9ee62e1e-5dcd-4d42-94e9-bc5eba2e4171 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3037-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01625-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–11).

2. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, nesuteikiant teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ir prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kirpėjų darbÄ . NVSC 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡te Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524 nurodė, jog grožio paslaugas teikiantys asmenys turi iÅ¡klausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programÄ , privalomojo higienos įgÅ«džių mokymo bendrÄ jÄ programÄ ir privalomojo higienos įgÅ«džių mokymo specialiÄ jÄ programÄ , gauti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programÄ .

LukiÅ¡kių TI-K kirpimo paslaugas teikdavo nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti. Teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kerpamas su kirpimo maÅ¡inėle, ne žirklėmis ir tik vienu numeriu, todėl neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip nori. Nuteistieji asmenys, atliekantis kirpimo paslaugas, įkirpdavo galvos odÄ su kirpimo maÅ¡inėle, nuraudavo plaukus, taip pat dėl netvarkingos kirpimo maÅ¡inėlės nukrėsdavo elektros srovė. Nurodė, kad nuteistieji, atliekantys kirpėjo paslaugas, nepateikė pažymėjimų, kurie patvirtintų, jog yra iÅ¡klausę ir pabaigę privalomÄ jÄ higienos įgÅ«džių mokymo specialiÄ jÄ programÄ .

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 5 d. neužtikrino galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Pažymėjo, kad duÅ¡o patalpose turėjo ilgai laukti, daužyti į duris, triukÅ¡mauti, kol asmenys iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizines bei vidines kančias, skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , emocinę ir dvasinę depresijÄ , pablogėjusiÄ savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusiÄ savijautÄ ir sveikatÄ .

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 25–28). 3.1. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad duomenys apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 1012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., ir kuriose buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, nėra kaupiami. Pažymėjo, kad 2016–2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti.

Nurodė, kad visi LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys turėjo galimybę iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , kadangi priežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ . Jeigu patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi bÅ«ti organizuojamas atskiras priežiÅ«ros postas. 3.2.

Nurodė, kad kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai iÅ¡valomi ir dezinfekuojami, paruoÅ¡ti naudojimui instrumentai laikomi Å¡varioje uždengtoje talpykloje. Kirpėjas laikosi asmens higienos reikalavimų. Kirpėjo darbas yra stebimas ir tikrinamas LukiÅ¡kių TI-K administracijos darbuotojų ir pareigÅ«nų, be to operatyviÄ sias patikras atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuojami kirpimo bÅ«dai, stilius bei kirpimui naudojami įrankiai.

LukiÅ¡kių TI-K nuteistieji gali bÅ«ti skiriami kirpėju, tik pasitikrinę sveikatÄ . Kirpėjas turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus. 3.3. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., skundas suraÅ¡ytas 2018 m. gegužės 11 d.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kėjo reikalavimus atmesti. 3.4. Atsakovės teigimu pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas neįrodo, kad skunde nurodyti trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir sukėlė jam konkrečių neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, ar kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų.

Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

6. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

7. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė teismui skundÄ (b. l. 13), praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. Taigi, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ dėl žalos atlyginimo, praėjus daugiau kaip 3 m. nuo jo manymu žalÄ sukėlusių veiksmų atsiradimo, todėl pareiÅ¡kėjas praleido CK nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kaip ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ vertinti ne pažeidimų atsiradimo dienÄ , bet kitÄ , galimai vėlesnį laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo nuo Å¡ių pažeidimų atsiradimo dienos ir kreipėsi į teismÄ praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

8. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-520).

Klausimas, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

9. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino ir neįvardijo objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindÄ teismui atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 5 d.

10. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. LukiÅ¡kių TI-K buvo kerpamas su kirpimo maÅ¡inėle, ne žirklėmis ir vienu numeriu, todėl neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip nori. Kirpėjai neturėjo privalomosios higienos įgÅ«džių mokymo specialiosios programos pažymėjimų. Taip pat kirpėjai įkirpdavo į galvos odÄ , nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo maÅ¡inėle, todėl nukrėsdavo elektros srovė. 10.1.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 22 punkte nustatyti kirpyklų įrengimo reikalavimai, t. y. kirpyklos patalpoje turi būti praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.1 papunktis); paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.2 papunktis); kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.3 papunktis); paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.4 papunktis); kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės (Lietuvos higienos normos 134:2015 22.5 papunktis). 10.2.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. 10.3. Byloje pateiktas NVSC 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡tas Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524 (toliau – ir raÅ¡tas), kuriame nurodyta, kad pagal Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgÅ«džių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-69 ,,Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgÅ«džių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos apraÅ¡o ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir / ar pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sÄ raÅ¡o, mokymo programų kodų ir mokymo periodiÅ¡kumo patvirtinimo“ grožio paslaugas teikiantys asmenys turi iÅ¡klausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programÄ , privalomojo higienos įgÅ«džių mokymo bendrÄ jÄ programÄ ir privalomojo higienos įgÅ«džių mokymo specialiÄ jÄ programÄ , gauti sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programÄ .

Å ias programas rengia, tvirtina ir pagal jas atitinkamus asmenis moko juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 43 straipsniu, yra įgijęs teisę verstis privalomuoju pirmosios pagalbos ir higienos įgÅ«džių mokymu. IÅ¡laikiusiems teorinių žinių testÄ ir gavusiems teigiamÄ praktinės užduoties įvertinimÄ , mokymÄ vykdantis fizinis arba juridinis asmuo iÅ¡duoda Sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimÄ (b. l. 12). 10.4.

NVSC raÅ¡te taip pat nurodyta, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ nėra reglamentuojami kiti reikalavimai kirpėjų kursams (b. l. 12). 10.5. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai iÅ¡valomi ir dezinfekuojami, paruoÅ¡ti naudojimui instrumentai laikomi Å¡varioje uždengtoje talpykloje.

Kirpėjas laikosi asmens higienos reikalavimų. Kirpėjo darbas yra stebimas ir tikrinamas LukiÅ¡kių TI-K administracijos darbuotojų ir pareigÅ«nų, be to operatyviÄ sias patikras atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Teisės aktuose nereglamentuojami kirpimo bÅ«dai, stilius bei kirpimui naudojami įrankiai. LukiÅ¡kių TI-K nuteistieji gali bÅ«ti skiriami kirpėju, tik pasitikrinę sveikatÄ . Kirpėjas turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 25–28). 10.6.

Pagal Taisyklių 258 punktÄ , nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, o LukiÅ¡kių TI-K kirpėjo paslaugas teikia nuteistieji, paskirti Å«kio darbams atlikti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigos suteikti kirpėjo paslaugas, įstaigoje laikomiems asmenims, tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais nėra nustatyta galimybė nuteistajam pasirinkti kirpimo bÅ«dÄ , stilių ir kirpimui naudojamus įrankius, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl negalėjimo apsikirpti žirklėmis, kitu bÅ«du ar stiliumi.

Pažymėtina, kad NVSC rašte nurodė, kad kirpėjo paslaugas teikiantys asmenys privalo turėti sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 12). Lukiškių TI-K nurodė, jog kirpėjai turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus (b. l. 25–28). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais. Pareiškėjas neindividualizavo kokius konkrečius higienos reikalavimus atsakovė pažeidė ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl skunde nurodytų pažeidimų kilo.

Vien pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai, jog kirpėjai įkirpdavo į galvos odÄ , nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo maÅ¡inėle ir todėl jį nukrėsdavo elektros srovė, neįrodo fakto, kad pareiÅ¡kėjui kilo kokia nors žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamai ar nekokybiÅ¡kai suteiktų kirpėjo paslaugų nepateikė (b. l. 29–47). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl jam galimai padarytų sveikatos sutrikdymų, t. y. kirpėjai bÅ«tų įkirpę į galvos odÄ , nurovę plaukus ar dėl nukrėtusios elektros srovės. Teismo vertinimu, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas.

11. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , mygtukai neveikė gyvenamosiose kamerose ir duÅ¡uose. 11.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema inter alia (be kita ko) aliarminis iÅ¡kvietimas. 11.2.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad kamerose įrengta aliarminio iÅ¡kvietimo sistema, tačiau dėl nuolatinių Å¡ios sistemos mygtukų gadinimų, dalis jų neveikė, o atnaujinti aliarminio iÅ¡kvietimo sistemÄ dėl didelių investicijų, nebuvo galimybės. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad 2016–2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji veikia (b. l. 48). 11.3. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad visi LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys turėjo galimybę iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , kadangi priežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ .

Jeigu patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi bÅ«ti organizuojamas atskiras priežiÅ«ros postas (b. l. 25–29). 11.4. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 29–47). Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

12. PareiÅ¡kėjo manymu, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizines bei vidines kančias, skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresijÄ , pablogėjusiÄ savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusiÄ savijautÄ bei sveikatÄ ir praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. 12.1. Teismas, vertindamas pateiktÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. 12.2. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . 12.3. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas