2024-07-31 Nr. AB-11390-3-61-3-00536-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2022-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00536-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34282 atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo; 2) Departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38202 panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760202256, galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) Departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39545 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2029 m. vasario 1 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 3).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2022 m. ji kartu su sutuoktiniu ir mažamečiu sūnumi persikėlė gyventi į Lietuvą. (duomenys neskelbtini). Besiruošdami išvykimui iš (duomenys neskelbtini) pareiškėja kartu su šeimos nariais buvo 2021 m. gavę Lenkijos ilgalaikes vizas. Tačiau 2021 m. pareiškėjos sutuoktinio darbdavys (privati (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini) įmonių grupei), pradėjo relokacijos procesą į Vilnių. Šis relokacijos procesas buvo vykdomas etapais 2021–2022 m. Todėl pareiškėja su šeima priėmė sprendimą išsiųsti vyresnįjį sūnų mokytis į (duomenys neskelbtini), o pareiškėja, jos sutuoktinis ir jaunesnysis sūnus pasitaikius pirmai galimybei 2022 m. išvyko į Lietuvą. Pareiškėjos sutuoktinis čia įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kuri priklauso pasaulinei (duomenys neskelbtini) įmonių grupei ir vykdo kompiuterinių žaidimų kūrimo veiklą. Pareiškėjos sutuoktinis dirbo šioje Bendrovėje Lietuvoje aukštos kvalifikacijos IT specialistu.

2.2. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą Departamentui išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, t. y. šeimos susijungimo atveju, kai asmens sutuoktinis ar asmuo, sudaręs registruotos partnerystės sutartį, dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760202256 pareiškėjai buvo išduotas jos sutuoktinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. spalio 13 d. Po ilgų darbo paieškų Lietuvoje pareiškėjai pavyko rasti darbą toje pačioje darbovietėje, kurioje dirbo jos sutuoktinis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja, ketindama dirbti verslo informacinių technologijų konsultante minėtoje bendrovėje. Vizito Departamente metu pareiškėja užpildė klausimyną, kuriame išvardino visas savo buvusias darbovietes, t. y. bankus, veikiančius (duomenys neskelbtini). Klausimyne pareiškėja nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) ir taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Po to, kai pareiškėja pateikė klausimyną, Departamentas neuždavė jai jokių papildomų klausimų, neprašė pateikti jokių paaiškinimų. Turėdama tam teisę pagal UTPĮ nuostatas, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja dirbo verslo informacinių technologijų konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kada Migracijos departamentas jai išduos naują leidimą laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos specialistei.

2.3. Pareiškėja MIGRIS sistemos savo asmeninėje paskyroje gavo tris pranešimus apie Migracijos departamento priimtus ginčijamus Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimą Nr. 3 (toliau kartu – ir Sprendimai). Visuose Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėja neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 18-639 (toliau – ir VSD išvada). Sprendimai yra nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų. Migracijos departamento ir VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o Sprendimais taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali panaikinti remdamasis grėsme valstybės saugumui tik tuo atveju, kai yra visos šios aplinkybės: Migracijos departamentas turi atlikti individualų situacijos vertinimą, kuris negali būti paremtas vien tik spėjimais ir įtarimais, o turi būti paremtas faktais ir objektyviais duomenimis, bei negali būti formalus; privalo būti nustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes; užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais negali būti pažeistas proporcingumo principas.

2.4. Departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, o tiesiog į Sprendimus formaliai perkėlė VSD išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs (tik formaliai įvertinęs) visų duomenų visumos ir nesurinkęs pakankamai duomenų. Migracijos departamento vertinimas paremtas tik formaliu faktu, kad pareiškėja dirbo bankuose (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas niekaip nevertino, ką konkrečiai pareiškėja dirbo bankuose, kokias funkcijas atliko, kad ji nebuvo valdymo organų nare, neturėjo bankų akcijų, niekaip nedarė įtakos jų veiklai. Nevertino, kad bankai (duomenys neskelbtini) nėra laikomi valstybės institucijomis, kad pareiškėja niekuomet nedirbo valstybiniame sektoriuje. Migracijos departamentas taip pat nevertino pareiškėjos veiksmų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų ir po jų, nevertino realios pareiškėjos šeimyninės situacijos, jos veiklos Lietuvoje ir kitų reikšmingų aplinkybių.

2.5. VSD išvada apskritai prieštarauja visuotinai žinomiems faktams apie (duomenys neskelbtini) bankų sektorių ir jo darbuotojus. Pareiškėja dar iki (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų buvo pasirašiusi būtent už opozicijos kandidatą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, taip darė daugelis jos tuometinių kolegų. Ir šiuos duomenis (duomenys neskelbtini) režimas turi. Todėl akivaizdu, kad nelaiko pareiškėjos lojalia. Pareiškėja, kaip bankų darbuotoja, dirbo pagal darbo sutartis, niekuomet nebuvo valstybės tarnautoja, neturėjo jokios prieigos prie valstybės paslapties, neatliko jokių specialių užduočių. Jos darbas bankuose niekuo nesiskyrė nuo darbo, kurį dirba analogiški bankų darbuotojai Lietuvoje. Pareiškėja neturėjo akcijų nei viename banke, ji nedirbo banko valdymo organuose, neturėjo jokių ryšių su bankų savininkais. Sankcijos jos buvusioms darbovietėms pritaikytos jau po to, kai ji jose nebedirbo. O vien tai, kad sankcijos šiems bankams buvo pritaikytos, nieko nepasako apie šių bankų darbuotojus, įskaitant pareiškėją. Sankcijos bankams buvo pritaikytos ne dėl bankų darbuotojų veiksmų, o dėl (duomenys neskelbtini) režimų neteisėtų agresyvių veiksmų (duomenys neskelbtini). Beje, „(duomenys neskelbtini)“ bankui, kuris buvo pareiškėjos paskutine darboviete iki persikeliant gyventi į Lietuvą, apskritai jokios sankcijos nėra taikomos. Šio banko kortelėmis iki šiol galima be apribojimų atsiskaityti visoje Europos Sąjungoje (toliau – ir ES), įskaitant Lietuvą. Pareiškėja šiame banke įsidarbino dar iki (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų. Taigi, vien tai, jog pareiškėja dirbo samdomą darbą bankuose (duomenys neskelbtini), neparodo ir neįrodo jokios tariamos pareiškėjos grėsmės. Todėl VSD ir Migracijos departamento įvardijama tariama pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui nėra nei reali, nei akivaizdi, nei įrodyta.

2.6. Sprendžiant, ar ji kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, atitinkamai, ar egzistuoja pagrindas neišduoti jai naujo leidimo gyventi, panaikinti jos leidimą gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvą, be kita ko, turėjo ir turi būti atsižvelgta į šias reikšmingas aplinkybes: faktą, kad pareiškėja pati sąžiningai ir atvirai klausimyne nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) bankuose ir kokias pareigas užėmė; faktą, kad bankų darbuotojai (duomenys neskelbtini), įskaitant pareiškėją, nėra valstybės tarnautojai; faktą, kad pareiškėja niekada nėra dirbusi valstybės tarnyboje ar bet kokiose valstybės institucijose ir organizacijose; faktą, kad VSD nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) bankų darbuotojai yra verbuojami (duomenys neskelbtini) žvalgybos institucijų; faktą, kad VSD nenustatė jokių pareiškėjos ryšių su (duomenys neskelbtini) režimu; faktą, kad gyvendama Lietuvoje pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos; pareiškėjos įsidarbinimo ir darbo bankuose (duomenys neskelbtini) aplinkybes; pareiškėjos ir jos šeimos narių veiksmus dar iki persikėlimo į Lietuvą ir atvykimo į Lietuvą aplinkybes; faktą, kad pareiškėja integravosi Lietuvoje, siejo su ja savo ateitį; pareiškėjos nuoseklią poziciją dėl (duomenys neskelbtini) režimų (duomenys neskelbtini).

2.7. Vadovaujantis VSD logika, iš esmės visi (duomenys neskelbtini) dirbę piliečiai galėtų būti laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, nes (duomenys neskelbtini) visi darbdaviai moka mokesčius (duomenys neskelbtini) valdžiai ir tokiu būdu finansuoja režimą. Bet tai jau ne nacionalinio saugumo koncepcijos naudojimas, o užsiėmimas veikla, kuriai VSD neturi įgaliojimų – teisėkūra. VSD tokiu būdu sukuria įstatyme nenustatytą draudimą Lietuvoje gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams, prieš tai dirbusiems (duomenys neskelbtini). Tačiau tokias galias Lietuvoje turi tik Seimas, kuris tokių draudimų (duomenys neskelbtini) nėra nustatęs. Pareiškėjos įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad ji dirbo bankuose (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas Sprendimais, t. y. atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metams. Tokiu būdu galiojant Sprendimams pareiškėja netenka galimybės dirbti ir su šeima gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Migracijos departamento Sprendimai taip pat neatitinka ir proporcingumo principo.

2.8. Sprendimai dėl nurodytų aplinkybių neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Nurodyti pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. VSD išvadoje nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini).

3.2. VSD išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Priimant ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ryšius, ekonominius ryšius, ginčijamų Sprendimų proporcingumą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

3.3. Pareiškėja neneigia, kad (duomenys neskelbtini). Ši informacija VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Ginčijamuose Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o ginčijami Sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad skundžiami Departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023, kurioje neišduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) pilietei (lietuvių kilmės asmeniui), 2010–2023 m. dirbusiai (duomenys neskelbtini) banke, bei į 2024 m. vasario 7 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024, kurioje panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) piliečiui, 2008–2022 m. dirbusiam (duomenys neskelbtini) (kaip ir pareiškėja šiuo atveju). VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, Departamento Sprendimo Nr. 2, kuriuo panaikintas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi, Sprendimo Nr. 3, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje verslo informacinių technologijų konsultante. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Sprendimu Nr. 1 atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamento Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, nes pareiškėja gali būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Sprendime Nr. 1, be kita ko, argumentuota, kad aplinkybė, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) bankų sektoriuje dirbo net 23 metus ((duomenys neskelbtini)), tik sustiprina riziką dėl grėsmės valstybės saugumui. Užsienietė dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas, o tai patvirtina jos lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

8.2. Departamentas Sprendimu Nr. 2 panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. 760202256, galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Sprendime Nr. 1. Departamentas dar vienu Sprendimu Nr. 3 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nurodydamas analogiškas aplinkybes kaip ir Sprendime Nr. 1, Sprendime Nr. 2. Sprendimuose nurodyta, jog pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbiniais santykiais.

8.3. Pareiškėja turėjo leidimą gyventi Nr. 760202256, galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėjos sūnus (duomenys neskelbtini) turi leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėja nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirba Bendrovėje verslo informacijos paslaugų specialiste.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 11, 37, 38.3 punktais, LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

10. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėja, dirbdama bankuose, neatliko jokių specialių užduočių, nereiškia, kad ji negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjos dirbtuose bankuose sankcijos buvo taikomos po to, kai ji jau juose nedirbo, o vienam bankui visai nebuvo taikomos sankcijos, nesudaro pagrindo nustatyti mažesnio galimos grėsmės valstybės saugumui laipsnio. Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad VSD nepateikė įrodymų dėl bankuose dirbančių darbuotojų lojalumo režimui, teismas akcentavo, jog VSD atliko išsamų pareiškėjos situacijos vertinimą, nustatė kilsiančios grėsmės realumą, todėl atskirų įrodymų pateikimas apie kitus asmenis būtų perteklinis. Teismas pažymėjo, jog ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos dirbtus darbus (duomenys neskelbtini) bankuose, vertinant VSD išvadoje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į Departamento nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėją, bei kitas aplinkybes, susijusias su nacionalinio saugumo vertinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali.

11. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. nustatė, jog nacionalinė viza buvo išduota nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 21 d. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. spalio 13 d., jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 2022 m. lapkričio 21 d. Pareiškėja dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio šeimos narys: sūnus – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. spalio 13 d. Pareiškėjos sutuoktiniui, – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką (5 metus). Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų kitų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose tokiu duomenų nėra. Pareiškėja gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu periodiškai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) grįždavo į (duomenys neskelbtini) (2022–2023 m. fiksuoti 23 sienos kirtimo atvejai). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nepagrįsti laikytini pareiškėjos skundo teiginiai, jog jos keliama grėsmė nėra reali, nes Departamentas pareiškėjos keliamą grėsmę sieja su pareiškėjos darbu nurodytuose bankuose. Nustatyti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos buvusių darboviečių (duomenys neskelbtini) bankuose bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėja gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti.

12. Teismas pažymėjo, kad grėsmė valstybės saugumui kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo santykių buvusiose darbovietėse. Užsienietė dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas, o tai patvirtina jos lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini). Bankai, kuriuose dirbo pareiškėja, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) palaikydami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas. Teismas sutiko su Departamento Sprendimuose nurodyta aplinkybe, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos darbo buvusiose darbovietėse (duomenys neskelbtini) bankuose, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams. Pareiškėjos nepritarimas (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismas nesutiko, kad Sprendimai priimti vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjos darbu (duomenys neskelbtini) bankuose, kadangi Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento skundžiamuose Sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu.

13. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji buvo pasirašiusi būtent už opozicijos kandidatą (duomenys neskelbtini), balsavo už (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad nereiškia, jog ji neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) režimu ir nėra lojali bei patikima šiam režimui. Pasikeitus šiandieninei geopolitinei situacijai bei esant aplinkybėms, jog pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Tai, už ką pareiškėja balsavo, ar kokį kandidatą palaikė, neturi esminės įtakos vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat vien tai, kad pareiškėja gyvendama Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos, bei tai, kad pareiškėja integravosi Lietuvoje, nereiškia, jog VSD išvadoje pateiktas vertinimas yra nepagrįstas. Nors byloje pateikti pareiškėjos duomenys patvirtina, jog ji dalyvauja mokymuose, lankė lietuvių kalbos mokymų kursus, jos sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat mokosi plaukti, tačiau duomenys apie integraciją Lietuvos Respublikoje negali būti vertintini aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje gyveno trumpą laiką, nedirba, vyresnysis sūnus gyvena (duomenys neskelbtini).

14. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami Sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjos vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas konstatavo, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimus priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Be to, ginčijami Sprendimai yra proporcingi, o taikytos priemonės yra atitinkančios siekį išvengti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimų motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijami Sprendimai palikti nepakeisti.

15. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjos individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Teismas pažymėjo, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėja, siekdama paneigti atsakovo Sprendime Nr. 3 padarytas išvadas, teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

16.1. Teismo sprendimas yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas rėmėsi jokiais įrodymais neparemta Migracijos departamento iškelta prielaida, kad pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) komerciniuose bankuose neva reiškia, jog asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ji neva ir ateityje gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

16.2. VSD išvadoje nieko nėra kalbama apie tai, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) komerciniuose bankuose, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, taip pat nėra teigiama, kad pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Iš VSD išvados apskritai neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju būtent Migracijos departamentui teko pareiga įrodyti teiginius, kad pareiškėja neva yra lojali (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to gali būti jo išnaudota. Migracijos departamentui teismas leido remtis teiginiais, kurie neparemti jokiais įrodymais.

16.3. Teismas nepagrįstai ignoravo Migracijos departamento padarytus akivaizdžius pažeidimus priimant Sprendimus, taip pat netinkamai vertino pareiškėjos nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie paneigė VSD ir Migracijos departamento išvadas apie tariamą pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo. Migracijos departamento vertinimas paremtas tik formaliu faktu, kad pareiškėja dirbo bankuose (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas privalėjo vertinti, ar VSD išvadoje įvardijama pareiškėjos tariama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi. VSD nepateikė jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) komerciniuose bankuose dirbę asmenys yra išnaudojami (duomenys neskelbtini) režimo. VSD išvada apskritai prieštarauja visuotinai žinomiems faktams apie (duomenys neskelbtini) bankų sektorių ir jo darbuotojus.

16.4. Pareiškėja turi „(duomenys neskelbtini)“, kuria (duomenys neskelbtini) režimas vertina kaip priešiškumo jam faktorių. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi 2022 m. buvo išduotas analogiškame geopolitiniame kontekste, kuris egzistuoja iki šiol. Todėl nei VSD, nei Migracijos departamentas, nei teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad geopolitinis kontekstas neva yra pasikeitęs. Pareiškėja gyvendama Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos. Pareiškėja integravosi Lietuvoje, siejo su ja savo ateitį. Pareiškėja klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą (tai patvirtina byloje esančios nuotraukos ir pareiškėjos duoti paaiškinimai, kurių nei VSD, nei Migracijos departamentas neginčijo). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) rinkimuose balsavo už (duomenys neskelbtini), o tai yra akivaizdus faktas, liudijantis, kad pareiškėja nėra lojali dabartiniam (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėja dar iki (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų buvo pasirašiusi už opozicijos kandidatą (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) dėl politiškai motyvuotų kaltinimų. Šią informaciją tikrai turi (duomenys neskelbtini) režimas ir vien tai parodo, kad režimas pareiškėjos nelaiko lojalia ir patikima. Pareiškėjos vyresnysis sūnus turi leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi. Šis šeimos narys taip pat dalyvavo mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) režimą (duomenys neskelbtini).

16.5. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja dirbo bankuose (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas, t. y. atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metams. Be to, Sprendimai ir jais taikyti ribojimai turės didžiulės neigiamos įtakos pareiškėjos ir jos šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Sprendimai dėl nurodytų aplinkybių neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

17.1. Teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

17.2. VSD išvada patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bankai vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) vyriausybės vardu, yra strateginę reikšmę turintys objektai, pareiškėja dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kai banką valdė (duomenys neskelbtini) oligarchas (duomenys neskelbtini), kuris yra susijęs su (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybomis ir (duomenys neskelbtini). VSD surinkta kontržvalgybinė informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginę reikšmę turinčiose (duomenys neskelbtini) įmonėse (įstaigose, organizacijose). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame objekte, pareiškėja gali būti užverbuota (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl kelia grėsmė valstybės saugumui.

17.3. Priimant ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamų Sprendimų proporcingumą. Tai atitinka LVAT praktiką.

17.4. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus dėl (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo (duomenys neskelbtini) režimui. Byloje pateiktos nuotraukos nepatvirtina pareiškėjos dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Byloje esanti informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus (pareiškėja 2022–2023 m. periodiškai grįždavo į (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jos nelaiko režimui nelojaliu asmeniu.

17.5. Ginčijamais Departamento Sprendimais pareiškėjai nėra uždrausta atvykti į Šengeno valstybes, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimų neproporcingumo šiuo aspektu yra taip pat nepagrįsti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

18.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos (duomenys neskelbtini) pilietės teisėms ir interesams.

18.2. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) valdžios struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

18.3. Naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.) yra pateiktas išaiškinimas, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose ir kontroliuojamose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

18.4. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėja darbą (duomenys neskelbtini) bankuose paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1 atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo Nr. 2 panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760202256, galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d., Sprendimo Nr. 3 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais, nurodydamas, jog grėsmė valstybės saugumui šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos darbo buvusiose darbovietėse (duomenys neskelbtini) bankuose. Teismas konstatavo, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą, nustatyti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos buvusių darboviečių (duomenys neskelbtini) bankuose bei iš to galinčių kilti grėsmių. Teismas pripažino, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja negali kelti grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja dirbo bankuose (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas. Teismas rėmėsi jokiais įrodymais neparemta Migracijos departamento iškelta prielaida, kad pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) komerciniuose bankuose reiškia, jog asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad priimant Migracijos departamento Sprendimus nebuvo individualiai įvertinta pareiškėjos situacija. Pareiškėja nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Sprendimai ir jais taikyti ribojimai turės didžiulės neigiamos įtakos pareiškėjos ir jos šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko (duomenys neskelbtini) pilietės T. I. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2002–2006 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2006–2019 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 2019–2022 m. – „ (duomenys neskelbtini)“, įvertinęs žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, taip pat šiandieninę geopolitinę situaciją, išvadoje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

25. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), taip pat užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.).

26. Migracijos departamentas priėmė byloje ginčijamus Sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD išvadoje, sudariusioje pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veikiantis bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) palaikydami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas. Europos Sąjungos priimtos tikslines ekonomines sankcijos (duomenys neskelbtini), susijusiais su tarptautiniais mokėjimais ir ribojamais (duomenys neskelbtini) sektoriais, apimančiais ir bankininkystės sektorių. Darbas (duomenys neskelbtini) bankuose reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėta, kad aplinkybė, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) bankų sektoriuje dirbo net 23 metus ((duomenys neskelbtini)), tik sustiprina riziką dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas, o tai patvirtina jos lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2022 m., dirba nuo 2023 m., tačiau periodiškai grįždavo į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

27. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

28. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

29. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

30. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog pareiškėja gyvendama Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bet kokias abejones dėl jos, bei tai, kad pareiškėja integravosi Lietuvoje, nereiškia, jog VSD išvadoje pateiktas vertinimas yra nepagrįstas. Nors byloje pateikti pareiškėjos duomenys patvirtina, jog ji dalyvauja mokymuose, lankė lietuvių kalbos mokymų kursus, jos sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, taip pat mokosi plaukti, tačiau duomenys apie integraciją Lietuvos Respublikoje negali būti vertintini aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat pareiškėjo teiginiai – už ką pareiškėja balsavo, ar kokį kandidatą palaikė, neturi esminės įtakos vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

32. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos darbu (duomenys neskelbtini) bankuose vertinimu valstybės saugumo aspektu, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) bankų sektoriuje dirbo net 23 metus ((duomenys neskelbtini)), kas tik sustiprina riziką dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja dirbdama bankų sektoriuje užėmė aukštas ir vadovaujančias pareigas. Šie faktai papildo VSD išvadą, kad pareiškėja asmuo privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

33. Iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi, yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dirba Bendrovėje, pareiškėjos sūnus turi leidimą laikinai gyventi, pareiškėjos sutuoktiniui panaikintas leidimas laikinai gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, kitų šeiminių ryšių Departamentas nenustatė. Be to, Departamentas pažymėjo, jog pareiškėja periodiškai grįždavo į (duomenys neskelbtini).

34. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.).

35. Pareiškėjos siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

36. Aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

37. Pareiškėjos kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pareiškėjos pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota kaip potencialus verbavimo taikinys režimo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas ir draudimo (Sprendimas Nr. 3) atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra visiškai proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

40. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjos situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjos ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė