2020-04-08 Nr. AB-6919-3-61-3-01438-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-931-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01438-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prestižo linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prestižo linija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prestižo linija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2018 m. kovo 22 d. nutarimą „Dėl UAB „Prestižo linija“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ Nr. 12R-11 (toliau – ir Nutarimas). Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 17 straipsnio reikalavimus, Bendrovė prašė skirti mažesnę piniginę baudą nei Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali 289 Eur dydžio bauda.

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, jog Bendrovė, reklamuodama produktus „Careprost serumas blakstienoms“, „Keraplant losjonas nuo slinkimo“, „Keraplant ampulės nuo slinkimo“, „Keraplant šampūnas nuo slinkimo“, „Plazma plaukams“, „Botox – plaukams“ (toliau – ir Produktai), pažeidė Reklamos įstatymą. Dėl Tarnybos vertinimo, kad vidutinis vartotojas, perskaitęs Produktų reklamas, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, jog jie turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas, pareiškėjas nurodė, jog vidutinis vartotojas (jauna mergina), pamatęs atitinkamą reklamą, įgis lūkestį, kad produktas „Careprost“ serumas sustiprins jos blakstienas. Tokia reklama nesudaro pagrindo tikėtis, kad šis serumas galėtų kokiu nors būdu išgydyti merginos akis arba kitus organus. Pareiškėjo nuomone, „Careprost“ serumą naudojančio vartotojo lūkestis turėtų atitikti realų šio serumo poveikį. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius realų pozityvų poveikį asmenims, naudojantiems šį serumą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba nenurodė jokių teisės aktų, kurie aiškiai susietų sąvokos „gydomasis“ vartojimą išimtinai su vaistiniais preparatais ar draustų vartoti sąvoką „gydomasis“ reklamuojant kosmetikos gaminius.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad aptariant bimatoprosto veikimą taip pat vartojamas anglų kalbos žodis „treatment“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „gydymas“. Atitinkamas dokumentas apie bimatoprosto veikimą taip pat išsamiai paaiškina šio elemento teigiamą poveikį blakstienoms. Todėl Bendrovė, apibūdindama bimatoprostą, kaip turintį gydomąjį poveikį, nesuklaidino vartotojų. Pareiškėjas manė, jog atitinkamoje reklamoje turėjo teisę minėti bimatoprostą.

5. Bendrovė, vertindama jos tikslinę auditoriją, teigė, kad tai – ne galutiniai vartotojai, o atskiri kosmetikos salonai. Pareiškėjas tiesiogiai neprekiauja galutiniams vartotojams. Pareiškėjas dar 2017 m. lapkričio 27 d. atsakyme Tarnybai nurodė, kad jo platinamus kosmetikos gaminius pagal iš anksto priimtus didmeninius užsakymus išvežioja tik įmonės vadybininkės. Tikslinė grupė – grožio salonai, kurie yra informuoti apie kosmetikos gaminius ir turi pakankamai žinių. Pareiškėjas manė, kad Produktus įsigyjantieji asmenys negalėjo susidaryti įspūdžio, jog Produktai savo poveikiu gali būti panašūs į vaistinius preparatus.

6. Jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas vis tik padarė pažeidimą, pareiškėjas prašė skirti baudą atsižvelgiant į Bendrovės atsakomybę lengvinančias bei kitas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatymo reikalavimų. Paskirta bauda yra neprotinga ir neproporcinga. Vartotojams nekilo neigiamų pasekmių. Bendrovės manymu, reklamos patalpinimas internete negali automatiškai sąlygoti didelio pažeidimo masto. Bendrovės internete ir skrajutėmis skleistos reklamos sklaida buvo nedidelio masto. Ši aplinkybė sudaro pagrindą sumažinti baudą.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kiek produkcija besidominčių asmenų lankėsi interneto tinklalapyje, nes pirkėjai lanko interneto tinklalapį ir dėl kitų prekių. Atitinkamos interneto svetainės lankomumas yra gana nedidelis. 2017 m. lapkričio mėnesį vartotojai iš viso neįsigijo „Careprost“ serumo blakstienoms, „Keraplant“ ampulių nuo slinkimo (1 vnt. 6 ml), „Keraplant“ šampūno nuo slinkimo, „Plazma plaukams“, „Botox plaukams“.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad už Reklamos įstatymo 17 straipsnio pažeidimą pareiškėjui skyrė 700 Eur baudą. Pareiškėjo reklamuoti Produktai yra notifikuoti kosmetikos gaminiai, todėl jie nėra vaistiniai preparatai ir negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes. Produktų reklamoje vartojami teiginiai, galintys vidutiniam vartotojui nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad šie kosmetikos gaminiai gali gydyti ligas, suteikti profilaktines savybes ir turėti savybių, kurių kosmetikos gaminys neturi, ir dėl šios priežasties suklaidinti vartotojus. Pareiškėjo Produktų reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje, kuris yra prieinamas plačiam vartotojų ratui, ne tik kosmetikos salonams, bei reklaminiuose lankstinukuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skleista reklama turėtų būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo platinamų Produktų reklamos neatitinka 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1223/2009) 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi reklamuojant kosmetikos gaminius Bendrovė naudojo formuluotes, kurios perkeltine ar kita prasme įteigė, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, o būtent – gydomųjų ir profilaktinių savybių, kurių iš tiesų neturi, ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą.

11. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Skubaus keitimosi informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius ir produktus sistemoje „Rapex“ yra paskelbtas kosmetikos gaminys „Ceraprost“ (kurį platina pareiškėjas bei skleidžia reklamą apie jį), nurodant, kad jame yra aktyvioji medžiaga bimatoprostas. Naudojimasis šiuo produktu griežtai nerekomenduojamas Vokietijoje. Bimatoprostas leidžiamas vartoti kaip veiklioji medžiaga glaukomai gydyti. Vaistuose naudojama koncetracija yra nuo 0,1 mg/ml (0,01 proc.) iki 0.3 mg/ml (0,03 proc.). Šiems vaistiniams preparatams reikalingas gydytojo receptas. Kosmetikos gaminyje „Ceraprost“ bimatoprosto koncentracija – 0,02 proc., todėl reikalingas gydytojo receptas.

12. Tarnyba nurodė, kad skiriant baudą pareiškėjui buvo įvertinto visos su padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės. Atsakovas, vertindamas pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, jog Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą, bei į tai, kad reklamos, kurios neatitinka minėtų Reklamos įstatymo nuostatų, iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos nebuvo pakoreguotos. Be to, pareiškėjas Produktų reklamą internete platino nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki šiol (atsiliepimo į skundą pateikimo), tai darė interneto tinklalapyje bei dalindamas reklamines skrajutes. Tarnyba atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo tyrimo metu, laiku pateikdavo prašomą informaciją, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pareiškėjas nesutiko su Tarnybos nustatytu pažeidimu. Tarnyba pareiškėjui skyrė daugiau nei keturis kartus mažesnę nei pradinis vidurkis (4 488,5 Eur) baudą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14. Teismas nustatė, kad Bendrovė interneto tinklalapyje produkto „Careprost serumas blakstienoms“ reklamoje pateikė teiginius: .,<...> Careprost garantuoja – 0,5 cm blakstienų ilgio padidėjimą: 100 % daugiau apimties, blakstienų patamsėjimą. Rezultatai jau po 4–16 savaičių! <...> Serumo sudėtyje yra bimatoprostas, kuris maitina plaukelių folikulus, pagerina blakstienų kraujotaką ir medžiagų apykaitą. <...> Nuo 2002 metų bimatoprostas naudojamas kaip blakstienų augimo priemonė, taip pat gipertrichozės gydymui (blakstienų iškritimo liga)”. Interneto tinklalapio skiltyje „Stipraus poveikio gydymo produktai“ nurodomi šie produktai: „Keraplant losjonas nuo slinkimo“, „Keraplant ampulės nuo slinkimo l vnt. – 6 ml“, „Keraplant šampūnas nuo slinkimo“, „Plazma plaukams“, „Botox – plaukams“. Produkto „Keraplant losjonas nuo slinkimo“ reklamoje pateikiami teiginiai: „Super intensyvi priemonė nuo plaukų slinkimo Keraplay X factor. Priemonė skatina plaukų augimą, stabdo slinkimą, gerina ląstelių metabolizmą, prisotina plaukus deguonimi, gerina mikrocirkuliaciją <...>. Intensyvus gydymas. <...> profilaktinis gydymas. <...> Siekiant užtikrinti geresnį rezultatą po trijų mėnesių intensyvaus gydymo nuo slinkimo priemonę reikia naudoti 1–2 kartus“. Produkto „Keraplant ampulės nuo slinkimo 1 vnt. – 6 ml“ reklamoje pateikiami teiginiai: „Sudėtyje yra trichokompleksas ir mentolis. Stimuliuoja ir nuramina galvos odą. Gerina kraujotaką, stabdo slinkimą, skatina naujų plaukų augimą <...>“. Produkto „Plazma plaukams“ reklamoje pateikiami teiginiai: „<...> Tai pati naujausia gydymo procedūra, kurios pagrindas yra Diamond Powder (deimantiniai milteliai), Black pearl (juodasis perlas), keratinas, kolagenas“. Produkto „Keraplant šampūnas nuo slinkimo“ reklamoje pateikiami teiginiai: „.<...> Sudėtyje yra mentolio, kuris nuramina galvos odą, gerina kraujotaką. Reguliariai naudojant, skatina naujų plaukų augimą“. Produkto „Botox – plaukams“ reklamoje pateikiami teiginiai: „Tai pati naujausia gydymo procedūra, kurios pagrinde yra juodieji ikrai, amino rūgštys ir kolagenas“.

15. Teismas nurodė, kad gydomasis poveikis būdingas vaistams, Produktai buvo reklamuojami kaip kosmetikos gaminiai, todėl jie negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes. Reklamuojami kosmetikos gaminiai vaistams būdingų savybių neturėjo.

16. Teismas pažymėjo, kad Produktų reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje, kuris yra prieinamas plačiam vartotojų ratui, ne tik kosmetikos salonams. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad produkciją įsigyja tik grožio salonai. Interneto tinklalapyje nepateikta jokia informacija, jog Produktai siūlomi tik profesionaliems vartotojams. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai vertino Produkcijos reklamą vidutinio vartotojo požiūriu.

17. Įvertinęs Produktų aprašymus internetiniame tinklalapyje teismas nustatė, kad vidutinis vartotojas galėjo būti suklaidintas dėl Produktų savybių, kurių reklamuojami kosmetikos gaminiai neturi, o vartoti teiginiai dėl gydymo priemonių, gydymo procedūrų gali sudaryti įspūdį dėl galimo jų profilaktinių savybių ar ligų gydymo. Taigi, pareiškėjo skleista Produktų reklama pagrįstai pripažinta klaidinančia vartotojus. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnį.

18. Teismas nurodė, kad Reklamos įstatyme įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl nėra būtina nustatyti neigiamų pasekmių vartotojui. Taigi pareiškėjo argumentus, kad vartotojams nekilo žala, teismas pripažino neturinčiais teisinės reikšmės.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo skleidžiama ne vieno, o penkių produktų reklama, pažeidimas truko nuo 2014 m. balandžio mėn. iki šiol (teismas, patikrinęs Produktų aprašymus pareiškėjo interneto tinklalapyje, nustatė, kad Produktų aprašymai nepakeisti), reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje, sprendė, kad tai vertintina kaip didelis pažeidimo mastas. Teismo vertinimu, atsakovo pasirinktas baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimui.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Prestižo linija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, akcentuojant, kad:

21.1. Teismas jokiais teisės aktais nepagrindė savo išvados, kad Produktai buvo reklamuojami kaip vaistiniai preparatai, o ne kaip kosmetikos gaminiai, todėl jie negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes.

21.2. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas teismui pateikė reklamuojamų prekių oficialių gamintojų parengtus produktų aprašymus. Pareiškėjas pagrįstai naudojo terminą „gydomasis“, išversdamas jį iš anglų kalboje naudojamo termino „treatment“. Produktai buvo reklamuojami remiantis oficialių dokumentų vertimais.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Produktai yra reklamuojami ir šiuo metu. Byloje tokių faktų nėra nustatyta. Pareiškėjas teigia, kad dabar (apeliacinio skundo pateikimo metu) jis ginčo Produkcijos nereklamuoja.

21.4. Teismas ir atsakovas nepateikė jokio konkretaus atvejo, kaip ir kada galėtų būti suklaidinti vidutiniai vartotojai, naudojantys blakstienų tušą, ir rėmėsi tik abstrakčiais samprotavimais.

21.5. Atsižvelgiant į 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 655/2013, kuriuo nustatomi bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai, (toliau – ir Reglamentas Nr. 655/2013) nuostatas darytina išvada, kad reklamuojant gaminį yra leidžiama remtis atskirų gaminio sudedamųjų dalių savybėmis tuo atveju, jeigu reklamą skleidžianti bendrovė turi pakankamus įrodymus.

21.6. Pareiškėjo platinamus gaminius įsigyjantys subjektai (iš esmės grožio salonai) negalėjo susidaryti įspūdžio, kad platinami kosmetikos gaminiai savo poveikiu gali būti panašūs į vaistinius preparatus.

21.7. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl netinkamų Tarnybos veiksmų atliekant patikrinimą ir teikiant atsakymus pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nustatė, kad Tarnybos veikloje buvo biurokratizmo požymiai ir pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu. Pareiškėjo manymu, Tarnyba yra supykusi ant pareiškėjo ir siekia sutrikdyti Bendrovės veiklą. Tarnyba nepagrįstai siekė diskredituoti Bendrovės veiklą, viešai paskleisdama informaciją apie pareiškėjo tariamai įvykdytą Reklamos įstatymo pažeidimą, nepaisant to, kad teismas dar nebuvo išnagrinėjęs Pareiškėjo skundo, taip pakenkdama Bendrovės reputacijai.

21.8. Teismui nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnį, yra pagrindas iš esmės sumažinti paskirtą baudą.

22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atitinkama produkcija ir šiuo metu yra reklamuojama, nėra pagrįsti. Tiek administracinės bylos nagrinėjo posėdžio dieną, t. y. 2018 m. spalio 23 d., tiek ir šiuo metu (atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu) pareiškėjo interneto tinklalapyje www.prestizolinija.lt platinama Reklamos įstatymo 17 straipsnį pažeidžianti reklama, t. y. „Careprost serumas blakstienoms“ reklama, kurioje nurodoma: „<...> Careprost garantuoja – 0,5 cm blakstienų ilgio padidėjimą; 100% daugiau apimties, blakstienų patamsėjimą. Rezultatai jau po 4–16 savaičių! <...> Serumo sudėtyje yra bimatoprostas, kuris maitina plaukelių folikulus, pagerina blakstienų kraujotaką ir medžiagų apykaitą. <...> Nuo 2002 metų bimatoprostas naudojamas kaip blakstienų augimo priemonė, taip pat gipertrichozės gydymui (blakstienų iškritimo liga)“; „Keraplant ampulės nuo slinkimo 1 vnt. – 6 ml“ reklama, kurioje nurodoma: „Sudėtyje yra trichokompleksas ir mentolis. Stimuliuoja ir nuramina galvos odą, gerina kraujotaką, stabdo slinkimą, skatina naujų plaukų augimą <...>“.

22.2. Bendrovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nėra susijęs su nagrinėjama administracine byla. Tarnybos komisija vadovaujasi surinkta bylos medžiaga, įrodymais, šalių pateiktais paaiškinimais bei veikia skaidriai ir nešališkai, o pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba yra supykusi ant pareiškėjo ir siekia sutrikdyti Bendrovės veiklą, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

24. Reklamos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkanti reklama.

25. Pareiškėjas, reklamuodamas kosmetikos gaminius, naudojo formuluotes, kurios vartotojui neišvengiamai asocijuojasi su gaminio gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis ir tai akivaizdu iš šios Nutarties 14 punkte nurodomos reklamoje pateiktos informacijos (teiginių). Pažymėtina, kad pačios gaminio reklamoje naudojamos formuluotės, o ne tai, kaip teisės aktuose apibrėžiamas vaistinis preparatas, lemia, ar tokia reklama pažeidžia Nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, draudžiantį reklama perkeltine ar kita prasme daryti įtaigą, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

26. Tai, kad pareiškėjas reklamuojamų prekių oficialių gamintojų parengtuose produktų aprašymuose naudojamą anglišką terminą „treatment“ savo reklamoje vertė lietuvišku atitikmenimi „gydomasis“, liudija, kad kosmetikos gaminiams sąmoningai buvo pasirinkta tikrovės neatitinkanti savybė (funkcija), nes angliškas terminas „treatment“ turi ir kitų reikšmių, pvz., procedūros ar priežiūra, kurias naudojant nebūtų pagrindo konstatuoti pažeidimo.

27. Dėl sąvokos „vidutinis vartotojas“ šios bylos kontekste aiškinimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiam standartui priskirtina vartotojų grupė, kuri nepasižymi įgudusio vartotojo savybėmis. Pažeidimui konstatuoti pakanka įvertinti, ar reklamoje pateikiama informacija (teiginiai) dėl gydomųjų savybių vidutiniam vartotojui būtų pakankamai įtaigi. Tai, ar vidutiniai vartotojai faktiškai dėl to suklydo (buvo suklaidinti), veiksmų, kaip pažeidimo, kvalifikavimui reikšmės neturi.

28. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu produktų neteisėta reklama buvo tęsiama, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.

29. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad byloje įrodyta, jog reklamuotų gaminių sudedamosios dalys turi gydomąjį poveikį, todėl nepasisako dėl Nutarties 21.5 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 655/2013 nuostatų.

30. Dėl Nutarties 21.7 punkte nurodomų apeliacinio skundo argumentų: iš esmės pareiškėjo argumentai vertintini, kaip pareiškimas, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, jam suteiktais įgaliojimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomus faktus, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

31. Nutarties 19 punkte yra nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kuriais pagrįstos išvados dėl paskirtos baudos dydžio. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmę sprendžiant dėl taikytos sankcijos pagrįstumo, todėl šių aplinkybių nekartodama sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prestižo linija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė