Legislator Case Law & Legislation
9eea19d0-abd2-41da-9b53-a381b323f757 AI generated

9eea19d0-abd2-41da-9b53-a381b323f757 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9eea19d0-abd2-41da-9b53-a381b323f757
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ruvis“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „SB Terminal“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 588 282,00 Eur skolos, 10 957,85 Eur palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prievolės neįvykdymo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 40,00 Eur sumÄ remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9eea19d0-abd2-41da-9b53-a381b323f757 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negrindė aplinkybėmis, sudarančiomis Å¡ios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ , t. y. neprašė konstatuoti faktų, kuriuos dar reikia iÅ¡tirti ir įvertinti. IeÅ¡kovė įrodinėjo dviejų glaudžiais ryÅ¡iais susijusių verslo subjektų – atsakovės ir trečiojo asmens – sÄ moningÄ veikimÄ apsunkinant ieÅ¡kovei skolos atgavimo galimybes, ir minėtų asmenų piktnaudžiavimÄ sudarytos triÅ¡alės sutarties sÄ lygomis pradanginant pagal minėtÄ triÅ¡alę sutartį perduotÄ turtÄ ; 3.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-976-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00434-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SB Terminal“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stolita“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ruvis“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „SB Terminal“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 588 282,00 Eur skolos, 10 957,85 Eur palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prievolės neįvykdymo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 40,00 Eur sumÄ remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ metalo lauÅ¾Ä , jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti (įkeitimas ir kt.). PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 1.1. IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės ir pridedami dokumentai tikėtinai pagrindžia atsakovės atžvilgiu reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ ; 1.2.

Atsakovė, koordinuodama veiksmus su trečiuoju asmeniu, Å¡iuo metu elgiasi nesÄ Å¾iningai ir yra tai tikėtinai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė pradėjo neigti savo prievolę atsiskaityti pagal sutartį, nors iki tol vykdė mokėjimus, mokėjimo paskirtyje aiÅ¡kiai nurodė, kad moka bÅ«tent pagal triÅ¡alę Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį; 1.3. Atsakovė jau yra atlikusi mokėjimus pagal sutartį, todėl keista jos pozicija dėl to, kad metalo laužo kaina yra nesuderinta. Atsakovė nurodo, kad metalo laužas nėra perduotas atsakovės nuosavybėn, tačiau į bylÄ su ieÅ¡kiniu teikiami prima facie galiÄ turintys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo ir atsakovė yra susiję įmonės, o metalo laužas pagal sutartį buvo perduotas trečiajam asmeniui.

Å i informacija yra nutylima pateikiant formalų ir neinformatyvų atsakymÄ , taip elgiantis nesÄ Å¾iningai iÅ¡ atsakovės pusės; 1.4. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodo, kada bus atsiskaityta už parduotÄ metalo lauÅ¾Ä . Atsakovė neigia apskritai turinti prievolių ieÅ¡kovei pagal sutartį, kadangi teigia negavusi iÅ¡ su ja susijusios įmonės metalo laužo. Susidaro situacija, kai metalo laužas pagal sutartį yra perduotas, bet už jį neatsiskaitoma ir nėra aiÅ¡ku, kas disponuoja ir valdo metalo lauÅ¾Ä , už kurį turi bÅ«ti sumokėta, kas ir kada už jį sumokės; 1.5.

IeÅ¡kovė jau yra turėjusi civilinių ginčų su trečiuoju asmeniu dėl atsiskaitymo už analogiÅ¡kus sandorius. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2730-275/2021 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, uždrausdamas iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ metalo lauÅ¾Ä . Po metų pertraukos susiklostė labai panaÅ¡i situacija, kai trečiasis asmuo nupirko didelį kiekį metalo laužo iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau ir vėl vengiama atsiskaityti pagal metalo laužo pirkimo pardavimo sutartį – skiriasi tik tai, kad Å¡iuo atveju sutartimi susitarta, kad už metalo lauÅ¾Ä apmokės trečioji Å¡alis – atsakovė, kuri yra tiesiogines sÄ sajas per valdymo organus ir dalyvius su trečiuoju asmeniu turinti įmonė; 1.6.

Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra didelė tikimybė, kad metalo laužas bus iÅ¡gabentas iÅ¡ Lietuvos ir parduotas ar pradangintas, o piniginės lėšos už metalo lauÅ¾Ä esant palankiam teismo sprendimui Å¡ioje byloje nepasieks ieÅ¡kovės; 1.7. PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų proporcingumo principÄ . Laikinosios apsaugos priemonės nesuteiks nei vienai pusei nepagrįsto pranaÅ¡umo; 1.8. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 2.1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus; 2.2. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atsakovės netinkamas sutarties vykdymas, dėl kurio ieÅ¡kovė keliÄ ginÄÄ teisme, yra Å¡ios bylos objektas, todėl teismas Å¡ioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra iÅ¡tirtos ir įvertintos; 2.3. Nors ieÅ¡kovė praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad yra didelė tikimybė, kad metalo laužas bus iÅ¡gabentas iÅ¡ Lietuvos ir parduotas ar pradangintas, o piniginės lėšos už metalo lauÅ¾Ä , esant palankiam teismo sprendimui Å¡ioje byloje, nepasieks ieÅ¡kovės, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių ir neginčytinų įrodymų nepateikia.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų foto nuotraukų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovė metalo lauÅ¾Ä ketina iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos ir parduoti ar pradanginti. IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius jos praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas; 2.4. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2730-275/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Ruvis“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Stolita“ dėl skolos priteisimo taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nereiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje privaloma vadovautis minėta nutartimi, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės galios; 2.5.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 588 282,00 Eur skolÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1307-924/2022 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „Ruvis“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 3.1. Jeigu egzistuotų duomenys, leidžiantys konstatuoti atsakovės ir (ar) trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovė neabejotinai bÅ«tų praÅ¡iusi griežtesnių apribojimų, tačiau ieÅ¡kovė teismo prašė itin Å¡velnių laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti iššvaistyti ar pradanginti turtÄ , už kurį neatsiskaityta, taip iÅ¡laikant status quo. Atitinkamai tokioms laikinosioms apsaugoms priemonėms pritaikyti užtenka žemesnės įrodomosios vertės duomenų, kadangi jomis minimaliai varžomos teisės; 3.2.

IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negrindė aplinkybėmis, sudarančiomis Å¡ios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ , t. y. neprašė konstatuoti faktų, kuriuos dar reikia iÅ¡tirti ir įvertinti. IeÅ¡kovė įrodinėjo dviejų glaudžiais ryÅ¡iais susijusių verslo subjektų – atsakovės ir trečiojo asmens – sÄ moningÄ veikimÄ apsunkinant ieÅ¡kovei skolos atgavimo galimybes, ir minėtų asmenų piktnaudžiavimÄ sudarytos triÅ¡alės sutarties sÄ lygomis pradanginant pagal minėtÄ triÅ¡alę sutartį perduotÄ turtÄ ; 3.3.

Atsakovės teiginiai raÅ¡tu ir jos faktiniai veiksmai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, kas tikėtinai pagrindžia, kad atsakovės elgesys nedera su sÄ Å¾iningu elgesiu. TriÅ¡alės sutarties vykdymo faktÄ ieÅ¡kovė byloje pagrindė atsakovės atliktu mokėjimu, jo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliktas pagal triÅ¡alę sutartį, kai tuo tarpu atsakovės atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ yra nurodyta, kad tarp Å¡alių net nėra sutarta metalo laužo kaina. Toks atsakovės pareiÅ¡kimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja jos veiksmams realiai vykdant triÅ¡alę sutartį, kurios kaina atsakovės teigimu dar nesutarta; 3.4.

Apribojimas iššvaistyti (iÅ¡gabenti į užsienį, parduoti) didelės vertės (588 282,00 Eur) metalo lauÅ¾Ä turi tiesioginį ryšį su realiu sprendimo įvykdymu Å¡ioje byloje, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kinio tenkinimo atveju galėtų bÅ«ti įvykdytas galimai palankus teismo sprendimas. Å iuo aspektu tampa reikÅ¡minga itin didelė ieÅ¡kinio suma, kuri minėtÄ rizikÄ tik padidina. Atsakovė yra nei metų nuo įsteigimo nepradirbusi įmonė, neturinti nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, duomenų apie jokį kitÄ turtÄ , o juo labiau vertingÄ , nėra, įstatinis kapitalas itin nedidelis – 2 500,00 Eur; 3.5.

IeÅ¡kovė turėjo lÅ«kestį, kad sandoris vyks skaidriai, Å¡alims glaudžiai bendradarbiaujant ir nepiktnaudžiaujant teisėmis pagal triÅ¡alę sutartį, tačiau Å¡iai dienai perdavusi metalo lauÅ¾Ä ieÅ¡kovė neturi nei pinigų, nei metalo laužo, nežino metalo laužo likimo ir jo buvimo vietos, neturi duomenų apie metalo laužo dabartinį savininkÄ . Tokia situacija susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovės ir trečiojo asmens netinkamo bendradarbiavimo pagal triÅ¡alę sutartį; 3.6.

Metalo laužas nėra vieÅ¡ame registre registruotinas turtas, todėl ieÅ¡kovė yra priversta praÅ¡yti uždrausti disponavimÄ turtu, jo suvaržymÄ ar tokio turto iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos, kas apribojimų griežtumo prasme atitiktų įraÅ¡o vieÅ¡ame registre funkcijÄ â€“ bÅ«tų sudarytos sÄ lygos neprarasti turto, kol neiÅ¡nagrinėtas teisinis ginčas dėl jo. Nei atsakovės, nei trečiojo asmens Å«kinė komercinė veikla nebus suvaržyta daugiau, nei reikia – atsakovė teigia metalo laužo net negavusi, dėl ko jos teisės nebus varžomos, o trečiasis asmuo negali tikėtis, kad teismas gins jos neteisėtÄ ir niekaip nepagrįstÄ lÅ«kestį neatsiskaičius už įsigytas prekes jas perparduoti tretiesiems asmenims.

4. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 4.1. IÅ¡ įvairių tiekėjų įgytas metalo laužas yra laikomas bendrai ir neįmanoma nustatyti, kuri metalo laužo dalis yra įgyta iÅ¡ kurio tiekėjo. Atsakovė negali pasakyti, ar metalo laužas, kurį UAB „Stolita“ pirko iÅ¡ UAB „Ruvis“ ir kurį pardavė UAB „SB Terminal“, vis dar yra metalo laužo supirkimo aikÅ¡telėje, o jeigu yra, negalėtų nustatyti, koks konkrečiai metalo laužas yra likęs, koks jo kiekis ir kur konkrečiai jis yra.

Atsižvelgiant į tai, nesant galimybės nustatyti, kuris konkrečiai aikÅ¡telėj esantis metalo laužas yra įgytas iÅ¡ ieÅ¡kovės (per UAB „Stolita“), nėra galimybės apibrėžti konkrečios metalo laužo dalies kuriuo bÅ«tų galima UAB „SB Terminal“ uždrausti disponuoti; 4.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siekia perleisti savo turtÄ , kad iÅ¡vengtų ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Aplinkybės, jog asmuo nevykdo savo prievolės yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ vertinamas ne atsakovės nesÄ Å¾iningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesÄ Å¾iningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje; 4.3. SÄ sajos tarp akcininkų ir įmonių nereiÅ¡kia, kad santykiai tarp akcininkų bei jų valdomų įmonių yra geri ir jie turi kažkokį bendrÄ procesinį tikslÄ bei derina veiksmus.

UAB „SB Terminal“ nekontroliuoja UAB „Stolita“, o UAB „Stolita“ nei tiesiogiai, nei per valdymo organus nekontroliuoja UAB „SB Terminal“. Atsakovė turi pagrindo manyti, kad bÅ«tent UAB „Stolita“ ir galimai pati ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾iningos ir bando sukurti iliuzijÄ , esÄ jų santykiai vyko pagal triÅ¡alę sutartį, bei tuo pasinaudodamos gauti dvigubÄ apmokėjimÄ už metalo lauÅ¾Ä , už kurį atsakovė jau pilnai atsiskaičiusi su UAB „Stolita“; 4.4.

Vien tai, kad atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, nereiÅ¡kia jos nesÄ Å¾iningumo. Tariamo atsakovės nesÄ Å¾iningumo įrodymas yra kildinamas iÅ¡ tariamo triÅ¡alės sutarties vykdymo ir negali bÅ«ti pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes tai nepagrindžia atsakovės intencijos paslėpti ar iÅ¡vaistyti savo turtÄ , kad apsunkintų ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymÄ ar padarytų jį neįmanomu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie atskleistų atsakovės ketinimÄ Å¡Ä¯ konkretų metalo lauÅ¾Ä paslėpti ar iššvaistyti; 4.5.

Metalo laužo supirkimas ir pardavimas yra atsakovės veikla, todėl įprastos veiklos vykdymas negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumu. Tuo pačiu pažymėtina, kad pardavusi metalo lauÅ¾Ä , atsakovė gauna pajamas, kurias naudoja kaip apyvartines lėšas savo veikloje, tad ginčui aktualaus metalo laužo pardavimas nedaro neigiamos įtakos atsakovės mokumui, o prieÅ¡ingai –leidžia atsakovei uždirbti pelnÄ ir gerinti savo turtinę padėtį; 4.6. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, siekdama iÅ¡vengti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, atlieka ar atliko kažkokius nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį.

IeÅ¡kovė ir negalėjo pateikti tokių įrodymų, nes atsakovė jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų neatliko ir neketina atlikti. O tai, kad atsakovė nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu ir nevykdo juo geruoju, nereiÅ¡kia, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga; 4.7. Pati ieÅ¡kovė nebuvo sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga triÅ¡aliuose santykiuose bei su atsakove visiÅ¡kai nebendradarbiavo. IeÅ¡kovė, veikdama kaip verslininkė, kuriai taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, dar 2022 m. balandžio – gegužės mėn. esant ženkliems UAB „Stolita“ įsiskolinimams turėjo nedelsiant kreiptis į atsakovę, kad Å¡i vykdytų savo prievoles pagal triÅ¡alę sutartį, tačiau tas nebuvo daroma, o toliau dideliais kiekiais tiekiamas metalo laužas.

Tik tada, kai galimai paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Stolita“ neketina vykdyti savo prievolių, atsakovė 2022 m. liepos mėn. pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei, kuri net nežinojo, kad ieÅ¡kovė tariamai pardavinėja metalÄ UAB „Stolita“ pagal triÅ¡alę sutartį ir dabar tikisi, kad už UAB „Stolita“ pateiktÄ metalo lauÅ¾Ä atsiskaitys atsakovė; 4.8. Darant prielaidÄ , kad Å¡io metalo laužo atsakovė nepardavė ir jį bÅ«tų galima identifikuoti atsakovės valdomojo metalo laužo aikÅ¡telėje, tokiu atveju ieÅ¡kovė siekia apriboti disponavimÄ metalo laužu, kurio kaina siekia 600 000,00 Eur.

Pritaikius tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovei negalint parduoti metalo laužo, ji neribotÄ laikÄ prarastų galimybę naudotis nemažiau kaip 600 000,00 Eur apyvartinių lėšų. Tai ženkliai apribotų atsakovės galimybę vykdyti veiklÄ , atsiskaityti su esamais kreditoriais ir vykdyti naujo metalo supirkimÄ , o tai tai darytų ženklų neigiamÄ poveikį atsakovės mokumui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl naujų įrodymų priėmimo 7. IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie UAB „SB Terminal“ ir UAB „Stolita“, duomenis iÅ¡ internetinės svetainės www.rekvizitai.lt apie UAB „SB Terminal“ ir UAB „Stolita“ laiÅ¡kÄ UAB „Ruvis“.

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡imtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10. IeÅ¡kovė nurodė, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir prie atskirojo skundo pridėti įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta ir laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti taikomos.

11. Viena vertus, ieÅ¡kovė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų apie tai, kad Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti teikiami pirmosios instancijos teisme ar jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai. Å iuo atveju yra reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovė nurodo naujai teikiamais įrodymais grindžianti savo pozicijÄ .

Taigi, Å¡ie įrodymai gali bÅ«ti svarbÅ«s sprendžiant Å¡alių ginÄÄ bei turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui. Byloje nesant duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimÄ teise teikti įrodymus ar jog naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , siekdamas teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti ieÅ¡kovės pateiktus papildomus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo 1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

2. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Ruvis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ metalo lauÅ¾Ä , jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti (įkeitimas ir kt.).

3. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumas ir grėsmė galimai palankaus sprendimo įvykdymui Å¡iuo atveju yra neįrodyta, kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu.

4. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad apribojimas iššvaistyti didelės vertės metalo lauÅ¾Ä turi tiesioginį ryšį su realiu sprendimo įvykdymu byloje. Teigė, kad ieÅ¡kinio suma yra itin didelė, o atsakovė ir trečiasis asmuo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima įvykdyti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , neturi. Taip pat, atsakovės elgesys nedera su sÄ Å¾iningu elgesiu. IeÅ¡kovei atskiruoju skundu iÅ¡ esmės ginčijant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sÄ lygos egzistavimÄ , apeliacinės instancijos teismas pasisako tik Å¡ioje apimtyje.

5. Jeigu teismas nustato, kad tikimybė, jog byloje bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022  m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Å alys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020). PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teikianti Å¡alis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-899-881/2022).

6. Nagrinėjamu atveju apeliantė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nebendradarbiauja pagal triÅ¡alę sutartį, atsakovės ir trečiojo asmens ryÅ¡iais, vengimu perduoti metalo lauÅ¾Ä . Tačiau apeliantės nurodomų aplinkybių, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, iÅ¡samus iÅ¡tyrimas bei jų įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra reikÅ¡mingi nesÄ Å¾iningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be to, atsakovės vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).

Taigi, vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti apie atsakovės ar trečiojo asmens realius ar tikėtinus ketinimus nesÄ Å¾iningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, o apeliantė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai daryti.

7. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog ieÅ¡kinio suma atsakovei ir trečiajam asmeniui yra didelė. Å iems argumentams pagrįsti pateikė duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie atsakovę ir trečiÄ jį asmenį, taip pat duomenis apie atsakovę iÅ¡ internetinės svetainės www.rekvizitai.lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė yra įsteigta mažiau nei prieÅ¡ vienerius metus, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ir jos įstatinis kapitalas yra 2 500,00 Eur, trečiasis asmuo taip pat neturi nekilnojamojo turto, viena vertus, įrodo, jog atsakovui ieÅ¡kinio suma yra didelė, kita vertus, teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019  m.

 rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020). Taigi, Å¡iuo atveju yra svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė objektyvių duomenų (žr. Å¡ios nutarties 17 punktÄ ), sudarančių pagrindÄ konstatuoti atsakovės ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, todėl vien atsakovės ir trečiojo asmens turtinė padėtis ir ieÅ¡kinio sumos dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. užtikrina tų reikalavimų įvykdymÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020).

Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-898-881/2022). Å iuo atveju ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti, be kita ko, 588 282,00 Eur skolos ir 10 957,85 Eur palÅ«kanų. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ir uždrausti atsakovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ metalo lauÅ¾Ä , jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti (įkeitimas ir kt.).

Taigi, ieÅ¡kovei byloje pareiÅ¡kus piniginį reikalavimÄ , jo nesiejant su ieÅ¡kovės teisių į metalo lauÅ¾Ä atkÅ«rimu ar įgijimu, tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti laikomos tiesiogiai susijusiomis su apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimu. Nors apeliantė, argumentuodama laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su byloje pareikÅ¡tu reikalavimu, nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neturi kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kinio tenkinimo atveju galėtų bÅ«ti įvykdytas galimai palankus teismo sprendimas, tačiau, kaip minėta, turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr.

Å¡ios nutarties 18 punktÄ ).

9. Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė nepagrindė antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu Å¡is bÅ«tų palankaus ieÅ¡kovei, įvykdymui, t. y., neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aplinkybių, galinčių patvirtinti galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties 10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Žilvinas Terebeiza