9ef13153-5f02-4b75-ae2f-5d772eee0632 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-6203-402/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01082-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo, Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos įstaiga) netinkamomis sÄ lygomis. Nuo patekimo į Alytaus PN pareiÅ¡kėjui nėra skiriami vaistai, t. y. metadonas, padedantys atsisakyti narkotikų vartojimo, dėl ko jis vėl įsitraukė į narkotikų vartojimÄ , vėl tapo nuo jų priklausomas.

Nuo bausmės atlikimo pradžios Alytaus PN buvo patalpintas į Å¡eÅ¡tÄ jį kamerų tipo, lokalinį sektorių, kur buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas, dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Nuo 2021 m. sausio 20 d. buvo perkeltas į darbo zonÄ 6 bÅ«rį, Å¡eÅ¡tÄ jį miegamÄ jį, kuris buvo Å¡eÅ¡ių vietų; nuo 2021 m. liepos mėnesio buvo perkeltas į 20 bÅ«rį, Å¡eÅ¡tÄ jį miegamÄ jį, kuris yra aÅ¡tuonių vietų, bei kamerų tipo.

Visose minėtos patalpinimo vietose buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Kamerose blogas apšvietimas, lempos be gaubtų, nėra galimybės, nei skaityti knygų, nei rašyti laiškų, nes labai pavargsta akys, ėmė blogėti regėjimas. Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidaro, per langus patenka mažai oro, buvo tarakonų.

Administracija neduodavo tinkamų buitinių valymo priemonių, t. y. Å¡luosčių grindims plauti, kempinėlių, Å¡veistukų kriauklėms plauti, langų valymui purÅ¡kiklių, Å¡iukÅ¡lių maišų. Dėl Å¡ių priežasčių buvo priverstas gyventi nehigieniÅ¡kai. Dėl tokių sÄ lygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , negalėjo ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas. Dėl Å¡ių priežasčių teismo praÅ¡o priteisti neturinei žalai atlyginti 2000 Eur sumÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus PN.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo skaičiavimais, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Kameros aprÅ«pintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. 2018-12-21 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, akto Nr. PA -9545 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. 2021-05-05 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ dėl KTP 3 patalpos, akto Nr. PA -2954 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė.

Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015t ir Å¡iltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatÅ«ra bÅ«tų 18°C - 28 °C, Å¡altuoju metų laiku 18°C - 22 °C, Å¡iltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, Å¡altuoju 35-60, Å¡iltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., Å¡altuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apÅ¡vieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.

Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 17 p. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Kamerų ir kambarių langai, sienos, apÅ¡vietimas tvarkingi, kadangi pareigÅ«nai atsakingi už patalpas prižiÅ«rėdavo tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamose patalpose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 37 p. patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Nuo 2016-12-27 Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį.

Valymo ir dezinfekavimo priemones ir įrangÄ (Å¡luotos, Å¡epečiai ir pan.) pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 15, 8, 6, 20 bÅ«riuose ir atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose iÅ¡duodavo Å¡io bÅ«rio Resocializacijos skyriaus specialistai atsakingi už konkretų bÅ«rį ar kamerų tipo patalpas. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis jam paskirtose gyvenamosiose patalpose, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a:

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

AnalogiÅ¡kos ploto normos reglamentuotos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 ir 2.2 punktuose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2020-12-22 iki 2021-01-26, pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno 15 bÅ«ryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamoji patalpa, kuri yra 34.68 kv m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.85 kv m; nuo 2021-01-26 iki 2021-02-11 pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno 8 bÅ«ryje (7 lokalinis sektorius- darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 36.25 kv m ploto, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv m; nuo 2021-02-11 iki 2021-07-13 pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno 6 bÅ«ryje (7 lokalinis sektorius- darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 19.81 kv m ploto, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,3 kv m; nuo 2021-07-13 iki 2021-07-22 pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno į 20 bÅ«ryje (4 lokalinis sektorius), 5 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 30,07 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv m; nuo 2021-07-22 iki 2021-08-12, nuo 2021-10-20 iki 2021-11-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3 (atlikinėjo nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ - perkėlimas į kamerų tipo patalpas), kuri yra 29,36 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.67 kvm; nuo 2021-08-12 iki 2021-08-20 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1 (atlikinėjo nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ - perkėlimas j kamerų tipo patalpas), kuri yra 28.77 kv m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.11 kv m; nuo 2021-08-20 iki 2021-10-08, nuo 2021-11-09 iki 2021-12-20, nuo 2021-12-23 iki skundo padavimo teismui dienos, pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno į 20 bÅ«ryje (4 lokalinis sektorius), 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 30.31 kv m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.78 kv m; nuo 2021-10-08 iki 2021-10-20 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 26 (atlikinėjo nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ - perkėlimas į kamerų tipo patalpas), kuri yra 29.91 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.73 kv m; nuo 2021-11-05 iki 2021-11-09 pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno į 20 bÅ«ryje (4 lokalinis sektorius), 1 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 29.53 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.69 kv m.

PareiÅ¡kėjas minėtų aplinkybių, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimÄ , neginčijo. PareiÅ¡kėjui skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo ploto nedetalizavus bei nepagrindus, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose pažeista nebuvo. Pažymėtina, kad nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Ä®sakyme dėl minimalaus ploto nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimalaus ploto norma, todėl nėra pagrindo pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ to, kad kamerose blogas apÅ¡vietimas, lempos be gaubtų, nėra galimybės, nei skaityti knygų, nei raÅ¡yti laiÅ¡kų, neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidaro, per langus patenka mažai oro.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s (16 p.).

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, o tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡vengiant ir drėgmės. Alytaus PN įrengta kompiuterizuota Å¡ildymo sistema, kuri žiemos metu nuolat palaiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančiÄ temperatÅ«rÄ . Kamerų tipo patalpose 2009–2010 metais atliktas kapitalinis remontas. 2021-05-05 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ dėl KTP 3 patalpos, akto Nr. PA -2954 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė atsakovo atstovui pretenzijas dėl netinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, sulūžusių langų, kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad bÅ«tų įvertinta, ar pakankamas apÅ¡vietimas, tinkama ventiliacija. PareiÅ¡kėjas dėl nurodytų pažeidimų sulūžusių langų, kameros dezinfekavimo, (pelėsio), drėgmės, apÅ¡vietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiÅ¡kė minėti pažeidimai, kada ir į kÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų kreipėsi.

Nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiÅ¡kė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o Å¡ie, žinodami apie vykdomÄ pažeidimÄ , nesiėmė jokių veiksmų jo Å¡alinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobÅ«džio, deklaratyvaus pareiÅ¡kėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė Å¡iame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės, pelėsio, sulūžusių langų, kameros dezinfekavimo, netinkamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 27–29) nevertintinas, kadangi patikrinimas vyko 2018 m., o ginčo laikotarpis šioje byloje yra už 2021 m.

PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje stebėjimÄ bei jų naikinimÄ , todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tarakonų buvimo yra pagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad administracija neduodavo tinkamų buitinių valymo priemonių, t. y. šluosčių grindims plauti, kempinėlių, šveistukų kriauklėms plauti, langų valymui purškiklių, šiukšlių maišų, dezinfekavimo priemonių. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tvirtino, kad valymo ir dezinfekavimo priemones ir įrangÄ (Å¡luotos, Å¡epečiai ir pan.) pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 15, 8, 6, 20 bÅ«riuose ir atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose iÅ¡duodavo Å¡io bÅ«rio Resocializacijos skyriaus specialistai atsakingi už konkretų bÅ«rį ar kamerų tipo patalpas. Å iÄ aplinkybę grindė direktoriaus įsakymais patvirtintomis priemonių iÅ¡davimo normomis bei CPO sutartimis dėl įrangos valymui prikimo, tačiau Å¡ie pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtinta faktinės aplinkybės, kad ginčo patalpos buvo aprÅ«pintos valymo priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo valymo priemonėmis yra pagrįsti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nuo 2020-12-22, kuomet pradėjo bausmę atlikinėti Alytaus PN jam nebuvo skiriamas metadonas, kad nuslopinti potraukį heroinui ar kitiems opioidams. Teismo vertinimu, pareiškėjo kildinamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, laikomam pataisos įstaigose. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į įstatyme nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Taigi, ginčui, kurį inicijuoja pareiÅ¡kėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-914/14, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013). Taip pat pažymėtina, kad ginčai dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (teikimo) kokybės nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018 ir kt.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , negalėjo ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas. Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei sveikatai į bylÄ nėra pateikta, todėl, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad dėl nustatytų pažeidimų (neiÅ¡duotų valymo priemonių, tarakonų buvimo) į Alytaus PN administracijÄ nesikreipė, nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytu, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo T.

T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė