žaizda, ligonis blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina.

Objektyvi bÅ«klė: SÄ moningas. Orientuotas. DeÅ¡inio antakio srityje apie 2 cm ilgio žaizda, nelygiais kraÅ¡tais, apimanti tik odÄ . Taikytas gydymas: žaizda iÅ¡valyta. Užklijuotas pleistras. Rekomendacijos: neurochirurgo konsultacija dėl galimos galvos traumos, pleistrÄ paÅ¡alinti po 7 dienų. IÅ¡ 2020 m. gegužės 10 d. 17.45 val. neurochirurgo vidinės konsultacijos pažymos matyti, kad pacientas nurodo galvos skausmÄ , yra objektyvus, sÄ moningas, patenkinamos orientacijos, židininės neurologinės simptomų nerasta.

Atlikta GSKT 2020 m. gegužės 10 d., kaukolės kaulų lūžimo ar intrakranijinės hemoragijos požymių nerasta. Galvos smegenų traumų nekonstatuota. Byloje esančiu vėlesniu 2020 m. gegužės 20 d. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos VšĮ gydytojo įrašu patvirtinama, kad žaizda sugijusi. Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo atmestas V.

S. skundas ir paliktas galioti prokurorės G. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, kaip pagrįstas ir teisėtas. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi šis prokuroro nutarimas buvo paliktas galioti. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis.

8. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo. ReikalavimÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio nuostatų, numatančių deliktinės atsakomybės sampratÄ bei kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

9. Pagal kasacinio teismo praktikÄ neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali bÅ«ti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ : neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji rÅ«pestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , subjektyvioji neteisėtumo sÄ lygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalÄ padaręs asmuo yra kaltas.

Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.

10. Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ . Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iÅ¡ esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryÅ¡ys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ , to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygoms, konstatuoti. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtÄ jÄ atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Priežastinis ryÅ¡ys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalÄ sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybę.

11. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Minėta, jog nagrinėjamojoje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas V. S.. Civilinės bylos šalys nurodo iš esmės skirtingas kilusio konflikto priežastis, tačiau abi pripažįsta, kad šio kilusio konflikto pasėkoje savo namo lauko durimis (šarvo) ieškovas buvo sužalotas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas tyčia jam trenkė lauko durimis, tuo tarpu, atsakovo teigimu, pastarasis traukdamas į save lauko duris net nesuvokė, kad ieškovas iš vidinės durų pusės už rankenos taip pat laiko duris, kurias stipriau patraukus, ieškovas jas taip pat traukdamas į savo pusę, pats jomis susižalojo.

12. Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys bei bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai patvirtina, kad atsakovas neturėjo tyčios sužaloti ieÅ¡kovo V. S.. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo aiÅ¡kinimu apie tai, kad pastarasis ėjo link ieÅ¡kovo gyvenamojo namo ketindamas su juo pasikalbėti, kadangi prieÅ¡ vykusį žodinį konfliktÄ su ieÅ¡kovu gyvenanti I. L. su medine lazda daužė jo mamos gyvenamojo namo dalies iÅ¡orės sienos dailylentes. Tokias teismo iÅ¡vadas visiÅ¡kai patvirtina teismo iÅ¡reikalautoje Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esantys surinkti duomenys.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu konstatuota, kad „<...> G. N. nerovė ir nesikėsino rauti jokių stulpų, esančių kieme ir priklausančių I. L., tik pajudino stulpÄ , taip tikėdamasis pasikviesti kaimynus – I. L. ir V. S. pasikalbėti apie pastarųjų keliamo triukÅ¡mo – beldimo pagaliu ar Å¡aka į M. N. buto sienÄ . Tai, kad kažkokiais įrankiais beldžiama į sienÄ , įrodyta G. N. pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose matyti sienos apgadinimai, subraižymai, be to, iÅ¡raÅ¡uose apie asmenų administracinį baustumÄ yra ne kartÄ fiksuoti tiek I.

L., tiek V. S. administraciniai nusižengimai, koliojant namo (duomenys neskelbtini) kaimynus, keliant triukÅ¡mÄ , Å¡iukÅ¡linant kiemÄ , gadinant kaimynų turtÄ , kaltinant kaimynus pramanytais nusižengimais, tad I. L. ir V. S. parodymai apie „nesugyvenamus kaimynus“, jiems kenkiančius, vertintini kritiÅ¡kai. Be to, ir kiti liudytojai – S. V., S. G. ir V. Z. paneigė I. L. ir V. S. parodymus, netgi baimindamiesi, kad pastarųjų (I. L. ir V. S.) veiksmai jau kelia grėsmę, o ne tik trikdo rimtį ir ramybę.

G. N. neneigia, kad, norėdamas pasikalbėti su V. S., kuris jį apÅ¡aukė banditu ir teroristu, bandė neleisti V. S. užsidaryti buto durų, kurias V. S. traukė į save, nes durys atsidaro į iÅ¡orę, tačiau rankena jam paprasčiausiai iÅ¡slydo iÅ¡ rankos, ir jis net nepagalvojo, kad durys, užsidarydamos, galėjo sužaloti V. S.. Kad V. S. susižalojo, jis nežinojo iki tol, kol nepamatė, kad atvykę medikai iÅ¡siveža V. S., kurias iÅ¡ galvos bėga kraujas. <...> G. N. veiksmuose tyčios nebuvo, jis ėjo pasikalbėti su kaimynais dėl Å¡ių veiksmų, gadinant jo motinos buto sienÄ , o V.

S. bėgant į savo butÄ ir norint pasislėpti už durų, stengėsi neleisti pastarajam uždaryti durų, kad pasikalbėti, V. S. traukiant duris į save, į buto vidų, G. N. duris už rankenos traukė į save, į iÅ¡orę, ir jam durų rankena tiesiog iÅ¡slydo iÅ¡ rankos, o kad durys, užsidarydamos, galėjo sužaloti V. S., jis nežinojo ir to net nenumatė, neįtarė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nustačius, kad G. N. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės – kaltės, baudžiamasis procesas nutrauktinas <...>“ (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 177-184).

Nepaisant to, kad atsakovo baudžiamajai atsakomybei dėl ieÅ¡kovo sužalojimo kilti bÅ«tina nustatyti kaltininko tyčiÄ dėl kilusių padarinių, teismas sprendžia, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti jo rÅ«pestingumo ir apdairumo nebuvimÄ susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje su ieÅ¡kovu, ko pasėkoje bÅ«tent dėl atsakovo atliktų nepasvertų, nerÅ«pestingų ir neapdairių, todėl neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas patyrė sužalojimų, kurie 2020 m. gegužės 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 448/2020 (05) kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 19) (CK 6.248 straipsnis).

Tokias iÅ¡vadas teismas daro, atsižvelgdamas į atsakovo elgesį konflikto metu, t. y. į tai, kad jis ketindamas su ieÅ¡kovu pasikalbėti, link jo artinosi paspartinęs žingsnį, vėliau paėmęs už durų rankenos duris į save traukė aiÅ¡kiai suvokdamas, kad ieÅ¡kovas Å¡ias bandė paskui save uždaryti, vengdamas kontakto su atsakovu. Tokiu bÅ«du, atsakovas, vertinant jo veiksmus pakankamai rÅ«pestingo ir apdairaus asmens požiÅ«riu, turėjo suprasti, kad traukdamas lauko duris į save galėjo jomis sužaloti ieÅ¡kovÄ , jolab, kad ieÅ¡kovas yra pakankamai senyvo amžiaus vyras, todėl akivaizdžiai silpnesnis už atsakovÄ ir negalintis jam lygiaverčiai pasiprieÅ¡inti.

Tokie atsakovo neteisėti ir neatsargūs veiksmai pagrįstai užtraukia jam civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal bendrÄ jÄ deliktinės atsakomybės taisyklę žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. VisiÅ¡ko žalos atlyginimo iÅ¡imtį numato CK 6.282 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Ä®statymas nenumato nukentėjusiojo asmens kaltės dydžio nustatymo kriterijų, todėl spręsdamas žalos atlyginimo sumažinimo klausimÄ teismas turi vadovautis CK 6.253 straipsnio 5 dalies (nukentėjusiojo asmens veiksmai) nuostatomis ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

14. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodomai žalai atsirasti turėjo reikÅ¡mės ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad jis pats savo neteisėtais veiksmais iÅ¡provokavo kilusį konfliktÄ . Minėta, jog teismo iÅ¡reikalautos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20 duomenimis nustatyta ir konstatuota, kad įvykio dienÄ 2020 m. gegužės 10 d. byloje apklausta liudytoja I. L. lazda ar Å¡aka beldė į atsakovo motinos M. N. buto sienÄ , kÄ patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos.

BÅ«tent dėl ieÅ¡kovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. netinkamų veiksmų atsakovas ėjo link ieÅ¡kovo namų ketindamas su pastaruoju pasikalbėti. Å iame sprendime taip pat minėta, kad teismas neturi pagrindo netikėti tokiais teisme duotais atsakovo paaiÅ¡kinimais, nes juos visiÅ¡kai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as apie atsakovo nesuprantamÄ elgesį prie atsakovo motinos namo dalies teritorijos ne konflikto metu, taip pat civilinėje byloje esantys duomenys apie V. S. administracinius nusižengimus, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 metų liepos mėnesio Å¡eÅ¡is kartus buvo baustas administracine tvarka dėl konfliktų su namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynais, tame tarpe ir su atsakovo motina M.

N.. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys surinkti rašytiniai duomenys apie I. L. administracinius nusižengimus rodo, kad 2019 metų gruodžio mėnesį ji įvykdė du administracinius nusižengimus dėl konfliktų su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 71-72). Tokius ieškovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. veiksmus teismas vertina, kaip provokuojančius, nuolat besikartojančius, todėl akivaizdžiai turėjusius įtakos atsakovo poelgiui 2020 m. gegužės 10 d.

Teismui įvertinus Å¡ias aplinkybes bei pripažinus miÅ¡riÄ kaltės formÄ , taip pat nurodant, kad ieÅ¡kovas 50 procentų buvo pats kaltas dėl kilusio įvykio bei patirto sužalojimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad iÅ¡ atsakovo priteistina žala mažintina.

15. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , sužalojus sveikatÄ , atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimÄ , patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visais atvejais.

16. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; kt.).

17. IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2012).

18. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymÄ lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali bÅ«ti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobÅ«dis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

19. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esančios 2020 m. gegužės 18 d. specialisto išvados Nr. G 448/2020 (05) matyti, kad apžiūrint V. S. nustatytos gelsvos spalvos poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose. Kaktos dešinėje pusėje nesusiūta, žaizda padengta tvarsčiu. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 2020/0081244/00 matyti, kad 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. V. S. buvo apžiūrėtas gydytojo.

Buitinio konflikto metu sÅ«nus trenkė durimis. Blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina. SÄ moningas, orientuotas. DeÅ¡inio antakio srityje apie 2 cm žaizda, nelygiais kraÅ¡tais, apimanti tik odÄ . Žaizda iÅ¡valyta, užklijuotas pleistras. Konsultuotas neurochirurgo. Nurodo galvos skausmÄ , sÄ moningas, patenkinamos orientacijos, židininės, neurologinės simptomatikos nerasta. Galvos smegenų KT – kaukolės kaulų lūžimo ir hemoragijos požymių nerasta. Galvos smegenų traumų nekonstatuota.

Klinikinė diagnozė: muÅ¡tinė žaizda kaktoje. Specialisto iÅ¡vada: V. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė fizinį skausmÄ (baudžiamosios byloje Nr. 01-1-18110-20, b. l. 19). Dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsakovas sugadino jam sveikatÄ , jis nebemato deÅ¡ine akimi, nebegali iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad dėl patirto sužalojimo greitÄ jÄ medicinos pagalbos kvietė tik vienÄ kartÄ , t. y.

įvykio dienÄ 2020 m. gegužės 10 d., pasak jo atstovės byloje pateikti vėlesni greitosios medicininės pagalbos kvietimai rodo, kad dėl patirto sužalojimo paaÅ¡trėjo visos ieÅ¡kovo iki Å¡iol turėtos ligos, jo psichinė sveikata, suprastėjo bendra savijauta. Tokius ieÅ¡kovo ir jo atstovės argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina nepagrįstais, kaip siekį pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Nors teismas ne kartÄ ieÅ¡kovui nurodė pateikti byloje jo savijautÄ ir sveikatos bÅ«klę po patirto sužalojimo pagrindžiančius dokumentus, ieÅ¡kovas tokių įrodymų byloje nepateikė.

Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad po įvykio ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡likę kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai. IeÅ¡kovo teorija apie visiÅ¡kai pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę paremta tik jo paties aiÅ¡kinimais, atstovės iÅ¡sakytais argumentais, liudytojos I. L. parodymais, kurie ieÅ¡kovo blogos sveikatos bÅ«klės  neįrodo. Dar daugiau, civilinėje byloje pateikti greitosios medicininės pagalbos kvietimų V. S. iÅ¡raÅ¡ai 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. patvirtina, jog ieÅ¡kovas iki 2020 m. gegužės 10 d.

įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I. L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieškovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui.

20. ŽalÄ padariusių asmenų turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, turinčių įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis yra 453 Eur. Atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto: 1,1000 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, bei ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi jokių iÅ¡laikytinių bei kitų skolinių įsipareigojimų, tik moka bankui paskolÄ už daugiabučiame name atliktÄ renovacijÄ .

     21. Tokiu bÅ«du, teismas įvertinęs ieÅ¡kovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobÅ«dį, byloje nustatytÄ Â miÅ¡riÄ Â kaltės formÄ , atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, kad 300 Eur neturtinė žala ieÅ¡kovui bus pakankama kompensuoti jo patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri iÅ¡ atsakovo priteistina.

22. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo įvalstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovui V. S. 2020 m. gruodžio 7 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaido byloje sudarė 427,88 Eur. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad jis patyrė 450 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų. Teismas ieškovo reikalavimus patenkina iš dalies (10 proc.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 45,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3 Eur dydžio žyminis mokestis bei 42,78 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 405 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas nusprendė: IeÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 42,78 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus 78 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Eglė Sabaliauskienė