2024-01-31 Nr. AB-2366-3-61-3-01725-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-450-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01725-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. BR6-4179450 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo jam taikoma sankcija, t. y. nemokama parama už daržovių auginimą atvirame grunte ir taikoma papildoma sankcija – paramos mažinimas už 17,70 ha plotą, iš viso – 6 021,54 Eur (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. paraiškoje Nr. 20-1005422151-1 (toliau – ir 2020 m. Paraiška) deklaruotus duomenis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas pranešimas apie patikros metu nustatytus neatitikimus Nr. 64566, kuriuo jis informuotas apie NMA atliktą patikrą vietoje pagal jo 2020 m. Paraišką ir nustatytus duomenų neatitikimus, kurie buvo pateikti Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 100-5422151-D41-1 (toliau – ir Ataskaita). Patikros metu buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,20 ha baltųjų, juodųjų ridikų (RID) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 17,50 ha RID plotas, rasta ir nustatyta pasėlis aliejiniai ridikai (ALR). Nesutikdamas su Ataskaitoje nurodytais duomenimis, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (toliau – ir Laukai) buvo pasėti ir augo būtent šakniniai, o ne aliejiniai ridikai. NMA 2020 m. gruodžio mėn. pateikė jam atsakymą, nurodydama, kad į pateiktus paaiškinimus atsižvelgti negali, nes NMA patikrą atliko tinkamai, todėl jo 2020 m. Paraiška vertinama pagal patikros rezultatus pagrįstai. NMA taip pat nurodė, kad Ataskaitoje nurodytuose Laukuose rastas pasėlis – ALR ir kad jis nesilaikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija), (toliau – ir TI Taisyklės) 47 punkto reikalavimo deklaruoti ir auginti TI Taisyklių 47 punkte nurodytus augalus susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. jis dar kartą NMA pateikė paaiškinimą, jog eilę metų augina būtent valgomuosius baltuosius šakninius ridikus „Raphanus sativus L“, tačiau NMA 2021 m. sausio mėn. atsakyme nurodė, kad jo auginto pasėlio negalima traktuoti kaip valgomojo baltojo ridiko. Taip pat, nurodė, kad, deklaruodamas konkretų pasėlį laukuose susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti, jis privalėjo tiksliai įvertinti augalo rūšį ir tinkamai ją deklaruoti 2020 m. Paraiškoje, o to nepadaręs, pažeidė TI Taisyklių 47 punktą. NMA teigė, kad patikros rezultatai vietoje nekelia abejonių, todėl jo 2020 m. gruodžio 28 d. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo naikinti patikros vietoje rezultatų. NMA 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė pakartotinį pareiškimą, nurodydamas, kad augino būtent šakninius, o ne aliejinius ridikus, tačiau NMA 2021 m. kovo 2 d. atsakymu nurodė, jog skundas nebus nagrinėjamas, nes pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių.

4. Dėl NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimo pareiškėjas padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK). Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. balandžio 19 d. gavo išsamų ginčijamą Sprendimą, kuriame NMA nurodė, jog patikros metu Laukuose buvo deklaruotas bendras 17,70 ha (baltieji, juodieji ridikai) plotas, tačiau rastas ir nustatytas pasėlis „ALR“ (aliejiniai ridikai), dėl to nustačius neteisingą plotų deklaravimą susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatas (TI Taisyklių 86 p.).

5. Pareiškėjas, nekeisdamas pozicijos, kuri buvo NMA nurodyta visuose jo rašytuose pareiškimuose, pabrėžė, jog daugelį metų augino ir augina šakninius, valgomuosius ridikus sėklai „Raphanus sativus L”, kaip ir buvo įvardinęs 2020 m. gruodžio 28 d. rašytame pareiškime. Teikė tai patvirtinančius įrodymus: pirkimo pardavimo sąskaitas-faktūras, pagal kurias pirkėjai perka, o jis parduoda „šakninį ridiką“, taip pat 2021 m. kovo 19 d. pirkėjo Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ patvirtinimą, jog iš jo nupirko būtent šakninio ridiko sėklas ir 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGR0044510, pagal kurią iš UAB „Agrolitpa“ įsigijo valgomojo šakninio ridiko sėklas ir būtent jos buvo pasėtos KŽS. Atkreipė dėmesį į tai, jog jokių pirkėjų pretenzijų dėl parduotos ne tos produkcijos jis nėra sulaukęs. Teigė, kad aplinkybes, kokia kultūra buvo sėjama laukuose taip pat gali patvirtinti ir jo darbuotojai. Papildomai pažymėjo, kad internete esančioje viešai prieinamoje informacijoje, nurodyta, kad „Raphanus sativus var. longipinnatus L“ yra būtent šakniniai ridikai. Taip pat, pažymėjo, kad TI Taisyklių 1 priedo III dalies 9 punkte yra suformuluotas pareiškėjų įsipareigojimas: „žinau, kad erozijai jautriose teritorijose (dirvos erozijos šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis) negalima auginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių (kodai BUR, MOR, KAL, SVO, PO, CES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK)“. Baltasis valgomasis ridikas yra priskiriamas šakniavaisių kategorijai. Šakniavaisių kodas yra RID, kuris ir nurodytas jo paraiškoje. Be to, 2020 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus 42 numeriu taip pat pažymėta, kad kodui RID yra priskiriami baltieji, juodieji ridikai. Atkreipė dėmesį į tai, kad aliejiniai ridikai taip pat yra priskiriami šakniavaisių kategorijai, tačiau atskiru kodu „ALR“ TI Taisyklėse nėra išskiriami, todėl akivaizdu, jog šakniavaisių (ridikų) žymėjimas bendru kodu RID yra galimas ir turi būti laikomas teisingas. Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad jo auginama kultūra pasižymi ilgomis, baltomis, kūgio formos šaknimis, kurios yra valgomos. Taigi, jo auginama kultūra turi būti priskiriama baltiesiems ridikams, žymimiems kodu RID.

6. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, kad paraiškas pildo Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos specialistė žemės klausimais. Jis pasitiki specialisto kompetencija nustatyti jo auginamas kultūras ir jas tinkamai nurodyti pagal atitinkamus kodus paraiškose. Teigė, kad tiek teikdamas paraišką, tiek ir po jos pateikimo, jis įsipareigojo auginti paraiškoje nurodytas kultūras ir neturėjo tikslo savo įsipareigojimų nevykdyti ar nesąžiningai atlikti prieštaringus prisiimtiems įsipareigojimams veiksmus, aiškiai suvokdamas iš to kylančias pasekmes ir jam galimas taikyti sankcijas, todėl jokių neteisėtų veiksmų (auginti ne tą kultūrą) neatliko. Pareiškėjas manė, kad jis yra baudžiamas ir jam taikomos sankcijos ne už jo nesąžiningai atliktus veiksmus, o už esamą skirtingą auginamos kultūros vertinimą ir netinkamo jai kodo parinkimą paraiškoje. Pažymėjo, kad esant klaidinančiam ir skirtingais rodmenimis nurodomam kultūros žymėjimui teisės aktuose, ūkininkai neturėtų būti baudžiami ir sankcijos jiems neturėtų būti taikomos.

7. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika akcentavo, kad NMA turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą bendradarbiauti su juo, o priimdama ginčijamą Sprendimą privalėjo ne tik formaliai įvertinti paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra jo kaltė dėl neteisingo deklaravimo, jeigu visgi jo auginama kultūra turėjo būti ženklinama kodu „ALR“, o ne „RID“, kaip jis yra įsitikinęs. Nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams taip pat aktualios Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas 1306/2013), šio reglamento taikymo taisykles nustatančio Komisijos 2014 m. liepos 17 d.

įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (toliau – ir Reglamentas 809/2014) nuostatos. Reglamento 1306/2013 64 straipsnio 2 dalies a ir b punktai nustato, jog administracinė nuobauda neskiriama, jei reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure arba reikalavimų nesilaikyta dėl akivaizdžių klaidų, kaip nurodyta 59 straipsnio 6 dalyje. Reglamento 809/2014 4 straipsnyje įtvirtina, kad gavėjo pateiktas pagalbos paraiškas, paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus patvirtinamuosius dokumentus galima taisyti ir koreguoti bet kuriuo metu po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu pripažįsta akivaizdžias klaidas ir jei gavėjas elgėsi sąžiningai.

Pareiškėjo nuomone, nustačius, jog paraiškoje nurodyti duomenys yra klaidingi ir jog jo auginama kultūra turėjo būti žymima kodu „ALR“, tokia klaida galėtų būti pripažįstama akivaizdžia klaida, kurią galima būtų ištaisyti. Esant priimtam skundžiamam Sprendimui, jis negali pateikti prašymo ištaisyti deklaracijoje nurodytus duomenis, kadangi paraiškos įvertinimas yra baigtas, sprendimas jo atžvilgiu priimtas ir toks prašymas akivaizdu, jog nebūtų nagrinėjamas prieš tai nepanaikinus skundžiamo sprendimo. Taip pat, pareiškėjo nuomone, siekiant sąžiningo ir teisingo jo 2020 m.

Paraiškos įvertinimo, turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, sąlygojusias jo auginamos kultūros žymėjimą kodu „RID“ (nevienareikšmiški šakniavaisių bendriniai žymėjimai, paraiškos pildymas ne paties pareiškėjo) ir turi būti suteikta teisė jam ištaisyti deklaracijos duomenis pagal NMA nurodymus ir pretenduoti tiek į gaunamą paramą, tiek ir išvengti sankcijų taikymo jo atžvilgiu.

8. Dėl ginčijamo Sprendimo gavimo pareiškėjas paaiškino, kad buvo gavęs tik ginčijamo Sprendimo išrašą, o visą Sprendimą gavo 2021 m. balandžio 19 d. po prašymo pateikimo, todėl terminas paduoti skundą teismui nėra praleistas.

9. Papildomuose paaiškinimuose, gautuose 2021 m. birželio 11 d., pareiškėjas nurodė, kad jo dukra N. B. 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į NMA su prašymu informuoti, kokiu kodu pasėlių deklaracijoje turi būti pažymėti šakniniai ridikai (Raphanus Sativus va longipinnatus L), kuriuos augina ir jis. NMA 2021 m. gegužės 5 d. rašte „Dėl atsakymo į raštą“ nurodė, kad šakninius ridikus turėtų deklaruoti kodu „RID“ (baltieji, juodieji ridikai), be galimybės uždėti požymį, kad auginamas sėklai, kadangi TI Taisyklių klasifikatoriuje nėra numatyta tokia galimybė. Taip pat nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. jo dukra kreipėsi į NMA su siūlymu papildyti TI Taisyklių klasifikatorių ir numatyti galimybę pažymėti šakninius ridikus auginamus sėklai, kadangi tokia numatyta tvarka kol kas nėra galima. Į šį raštą buvo sureaguota ir jos prašymas persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Pareiškėjo manymu, šie raštai patvirtina aplinkybę, jog jis auginamą kultūrą – šakninį ridiką, pasėlių deklaracijoje įvardino tinkamai pažymėdamas ją kodu „RID“ ir jokio pažeidimo, už kurį galėtų būti taikomos sankcijos, nepadarė.

10. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad tiek šakniniai ridikai, tiek aliejiniai ridikai yra dauginami būtent iš sėklų, t. y. abi rūšys žydi, abi suformuoja ankštis, kuriose yra užauginamos sėklos ir abi kultūros yra nukuliamos nuimant derlių. Taigi, vien ta aplinkybė, jog šakninis ridikas yra auginamas sėklai, nepaverčia šios kultūros kita kultūra, t. y. aliejiniu ridiku.

11. Atsakovas NMA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. NMA paaiškino, kad pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1005422151-1. NMA 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliko 2020 m. Paraiškos duomenų patikrą (toliau – ir Patikra). Apie Patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 21 d. el. paštu siųstu NMA 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. 64566 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 20-1005422151-D4-1 kopija kartu su laukų, kuriuose nustatytas pažeidimas, nuotraukomis (pateikta NMA informaciniame portale). Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 0,20 ha RID (baltieji, juodieji ridikai), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 17,50 ha RID (baltieji, juodieji ridikai) plotas, rastas ir nustatytas pasėlis ALR (aliejiniai ridikai). Šie aukščiau nurodyti Laukai 2020 m. Paraiškoje yra deklaruoti susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti. Bendras Patikros vietoje metu nustatytas pažeidimo plotas yra 17,70 ha. Patikros metu nustatyta, kad Patikros ataskaitoje nurodytuose Laukuose, kuriuose deklaruoti baltųjų, juodųjų ridikų plotai (RID), rastas pasėlis – ALR (aliejiniai ridikai), o tai yra pasėlis, kuris nepatenka į TI Taisyklių 47 punkte nurodytas tinkamų pasėlių susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti grupes. Vadovaujantis TI Taisyklių 4.13.2 papunkčiu, 50 punktu, dėl Patikros vietoje metu nustatyto kito pasėlio (ALR) 2020 m. Paraiškoje deklaruotuose aukščiau nurodytuose Laukuose, nustatytas neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti yra 17,70 ha.

13. Atsakovas nurodė, kad, nustačius neteisingą ploto deklaravimą susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatas (TI Taisyklių 86 p.). Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, „Jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 %, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą.“ 2020 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte buvo 17,70 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 0 ha (17,70 ha – nustatytas neteisingai deklaruotas plotas 17,70 ha), taigi 2020 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 100 proc., tai yra daugiau negu 50 proc., todėl pareiškėjui susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, negalėjo būti mokama ir taikoma papildoma nuobauda – paramos mažinimas už 17,70 ha plotą.

14. NMA pažymėjo, kad pareiškėjas pateikdamas ir pasirašydamas 2020 m. Paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su TI Taisyklėmis (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 p.) bei kad pateikiami duomenys yra teisingi (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 14 p.). Tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateiktais finansiniais dokumentais įrodinėjo baltųjų ridikų auginimą, tačiau tai nebūtinai reiškė, kad realybėje šios ūkinės operacijos iš tikrųjų įvyko, ar baltieji ridikai ginčo laukuose tikrai buvo užauginti. Be to, pareiškėjas taip pat nebuvo pateikęs minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, pavedimų buvus atliktų per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kaip tą nustato TI Taisyklių 4.13.3.1 papunkčio nuostata. Nesant tokių dokumentų, vadovaujantis TI Taisyklių nuostatomis, laikoma, kad pareiškėjas reikiamų dokumentų nepateikė. Atkreipė dėmesį, jog pateikdamas ir pasirašydamas 2020 m. Paraišką, pareiškėjas turėjo žinoti, kad pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse) faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus. Pareiškėjas nei NMA, nei į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad minėtos sąskaitos buvo apmokėtos ir pareiškėjas gavo pardavimo pajamų už žemės ūkio produkciją – baltuosius ridikus. Taigi, atsakovo manymu, papildomi dokumentai neįrodo ir negali įrodyti, kad pareiškėjas ginčo lauke tikrai augino 2020 m. Paraiškoje deklaruotą pasėlį.

16. Taip pat NMA laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog jis niekada neaugino aliejinių ridikų. Nurodė, kad, peržiūrėjus pareiškėjo teiktų paraiškų istoriją, buvo nustatyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (reg. Nr. 18-1005422151-A1) ir 2017 m. birželio 1 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (reg. Nr. 17-1005422151-A1) pareiškėjas taip pat deklaravo aliejinius ridikus. Taip pat pastebėjo, kad NMA į administracinę bylą pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto ekspertės doc. dr. A. Ž. (toliau – ir Ekspertė) paaiškinimą, kuriame Ekspertė pateikė informaciją, jog NMA užfiksuotose nuotraukose matosi žolė ir jau subrendę ankštys, kuriose yra sėklos. Todėl minėta Ekspertė tik dar kartą patvirtino faktą, kad pareiškėjas ginčo laukuose augino aliejinius ridikus, o ne, kaip teigė skunde, baltuosius ridikus.

17. NMA pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė daugiau jokių papildomų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius bei paneigtų NMA atliktos Patikros vietoje rezultatus. Pareiškėjo anksčiau teikti dokumentai (2020 m. rugsėjo 24 d., reg. Nr. BR5.1-12849; BR5.1-12850), nuotraukos, kuriose matomi laukuose atliekami žemės ūkio darbai, nepaneigė to, kad ginčo laukuose buvo auginami aliejiniai ridikai, kurie nėra tinkami susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti, kadangi iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti laukų vietos, darbų atlikimo laikotarpio, taip pat ir auginto pasėlio. Papildomai pastebėjo, kad NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną paraiškose deklaruotuose laukuose, todėl NMA neturėjo pagrindo abejoti nustatytais pažeidimais. Teigė, kad NMA visus su pareiškėjo 2020 m. Paraiška susijusius dokumentus įvertino ir juos išnagrinėjo, pareiškėjui pateikti atsakymai į jo prašymus. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad NMA nebūtų tyrusi ir vertinusi jo teiktų su 2020 m. Paraiška susijusių dokumentų.

18. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad 2020 m. Paraišką pildė Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos specialistė žemės ūkio klausimais, NMA pabrėžė, jog pagal TI Taisyklių 102 punktą, atsakomybė dėl visų teisingų duomenų pateikimo bei įbraižymo tenka būtent pareiškėjui. TI Taisyklių 74.1 papunktyje aiškiai nurodyta, jog seniūnijos darbuotojas „pagal pareiškėjo pateiktus duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas ir pagal taisyklių 2 priede pateiktą pildymo instrukciją užpildo taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos elektroninę formą (įveda duomenis į PPIS)“. Todėl šiuo atveju seniūnijos specialistė deklaravo pasėlį kodais, kuriuos nurodė pats pareiškėjas. Pareiškėjas, deklaruodamas konkretų pasėlį laukuose susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti, privalėjo tiksliai įvertinti augalo rūšį, už kurios auginimą mokama susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, ir atitinkamai ją deklaruoti 2020 m. Paraiškoje.

19. Vertindamas pareiškėjo į administracinę bylą pateiktus raštus, adresuotus N. B., kurie, anot jo, patvirtina aplinkybę, jog jis auginamą kultūrą – šakninį ridiką, 2020 m. pasėlių deklaracijoje įvardijo tinkamai pažymėdamas kodu „RID“ ir jokio pažeidimo, už kurį gali būti taikomos sankcijos, nepadarė, NMA pažymėjo, jog administraciniai ginčai yra sprendžiami individualiai. Šie NMA atsakymai yra pateikti 2021 m. gegužės 5 d. visai kitam asmeniui, be to, jau galiojančiai naujai TI Taisyklių redakcijai, aktualiai 2021 m. paraiškų administravimui. Pabrėžė, jog administracinis ginčas yra kilęs tarp NMA ir pareiškėjo, todėl šiuo atveju dėl pateiktų NMA raštų, adresuotų kitam pareiškėjui, NMA detaliau nepasisakė. Atsakovas konstatavo, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame yra detaliai aprašytos teisinės bei faktinės aplinkybės bei paaiškinta, dėl kokio pažeidimo yra taikomos sankcijos.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1005422151-1. 2020 m. Paraiškoje susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti, be kita ko, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 buvo deklaruotas 0,20 ha RID (baltieji, juodieji ridikai), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 17,50 ha RID (baltieji, juodieji ridikai) plotas. Pasirašydamas 2020 m. Paraišką, pareiškėjas patvirtino, kad: yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 p.); žino, kad visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta, ir supranta, kad nepateikus reikalaujamos informacijos arba pateikus ją neatsižvelgiant į nurodytus terminus, paraiška toliau nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 4 p.). Taip pat, pareiškėjas, pasirašydamas 2020 m. Paraišką, patvirtino, kad joje pateikti duomenys yra teisingi ir jis žino, kad pareiškėjai, neteisėtai gavę išmokas, ir asmenys, prisidėję prie neteisėto išmokų gavimo (sąmojingai patvirtinę klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 14 p.).

21.2. NMA 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 22 d. pateikė informacinių pranešimų sąrašą, kuriuose nurodyti galimi papildomi žymėjimai paraiškoje, paraiškos pildymo klaidos ir su kuriais pareiškėjas susipažino tvirtindamas paraiškos duomenis.

21.3. Pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. birželio 22 d. pateikė Prašymus dėl paraiškos duomenų keitimo.

21.4. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliko 2020 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios rezultatus įformino Patikros ataskaitoje Nr. 20-1005422151-D4-1. Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 0,20 ha RID (baltieji, juodieji ridikai), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 17,50 ha RID (baltieji, juodieji ridikai) plotas, rastas ir nustatytas pasėlis ALR (aliejiniai ridikai). Patikros vietoje metu Laukai, kuriuose nustatyti neatitikimai, užfiksuoti 21 nuotraukoje.

21.5. NMA 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pranešimu apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus Nr. 64566 informavo pareiškėją apie 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliktą paraiškos duomenų patikrą ir pridėjo Patikros ataskaitos Nr. 20-1005422151-D4-1 kopiją. Pranešime taip pat pareiškėjui išaiškinta teisė NMA darbuotojo priimtus sprendimus, veikimą ar neveikimą, susijusius su patikra vietoje / nuotoline patikra, apskųsti NMA direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos.

21.6. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. NMA pateikė paaiškinimą (NMA gautas 2020 m. rugsėjo 24 d.), nurodydamas, kad buvo atlikta jo 2020 m. Paraiškos duomenų patikra, kurios metu dvejuose laukuose buvo nustatytas kitas pasėlis (aliejiniai ridikai) negu deklaruotas (baltieji, juodieji ridikai). Pareiškėjas teigė, kad Laukuose, kaip ir nurodyta pasėlių deklaracijoje, pasėti ir augo šakniniai ridikai. Minėtam augalui dar nėra rasti herbicidai. Tokiu būdu laukuose kartu su šakniniais ridikais, auginamais sėklai, auga ir kiti augalai. Teigė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. pavyko ridikus nukulti, jie jau išdžiovinti, toliau vyks jų valymas ruošiant sėklą. Prie paaiškinimo pareiškėjas pridėjo kūlimo proceso nuotraukas, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Lygumų seniūnijos seniūnės 2020 m. rugsėjo 24 d. raštą „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. S-88(1.6), kuriame nurodyta, kad Laukuose „buvo deklaruotas pasėlio kodas RID. Pagal pareiškėją A. L., šakninis ridikas auginamas sėklai, o ne aliejui ir šio ridiko šaknį galima vartoti maistui. Naudmenų kodų klasifikatoriuje nebuvo pasirinkimo tiksliai apibūdinti auginamam pasėliui, todėl deklaruojant pasėlius pasirinktas kodas RID, o ne ALR“.

21.7. NMA 2020 m. lapkričio 25 d. el. laišku kreipėsi į Vytauto Didžiojo universiteto ekspertę, pateikė patikros vietoje darytas nuotraukas, klausdama, ar jose matosi juodieji / baltieji ridikai ar aliejiniai. Ekspertė 2020 m. lapkričio 25 d. el. laišku nurodė, jog pagal pateiktas nuotraukas matosi žolės ir jau subrendę ankštys, kuriose yra sėklos, todėl teigė, kad aliejiniai, nes jau apie valgomųjų ridikų (baltųjų ar juodųjų) šakniavaisių derlių čia net minties negali būti.

21.8. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo paaiškinimą, pateiktas 2020 m. rugsėjo 24 d. papildomas nuotraukas bei 2020 m. rugsėjo 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Lygumų seniūnijos raštą Nr. S-88 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. BR6-8177 „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ informavo pareiškėją, jog negali atsižvelgti į jo paaiškinimą, nes NMA Patikrą atliko tinkamai. Nurodė, kad patikros metu nustatyta, jog Patikros ataskaitoje nurodytuose Laukuose, kuriuose deklaruoti baltųjų, juodųjų ridikų plotai (RID), rastas pasėlis ALR (aliejiniai ridikai), o tai yra pasėlis, kuris nepatenka į Taisyklių 47 punkte nurodytas tinkamų pasėlių susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti grupes. NMA atsakė į pareiškėjo paaiškinimo argumentus, pateikė pateiktų dokumentų vertinimą, taip pat išaiškino pareiškėjui teisę skųsti šį atsakymą, nurodė jo apskundimo tvarką.

21.9. NMA 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4179450 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui paskirta ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą – 6 021,54 Eur. Sprendimas skirti ilgalaikę sankciją grindžiamas tuo, kad Patikros metu nustatyta, jog Patikros ataskaitoje nurodytuose Laukuose, kuriuose deklaruoti baltųjų, juodųjų ridikų plotai (RID), rastas pasėlis – ALR (aliejiniai ridikai), o tai yra pasėlis, kuris nepatenka į TI Taisyklių 47 punkte nurodytas tinkamų pasėlių susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti grupes.

21.10. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. skundu kreipėsi į NMA direktorių ir nurodė, jog nesutinka su NMA Patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais. Papildomai nurodė, jog niekada nėra auginęs aliejinių ridikų, o eilę metų augina baltuosius valgomuosius ridikus (Raphanus sativus L).

21.11. NMA 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl atsakymo į pareiškimą“ Nr. BR6-487 paaiškino, kad NMA išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo valdoje atliktos patikros vietoje duomenis ir nustatė, jog tikrintojas Patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes Patikros vietoje matavimų duomenys tikslūs, deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai, atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenimis, Patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su 2020 m. Paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis. NMA, be kita ko, šiame atsakyme nurodė, kad iš NMA tikrintojo užfiksuotų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjo deklaruoti Laukai piktžolėti ir jau subrendę ankštys, kuriose yra sėklos. Šiuo atveju jo auginamo pasėlio (baltieji, juodieji ridikai) negalima traktuoti kaip valgomojo ridiko, todėl NMA tikrintojas teisėtai bei pagrįstai pakeitė deklaruotą pasėlio kodą RID į ALR. NMA taip pat išaiškino pareiškėjui teisę skųsti šį atsakymą, nurodė jo apskundimo tvarką.

21.12. Pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. skundu kreipėsi į NMA ir nurodė, jog nesutinka su NMA Patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais, dar kartą teigdamas, kad niekada neaugino aliejinio ridiko, o tik šakninį. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad jo paraiškas pildo Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos specialistė žemės ūkio klausimais. 2017 m. ir 2018 m. pateiktose paraiškose techninės klaidos įsivėlė dėl specialistės neatidumo, o nuo 2019 metų šių klaidų nebėra ir auginami augalai vadinami tikraisiais vardais.

21.13. NMA išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. pateiktą skundą ir 2021 m. kovo 2 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. BR6-1319 „Dėl atsakymo skundą“, kuriame informavo, kad jo atveju NMA aukščiau paminėtais raštais jau išsamiai atsakė į jo pateiktus skundus ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei į tai, kad naujų aplinkybių 2021 m. vasario 23 d. gautame skunde pareiškėjas nepateikė, 2021 m. vasario 23 d. gautas skundas yra nenagrinėjamas.

21.14. Pareiškėjas NMA 2021 m. kovo 2 d. atsakymą Nr. BR6-1319 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21R-427(AG-290/03-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21.15. Pareiškėjas 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į NMA dėl išsamaus Sprendimo. Išsamus Sprendimas pareiškėjui pateiktas NMA 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BR6-2242.

22. Teismas nurodė, kad Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), Reglamentas (ES) Nr. 640/2014, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija).

23. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad patikrą vietoje atliko ir Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą užpildė kompetentingas NMA specialistas, turintis tokiai patikrai atlikti reikalingas žinias ir gebėjimus. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė Laukų būklė) taip pat buvo užfiksuoti fotonuotraukose, kuriose nurodyta pažeidimo fiksavimo data ir nuotraukų darymo koordinatės bei kryptis. Iš NMA tikrintojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. užfiksuotų nuotraukų buvo matyti, jog deklaruotuose Laukuose yra piktžolių, pasėlių ankštys jau subrendę, jose yra sėklos. Remiantis Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos duomenimis, padaryta išvada, kad Laukuose buvo nustatytas kitas pasėlis (aliejiniai ridikai) negu deklaruotas pasėlis (baltieji, juodieji ridikai). Teismo vertinimu, nors pareiškėjas kvestionavo minėtą patikros rezultatą, tačiau jokių įrodymų (pvz., kito kompetentingo specialisto atlikto analogiško patikrinimo duomenų ginčo laikotarpiu), kurie būtų pagrindas paneigti nustatytą faktinę aplinkybę, kad patikrinimo metu 17,70 ha plote augo ARL (aliejiniai ridikai), nepateikė. Pareiškėjo NMA pateiktos nuotraukos, kuriose matomi laukuose atliekami žemės ūkio darbai, šios išvados nepaneigė, kadangi iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti laukų vietos, darbų atlikimo laikotarpio, taip pat ir auginto pasėlio.

24. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad NMA, vertindamas 2020 m. Paraišką, taip pat kreipėsi nuomonės į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto ekspertę, kuri, remdamasi jai pateiktomis Patikros vietoje metu darytomis nuotraukomis, nurodė, kad NMA pateiktose nuotraukose matosi žolės ir jau subrendę ankštys, kuriose yra sėklos. Atsižvelgdama į tai, teigė, kad nuotraukose yra aliejiniai ridikai, „nes jau apie valgomųjų ridikų (baltųjų / juodųjų ridikų) šakniavaisių derlių čia nei minties negali būti“.

25. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sutiko su NMA pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo auginamo pasėlio (baltieji, juodieji ridikai) negalima traktuoti kaip valgomojo ridiko, todėl NMA tikrintojas teisėtai bei pagrįstai pakeitė deklaruotą pasėlio kodą RID į ALR. Teismo įsitikinimu, klasifikatoriaus kodas ALR (aliejiniai ridikai) pasirinktas kaip artimiausias pagal pareiškėjo nurodytą auginto pasėlio specifiką (juodieji / baltieji ridikai, auginami sėklai) teisingai.

26. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad 2020 m. Paraišką pildė seniūnijos žemės ūkio specialistė, šiuo atveju nepaneigė neteisingo deklaravimo fakto ir neatleido pareiškėjo nuo atsakomybės, nes būtent jis yra atsakingas už teisingos informacijos paraiškoje pateikimą. Pagal TI Taisyklių 4 punktą, seniūnijos darbuotojas paraišką pildo pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją. Deklaruodamas konkretų pasėlį laukuose susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti, būtent pareiškėjas privalo tiksliai įvertinti augalo rūšį ir tinkamai ją deklaruoti teikiamoje paraiškoje, nes to reikalauja TI Taisyklės, su kuriomis, teikdamas paraišką, pareiškėjas patvirtino susipažinęs. Jei pareiškėjui kilo abejonių dėl klasifikatoriaus kodo suteikimo jo auginamam pasėliui, jis turėjo teisę konsultuotis su NMA specialistais. Beje, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, tą darė jo dukra, tik kitu atskaitomuoju laikotarpiu. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo remtis pareiškėjo dukrai NMA pateiktais atsakymais dėl klasifikatoriaus kodų, kadangi sprendžiant sankcijos taikymo pagrįstumo klausimą yra vertinamos tik individualios aplinkybės.

27. Teismas įvertino, kad pareiškėjo pateiktos pirkimo pardavimo sąskaitos-faktūros, pagal kurias pirkėjai perka, o jis parduoda „šakninį ridiką“, taip pat 2021 m. kovo 19 d. pirkėjo Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ patvirtinimas, jog iš jo nupirko būtent šakninio ridiko sėklas ir 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGR0044510, pagal kurią iš UAB „Agrolitpa“ įsigijo valgomojo šakninio ridiko sėklas ir būtent jos buvo pasėtos KŽS, nepaneigė Sprendimo taikyti sankcijas teisėtumo, kadangi juose kalbama ne apie daržovės – šakninio ridiko pirkimo-pardavimo faktą, o šakninio ridiko sėklos pardavimo faktą, o susietoji parama skiriama už daržovių (ne daržovių sėklų) auginimą. Jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu pardavė daržoves – šakninius ridikus, byloje nepateikta. Be to, pareiškėjo pateiktos ūkininkui B. V. 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimą patvirtinantys banko išrašai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, kadangi juose nurodytos ūkinės operacijos įvyko iki 2020 m. Paraiškos pateikimo. Žemės ūkio kooperatyvui „Joniškio aruodas“ 2020 m. liepos 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir šios žemės ūkio bendrovės patvirtinimas dėl pinigų užskaitymo taip pat nėra tinkami patvirtinti šakninių ridikų pardavimo fakto, kadangi neatitinka TI Taisyklių 4.13.3.1 papunkčio reikalavimų pateikti atsiskaitymą patvirtinantį banko pavedimą. UAB „Agrolitpa“ pareiškėjui 2020 m. balandžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią, anot pareiškėjo, jis įsigijo šakninių ridikų sėklą, ir pareiškėjo A. L. raštas dėl pinigų užskaitymo nepatvirtina, kad Laukuose buvo pasėti būtent baltieji šakniniai ridikai.

28. Teismo vertinimu, pareiškėjas teiginių, kad daugelį metų augina šakninius ridikus, objektyviais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2017 m., 2018 m. deklaruojant pasėlius buvo padarytos klaidos, jokiais įrodymais nepatvirtintos.

29. Teismas akcentavo, kad nustačius, jog Laukuose, kurių bendras plotas 17,70 ha, buvo auginamas kitas pasėlis (ALR), nei deklaruotas (RID) 2020 m. Paraiškoje, kuris nepatenka į Taisyklių 47 punkte nurodytas tinkamų pasėlių susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti grupes, pagrįstai nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis. Pareiškėjas neteisingo deklaravimo fakto pagal 2020 m. Paraišką objektyviais įrodymais nepaneigė.

30. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte buvo 17,70 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 0 ha (17,70 ha – nustatytas neteisingai deklaruotas plotas 17,70 ha), taigi 2020 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 100 proc., tai yra daugiau negu 50 proc., todėl pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjui susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, negali būti mokama ir todėl taikyta papildoma nuobauda – paramos mažinimas už 17,70 ha plotą.

31. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, asmenų lygybės prieš įstatymą, paramos skyrimo teisėtumo ir skaidrumo principus.

32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. paraiškoje Nr. 20-1005422151-1 deklaruotus duomenis.

III. 33. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė eilę rašytinių įrodymų, jog augino valgomuosius šakninius ridikus. Pareiškėjo buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodytas šakninio ridiko pardavimas, patvirtina pareiškėjo teiginius, jog jis augino ir pardavė klientams šakninį ridiką. Priešingai nei teigia teismas, iki paraiškos pateikimo įvykę šakninio ridiko pardavimo faktai patvirtino pareiškėjo teiginius, jog eilę metų iki paraiškos pateikimo augino būtent šią kultūrą ir ją pardavė klientams.

PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AGR0044510 nurodyta, jog pareiškėjas pirko „valgomąjį (šakn) ridiką Mino Early“. Pareiškėjas taip pat į bylą pateikė viešoje elektroninėje erdvėje esantį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarės S. J. straipsnį „Dirvožemiui gerinti – valgomieji ar pašariniai ridikai?“, kuriame būtent įvardinta pareiškėjo auginta kultūra „Raphanus sativus L“, t. y. valgomasis baltasis ridikas. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų ir juos tiesiog atmetė, kaip neva nesusijusius su nagrinėjama byla.

Teismas rėmėsi išimtinai Vytauto Didžiojo universiteto ekspertės paaiškinimais, kuriuose ji nurodė, jog patikros metu padarytose nuotraukose matosi žolės, subrendę ankštys, kuriose yra sėklos, dėl to Laukuose buvo auginami aliejiniai ridikai, o ne valgomieji šakniniai baltieji ar juodieji ridikai. Ši ekspertės išvada turėjo būti vertinama kritiškai dėl kelių priežasčių:

1) tiek šakniniai ridikai, tiek aliejiniai ridikai yra dauginami taip pat – iš sėklų. Abi rūšys žydi ir abi suformuoja ankštis, kuriose yra užauginamos sėklos. Taigi Laukuose užfiksuotos subrendę ankštys su sėklomis nepaneigia fakto, jog pareiškėjas augino šakninį baltąjį ridiką ir paneigia NMA patikros ataskaitoje nurodytą aplinkybę, jog kultūra, subrandinusi ankštis ir sėklas negali būti deklaruota kaip valgomasis ridikas;

2) patikros metu, kaip matyti iš patikros ataskaitoje esančių nuotraukų, buvo atsižvelgta tik į esamą šakninio ridiko lapiją – t. y. nebuvo išrautas ar iškastas ir įvertintas pats ridikas esantis po žeme, dėl to nepagrįsti ir neįrodantys argumentai, jog pareiškėjo auginta kultūra negalėjo būti deklaruota kaip valgomasis ridikas. Į bylą yra pateikti įrodymai, jog konsultacijos dėl šakninio ridiko žymėjimo buvo. Į bylą pateikti dokumentai, jog 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjo dukra raštiškai kreipėsi į NMA su prašymu informuoti, kokiu kodu pasėlių deklaracijoje turi būti pažymėti šakniniai ridikai, kuriuos augina pareiškėjas (Raphanus Sativus var longipinnatus L).

NMA teikti raštiškai atsakymai 2021 m. gegužės 5 d. yra svarbūs šioje byloje ir į juos privalėjo būti atsižvelgiama visų aplinkybių kontekste vertinant pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumą, tačiau teismas jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, augintas šakninis baltasis ridikas paraiškoje buvo deklaruotas teisingai. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog šakninio baltojo valgomojo ridiko deklaravimas kodu ALR būtų iš esmės neteisingas. Teismo sprendimas (atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą), kuriuo kaip pagrindu žymint auginamas kultūras galėtų vadovautis ne tik pareiškėjas, sukeltų situaciją, jog auginamos kultūros pildant paraiškas būtų deklaruojamos ne pagal faktinę pasėtą kultūrą.

Taigi, pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai arba nebuvo įvertinti, arba buvo vertinti netinkamai. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas ar jų nevertinimas sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.

35. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo, ar buvo pareiškėjo kaltė, tyčia ir nesąžiningumas tiek paraiškos pildymo metu, tiek ir kultūros auginimo metu, t. y. ar pareiškėjas turėjo tikslą auginti (ir ar faktiškai augino) ne tą kultūrą, kuri buvo nurodyta paraiškoje, tokiu būdu atlikti nesąžiningus ir kaltus veiksmus, su tikslu nesąžiningai gauti paramą. Pareiškėjas, tiek teikdamas paraišką, tiek ir po jos pateikimo, įsipareigoja auginti paraiškoje nurodytas kultūras ir neturi tikslo savo įsipareigojimų nevykdyti, aiškiai suvokdamas iš to kylančias pasekmes ir jam galimas taikyti sankcijas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jog paraiška buvo supildyta pagal visus galiojančius teisės aktus. Teismas nesivadovavo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2013 m. gruodžio 17 d. dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, šio reglamento taikymo taisykles nustatančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES)Nr. 809/2014 2014 m. liepos 17 d. nuostatomis. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė, ar yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1306/2016 64 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kai neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pareiškėjui. Būtent dėl sudėtingo ir nevienareikšmiško reglamentavimo, Paraiškoje buvo deklaruota kultūra su požymiu RID, kuri, NMA vertinimu, turėjo būti deklaruota su kodu ALR. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į jo sąžiningą elgesį visu kultūros auginimo laikotarpiu, administracinė 6 021,54 Eur bauda turėjo būti neskirta, kadangi nėra jokių pagrindų teigti, jog pareiškėjas deklaravo netinkamą auginamos kultūros kodą, augino ne tą kultūrą, kurią buvo įsipareigojęs auginti ir neteisėtais veiksmais siekė gauti paramą. Pareiškėjo vertinimu, galimai neteisingas kodo parinkimas, kai nebuvo jokios tyčios pateikti neteisingus duomenis pildant paraišką, turėtų būti laikomas akivaizdžia klaida pildant paraišką Reglamento 809/2014 4 straipsnio prasme, dėl kurios pareiškėjo kaltė neturi būti nustatyta.

36. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nei NMA, nei į bylą nepateikė įrodymų, kad jo pateiktos sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos ir pareiškėjas gavo pardavimo pajamų už žemės ūkio produkciją – baltuosius ridikus. Taigi papildomi dokumentai neįrodo ir negali įrodyti, kad pareiškėjas ginčo lauke tikrai augino 2020 m. Paraiškoje deklaruotą pasėlį.

38. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog jis niekada neaugino aliejinių ridikų, nes buvo peržiūrėta pareiškėjo teiktų paraiškų istorija ir buvo nustatyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (reg. Nr. 18-1005422151-A1) pareiškėjas deklaravo aliejinius ridikus (ALR): KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kurio deklaruotas 2,21 ha plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kurio deklaruotas 3,37 ha plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kurio deklaruotas 3,15 ha plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kurio deklaruotas plotas 24,98 ha. Taip pat 2017 m. birželio 1 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (reg. Nr. 17-1005422151-A1) pareiškėjas taip pat deklaravo aliejinius ridikus: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kurio deklaruotas 0,19 ha plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4, kurio deklaruotas 9,92 ha plotas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl aliejinių ridikų neauginimo yra nepagrįsti ir paneigiami pareiškėjo paties deklaruotais duomenimis. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas teiginių, jog daugelį metų augina šakninius ridikus, objektyviais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2017 m., 2018 m. deklaruojant pasėlius buvo padarytos klaidos, jokiais įrodymais nepatvirtintos.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl sankcijos taikymo pagrįstumo. Atsakovas, atsakydamas į tai, nurodo, kad nustačius neteisingą ploto deklaravimą susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatas (TI Taisyklių 86 punktas). 2020 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 100 proc., tai yra daugiau negu 50 proc., todėl pareiškėjui susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, negali būti mokama ir taikoma papildoma nuobauda. NMA teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisėtai ir pagrįstai Sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjui susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, negali būti mokama ir todėl taikyta papildoma nuobauda – paramos mažinimas už 17,70 ha plotą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. BR6-4179450 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui taikoma sankcija, t. y. nemokama parama už daržovių auginimą atvirame grunte ir taikoma papildoma sankcija – paramos mažinimas už 17,70 ha plotą, iš viso – 6 021,54 Eur, už reikalavimų nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA 2020 m. birželio 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1005422151-1. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliko 2020 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios rezultatus įformino Patikros ataskaitoje Nr. 20-1005422151-D4-1. Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 0,20 ha RID (baltieji, juodieji ridikai), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 17,50 ha RID (baltieji, juodieji ridikai) plotas, rastas ir nustatytas pasėlis ALR (aliejiniai ridikai).

Patikros vietoje metu Laukai, kuriuose nustatyti neatitikimai, užfiksuoti 21 nuotraukoje. NMA 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pranešimu apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus Nr. 64566 informavo pareiškėją apie 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliktą paraiškos duomenų patikrą ir pridėjo Patikros ataskaitos Nr. 20-1005422151-D4-1 kopiją. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. NMA pateikė paaiškinimą (NMA gautas 2020 m. rugsėjo 24 d). NMA 2020 m. lapkričio 25 d. el. laišku kreipėsi į Vytauto Didžiojo universiteto ekspertę, pateikė patikros vietoje darytas nuotraukas, klausdama, ar jose matosi juodieji / baltieji ridikai ar aliejiniai.

Ekspertė 2020 m. lapkričio 25 d. el. laišku nurodė, jog pagal pateiktas nuotraukas matosi žolės ir jau subrendę ankštys, kuriose yra sėklos, todėl teigė, kad aliejiniai, nes jau apie valgomųjų ridikų (baltųjų ar juodųjų) šakniavaisių derlių čia net minties negali būti. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo paaiškinimą, pateiktas 2020 m. rugsėjo 24 d. papildomas nuotraukas bei 2020 m. rugsėjo 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Lygumų seniūnijos raštą Nr. S-88 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. BR6-8177 „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ informavo pareiškėją, jog negali atsižvelgti į jo paaiškinimą, nes NMA Patikrą atliko tinkamai.

NMA 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4179450 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui paskirta ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą – 6 021,54 Eur. Sprendimas skirti ilgalaikę sankciją grindžiamas tuo, kad Patikros metu nustatyta, jog Patikros ataskaitoje nurodytuose Laukuose, kuriuose deklaruoti baltųjų, juodųjų ridikų plotai (RID), rastas pasėlis – ALR (aliejiniai ridikai), o tai yra pasėlis, kuris nepatenka į TI Taisyklių 47 punkte nurodytas tinkamų pasėlių susietajai paramai už daržovių auginimą atvirame grunte gauti grupes.

42. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. su skundu kreipėsi į NMA direktorių ir nurodė, jog nesutinka su NMA Patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais. Papildomai nurodė, jog niekada nėra auginęs aliejinių ridikų, o eilę metų augina baltuosius valgomuosius ridikus (Raphanus sativus L). NMA 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl atsakymo į pareiškimą“ Nr. BR6-487 paaiškino, kad NMA išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo valdoje atliktos patikros vietoje duomenis. Pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. skundu kreipėsi į NMA ir nurodė, jog nesutinka su NMA Patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais. NMA išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. pateiktą skundą ir 2021 m. kovo 2 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. BR6-1319 „Dėl atsakymo skundą“, kuriame informavo, kad jo atveju NMA aukščiau paminėtais raštais jau išsamiai atsakė į jo pateiktus skundus ir, atsižvelgiant į VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei į tai, kad naujų aplinkybių 2021 m. vasario 23 d. gautame skunde pareiškėjas nepateikė, 2021 m. vasario 23 d. gautas skundas yra nenagrinėjamas. Pareiškėjas NMA 2021 m. kovo 2 d. atsakymą Nr. BR6-1319 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21R-427(AG-290/03-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

43. Pareiškėjas 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į NMA dėl išsamaus Sprendimo. Išsamus Sprendimas pareiškėjui pateiktas NMA 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BR6-2242.

44. Pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjui nurodė, jog skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2021 m. gegužės 24 d., tačiau pareiškėjas argumentuoja, kad termino nepraleido, kadangi Sprendimą gavo tik 2021 m. balandžio 19 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo gavęs Sprendimo išrašą, o visą Sprendimą gavo 2021 m. balandžio 19 d. po prašymo pateikimo, tačiau nurodytų dokumentų patvirtinančių šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė (pvz., voko, el. laiško, pačio prašymo dėl Sprendimo pateikimo), todėl pareiškėjui teismas pasiūlė per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo gavimo dienos, pateikti šiuos dokumentus (taip pat ir kitus dokumentus (jei tokių yra), įrodančias svarbias termino praleidimo priežastis), pagrindžiant, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas / buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

45. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. birželio 11 d. gautas pareiškėjo raštas dėl trūkumų šalinimo ir papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodyta, kad nepraleisdamas teismo nustatyto termino pareiškėjas teikia papildomus įrodymus – išsamaus Sprendimo gavimą elektroniniu laišku 2021 m. balandžio 19 d. patvirtinantį išrašą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad išsamius argumentus dėl termino skundui pateikti nepraleidimo yra nurodęs savo skunde. Pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija „Priimti. Siųsti atsakovei 2021-06-15“ minėtas 2021 m. birželio 11 d. pareiškėjo raštas priimtas.

46. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, o ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

48. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimą priėmė 2020 m. gruodžio 15 d. Kaip jau minėta anksčiau, byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui NMA pateikė 2021 m. sausio 26 d. raštą „Dėl atsakymo į pareiškimą“ Nr. BR6-487 ir 2021 m. kovo 2 d. atsakymą Nr. BR6-1319 „Dėl atsakymo skundą“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad NMA tiek 2021 m. sausio 26 d. rašte, tiek ir 2021 m. kovo 2 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad 2020 m. Paraiškos vertinimas nėra baigtas, o apie 2020 m. Paraiškos vertinimo rezultatus ir taikomas sankcijas (jei tokių bus) pareiškėjas bus informuotas nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai apie Sprendimo priėmimo datą ir atsakovo teikiama pareiškėjui informacija yra prieštaringa. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino šiuose raštuose NMA nurodytų teiginių, kad 2020 m. Paraiškos vertinimas nėra baigtas, paliekant prieštaravimą dėl Sprendimo priėmimo datos, kuri yra aktuali sprendžiant dėl termino skundui pateikti. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodo, jog anksčiau buvo gavęs Sprendimo išrašą, tačiau nepateikia ir šio Sprendimo išrašo gavimą patvirtinančių dokumentų.

49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo ir tikslinant skundą pateiktus argumentus bei dokumentus, kuriais teigiama, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti, nes visą Sprendimą gavo 2021 m. balandžio 19 d., nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas NMA Sprendimą apskundė per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Minėta, skundas teisme buvo gautas 2021 m. gegužės 24 d., o pirmosios instancijos teismas nei priimdamas 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, nei vėliau nesiaiškino, kada pareiškėjui tapo žinoma apie ginčijamą aktą, kada Sprendimo išrašas jam buvo įteiktas, ar iš jo turinio buvo galima suprasti sprendimo esmę ir realizuoti teisę jį apskųsti, jei ne, ar pareiškėjas elgėsi apdairiai, rūpestingai ir operatyviai, siekdamas gauti pilną Sprendimą, kada skundas buvo išsiųstas pirmosios instancijos teismui ir ar nebuvo praleistas Sprendimo apskundimo terminas, tokių įrodymų ar duomenų nėra ir pačioje byloje.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su skundo argumentais, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, kadangi tai įrodančių duomenų byloje nėra.

51. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taigi teismas privalo būti aktyvus, motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

52. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą dėl kurio administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

53. Nustačius procesinės teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmės nebepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė