9eed3cba-4ba3-4d75-85ea-a4b6822e75eb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-276-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02521-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.9.2; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir A. B-G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R. G. ir A. B.-G. praÅ¡ydamas priteisti atitinkamai 55 077 Eur ir 136 006 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. paskolino atsakovui (savo broliui) R. G. iÅ¡ viso 55 077 Eur, lėšas pervesdamas į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ banke. Atsižvelgdamas į glaudų giminystės ryšį, ieÅ¡kovas suteikė paskolÄ brolio žmonai – atsakovei, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. į jos asmenines sÄ skaitas banke pervesdamas iÅ¡ viso 136 006 Eur. Esant artimiems giminystės ryÅ¡iams oficialios raÅ¡ytinės paskolų sutartys tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų nebuvo sudarytos.

IeÅ¡kovo žiniomis, gautas lėšas atsakovai naudojo daliniam atsiskaitymui už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ / namÄ . IeÅ¡kovas 2015 m. liepos mėn. kreipėsi į atsakovus su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti paskolintus pinigus, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Reikalavimai grÄ Å¾inti paskolintas sumas atsakovams pakartotinai buvo iÅ¡siųsti 2015 m. rugpjūčio 28 d. IeÅ¡kovas 2015 m. spalio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu gavo R. G. laiÅ¡kÄ , kuriame teigiama, kad informacija apie „neva R. G. ir A. B.-G. suteiktas paskolas neatitinka tikrovės esant savo esme visai kitokiems tarp tariamo kreditoriaus ir tariamų skolininkų susiklosčiusiems teisiniams santykiams“.

Atsakovų asmeninių sÄ skaitų papildymui buvo pervestos didelės pinigų sumos, kurias nėra pagrindo vertinti kaip dovanojimÄ ar bet kokiais pagrindais kitÄ atsiskaitymÄ , lėšų pervedimai buvo atliekami atsakovų praÅ¡ymu. Å alys tarpusavyje pinigus skolino ir anksčiau, atsakovas lėšas grÄ Å¾indavo, nurodydamas, jog tai „paskolos grÄ Å¾inimas“. Atsakovams buvo suteiktos paskolos, tačiau atsakovai nustatytais terminais jų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas nereikalauja užmokesčio už atsakovų naudojimÄ si skolintais pinigais.

3. Kaip alternatyviu savo teisių gynimo bÅ«du ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsniu, numatančiu pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ . Jeigu bÅ«tų atmestas reikalavimas grÄ Å¾inti paskolos pinigus, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad egzistuoja kitas teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovai įgijo jiems pervestas didelės apimties lėšas.

4. Atsakovų teigimu, jie nesiskolino ieÅ¡kinyje nurodytų sumų iÅ¡ ieÅ¡kovo, prieÅ¡ingai – bÅ«tent atsakovas suteikė paskolas ieÅ¡kovui. Ä®vertinus, kad Å¡alys yra artimi giminystės ryÅ¡iais, atsakovas leido ieÅ¡kovui atitinkamas sumas grÄ Å¾inti ir į atsakovės banko sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovo įvardijami mokėjimai į atsakovės banko sÄ skaitÄ turėtų bÅ«ti analizuojami ne kaip savarankiÅ¡kas teisinis santykis, o kaip ieÅ¡kovui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimas atsakovui.

Atsakovas ir ieÅ¡kovas 2003 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kuria atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 45 000 Lt (13 032,9 Eur). IeÅ¡kovas paskolintos sumos negrÄ Å¾ino. Atsakovas suteikė galimybę ieÅ¡kovui paskolintÄ sumÄ grÄ Å¾inti pavedimu jam asmeniÅ¡kai ir (ar) atsakovei, todėl anksčiausiai atlikti ieÅ¡kovo pinigų pavedimai vertinami kaip 2003 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimas atsakovui. IeÅ¡kovui iÅ¡vykus į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir neturint reikiamų lėšų įsikurti kitoje valstybėje, atsakovas ir ieÅ¡kovas sudarė papildomÄ paskolos sutartį, kuria atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 615 000 Lt (178 116,3 Eur) paskolÄ .

IeÅ¡kovui grÄ Å¾inus paskolÄ , atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolos sutarties egzempliorių, todėl negali tiksliai įvardinti Å¡ios paskolos sutarties sudarymo datos. Dalis Å¡ios paskolos sumos ieÅ¡kovui buvo perduota grynaisiais pinigais, kita dalis – mokėjimo pavedimais: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. atsakovas atliko ieÅ¡kovui mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma 51 000 svarų sterlingų, kurie pagal oficialų atitinkamos dienos valiutų kursÄ atitiktų 212 220 Lt arba pagal dabartinį oficialų lito ir euro santykį – 61 463,16 Eur.

Atsakovas atliko du grynųjų pinigų mokėjimo nurodymus į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (2011 m. spalio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d.), kurių bendra suma – 44 750 Lt arba 12 960,5 Eur. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, siekiant iÅ¡vengti mokestinių rizikų, kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad Å¡ie grynųjų pinigų mokėjimai buvo atlikti grÄ Å¾inant paskolÄ , tačiau iÅ¡ tikrųjų pavedimas atliktas suteikiant paskolÄ ieÅ¡kovui. Likusi pinigų suma buvo perduota ieÅ¡kovui grynais pinigais skirtingais laikotarpiais.

Jeigu ieÅ¡kovo atlikti mokėjimo pavedimai bÅ«tų buvę ieÅ¡kovo suteikiama paskola, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas Å¡iuos pavedimus bÅ«tų atitinkamai ir pavadinęs kaip „paskolos suteikimas“, o ne „sÄ skaitos papildymas“.

5. IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje įvardindamas alternatyvų teisinį pagrindÄ lėšų priteisimui, jo tinkamai nepagrindė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo lygiomis dalimis atsakovų naudai 1 860 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. pervedė atsakovui R. G. 55 077 Eur, lėšas pervesdamas į R. G. asmeninę sÄ skaitÄ banke. Atliktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieÅ¡kovas nurodė, jog tai yra sÄ skaitos papildymas. IeÅ¡kovas atsakovei laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. į jos asmenines sÄ skaitas banke pervedė 136 006 Eur. Atliktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieÅ¡kovas nurodė – sÄ skaitos papildymas.

8. Byloje esantis elektroninis laiÅ¡kas patvirtina, kad atsakovas R. G. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 27 d. parašė ieÅ¡kovui, jog reikia, kad A. į Å¡iÄ sÄ skaitÄ jis pervestų 122 000 Lt. Atsakovas iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini)2012 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovui parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas pervestų A. į sÄ skaitÄ 47 600 Lt. 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai raÅ¡tu ieÅ¡kovui nurodė, jog į jo reikalavimÄ atsakys ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; 2015 m. rugsėjo 31 d. raÅ¡tu atsakovai nurodė, kad informacija apie suteiktas paskolas neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, paskolos sutartis patvirtina, kad R. G. suteikė R. G. 45 000 Lt paskolÄ . 2012 m. rugsėjo 10 d. R. G. pervedė R. G. 4 750 Lt, kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ .

9. Galiojusioje įstatymo redakcijoje nurodyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt. Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡alys bÅ«tų sudariusios raÅ¡ytinę paskolos sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovas atliko mokėjimo pavedimus atsakovams, tačiau iÅ¡ ginčo pavedimų nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie pavedimai buvo paskolos suteikimas, ar paskolos grÄ Å¾inimas, ar dėl kitų priežasčių atliktas mokėjimo pavedimas. Å iuo atveju pareigÄ Ä¯rodyti tai, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, turi ieÅ¡kovas.

11. Teismo vertinimu, vien į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai neįrodo, kad jais atsakovas praÅ¡ydavo ieÅ¡kovÄ pervesti lėšas kaip paskolos suteikimÄ , kadangi iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog juose atsakovas tiesiog nurodydavo, kad lėšas ieÅ¡kovas turėtų pervesti ne atsakovui, o atsakovei į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , tačiau elektroniniuose laiÅ¡kuose nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra praÅ¡oma pervesti pinigus (kaip paskolos suteikimÄ , ar paskolos grÄ Å¾inimÄ , kitu pagrindu).

Aplinkybę, kad ginčo pavedimai yra ieÅ¡kovo paskolos grÄ Å¾inimas atsakovui, atsakovai įrodinėja tuo, jog ieÅ¡kovas mokėjimus jiems atlikdavo tada, kai jam bÅ«davo iÅ¡mokami dividendai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pervesdavo lėšas atsakovams tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ po dividendų gavimo ir pervedamos sumos buvo tapačios arba panaÅ¡aus dydžio kaip gauti dividendai. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, jog jis turėjo lėšų teikti paskolas atsakovams.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo atsakovams pervedamų pinigų šaltinis buvo ieškovo gaunami dividendai, tačiau neįrodo, jog lėšos buvo pervedamos kaip paskola atsakovams.

12. Byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡alys, ne tik kaip broliai, bet ir kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ akcininkai, atlikinėjo daug mokėjimų vienas kitam – ieÅ¡kovas nurodo, jog jis atliko pirkimus pagal atsakovo pavedimus, atsakovas nurodo, kad jie su ieÅ¡kovu vienas kitam pervesdavo pinigus, kai reikėdavo atlikti skubius darbus įmonėje ar apmokėti už juos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsakovams pervedė pinigines lėšas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai bÅ«tų įsipareigoję gautas lėšas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas suteikė atsakovams paskolÄ .

13. Nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovas. Å ios kategorijos bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių.

14. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai nepagrįstai gavo lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir taip nepagrįstai praturtėjo, tačiau realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų buvimo byloje neįrodinėjo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai ir ginčo mokėjimo pavedimai atsakovams buvo pervesti kaip paskola, kurios atsakovai negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas negali tuo pačiu teigti, kad jis pinigus skolino ir mokėjimo pavedimus padarė be jokio pagrindo, t. y. tuo pačiu teigti ir neigti buvus paskolos teisiniams santykiams.

Vien tai, kad atsakovams ieÅ¡kovas pervedė pinigines lėšas, nereiÅ¡kia, jog atsakovai gavę lėšas nepagrįstai praturtėjo, ypač kai byloje nustatyta, kad atsakovai tarpusavyje dažnai atlikdavo įvairius pinigų pervedimus vienas kitam. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovams lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio taip pat netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliantas (ieÅ¡kovas) R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, papildomai praÅ¡o: iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų pirmosios instancijos teisme neiÅ¡reikalautus duomenis apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos (100 000 Lt ir 22 000 Lt), kurias ieÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pervedė atsakovei; ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Å alys neginčijo ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas atsakovams pervedė pinigus. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai bÅ«tų įsipareigoję gautas lėšas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų. 15.2. Nepaisant artimų giminystės ir verslo santykių, Å¡alys pripažįsta paskolos teisinių santykių tarp jų buvimo faktÄ , tik nesutaria, kas buvo paskolos davėjas ir paskolos gavėjas, tačiau neteigia, kad ginčo pinigai buvo pervedami kitais pagrindais. 15.3.

Ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovas turėjo lėšų (2006–2014 m. iÅ¡ viso beveik 2 mln. Eur), kurias gavo Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Todėl ieÅ¡kovas galėjo teikti paskolas ir neturėjo poreikio skolintis iÅ¡ atsakovų. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai apie ieÅ¡kovui UAB „Plieninis skydas“ iÅ¡mokėtus dividendus, jo gautas pajamas pagal licencines sutartis dėl iÅ¡radimų naudojimo, gautus dividendus iÅ¡ įmonės Shield Security Doors Ltd. 15.4. IeÅ¡kovas pinigus atsakovams pervesdavo nedelsiant – praÅ¡ymo gavimo dienÄ (pvz., 2012 m. gruodžio 27 d.

R. G. paprašė pervesti A. B.- G. 47 600 Lt, pavedimas padarytas tÄ pačiÄ dienÄ ; 2013 m. rugpjūčio 27 d. papraÅ¡yta pervesti 122 000 Lt, pavedimas padarytas tÄ pačiÄ dienÄ , tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo mokus, jam skolintis pinigų nereikėjo. Atsakovo praÅ¡ymų pervesti pinigus formuluotės negali bÅ«ti vertinamos kaip praÅ¡ymai grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ . 15.5. Atsakovai ieÅ¡kovo pervestus pinigus pervesdavo kredito, palÅ«kanų padengimui arba paimdavo grynais pinigais per 1–3 dienas nuo lėšų pervedimo, tai rodo, kad atsakovams trÅ«ko pinigų ir pinigai jiems buvo reikalingi skubiai. 15.6.

Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovų teiginio apie ieÅ¡kovui suteiktas paskolas. Byloje nėra duomenų, kad 45 000 Lt pagal 2003 m. sausio 2 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovui bÅ«tų perduoti. Be to, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį patikrinimÄ konstatavo, kad atsakovas faktiÅ¡kai negalėjo paskolinti R. G. 45 000 Lt (13 033 Eur) sumos, kaip nurodyta paskolos sutartyje. Negana to, atsakovas nereikalavo pinigų pagal galimai suteiktÄ paskolÄ grÄ Å¾inimo, praleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytÄ 10 metų senaties terminÄ .

Byloje pateikti R. G. grynųjų pinigų įneÅ¡imo į sÄ skaitÄ dokumentai patvirtina, kad pinigai atsakovams buvo skolinami ir anksčiau, o atsakovas R. G. paskolas grÄ Å¾indavo. 15.7. Atsakovai turėjo didelius įsipareigojimus bankui, nes buvo įsigiję brangų nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2012 m. spalio mėn. atsakovės vardu registruotas daugiau nei 530 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis prestižiniame Vilniaus rajone. Dalis ieÅ¡kovo pervestų lėšų buvo tiesiogiai nukreiptos atsiskaitymui už atsakovų įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ar banko kredito padengimui.

Atsakovai siekia nuslėpti gautos paskolos panaudojimo faktÄ . 15.8. Gavę ieÅ¡kovo 2015 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimus dėl paskolos grÄ Å¾inimo, atsakovai atsakyme nenurodė, kokiu pagrindu jie Å¡iuos pinigus gavo. 15.9. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo paskolos suteikimo faktÄ , negali paneigti galimybės lėšas iÅ¡ atsakovų priteisti kaip įgytas be teisėto pagrindo. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovo teisė į savo teisių gynybÄ bÅ«tų apribota, o atsakovai įgautų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ . 15.10.

Teismas nepagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto, nors jo taikymui ir skolos priteisimui pagal CK 6.237 straipsnį yra visos sÄ lygos. Visų pirma, nėra ginčo, kad atsakovai įgijo 191 083 Eur; antra, Å¡ių pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (nėra teisinio pagrindo). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad pinigus gavo pagrįstai. Ä® bylÄ pateikti dokumentai nepatvirtina jų pozicijos, kad ieÅ¡kovas lėšas pervedė kaip atsakovų suteiktų paskolų grÄ Å¾inimÄ . 15.11.

Atsakovo atliktas grynųjų pinigų įneÅ¡imas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ â€žpaskolos grÄ Å¾inimui“ (iÅ¡ viso 44 750 Lt / 12 960,5 Eur) negali bÅ«ti vertinamas kaip R. G. paskolos suteikimas ieÅ¡kovui. 15.12. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovu buvo sudaręs 6–7 paskolos sutartis, tačiau nei vienos jų neiÅ¡saugojo. Å ie paaiÅ¡kinimai pagrindžia, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes nėra tikėtina, jog patyręs verslininkas, ilgametis įmonės vadovas neiÅ¡saugotų nei vienos ginčo santykiams reikÅ¡mingos paskolos sutarties.

Atsakovė apklausiama teismo posėdyje teigė, kad ieÅ¡kovo pervestų pinigų jai asmeniÅ¡kai nereikėjo, ji Å¡ių lėšų neprašė pervesti, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie nepagrįstÄ atsakovės praturtėjimÄ . 15.13. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sustabdė civilinę bylÄ . Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . IeÅ¡kovas du kartus reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teisėjui, tačiau jie nebuvo patenkinti.

16. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 16.1. Vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, iÅ¡reiÅ¡kiančių Å¡alių valiÄ sudaryti paskolos sutartį, neleidžia pripažinti tokių santykių buvimo, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovui pinigus laikyti paskolos grÄ Å¾inimu. 16.2.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos teisinių santykių buvimo faktÄ . Byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti atsakovų įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo pervestas pinigines lėšas, t. y. paskolos sutarties sudarymÄ . 16.3. Nesant atsakovų valios pasiskolinti, nepateikus privalomos raÅ¡ytinės formos sutarties, negalima teigti, kad atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas kaip paskolÄ . 16.4. 2012 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiÅ¡ko turinys nepagrindžia, kad paskolos santykių, atvirkščiai, teksto lingvistinis ir semantinis aiÅ¡kinimas leistų teigti, jog apeliantas tiesiog turi atlikti pinigų pervedimo veiksmÄ .

Tapatus 2013 m. rugpjūčio 27 d. elektroninio laiÅ¡ko turinys, kuriame iÅ¡sakytas nurodymas atlikti mokėjimo pavedimÄ Ä¯ atsakovės banko sÄ skaitÄ . Apeliantas žinojo, kokiu teisiniu pagrindu jis atlieka mokėjimo pavedimus atsakovo praÅ¡ymu / nurodymu, tačiau esant Å¡iuo metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kaip buvusių įmonės akcininkų konfliktui, apeliantas, siekdamas pakenkti broliui, pareiÅ¡kė šį nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. 16.5. Atsakovas yra pateikęs į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾indavo atsakovo jam paskolintas ir pervestas pinigines lėšas, kurių atliktų mokėjimų suma sudarė 13 032,9 Eur (pagal 2003 m. sausio 2 d. paskolos sutartį) ir 78 323,36 Eur (61 463,16 Eur + 12 960,50 Eur + 3 899,70 Eur), iÅ¡ viso 91 356,26 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovas gavo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. balandžio 2 d.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovui buvo perdavęs (pavedimais ir grynais pinigais) virÅ¡ 191 000 Eur. 16.6. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės savo įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkelia atsakovams ir reikalavimÄ bando įrodyti ne įrodinėdamas faktus dėl paskolos suteikimo ir atsakovų įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolintas pinigines lėšas, bet neigdamas atsakovų atsikirtimus į pastarojo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. neigdamas aplinkybes, kuriomis atsikirtimus grindžia atsakovas, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių ieÅ¡kovas atliko mokėjimo pavedimus pastarajam. 16.7.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovų piniginių lėšų panaudojimo faktas gali pagrįsti paskolos teisinių santykių atsiradimÄ . Kur buvo panaudotos piniginės lėšos, nepatvirtina paskolos teisinių santykių atsiradimo. 16.8. IeÅ¡kovo atlikti mokėjimai atsakovams buvo iÅ¡ įmonės dividendų, t. y. įmonei iÅ¡mokėjus dividendus, visa jų suma iÅ¡ karto tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ bÅ«davo pervedama atsakovams, net nesant atsakovo praÅ¡ymo. TokiÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡ įmonės dividendais ir tuo pačiu laiku gavo ir atsakovas grynais pinigais, todėl atsakovai neturėjo finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumų bei turėjo pakankamai lėšų savo poreikių tenkinimui. 16.9.

Atsakovai procesiniuose dokumentuose buvo aiÅ¡kiai suformulavę savo pozicijÄ , kuri buvo nuosekli ir pagrįsta turimais raÅ¡ytiniais duomenimis bei paaiÅ¡kinimais, todėl apelianto teiginiai dėl aplinkybių slėpimo yra neetiÅ¡ki bei nesÄ Å¾iningi. 16.10. Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes turi įrodyti ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas nepagrindė atsakovams atliktų mokėjimo pavedimų pagrindo nebuvimo, ieÅ¡kovas pavedimus padarė sÄ moningai. IeÅ¡kovas nenurodė ir kitų aplinkybių, kaip pvz. per klaidÄ kelis metus jis bÅ«tų atlikęs mokėjimo pavedimus atsakovams. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvę įmonės akcininkai ir broliai daug metų iki tarpusavio konflikto, vienas kitam atlikinėjo pinigų pervedimus, tai liudija, jog pinigų teisinis pagrindas egzistavo ir jis Å¡alims yra žinomas. 16.11.

IeÅ¡kovas tuo pačiu ir teigti, ir neigti paskolinių teisinių santykių buvimo faktÄ , negali. 16.12. IeÅ¡kovo pareikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimai buvo iÅ¡nagrinėti ir atmesti. IeÅ¡kovas nuÅ¡alinimus teismui grindė nesutikdamas su teismo priimtais procesiniais sprendimais (civilinės bylos sustabdymu ir dėl tariamo teisės rinkti įrodymus ribojimo). Kaip nurodyta teismų praktikoje, tokios aplinkybės nepatvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Apeliantas pasinaudojo procesine teise skųsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį sustabdyti civilinę bylÄ ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams dėl 55 077 Eur ir 136 006 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. pervedė atsakovui R. G. 55 077 Eur, lėšas pervesdamas į R. G. asmeninę sÄ skaitÄ banke Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d.

į atsakovės A.B.-G. asmenines sÄ skaitas banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 136 006 Eur; Å¡ios lėšos atsakovams buvo pervestos kaip paskola, todėl, apelianto teigimu, atsakovams kyla pareiga jas grÄ Å¾inti. Apeliantas siekė įrodyti paskolos teisinius santykius tarp jo ir atsakovų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertini, ar byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti bÅ«tent tokių Å¡alis siejusių teisinių santykių buvimÄ . Be kita ko, apeliantas (ieÅ¡kovas) alternatyviu reikalavimu prašė atsakovams pervestas lėšas pripažinti kaip gautas be teisinio pagrindo, įpareigojant atsakovus grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ (CK 6.237 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir įrodymų iÅ¡reikalavimo 19. IeÅ¡kovės atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ priimti į bylÄ civilinėse bylose priimtus: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ Nr. e2-28-656/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. e2A-415-790/2020; Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimÄ Nr. e2-1526-1050/2021; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimÄ Nr. e2-1606-1019/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį Nr. e2A-31-513/2022;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimÄ Nr. e2-1646-1019/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį Nr. e2A-286-933/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį Nr. e2-334-912/2022 bei antstolio 2021 m. gruodžio 27 d. pažymÄ apie vykdymo eigÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ių procesinių dokumentų nebuvo galimybės pateikti anksčiau, kadangi dauguma jų buvo priimti jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

20. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

21. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Ieškovo prašomi priimti teismų procesiniai sprendimai yra iš teismų informacinės sistemos Liteko bei antstolių informacinės sistemos prieinama informacija, su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 21–22 punktuose aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo teikiamų teismų procesinių sprendimų, priimtų civilinėse bylose bei antstolio pažymos.

23. Apelianto apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡ atsakovų iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teisme neiÅ¡reikalautus duomenis apie tai, kaip buvo panaudotos lėšos (100 000 Lt ir 22 000 Lt), kurias ieÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pervedė į atsakovės A.B.-G. sÄ skaitÄ banke.

24. RaÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris praÅ¡o iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, duoti liudijimÄ apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ , kad jis bÅ«tų pateiktas teismui.

25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame skunde įvardytų įrodymų iÅ¡reikalavimo klausimas iÅ¡ tiesų jau buvo spręstas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. rezoliucija tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir įpareigojo atsakovus pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius ieÅ¡kovo pervestų lėšų panaudojimÄ ; atsakovai dalį praÅ¡omų dokumentų pateikė. Nepaisant to, teisėjų kolegija apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus netenkina, nes, viena vertus, paskolos teisiniuose santykiuose nėra svarbu, kam panaudoti gauti pinigai.

Kita vertus, pinigų panaudojimo faktas nei patvirtina, nei paneigia egzistavus paskolos teisinius santykius. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių ir įrodymų vertinimo 26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus ir apelianto pozicijÄ dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių, konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog ieÅ¡kovas suteikė atsakovams paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vien apelianto atlikti mokėjimo pavedimai, įvardijami kaip „sÄ skaitos papildymas“, bei į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai neįrodo, jog jais atsakovas praÅ¡ydavo ieÅ¡kovÄ pervesti lėšas kaip paskolos suteikimÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad bankiniai lėšų pervedimai patvirtina iÅ¡ viso 191 083 Eur pervedimÄ atsakovams, todėl nesant kitų pagrindų pervesti pinigus ir Å¡alims iÅ¡ esmės nesutariant dėl to, kas buvo paskolos davėjas ir kas paskolos gavėjas, teismas turėjo pripažinti tarp Å¡alių buvus paskolos teisinius santykius.

27. Vertindama apelianto argumentus, kuriais siekiama įrodyti tarp Å¡alių susiklosčius paskolos teisinius santykius, teisėjų kolegija nurodo, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Dalies mokėjimų pervedimų laikotarpiu galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis pagal savo sampratÄ yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ . Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas).

29. Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimas tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26 punktÄ ).

31. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas su atsakovais nebuvo sudaręs raÅ¡ytinių susitarimų dėl paskolos ir jos panaudojimo ir (ar) grÄ Å¾inimo sÄ lygų.

32. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovų egzistavimÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo pateikdamas savo paties banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matyti atsakovams atlikti mokėjimų pavedimai. Atsakovui į asmeninę sÄ skaitÄ banke 2013 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovas pervedė 42 000 Lt; 2013 m. vasario 22 d. – 20 000 Lt; 2013 m. gegužės 30 d. – 14 000 Lt; 2013 m. liepos 5 d. – 25 000 Lt; 2014 m. vasario 19 d. – 7 000 Eur; 2014 m. balandžio 30 d.

– 15 000 Lt; 2014 m. gegužės 7 d. – 20 000 Lt; 2014 m. rugsėjo 3 d. – 20 000 Lt; 2014 m. rugsėjo 6 d. – 10 000 Lt, iÅ¡ viso 55 077 Eur; mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieÅ¡kovas nurodė „sÄ skaitos papildymas“, o atsakovei į asmenines sÄ skaitas banke 2012 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kovas pervedė – 28 962 Eur; 2012 m. rugsėjo 18 d. – 28 962 Eur; 2012 m. spalio 11 d. – 28 962 Eur; 2012 m. gruodžio 27 d. – 47 600 Lt; 2013 m. rugpjūčio 27 d.

– 100 000 Lt; 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 22 000 Lt, iÅ¡ viso 136 006 Eur, mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje ieÅ¡kovas nurodė „sÄ skaitos papildymas“. Taip pat paskolos teisinių santykių egzistavimÄ ieÅ¡kovas grindė dviem elektroniniais laiÅ¡kais – atsakovas R. G. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovui parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas pervestų atsakovei į sÄ skaitÄ 47 600 Lt; atsakovas iÅ¡ elektroninio (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 27 d. parašė ieÅ¡kovui, jog reikia, kad atsakovei į nurodytÄ sÄ skaitÄ pervestų 122 000 Lt.

33. Ä®vertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien tik ieÅ¡kovo atsakovams atlikti mokėjimų nurodymai, įvardijami kaip „sÄ skaitos papildymas“, bei į bylÄ pateikti 2012 m. gruodžio 27 d. bei 2013 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniai laiÅ¡kai, viena vertus, neįrodo tarp Å¡alių egzistavus paskolos teisinius santykius, t. y. neįrodo, jog ieÅ¡kovas suteikė 191 083 Eur paskolÄ atsakovams. Kita vertus, iÅ¡ atsakovo R.

G. ieÅ¡kovui 2012 m. gruodžio 27 d. siųsto elektroninio laiÅ¡ko, kuriame nurodyta pervesti atsakovei A. B.-G. 47 600 Lt sumÄ ir jei liks sÄ skaitoje pinigų, už likusius, ieÅ¡kovas nupirktų atsakovui dovanų, turinio galima vertinti prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jog bÅ«tent atsakovas buvo paskolos davėjas ir buvo suteikęs paskolÄ ieÅ¡kovui, kuris disponavo atsakovo pervestais pinigais, todėl atsakovas elektroniniame laiÅ¡ke ir nurodo į kokiÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovui pervesti pinigus bei likusius panaudoti dovanai pirkti.

Be to, ieÅ¡kovas įrodinėdamas, kad ginčo paskolÄ suteikė savo broliui atsakovui, niekaip nepagrindžia jokio paskolos teisinio santykio tarp jo ir brolio žmonos egzistavimo, kurio pagrindu buvo atlikti 136 006 Eur mokėjimo pervedimai į atsakovės asmenines sÄ skaitas banke.

34. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, neįrodžius paskolos dalyko perdavimo, kai paskolos sandoris priskiriamas realinių sandorių kategorijai, neįrodytas ir paskolos sutarties sudarymo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Å¡iuo pagrindu, ieÅ¡kinio netenkino. Dėl nepagrįsto praturtėjimo 35. Kaip minėta, apeliantas nagrinėjamoje byloje taip pat įrodinėjo, kad, atsakovai apeliantui pervedus 191 083 Eur, nepagrįstai praturtėjo apelianto sÄ skaita (CK 6.237 straipsnis).

36. Nepagrįsto praturtėjimo institutÄ reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo bÅ«dÄ pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

38. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktÄ ). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

39. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas pervedė atsakovams 191 083 Eur; tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog ieškovas ir atsakovas buvo ne tik broliai, bet ir UAB „Plieninis skydas“ akcininkai, valdantys po 50 proc. šios bendrovės akcijų; įmonė veikė pelningai ir ieškovui bei atsakovui buvo išmokėti dividendai: 2011 m. – po 0,5 mln. Lt, 2012 m. – po 1,425 mln. Lt, 2013 m. – po 0,96 mln. Lt, 2014 m. – po 0,83 mln.

Lt; ieÅ¡kovas pervesdavo lėšas atsakovams tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ po dividendų gavimo ir pervedamos sumos buvo arba tapačios arba panaÅ¡ios gautoms dividendų sumoms. Atsakovas, siekdamas paneigti apelianto įrodinėjamÄ aplinkybę, kad pinigai atsakovams buvo pervesti be teisinio pagrindo, nurodė, jog pinigai atsakovams buvo pervesti kaip paskolų, kurias atsakovas buvo paskolinęs ieÅ¡kovui grynais pinigais per kelis kartus, grÄ Å¾inimas. Atsakovas įrodinėdamas Å¡ias aplinkybes į bylÄ pateikė 2003 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, patvirtinančiÄ , kad R.

G. suteikė R. G. 45 000 Lt paskolÄ ; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos, patvirtinantį, jog R. G. pervedė R. G. dviem grynųjų pinigų mokėjimo nurodymais (2011 m. spalio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d.) 44 750 Lt. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, siekiant iÅ¡vengti mokestinių rizikų, kasos pajamų orderiuose nurodoma, kad mokėjimai buvo atlikti grÄ Å¾inant paskolÄ , tačiau iÅ¡ tikrųjų pavedimas atliktas suteikiant paskolÄ ieÅ¡kovui; likusi suma buvo perduota ieÅ¡kovui grynais pinigais skirtingais laikotarpiais.

Be kita ko, atsakovas pažymėjo, kad atsakovas Didžiojoje Britanijoje nuo 2008 m. gyvenančiam broliui lėšas pervesdavo už jo naudai atliktus patarnavimus, nupirktus daiktus ir egzistavo poreikis ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pasiskolinti lėšų, reikalingų įsikÅ«rimui Å¡ioje Å¡alyje, todėl ginčo mokėjimo pervedimais ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovo jam suteiktÄ paskolÄ .

40. Taigi, esant alternatyviam ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktÄ ).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo itin artimi giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys – broliai; ilgÄ laikÄ tarp jų nebuvo jokių nesutarimų ir įvairiais teisiniais pagrindais jie vienas kitam pervesdavo dideles pinigines lėšas; abu buvo tos pačios įmonės UAB „Plieninis skydas“ akcininkai, valdantys po 50 proc. Å¡ios bendrovės akcijų; nenustačius paskolos teisinio santykio buvimo ir esant atsakovo pateiktiems duomenims, kad praeityje bÅ«tent atsakovas yra skolinęs ieÅ¡kovui lėšas, kurios laiko atžvilgiu yra artimos ieÅ¡kovo atliktiems piniginių lėšų pervedimams į atsakovų sÄ skaitas, sutiktina su atsakovų pozicija ir labiau tikėtina, jog paskolos sutartis Å¡alis siejo iÅ¡ kitos pusės, t. y. paskolos teisiniai santykiai siejo paskolos davėjÄ â€“ atsakovÄ ir paskolos gavėjÄ â€“ ieÅ¡kovÄ .

42. Atsakovai, atsikirsdami į apeliacinį skundÄ , teisingai pažymi, kad, viena vertus, ieÅ¡kovas teigia, jog tarp Å¡alių egzistavo paskolos teisiniai santykiai ir tuo pačiu ieÅ¡kovas įrodinėja, kad pavedimai atlikti be teisinio pagrindo, t. y. tuo pačiu ir teigia ir neigia paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Kita vertus, ginčo Å¡alis siejo ypatingu asmeniniu pasitikėjimu ir giminystės ryÅ¡iais pagrįsti santykiai – broliai, buvę įmonės akcininkai, be kita ko, sistemingai vienas kitam atlikdavo didelių sumų tarpusavio pervedimus ne tik tam tikriems daiktams įsigyti, bet ir labiau tikėtina, kad pervedimai buvo atliekami ir atsakovo ieÅ¡kovui skolintų lėšų pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo kelių selektyviai parinktų mokėjimo pavedimų pervestų atsakovams sumų pripažinti kaip pastarųjų nepagrįstÄ praturtėjimÄ apelianto sÄ skaita.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio netenkino. Dėl kitų apelianto nurodomų argumentų 43. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nepagrįstai sustabdė civilinę bylÄ iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-262/2018 pagal ieÅ¡kovo UAB „Plieninis skydas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Plieninis skydas“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

44. Apelianto teigimu, Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje du kartus reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teisėjui, tačiau jie nebuvo patenkinti.

45. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, yra iÅ¡dėstyti CPK 65 straipsnyje.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo, turi bÅ«ti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ byloje C. ir kt. v.

Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje S. v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

47. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo savo teise pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui ir teismas klausimÄ dėl nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendė apelianto nenaudai. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas grindė iÅ¡ esmės vien tik nesutikimu su teismo priimtais procesiniais sprendimais (civilinės bylos sustabdymu ir teisės rinkti įrodymus ribojimu), o tai, kaip atsiliepime teisingai pažymėjo atsakovai, pagal teismų praktikÄ , nepatvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir atitinkamai absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-54-611/2018).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

48. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ yra pagrįsti tik prielaidomis. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių ir įrodymų palankiai apeliantui, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Bylos Å¡aliai, nesutinkant su priimtu sprendimu, yra numatyta teisė tokį sprendimÄ skųsti apeliacine tvarka. TokiÄ savo teisę apeliantas realizavo, pasinaudojo procesine teise skųsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį sustabdyti civilinę bylÄ ; kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino apelianto atskirojo skundo dėl bylos sustabdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tačiau atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė dėl ieÅ¡kovo inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimÄ . Byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 10 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 36/2021 ir akcinės bendrovės Swedbank 2021 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28 patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovai patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo abiem atsakovams lygiomis dalimi po 750 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovams R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. B.-G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Asta Radzevičienė Vigintas ViÅ¡inskis