9ee67ffc-00fe-4eda-b526-7cca4e463909 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-609-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.9; 2.6.8.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių garažų eksploatavimo bendrijų „Motoras“, „Vairas“, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. bÅ«stas“, iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės garažų eksploatavimo bendrijos (toliau ir GEB) „Motoras“, „Vairas“, garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau ir GSEB) „Viražas“ prašė teismÄ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „V. bÅ«stas“ priteisti: GEB „Motoras“ 4 194,96 Eur, GEB „Vairas“ – 1 823,33 Eur, GSEB „Viražas“ – 2 054,69 Eur skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį su atsakove sudarė pavirÅ¡inių nuotekų priėmimo į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus sutartis, pagal kurias atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ įsipareigojo transportuoti ir priimti bendrijų pavirÅ¡ines nuotekas (duomenys neskelbtini) savivaldybės pavirÅ¡inių nuotekų tinklais. Minėtų sutarčių pagrindu atsakovei sumokėjo praÅ¡omas priteisti sumas, tačiau faktiÅ¡kai bendrijų pavirÅ¡inės nuotekos nebuvo priimamos į jokius pavirÅ¡inių nuotekų tinklus, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo teikti sÄ skaitas ir gauti užmokestį už paslaugas, kurių neteikė.

Nurodė, kad GEB „Motoras“ teritorijoje susidarančios pavirÅ¡inės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka dviem kryptimis – į Å¡alia esantį vandens telkinį ir į miÅ¡kÄ . GEB „Vairas“ teritorija yra apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡ GEB „Vairas“ teritorijos kietos dangos pavirÅ¡iumi tekėjo ir teka į GEB „Motoras“ teritorijÄ . GSEB „Viražas“ teritorijoje susidarančios pavirÅ¡inės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka į miÅ¡kÄ .

Teigė, kad klydo manydamos, jog turi mokėti pagal atsakovės teikiamas sÄ skaitas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2022-07-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015-11-27 sprendimu nutarta perduoti atsakovei patikėjimo teise inžinerinius tinklus, skirtus savarankiÅ¡koms pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo funkcijoms vykdyti; 2015-12-09 atsakovė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė sudarė (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto patikėjimo sutartį, kurios pagrindu savivaldybės turtas – lietaus kanalizacijos tinklai (duomenys neskelbtini), perduodami atsakovei. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2015-12-28 sprendimu paskyrė savivaldybės kontroliuojamÄ UAB „V. bÅ«stas“ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ bei 2016-12-01 sprendimu patvirtino pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo 2016–2018 metų veiklos planÄ , pagal kurį pagrindinis UAB „V. bÅ«stas“ tikslas – užtikrinti nepertraukiamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ juridiniams asmenims.

Be to, teismas nustatė, kad 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 šalys sudarė abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-04-07 nutartimi nagrinėjamoje byloje nurodė, kad ieÅ¡kovių teritorijos pagrįstai žemesnės instancijos teismų pripažintos terÅ¡iamomis teritorijomis. Tačiau ieÅ¡kovės neturi nei tarÅ¡os leidimo ir (ar) tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau ir TIPK). Minėtos nutarties 38 punkte nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti nustatytos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės: atsakovės valdomos infrastruktÅ«ros buvimas gretimoje teritorijoje; ieÅ¡kovių teritorijoje susidarančių pavirÅ¡inių nuotekų patekimas į Å¡iÄ infrastruktÅ«rÄ , o 40 punkte nurodyta, kad byloje nenustatyta, kam priklauso, kieno yra valdomas vandens nuvedimo latakas, kuriuo nuotekos patenka į Gulbinės upę, nenustatyta, ar ieÅ¡kovių valdomuose sklypuose susidarančios pavirÅ¡inės nuotekos patenka į tÄ latakÄ .

6. Nurodė, kad 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta vietovės, kurioje yra atsakovės infrastruktÅ«ra ir ieÅ¡kovių teritorija, apžiÅ«ra, patvirtino 2019-08-21 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotÄ situacijÄ . Atsakovės infrastruktÅ«ra dėl pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir Å¡alinimo yra gretimoje teritorijoje su ieÅ¡kovių teritorija. Konstatavo, kad kaip 2019-08-21, taip ir 2022-06-01 iÅ¡važiuojamųjų teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės nepateikė jokių įrodymų, jog jos pačios tvarko nuotekas. Nurodė, kad 2019-08-21 apžiÅ«ros metu buvo lietinga diena ir teismas užfiksavo pavirÅ¡inių nuotekų, kurios tekėjo iÅ¡ ieÅ¡kovių teritorijos, patekimÄ Ä¯ atsakovės valdomÄ ir prižiÅ«rimÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovėms, įrodinėjančioms pozicijÄ , kad jos pačios savarankiÅ¡kai iÅ¡leidžia nuotekas į aplinkÄ be atsakovės pagalbos. IeÅ¡kovės byloje privalėjo įrodyti, kad turi tarÅ¡os leidimÄ /TIPK, kuris yra reikalingas individualiai tvarkant nuotekas; kad jų teritorijose esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai. Darė iÅ¡vadÄ , kad minėtų aplinkybių ieÅ¡kovės neįrodė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui buvo teikiami duomenys apie ieškovių teritorijose įrengtus kanalizacijos šulinius, tačiau byloje nekilo ginčas dėl to, ar yra ir kiek jų teritorijose yra šulinių, į kuriuos gali patekti tam tikra dalis paviršinių nuotekų, tačiau nepateikta duomenų, kad visi šuliniai ir (ar) naftos gaudyklės ginčo laikotarpiu veikė tinkamai. Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (2016-2018 metais) nebuvo atliekami patikrinimai, todėl neaišku, kokių dokumentų pagrindu yra teigiama, kad ieškovės pačios aptarnauja ir prižiūri paviršines nuotekas.

9. Konstatavo, kad per daugiau nei 20 metų laikotarpį ieÅ¡kovių teritorijose buvo atlikti nuo 2 iki 5 patikrinimų, GEB „Viražas“ paskutinį kartÄ tikrintas 2003-09-15, o GEB „Vairas“ - 2005-04-26. Nurodė, kad iÅ¡ patikrinimo aktų matyti, jog atliekamų patikrinimų metu, Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai konstatuodavo aplinkosauginius pažeidimus. Tai, kad ieÅ¡kovių teritorijos nėra periodiÅ¡kai tikrinamos, patvirtina vien tai, kad 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu aptiktos iÅ¡mestos padangos ir įvairios atliekos niekada nebuvo užfiksuotos Aplinkos apsaugos departamento, nors vizualiai aiÅ¡kiai matyti, jog Å¡iukÅ¡lės atsiradusios dar prieÅ¡ iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį.

10. Teismas kritiÅ¡kai vertino Aplinkos apsaugos departamento teiktÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovių GEB „Motoras“, GSEB „Viražas“ teritorijoje įrengtus pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo tinklus bei nurodė, kad abiejų vietos apžiÅ«rų metu nei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas, nei ieÅ¡kovės neįrodė, jog jos pačios tvarko pavirÅ¡ines nuotekas, o jų teritorijos, ginčijamu laikotarpiu nebuvo tikrinamos. Konstatavo, kad teritorija aplink ieÅ¡kovių teritorijÄ yra užterÅ¡ta padangomis; Å¡ulinys, esantis prie pelkės, užverstas kompiuterių monitorių ekranų duženomis. Atkreipė dėmesį, jog Aplinkos apsaugos departamentas netikrina ieÅ¡kovių valdomos teritorijos ir jos aplinkos, nes prieÅ¡ingu atveju teritorijos užterÅ¡tumas turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas, o pavojingos medžiagos utilizuotos.

11. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neįrodė, jog pačios tvarko pavirÅ¡ines nuotekas. Nurodė, kad iÅ¡ vietos apžiÅ«ros protokolų ir pateiktų schemų darytina iÅ¡vada, jog atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ tinkamai vykdė su ieÅ¡kovėmis sudarytas abonento pavirÅ¡inių nuotekų priėmimo į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus sutartis ir teisėtai reikalavo mokėti už suteiktas paslaugas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ (toliau ir apeliantės) praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022-07-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinę pareigÄ nurodyti priimamo sprendimo motyvus, o teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas iÅ¡samiai nepatikrinus visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir neatsakius į esminius aukÅ¡tesnės instancijos teismų iÅ¡keltus klausimus.

14. Nurodė, kad sprendime nėra motyvuojama, kokie teisės aktų reikalavimai numato pareigÄ garažų bendrijoms turėti tarÅ¡os leidimÄ /TIPK pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui. Tai, kad tvarkydamos pavirÅ¡ines nuotekas neturi tarÅ¡os leidimo/TIPK, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovė faktiÅ¡kai vykdo pasiraÅ¡ytas sutartis dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo. Teigia, kad Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes didžioji dalis ieÅ¡kovių teritorijos yra užstatyta.

15. Tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių faktÄ , kad pavirÅ¡inės nuotekos, nuo jų valdomų teritorijų, nepatenka nei į iÅ¡leistuvÄ Nr. 2, nei į Nr.

1. Nurodo, kad pasiraÅ¡ytose sutartyse taip pat nėra detalizuojama, per kurį iÅ¡leistuvÄ bus iÅ¡leidžiamos pavirÅ¡inės nuotekos. Pažymi, kad tarÅ¡os leidimas/TIPK leidžia atsakovei tvarkyti pavirÅ¡ines nuotekas tik iki iÅ¡leistuvo Nr. 2 ribos, iki kurios ir privalo bÅ«ti tvarkomos pavirÅ¡inės nuotekos.

16. Nesutinka su teismo išvada, kad garažų eksploatavimo bendrijos neturi savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Teigia, kad jų teritorijose atlikti patikrinimai ir Aplinkos apsaugos departamento inspektorių surašyti patikrinimo aktai patvirtina, jog GEB „Motoras“ nuotekas tvarko savarankiškai, GEB „Vairas“ teritorija yra aukščiau, apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos patenka į GEB „Motoras“ paviršinių nuotekų tinklus.

17. Pažymi, kad nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog turėjo pareigÄ pagrįsti, kad surenka visas pavirÅ¡ines nuotekas ir jas iÅ¡valo bei iÅ¡leidžia į aplinkÄ . Teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl yra reikalaujama įrodyti pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡valymo faktÄ , jeigu pati atsakovė (duomenys neskelbtini) mieste surinktas pavirÅ¡ines nuotekas be valymo dviem iÅ¡leistuvais iÅ¡leidžia į DrÅ«kÅ¡ių ežerÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Gulbinės upė yra pavirÅ¡inių nuotekų infrastruktÅ«ros tvarkymo dalis.

18. Nurodo, jog naftos gaudyklių priskyrimas prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir priklausymas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei yra nepagrįstas, o šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai.

19. Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad pavirÅ¡inė nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra (atviras vandens nuvedimo latakas), eksploatuojama atsakovės, yra gretimoje teritorijoje su jų teritorija. Nurodo, kad atviras vandens nuvedimo latakas eina lygiagrečiai su GEB „Elektronas“, o ne jų teritorija, tuo tarpu palei jų teritorijÄ nėra jokio atviro vandens nuvedimo latako. Tvirtina, kad Å¡ie faktai nustatyti 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Nurodo, kad minėtas latakas nėra nuotekų Å¡alinimo tinklų dalis; lietaus kanalizacijos tinklai baigiasi iÅ¡leistuvo Nr. 2 vietoje ir yra kitoje Gulbinės upės pusėje nei jų valdomos teritorijos.

20. Nurodo, kad nesutinka ir sprendimo dalimi, kuria atsakovės naudai visa apimtimi priteistos bylinėjimosi išlaidos.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad sprendimo iÅ¡vados apeliaciniame skunde yra kritikuojamos iÅ¡ esmės todėl, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo vertinamos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovių naudai ir nebuvo aiÅ¡kintos taip, kaip jas suprato garažų bendrijos. Teigia, kad apeliantės nepagrįstai byloje esančius įrodymus interpretuoja sau naudingu bÅ«du, ignoruodamos kitus, joms mažiau palankius įrodymus, kurie tik patvirtina ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ .

22. Tvirtina, kad apeliantės neįrodė, kad pačios individualiai tvarko pavirÅ¡ines nuotekas; kad GEB „Motoras“ teritorijoje esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai ir į aplinkÄ iÅ¡leidžia jau iÅ¡valytas pavirÅ¡ines nuotekas; kad GEB „Motoras“ nurodytose pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimo vietose pavirÅ¡inės nuotekos nepatenka į UAB „V. bÅ«stas“ prižiÅ«rimÄ bei eksploatuojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , įskaitant ir Gulbinės upę. Nurodo, kad apeliantės neįrodė, jog teismo nustatytos aplinkybės, kurias įpareigojo iÅ¡siaiÅ¡kinti aukÅ¡tesnės instancijos teismai, buvo įvertintos netinkamai, neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Nesutinka, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos neteisingai.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ tinkamai vykdė su ieÅ¡kovėmis sudarytas abonento pavirÅ¡inių nuotekų priėmimo į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 314 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti  ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai).

26. Atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2009-12-11 statybų rangos sutarties Nr. 5-441 su sÄ mata kopijÄ . Teigia, kad bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo pirmosios instancijos teismui priėmus ir paskelbus sprendimÄ bei įrodymų, kad teismas buvo atsisakęs Å¡iuos įrodymus priimti. Kadangi teikiamus duomenis atsakovė turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, priimti naujus įrodymus atsisakytina.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys dėl vykdant sutartis sumokėtų piniginių sumų, kurių, jų manymu, garažų eksploatavimo bendrijos neprivalėjo mokėti, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir UAB „V. būstas“ 2015-12-09 buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto patikėjimo sutartis, kurios pagrindu savivaldybės turtas: lietaus kanalizacijos tinklai (duomenys neskelbtini): bendras tinklų ilgis - 52922,00 m: 43269,50 m. ilgio lietaus kanalizacijos tinklai žemėje, 5202,50 m. ilgio lietaus kanalizacijos tinklai nuo surinkimo šulinėlio iki kvartalinių tinklų, 2170,00 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai kanalizacijos kolektoriuje, 2248,50 m. ilgio drenažas, 31,50 ilgio latakai, buvo perduotas UAB „V. būstas“.

IÅ¡ VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „V. bÅ«stas“ turto patikėjimo teise perduoti lietaus kanalizacijos tinklai neturi konkretaus adreso, nes yra iÅ¡sidėstę visoje (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje. Be to byloje nustatyta, kad V. savivaldybės taryba 2015-12-28 sprendimu UAB „V. bÅ«stas“ paskyrė pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ .

Kadangi ieškovių teritorijos priskirtinos prie galimai teršiamos teritorijos didesnės kaip 0,5 ha, ieškovėms neturint savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių, tarp šalių 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 buvo sudarytos abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartys, kurių pagrindu atsakovė UAB „V. būtas“ įsipareigojo transportuoti ir priimti ieškovių paviršines nuotekas (duomenys neskelbtini) savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais.

29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarčių vykdymo – ieÅ¡kovės garažų eksploatavimo bendrija „Motoras“, garažų eksploatavimo bendrija „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Viražas“, neginčydamos sutarčių dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sudarymo su atsakove UAB „V. bÅ«stas“ fakto ir sutarčių sÄ lygų, teigia, kad atsakovė nevykdo sutarčių, t.y. ieÅ¡kovių teritorijoje susidarančių pavirÅ¡inių nuotekų netvarko, nepriima į savo valdomus nuotekų tvarkymo tinklus, tačiau reikalauja (reikalavo) už Å¡ias paslaugas sumokėti. Prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė.

30. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta antrÄ kartÄ . Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai 2019-12-23 sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, o Panevėžio apygardos teismas 2020-07-03 nutartimi ginčijamÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas apžiÅ«rų metu užfiksavo pavirÅ¡inių nuotekų tekėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovių teritorijų į Gulbinės upę, o upė yra pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemos dalis, kuriÄ prižiÅ«ri atsakovė UAB „V. bÅ«stas“, kaip pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje.

31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-04-27 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2020-07-03 nutartį panaikino ir bylÄ perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ , pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , dėl ko liko nenustatytos ir neįvertintos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės valdomos infrastruktÅ«ros iÅ¡dėstymu teritorijoje tarp Gulbinės upės ir ieÅ¡kovių valdomos teritorijos, taip pat pavirÅ¡inių nuotekų, susidarančių ieÅ¡kovių teritorijoje, priėmimu į Å¡iÄ infrastruktÅ«rÄ . Panevėžio apygardos teismas 2021-06-15 nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019-12-23 sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

32. Pakartotinai nagrinėdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės neįrodė, jog pačios tvarko pavirÅ¡ines nuotekas ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ tinkamai vykdė su ieÅ¡kovėmis sudarytas sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas. Apeliantės nesutikdamos su minėtu teismo vertinimu, nurodo, kad teismas neįvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepateikė argumentuotų iÅ¡vadų dėl byloje kilusio ginčo, neatsakė į esminius aukÅ¡tesnės instancijos teismų iÅ¡keltus klausimus.

33. PavirÅ¡inės nuotekos yra ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui;

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Urbanizuota teritorija yra kompaktiÅ¡kai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui bÅ«dinga infrastruktÅ«ra. Poreikį reglamentuoti pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiÅ¡kumas, miesto infrastruktÅ«ra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio pavirÅ¡inio vandens susikaupimÄ teritorijos pavirÅ¡iuje bei didesnę tarÅ¡Ä . Dėl to kyla bÅ«tinybė paÅ¡alinti ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį iÅ¡valyti, siekiant apsaugoti aplinkÄ nuo tarÅ¡os ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugÄ .

34. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 21 dalis nustato, kad nuotekų tvarkymas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, iÅ¡leidimas į aplinkÄ ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. AnalogiÅ¡kai apibrėžtas ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 „Dėl PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau ir Reglamentas) 4.4 punkte, kad tai pavirÅ¡inių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, iÅ¡leidimas, valymo metu susidarančio dumblo (Å¡lamo) pirminis tvarkymas.

35. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento sÄ voka, kad tai, be kita ko, yra juridinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo vieÅ¡Ä jÄ sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar iÅ¡leidžiantis pavirÅ¡ines nuotekas į Å¡ių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naudojimosi pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali bÅ«ti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡teka į teritorijÄ , iÅ¡ kurios jos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).

36. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 dalis). Kaip minėta, apeliantės teigia, kad nors su atsakove UAB „V. būstas“ yra sudariusios paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis, tačiau atsakovė paslaugų neteikia, nes nuotekas pačios tvarko savarankiškai.

Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atmesdamas ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas nenurodė kokie teisės aktų reikalavimai numato pareigÄ garažų bendrijoms turėti TIPK pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui. Tai, kad tvarkydamos pavirÅ¡ines nuotekas neturi TIPK, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovė faktiÅ¡kai vykdo pasiraÅ¡ytas sutartis. Apeliančių teigimu, Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes ieÅ¡kovių teritorijos didžioji dalis yra užstatyta.

37. Minėti teiginiai atmestini, nes teisės aktai savarankiÅ¡kam pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui numato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 „Dėl PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 10 punktas numato, kad reikalavimai konkretaus objekto pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui į aplinkÄ nustatomi statybos projekte, TarÅ¡os leidime ir (ar) TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime, o pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotekynus - nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartyje.

Å i nuostata numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä dokumentų, kuriuose pateikiama informacija apie pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimui į aplinkÄ nustatomus reikalavimus. Reglamento 26.1. punktas nustato, kad TIPK ar TarÅ¡os leidimÄ , kuriame nustatyti leidžiami pavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ parametrai, bÅ«tina turėti, kai į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamos pavirÅ¡inės nuotekos, surenkamos nuo galimai terÅ¡iamų teritorijų (iÅ¡skyrus automobilių stovėjimo aikÅ¡teles), kurių pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.

Ši nuostata taikytina nustačius, kad teritorija yra galimai teršiama ir paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.

38. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: ieÅ¡kovių nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡ai, sudarytų sutarčių sÄ lygos, patvirtina, kad kiekvienos garažų bendrijos plotas yra didesnis negu 1 ha. Ä®vertinus, kad garažų teritorijose yra garažai, tvarkomas autotransportas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Reglamento 26.1. punktu, darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog savarankiÅ¡kam pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui garažų bendrijos turi turėti tarÅ¡os leidimÄ ir (ar) P. P., kad byloje iÅ¡vadÄ pateikusi institucija Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, kurios viena iÅ¡ veiklos funkcijų - iÅ¡duoti TIPK/leidimus, 2019-11-08 pateiktoje teismui iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovės privalo turėti tarÅ¡os leidimÄ , nusprendus pavirÅ¡ines nuotekas tvarkyti savarankiÅ¡kai.

Byloje nesant prieÅ¡ingų duomenų, be to, apeliantėms neginčijant minėtų Aplinkos apsaugos agentÅ«ros iÅ¡vadų, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė pavedė atsakovei savivaldybės teritorijoje vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ , o ieÅ¡kovių teritorijos priskirtinos prie galimai terÅ¡iamos teritorijos didesnės kaip 0,5 ha, ieÅ¡kovėms neturint savo pavirÅ¡inių nuotekų valymo įrenginių, tarp atsakovės ir ieÅ¡kovių 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 pagrįstai buvo sudarytos abonentų pavirÅ¡inių nuotekų priėmimo į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus sutartys.

39. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliantėms Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes jų teritorijos didžioji dalis yra užstatyta, teisinės reikšmės neturi, nes tokios išimties nenumato Reglamento 26.1. punktas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei TIPK išduotas 2008-12-11, atnaujintas 2012-12-20, koreguotas 2013-11-14, pakeistas 2016-03-03, tačiau nei viena iš ieškovių duomenų apie turimus taršos leidimus nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40. Apeliantės nurodo, kad pačios savarankiÅ¡kai tvarko pavirÅ¡ines nuotekas ir šį faktÄ patvirtina garažų bendrijų teritorijose atlikti patikrinimai ir Aplinkos apsaugos departamento inspektorių suraÅ¡yti patikrinimo aktai. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių teritorijose buvo atlikti tik keli patikrinimai, GEB „Viražas“ tikrinta paskutinį kartÄ 2003-09-15, GEB „Vairas“ - 2005-04-26. IÅ¡ patikrinimo aktų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų atliekamų patikrinimų metu buvo konstatuojami aplinkosauginiai pažeidimai.

Kad tokie patikrinimai buvo atlikti apeliantėms sudarius sutartis su atsakove, neginčijamų duomenų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, nei ginčo Å¡alys, nei iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Aplinkos apsaugos departamentas byloje neginčijo aplinkybės, jog 2016-2018 metais ieÅ¡kovių teritorijose nebuvo atliekami pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo patikrinimai, o į bylÄ pateikti patikrinimo aktai yra iÅ¡ iki ginčo laikotarpio ir nėra susiję su nagrinėjama byla. Dėl paminėto, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Aplinkos apsaugos departamentas neatlikdavo periodinių patikrinimų garažų bendrijų teritorijose, nors Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-­02-18 įsakymo Nr. D1-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-30 įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“, 12 punktas įpareigojo tikrinti Å«kio subjektus nuo 1 karto per metus iki 1 karto per 3 metus.

Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai Aplinkos apsaugos departamento pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje bei išvažiuojamajame teismo posėdyje šio departamento atstovo žodinius paaiškinimus vertino kritiškai.

41. Apeliantės nesutinka su teismo išvadomis, kad Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo dalis, nes tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, be to, Gulbinės upės vagos pakeitimas ir tai, kad dalis upelio prateka po žeme inžineriniais tinklais, neleidžia upės traktuoti kitaip, nei kaip natūralios aplinkos dalies.

42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 1987 metų Gulbinės upės vaga tekėjo kitoje vietoje, o sena vaga šiuo metu nenaudojama. Po inžinerinės infrastruktūros įrengimo, Gulbinės upės vaga buvo pakeista taip, kad dalis upės atsidūrė pačioje paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, šias aplinkybes patvirtina UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ rengta geodezinė nuotrauka ir 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėta vietovė.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Gulbinės upės vaga buvo pakeista ir kad tam tikra upės dalis teka inžineriniuose tinkluose. Likusi upės dalis, kuri iÅ¡teka iÅ¡ vamzdžių, nėra valoma automatiÅ¡kai, todėl už jos valymÄ rankiniu bÅ«du yra atsakinga atsakovė, kaip pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ Gulbinės upę vertinti ne vien tik kaip gamtinės aplinkos dalį, nes dalis upės teka inžineriniuose tinkluose, kuriuose įrengti Å¡uliniai su kameromis, kurios pagal savo technines charakteristikas atlieka nusodintuvų - naftos gaudyklių funkcijas, kurių pagalba upės vanduo yra valomas ir vėliau iÅ¡teka į aplinkÄ .

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog upės vaga buvo keičiama, todėl negalima vandens telkinio traktuoti vien tik kaip gamtinės aplinkos dalį, kai faktiÅ¡kai upės vaga tam tikra dalimi teka inžineriniuose tinkluose po žeme ir tokiu bÅ«du yra automatiÅ¡kai valoma, tačiau likusi upės dalis, į kuriÄ suteka nuo kitos miesto teritorijos (įskaitant ieÅ¡kovių teritorijas) pavirÅ¡inės nuotekos, valoma rankiniu bÅ«du atsakovės.

43. Apeliantės akcentuoja, kad iÅ¡duotas TIPK leidžia atsakovei tvarkyti pavirÅ¡ines nuotekas tik iki iÅ¡leistuvo Nr. 2 ribos, iki kurios ir privalo bÅ«ti tvarkomos pavirÅ¡inės nuotekos. Pažymėtina, kad prie TIPK pridėtos pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų iÅ¡leistuvų ir priimtuvų schemos matyti, kad galutinė riba, iki kurios atsakovė yra atsakinga už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ , yra DrÅ«kÅ¡ių ežeras. N. V. mieste įrengta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, galutinė riba, kur yra tvarkomos pavirÅ¡inės nuotekos yra 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtos naftos gaudyklės, į kurias patenka Gulbinės upė.

Å ias aplinkybes taip pat patvirtina naftos gaudyklių (nusodintuvų) topografinė nuotrauka. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡leistuvu Nr. 2 taip pat yra įvardinama ir Gulbinės upė, kuri, iÅ¡tekėdama iÅ¡ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, vėliau apsineÅ¡a purvu, dumblu ir kt. medžiagomis, kurios atsakovės yra valomos rankiniu bÅ«du, atliekant Gulbinės upės valymo darbus, o upė, pratekėjusi pro naftos gaudykles (nusodintuvus), įteka į DrÅ«kÅ¡ių ežerÄ .

Dėl paminėto, apeliančių teiginiai, kad išleistuvas Nr. 2 yra galutinė vieta, kur yra tvarkomos paviršinės nuotekos, vertintini kritiškai.

44. Apeliacinio skundo argumentai, kad įrengtos naftos gaudyklės (nusodintuvai), kurios buvo apžiÅ«rėtos 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu, nepatenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ ir nėra nurodytos TIPK, atmestini. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuotekų Å¡alinimo tinklai - lietaus kanalizacijos tinklai, kurie turi tam tikras sudėtines dalis, tarp jų - Å¡ulinius, nusodintuvus, kurie skirti vamzdynų aptarnavimui (monitoringui, valymui, keitimui ir kt.).

Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti lietaus kanalizacijos tinklų schema, kurioje yra pavaizduoti šuliniai, įrengti paviršinių nuotekų šalinimo tinkluose. Pažymėtina, kad tiek šuliniai, tiek ir naftos gaudyklės (nusodintuvai) yra paviršinių nuotekų šalinimo tinklų sistemos dalis, kurie atskirai neįvardijami nei TIPK, nei nekilnojamojo turto registre, nes tai nėra savarankiškai funkcionuojantys objektai. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra susideda ne tik iš inžinerinių lietaus kanalizacijos tinklų (esančių tiek ant žemės, tiek po žeme), bet ir iš šulinių, naftos produktų gaudiklių (nusodintuvų) ir kt.

įrengimų, kaip tai apibrėžiama Reglamento 4.3. punkte - paviršinių nuotekų tvarkymo sistema.

45. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra (atviras vandens nuvedimo latakas), eksploatuojamas atsakovės, yra gretimoje teritorijoje su jų teritorija. Teigia, kad atviras vandens nuvedimo latakas eina lygiagrečiai GEB „Elektronas“, o ne greta jų teritorijos.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022-06-01 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtos vietos ir konstatuotos aplinkybės, jog vandens nuvedimo latakas įrengtas žemiau gatvės asfalto dangos, į kurį laisvai gali patekti vanduo iÅ¡ aukščiau esančių garažų teritorijų ir, lataku tekėti į Gulbinės upę, iÅ¡ esmės sutampa bei patvirtina 2019-08-21 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu parengtame apžiÅ«ros protokole konstatuotas aplinkybes dėl ieÅ¡kovių teritorijose susidarančių pavirÅ¡inių nuotekų patekimo į atvirÄ vandens nuvedimo latakÄ .

Nustatyta, kad abiejų iÅ¡važiuojamųjų teismo posėdžių metu, viena iÅ¡ apžiÅ«ros vietų buvo atviras vandens nuvedimo latakas. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad atviras vandens nuvedimo latakas yra prieÅ¡ais GEB „Elektronas“ teritorijÄ ir GEB „Viražas“ teritorijÄ . GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ teritorijos yra už GEB „Viražas“ teritorijos. IÅ¡ byloje esančios Aplinkos apsaugos departamento pateiktos 2022-02-09 pavirÅ¡inių nuotekų tekėjimo schemos matyti, kad GEB „Vairas“ teritorijoje susidarančios pavirÅ¡inės nuotekos patenka į GEB „Motoras“ teritorijÄ , o iÅ¡ jos - į Å¡ulinį, esantį prieÅ¡ais GEB „Viražas“ teritorijÄ , vėliau į Gulbinės upę per pelkę, taip pat ir į keliÄ , kurio pabaigoje yra atviras vandens nuvedimo latakas.

Be to, nepaneigti bylos duomenys, kad liÅ«ties metu garažų teritorijose įrengti Å¡uliniai, vandens latakai ir kt. yra nepajėgÅ«s surinkti visų nuotekų, jas iÅ¡valyti bei iÅ¡leisti į aplinkÄ .

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės UAB „V. būstas“ argumentus, kad apžiūrėtas latakas yra tas pats latakas, kuris, kaip lietaus kanalizacijos tinklų sudėtinė dalis, buvo perduotas atsakovei, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojai (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje. Apeliantėms teigiant, kad latakas nepriklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir nebuvo perduotas atsakovei, tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti, tačiau apeliantės teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nepaneigta, kad atsakovė, kuri (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja visoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, paviršinių nuotekų tvarkymui negali naudoti minėto vandens nuvedimo latako, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje.

48. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės neįrodė, jog pačios tvarko paviršines nuotekas bei, kad atsakovė tinkamai vykdė su apeliantėmis sudarytas sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas.

49. Apeliantės nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu atsakovei, nors ir neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, tačiau teigia, kad atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėjo bÅ«ti priteistos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nėra vieÅ¡o administravimo subjektas, nepaisant to, jog visos įmonės akcijos priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nagrinėjamos civilinės bylos trukmė - daugiau nei trys metai, aplinkybės yra sudėtingos, susijusius su vieÅ¡uoju interesu, byloje dalyvavo dvi iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių priteistos nepagrįstai (CPK 93, 98 straipsniai).

50. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl vienokių ar kitokių jų iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su atsakove sudarytų sutarčių vykdymu ir jų teisiniu vertinimu. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie iÅ¡sprendžiami priimant sprendimÄ . Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra vadovaujamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje - šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas CPK 12, 78, 265 straipsnio nuostatų nepažeidė ir dėl esminių, turinčių reikÅ¡mės teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių pasisakė tinkamai jas nustatęs, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu yra nepagrįsti.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl paminėto, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kurių pagrindu sprendimÄ apeliantės vertina neteisėtu ir nepagrįstu.

Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino jų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

52. Atsakovė UAB „V. bÅ«stas“ pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kurias patyrė rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , viso 1 669,80 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovių GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ lygiomis dalimis, po 834,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ (juridinio asmens kodas 155961825) ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ (juridinio asmens kodas 155963452) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. bÅ«stas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai po 834,90 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus 90 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė