2021-01-13 Nr. AB-910-3-63-3-02794-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3984-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02794-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda” ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda” skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saulėgauda” 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 1 866,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nuosavybės teise valdo administracinės paskirties pastatą ir pastatą-garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statiniai). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o pareiškėjas yra šio žemės sklypo nuomininkas. Pareiškėjas ketino administracinės paskirties pastatą rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą, todėl 2018 m. gegužės 8 d. parengė šio objekto projektinius pasiūlymus. Savivaldybės administracija pateiktiems projektiniams pasiūlymams 2018 m. birželio 4 d. pritarė. Siekdamas pakeisti statinio siluetą, architektūrinę išraišką ir estetiką ir siekiant labiau su aplinka derančios architektūrinės būsimo statinio išraiškos, pareiškėjas nusprendė parengti naujus projektinius pasiūlymus. Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909 (toliau – ir Sprendimas) nepritarti projektiniams pasiūlymams. Nesutikdamas su priimtu Sprendimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija) pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, atliekantį savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-190806-02046. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-111 (AG2-89/16-2019), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei panaikino Sprendimą ir įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis atsakovui tenka pareiga atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, nes yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai išnagrinėjo pateiktą prašymą pritarti naujiems projektiniams pasiūlymams, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimas buvo priimtas asmens, neturinčio kompetencijos tokiam sprendimui priimti.

2.3. Komisija 2019 m. spalio 18 d. sprendime konstatavo Savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, t. y. nusprendė, kad Savivaldybės administracija, priimdama Sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, kas sudarė pagrindą panaikinti Sprendimą. Tokiu būdu pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2.4. Tai, kad Savivaldybės administracija aplaidžiai vykdė jai teisės aktais numatytą pareigą pagrįsti Sprendimą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat tai, kad Sprendimas buvo priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, sudaro pagrindą teigti, jog yra priežastinis ryšys tarp nustatyto 1 866,91 Eur nuostolių dydžio ir Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, priimant neteisėtą Sprendimą.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Komisija tik iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepritarimo. Vertinant tai, kad atsakovas 2 kartus tenkinto pareiškėjo projektinius pasiūlymus, o vienas netenkinimas Komisijos buvo panaikintas tik iš dalies (t. y. atsakovo sprendimas nebuvo visiškai nepagrįstas), atsakovas darė išvadą, kad jis neveikė priešiškai pareiškėjo atžvilgiu.

3.2. Skundo visuma suponuoja mintį, kad pareiškėjo nepasitenkinimą kelia konkretūs valstybės tarnautojai, todėl šiuo atveju būtina atskirti atsakovo (institucijos) veikimą nuo valstybės tarnautojų veikos. Siekdama didesnio skaidrumo ir asmeninės atsakomybės, Savivaldybė parengė 2020 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. AD1-88 „Dėl atstovavimo”, kuriuo atsakovo darbuotojai įpareigojami ir asmeniškai ginti savo poziciją / sprendimus specifinėje srityje – galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Tai įrodo Savivaldybės (kaip institucijos) nešališkumą pareiškėjo atžvilgiu.

3.3. Įvertinęs teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovas atitinkamai modeliavo savo veiksmus, pvz., neskundė Komisijos sprendimų, siekdamas kuo operatyvesnio (dalinio) aiškumo pareiškėjo pretenzijose. Pareiškėjas siekia pakartotinio Komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo, pakartotinai įvertinant atsakovo sprendimus, tačiau teisinis reglamentavimas tokius veiksmus draudžia atlikti.

3.4. Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimuis, pareiškėjo skunde nurodytos išlaidos, patirtos rengiant skundą Komisijai, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje analogiška – tokios išlaidos nepriteisiamos (LAT 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

4. Pareiškėjas 2020 m. vasario 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovo atsiliepimu.

5. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro skundo administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo parengimas, teismų praktikos analizė (629,20 Eur), skundo administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo peržiūra ir korekcijos (48,40 Eur). Pareiškėjas 2020 m. kovo 4 d. pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas (24,20 Eur), susipažinimas su Savivaldybės atsiliepimu, rašytiniai paaiškinimai dėl atsiliepime išdėstytų argumentų (145,20 Eur), pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje (363 Eur).

6. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 2020 m. vasario 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kurie, atsakovo manymu, patvirtina skundo nepagrįstumą ir nesąžiningą pareiškėjo elgesį.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 286 Eur turtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 532 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

8. Teismas vadovavosi CK 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

9. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909, kuriuo nepritarė naujiems statinio projektiniams pasiūlymams ir rekomendavo atlikti Klaipėdos miesto valdybos 2002 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 419 patvirtinto detaliojo plano koregavimą arba jo keitimą, ir kuris buvo panaikintas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, objektyviai kliudžiusių priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, o taip pat nepagrindė, kodėl jo veiksmai, priimant 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Teismas akcentavo, kad Komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendime konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, nėra aiškūs sprendimo priėmimo motyvai. Atsakovas Komisijos sprendimo neskundė. Teismo vertinimu, įsiteisėjusiame Komisijos sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti 1 866,91 Eur turtinė žala sudaro: 1) 1 669,80 Eur už skundo Komisijai parengimą, susijusių teisės aktų, teismų praktikos analizę; 2) 3,51 Eur papildomos išlaidos – Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašai, 2 vnt.; 3) 193,60 Eur atstovavimas Komisijos posėdyje. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas, sąskaitos išrašus), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodytos sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui.

12. Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1, 8.19, 9 punktų nuostatomis. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 669,80 Eur suma už skundo surašymą viršija pagal Rekomendacijas maksimaliai priteistiną dydį (378,81 Eur), o prašoma priteisti 193,60 Eur suma už atstovavimą Komisijos posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1 289,0 x 0,1 x 2). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas įrodymais pagrindė 572,41 Eur (378,81 + 193,60 Eur) patirtą turtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad už išrašus tikrai buvo sumokėta prašoma atlyginti suma (t. y. sutarčių su registrų centrais, mokėjimų nurodymų ir pan.), todėl sprendė, kad pareiškėjas minėtos turtinės žalos įrodymais nepagrindė.

13. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taip pat CPK 98 straipsnio 2 dalimi. Įvertinęs pareiškėjo reikalavimus Komisijos byloje, Komisijos sprendimo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad buvo patenkinta 1/2 pareiškėjo reikalavimų dalis. Todėl atsižvelgdamas į tai bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 286 Eur (572,41 / 2) turtinei žalai atlyginti.

14. Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19, 9, 10 punktais, įvertinęs Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iš dalies, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina išlaidų 798,60 Eur (629,20 Eur už skundo surašymą + 169,40 Eur už prašymų parengimą) dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 48,40 Eur suma už skundo peržiūrą ir korekciją, yra sudedamoji skundo parengimo dalis, todėl už šiuos veiksmus išlaidos atskirai nepriteistinos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas, tačiau turtinės žalos dydis mažintinas, todėl sprendė, kad yra tenkinta 2/3 skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 532 Eur (798,60 x 2 / 3) bylinėjimosi išlaidų.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui UAB „Saulėgauda“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės 1 866,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas, pareiškėjui priteisdamas turtinę žalą už skundo Komisijai parengimą, nukrypo nuo LVAT praktikos, nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijų 8.1 punktu ir konstatavo, kad maksimali priteistina suma už skundo Komisijai surašymą yra 378,81 Eur. Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Savivaldybės administracijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Šis skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme. Todėl teismas, pareiškėjui priteisdamas turtinę žalą, privalėjo vadovautis ne Rekomendacijų 8.1 punktu (0,3 dydis), o 8.2 punktu kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydis). Tokios nuostatos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (LVAT 2009 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1101-575/2018), nagrinėjant klausimą dėl patirtų išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje atlyginimo.

15.2. Teismui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo turėtas išlaidas, įskaitant ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūrą serija ASAU Nr. 0004889, kurioje nurodyta, kad buvo patirtos papildomas išlaidos NTR išrašai (2 vnt.), bei minėtos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantis sąskaitos išrašas. Aplinkybę, kad Komisijos nagrinėtoje byloje buvo pateikti NTR išrašai, patvirtina Komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendime Nr. 21R2-111-(AG2-89/16-2019) nurodytos faktinės aplinkybės bei šioje nagrinėjamoje byloje kartu su skundu teikiami NTR išrašai, iš kurių matyti, jog išrašų atspausdinimo diena (2019 m. rugpjūčio 26 d.) bei dokumentą atspausdinęs asmuo (A. Ž., Advokatų profesinėje bendrijoje „Euroteisės biuras“ dirbanti advokato padėjėja). Prašomos priteisti papildomos išlaidos neviršija valstybės įmonės Registrų centro nurodytų įkainių už registro išrašo išdavimą, todėl 3,51 Eur už NTR išrašus (2 vnt.) gali būti vertinama kaip protinga ir racionali išlaidų, susijusiu su administraciniu ginču, suma, priteistina pareiškėjui.

15.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašoma priteisti 48,40 Eur suma už skundo peržiūrą ir korekciją yra sudedamoji skundo parengimo dalis, todėl už šiuos veiksmus išlaidos atskirai nepriteistinos. Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika, nurodo, kad skundo sąvoka sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo apima jo patikslinimus, papildymus, taip pat parengiamuosius darbus, skirtus šiam procesiniam dokumentui surašyti. Todėl skundo administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo peržiūra ir korekcijos, pareiškėjo manymu, laikytinos vienos rūšies išlaidomis, t. y. jos yra sudedamoji skundo parengimo išlaidų dalis, nustatyta Rekomendacijų 8.2 punkte. Apskaičiuojant pareiškėjo patirtas išlaidas tiek skundo parengimas, tiek jo patikslinimai turi būti vertinami kartu kaip vienas dokumentas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo skundo papildymo ir korekcijos išlaidas ir atskirai vertino tik skundo parengimo išlaidas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo prašoma priteisti suma už skundo administraciniam teismui parengimą, įskaitant skundo papildymą ir atliktas korekcijas, t. y. 677,60 Eur (629,20 Eur + 48,40 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteisti sumos, todėl pareiškėjui priteistina visa suma.

16. Pareiškėjas 2020 m. spalio 8 d. pateikė prašymą priteisti 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai administracinėje byloje Nr. eA-3984-968/2020 apmokėti. Prašyme nurodo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra už susipažinimą su pirmosios instancijos sprendimu, skundo LVAT parengimą ir pateikimą teismui.

17. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas elgiasi galbūt nesąžiningai, teikdamas atskirus pareiškimus su minimaliomis korekcijomis, t. y. teisme yra pradėta analogiška byla Nr. eI2-3404-609/2020, kuria siekiama prisiteisti tariamą žalą jau pagal kitą – vėlesnį Komisijos sprendimą. Galimas kitas pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad pagal kitą pareiškėjo skundą teisme yra pradėta administracinė byla Nr. eI3-3257-386/2020, kurios ginčo dalykas ir yra sprendimą / nederinimą priėmusio subjekto tinkamumas (dėl tų pačių projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)). Jeigu pareiškėjas dirbtinai neskaidytų to paties ginčo į atskiras administracines bylas, minėtoje byloje Nr. eI3-3257-386/2020 išsprendus klausimą, koks vis tik subjektas turi/turėjo priimti sprendimus dėl pareiškėjo projektinių apsiūlymų, būtų aiškus ir pareiškėjo žalos (bylinėjimosi išlaidų) klausimas. Pareiškėjo pasirinkta taktika nedideliais laiko intervalais pradėti atskiras administracines bylas sukūrė situaciją, kad atsakovas negalėjo laiku įvertinti pareiškėjo procesinių veiksmų visumos ir teikti atitinkamų prašymų, pvz., sujungti bylas.

17.2. Teismas neįvertino pareiškėjo galbūt netinkamų veiksmų, t. y., ar pareiškėjo veiksmai ginče dėl architektūros sprendinių nedeleguoti sprendinius rengusio architekto buvo tinkami ir nesąlygojo žalos atsiradimo. Pareiškėjas ginčui dėl architektūrinių sprendinių išspręsti motyvuoja būtinybę dalyvauti architektūrinių žinių turinčius asmenis, bet pats pareiškėjas tokių asmenų į Komisiją nedelegavo. Atsakovas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjo žalos (advokato atstovavimo išlaidos) nepriteistinos dėl to, kad susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės – nesinaudojo jau turimais resursais, t. y. spręsti ginčą (ieškoti kompromisų) dėl architektūrinių sprendinių pavedė ne architektūrinius sprendinius rengusiam architektui, o naujam teisininkui (nors pareiškėjas siekia architektūrinių žinių turinčio atsakovo subjekto dalyvavimo bylose

17.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai-plečiamai taikė LVAT praktiką, nes ginčo persikėlimą į teismą siejo ne su konkrečiu Komisijos sprendimo ginčijimu teismine tvarka, o su atskiro ginčo atsiradimu teisme, kuris (ginčo reikalavimas) tik motyvuojamas Komisijos sprendimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos išlaidos, patirtos rengiant skundą Komisijai, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje analogiška – nepriteisiamos (LAT 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, kaip išlaidų pareiškėjo skundą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje, atlyginimo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad įsiteisėjusiame Komisijos 2019 m. spalio 18 d. sprendime nustatytos aplinkybės dėl atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindė turtinės žalos atsiradimą, bei proceso šalių paaiškinimus, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 286 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė 532 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

20. Dėl minėto teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistos turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, nes išlaidos susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės, pareiškėjas, pradėdamas atskiras bylas ir teikdamas pareiškimus su minimaliomis korekcijomis elgėsi galbūt nesąžiningai.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Skundžiamame sprendime teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.

23. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, taip pat dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos motyvais ir papildomai jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas realiai patyrė išlaidų, jo skundą nagrinėjant Komisijos administracinėje byloje, kurioje 2019 m. spalio 18 d. priimtas sprendimas Nr. 21R2-111 (AG2-89/16-2019) pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, kad prašomos atlyginti išlaidos (kaip turtinė žala) yra grindžiamos byloje pareiškėjo pateiktais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais), t. y. nėra ginčo dėl žalos atsiradimo pagrindo, ginčas kilo dėl žalos dydžio apskaičiavimo – pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas išlaidų pagrįstumą už skundo Komisijai parengimą ir pateikimą, turėjo vadovautis Rekomendacijų 8.2 punktu, o ne 8.1 punktu, atsakovas, remdamasis LAT nutartimi, laikosi nuomonės, kad pareiškėjo patirtos išlaidos Komisijoje kaip turtinė žala apskritai nepriteistinos.

25. Nagrinėjamo bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Administracinių ginčų komisijoje asmens patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme, teisės aktais nėra sureguliuotas. LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje iš esmės analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis.

26. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną turtinę žalą pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, o ne pagal jų 8.2 punktą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos LVAT 2009 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009, ir 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1101-575/2018. Šiuo aspektu pirmiausiai pabrėžtina, kad paminėtose nutartyse tokia teisės taikymo taisyklė, kaip ją formuluoja pareiškėjas, dėl Rekomendacijų 8.1 ir 8.2 punktų taikymo tokio pobūdžio bylose nėra formuluojama. Priešingai, pareiškėjo paminėtoje LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje konstatuota, kad nustatinėjant ikiteisminėje institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

27. Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą turtinės žalos dydį nustatyti, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais rekomenduotinais priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, ir šiuo konkrečiu atveju pritaikyti Rekomendacijų 8.1 punktą, kuriame už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme nustatytas koeficientas – 0,3. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu nustatydamas turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų nepažeidė, bei tinkamai, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertino pareiškėjo Komisijoje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatė jų dydį.

28. Tikrinamame teismo sprendime pateikti detalūs skaičiavimai, kuriais apskaičiuotas pareiškėjo patirtos turtinės žalos dydis. Ginčo šalys šių skaičiavimų tikslumo nekvestionuoja. Atsižvelgiant į tai, paminėti skaičiavimai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinami.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrindė išlaidų, patirtų, gaunant NTR išrašus (3,51 Eur). Šiuo aspektu teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas realiai patyrė išlaidas už NTR išrašų gavimą, nes byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 30 d. 1 673,31 Eur PVM sąskaita faktūra serija ASAU Nr. 0004889, kurioje nurodytos minėtos išlaidos už NTR išrašus, išrašyta Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ pareiškėjui UAB „Saulėgauda“, jokių kitų duomenų apie tai, kad advokatų kontora patyrė išlaidų gauti NTR išrašus ir kurias pareiškėjas apmokėjo, byloje nepateikta.

30. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas už skundo peržiūrą, korekciją (48,40 Eur) nepagrįstai vertino kaip sudedamąją skundo parengimo dalį, primintina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Rekomendacijose nenumatyti maksimalaus priteistino užmokesčio dydžiai už tokias teisines paslaugas, kaip skundo peržiūrėjimas, skundo priedų paruošimas ir patvirtinimas, skundo padavimas teismui, tačiau pagal teisinių paslaugų pobūdį, jos priskirtinos prie teisinių paslaugų surašant skundą ir užmokestis už jas atskirai nepriteistinas (žr. LVAT 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje AS63-414/2011). Taigi, pareiškėjo nurodytas išlaidas už skundo administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo peržiūrą ir korekcijas pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip sudėtinę skundo parengimo ir pateikimo teismui dalį.

31. Atsakovas apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia LAT 2018 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 pateiktais išaiškinimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, todėl pagrindo remtis paminėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.

32. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo pasirinkta taktika pradėti atskiras administracines bylas bei tuo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju savo interesams Komisijoje atstovauti pasamdė profesionalų teisininką, o ne kitos srities specialistą. Atsakovas nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė pasirinkęs tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą. Tokių pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

33. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Pastebėtina, kad byloje priimtas ir išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriame atsakovu nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Saulėgauda“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kad visas atsakovo procesines teises įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o turtinė žala pareiškėjui priteista iš Klaipėdos miesto savivaldybės, paminėtas netikslumas tikrinamame teismo sprendime nurodant atsakovą neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

35. Apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė