2019-09-27 Nr. CB-9671-2-24-3-02051-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1607/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02051-2017-9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 19 d. gautu suinteresuoto asmens S. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notarinių veiksmų – atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą – pagal pareiškėjos S. P. paduotą skundą. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria skundas tenkintas, panaikintas Klaipėdos rajono 3–iojo notarų biuro notarės L. M. 2017 m. birželio 30 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir notarė įpareigota išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokoje su V. P. įgyto turto ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes bylos duomenis vertino siauru aspektu, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su palikėjo V. P. 1981 m vasario 20 d. sandoriu perleisto turto teisiniu režimu, t. y. kokios nuosavybės turtą (asmeninės ar bendrosios jungtinės) V. P. pardavė, nors ši aplinkybė esminė, nustatant palikėjo turtą, į kurį pretenduoja pareiškėja ir suinteresuotas asmuo. Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinės – nepašalino padarytų pažeidimų ir neatsakė į atskirojo skundo argumentus bei nepateikė motyvų; nutartis laikoma neatitinkančia CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Suinteresuotas asmuo kasacinio skundo argumentais siekia paneigti teismų išvadą ir, remdamasis jame aptariamų dokumentų bei duomenų pagrindu, laiko pagrįsta išvadą, kad 1981 m. vasario 20 d. sutartimi palikėjas pardavė tą namo dalį, kurią įsigijo 1981 m. vasario 11 d. sutartimi, ir kad jam liko asmeninės nuosavybės teise turėta gyvenamojo namo dalis su pastatais ir kiemo įrenginiais, kurią įgijo 1979 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo pagrindu padalijus turtą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasaciniame skunde vyrauja fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas