2020-12-16 Nr. AB-23853-3-61-3-02828-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3428-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02828-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir N. Š. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir NTKD) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimus (įforminti registro įrašais) patikslinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento (toliau – ir NTRD) Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą (įformintas registro įrašu) įregistruoti N. Š. nuosavybės teisę į padidėjusį buto, esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), plotą; 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. CSPR-198; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra bendrabutinio tipo butų, esančių (duomenys neskelbtini), (butas priklauso pareiškėjai nuosavybės teise) ir (duomenys neskelbtini) (butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), o pareiškėja yra nuomininkė) gyventoja. Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėja naudojosi bendra virtuve. Pagal 2001 m. rugsėjo 18 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 3 pareiškėjai išnuomotos 13,32 kv. m gyvenamosios patalpos su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (49/100 iš 6,63 kv. m), t. y. 3,25 kv. m, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (18/100 iš 24,10 kv. m), t. y. 4,34 kv. m, iš viso – 7,59 kv. m.

Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), pareiškėją informavo, kad šio buto savininkė, N. Š., suformavo naują nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) dalį. Buto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nuo 2019 m. balandžio 15 d. atsirado naujas įrašas ir šio buto planas (plano parengimo data – 2019 m. balandžio 2 d.), pagal kurį dalis bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės) (namo 2 aukšto plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (plotas – 8,23 kv.

m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas – 4,14 kv.

m) yra ne bendra minėtų bendrasavininkų nuosavybė, o tik (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gyventojų nuosavybė, plane pažymėta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, Registrų centras, naujai suformuodamas nekilnojamojo turto kadastro objektą ir vietoj kelių bendrasavininkų įrašydamas tik vieną savininką, neteisėtai įteisino aptvertą bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės) dalį. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais Registrų centro sprendimais, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. S-39911 (1.10E) paliko galioti minėtus NTKD 2019 m. balandžio 11 d. ir NTRD 2019 m. balandžio 15 d. registro išrašais įformintus sprendimus. Iš Komisijos sprendimo matyti, kad Registrų centras patikslino minėtus registro ir kadastro duomenis, atsižvelgdamas į:

1) N. Š. 2019 m. balandžio 3 d. prašymą patikslinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis;

2) Buto ir gyvenamojo namo 2019 m. balandžio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (toliau – ir ND byla);

3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymą Nr. STL-19-0253 (toliau – ir Pažyma). Pareiškėja teigė, kad su ja, kaip su bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės) bendrasavininke, nebuvo derinami bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės) pakeitimai, taip pat pareiškėja apie tai laiku informuota nebuvo, bendrojo naudojimo patalpa (plane pažymėta (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkyta ir jos dalis atidalinta be pareiškėjos, kaip bendrasavininkės, sutikimo.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad yra tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir nesprendžia dėl bendrojo naudojimo patalpų padalinimo. Buto kadastro ir registro duomenų patikslinimui buvo pateikti tinkami dokumentai (Buto savininkės N. Š. 2019 m. balandžio 3 d. prašymas, Pažyma bei ND byla), kurių pakako Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimui. Pareiškėja pareigą pareikalauti sutikimo siekia perkelti Registrų centrui, tačiau teisės aktai Registrų centrui nesuteikia teisės reikalauti bendrasavininkų sutikimo dėl bendrojo naudojimo patalpos atidalinimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija paaiškino, kad N. Š. prašymo padavimo metu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo pagrindo abejoti, jog N. Š. nuosavybės teise iš viso priklausė 13,55 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, įskaitant plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (63/100 iš 7,2010 kv. m), t. y. 5,18 kv. m, t. y. būtent ta dalis, kurią, vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sagela“ projektų vadovo parengta schema, buvo prašoma prijungti prie N. Š. priklausančios gyvenamosios patalpos / buto.

Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, kad kelių kambarių savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis – virtuve, prausykla, tualetais ir pan. Šias patalpas (atitinkamas jų dalis) savininkai yra įsigiję pagal gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. N. Š. 2012 m. gegužės 11 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybėn įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 25,07 kv. m ploto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (27/100), t. y. 6,50 kv. m, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini).

Taip pat pagal 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimą N. Š. įgijo L. J. S. priklausančias dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 7,21 kv. m), t. y. 2,60 kv. m; (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 8,23 kv. m), t. y. 2,96 kv. m; (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 4,14 kv. m), t. y. 1,49 kv. m, iš viso – 7,05 kv. m. Savivaldybė butą su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (49/100 iš 6,63 kv. m), t. y. 3,25 kv. m; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (18/100 iš 24,10 kv. m), t. y. 4,34 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo pagal 1998 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 870. Tokios bendrojo naudojimo patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso N. Š. ir Savivaldybei, nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų. Jomis naudotis, valdyti ir disponuoti gali tik ta dalis asmenų, kuriems šios patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuriems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo ir / ar kituose dokumentuose.

7. Administracija nurodė, kad teikdama prašymą dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybės naudoti pagal paskirtį išdavimą, N. Š. nurodė, jog pagal patalpų apjungimo schemą adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), , bus prijungiama viena patalpa – virtuvė, iš bendro naudojimo patalpų, kurios dalis N. Š. priklauso nuosavybės teise. Administracija, įvertinusi, jog N. Š. pateikė visus būtinus statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nurodytus dokumentus, kad projektas parengtas tinkamai, bei tai, jog nebuvo nustatyta, kad schemą parengė asmuo, neturintis teisės rengti tokio pobūdžio projektų, nenustačius, kad naujai suformuotos patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį, išdavė Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį. Pažymos pagrindu N. Š. kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą tikslu įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą nuosavybės teisės objektą. Formuojant naują nekilnojamojo turto objektą buvo prijungiama viena patalpa – virtuvė, iš bendro naudojimo patalpų (pažymėtų plane (duomenys neskelbtini)). Prijungiant patalpas bendrojo naudojimo patalpoje įrengiama pertvara, siekiant aiškiai atskirti naujai suformuotą nuosavybės teisės objektą bei bendrojo naudojimo patalpas. Atlikti patalpų apjungimo darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, kuriems pagal teisės aktus statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir „Vilniaus miesto būstas“) atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

9. „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad administruoja ir prižiūri Savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, išnuomotos pareiškėjai (13,32 kv. m gyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (49/100 iš 6,63 kv. m), t. y. 3,25 kv. m, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (18/100 iš 24,10 kv. m), t. y. 4,34 kv. m, iš viso – 7,59 kv. m. „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 4 d. gavo pareiškėjos skundą dėl bendro naudojimo virtuvėje įrengtos pertvaros ir jį persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti UAB „Priemiestis“, tačiau ar minėta įmonė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama išspręsti susidariusią problemą, informacijos neturi. „Vilniaus miesto būstas“ taip pat neturi duomenų apie tai, kad N. Š. nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos (duomenys neskelbtini) buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra žinoma, kokiu pagrindu buvo naujai suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas, prijungiant prie gyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini).

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. N. Š. nuomone, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Iki skundžiamų Registrų centro sprendimų priėmimo jai, N. Š., nuosavybės teise priklausė bendro naudojimo patalpos, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) (63/100 iš 8,23 kv. m), t. y. 5,18 kv. m (27/100 dalys įgytos 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2220 pagrindu, 36/100 dalys įgytos 2018 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8533 ir 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimo Nr. 2-9712 pagrindu). Savivaldybei priklausė bendro naudojimo patalpos pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) dalis, t. y. 1,49 kv. m, pareiškėjai priklausė 1,56 kv. m nurodytos bendro naudojimo patalpos. Pažymoje nurodyta, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu yra formuojamos gyvenamosios paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir su rūsiu, prijungiant prie N. Š. nuosavybės teise priklausančių gyvenamosios paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini), t. y. 3,39 kv. m. Pažymos pagrindu yra suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) atidalinta patalpa (duomenys neskelbtini), kurios plotas 3,39 kv. m. Po bendro naudojimo patalpos pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) pertvarkymo, jos plotas yra 4,54 kv. m, kurios 1,49 kv. m nuosavybės teise priklauso N. Š., 1,49 kv. m priklauso Savivaldybei ir 1,56 kv. m priklauso pareiškėjai. N. Š. nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) (63/100 iš 8,23 kv. m), t. y. 5,18 kv. m. Likusi bendro naudojimo patalpos pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) (virtuvės) dalis (3,05 kv. m) yra N. Š. ir pareiškėjos bendro naudojimo virtuvės patalpa.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos O. P. skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Š. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1993 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybė 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 (1999 m. gruodžio 31 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1794-01) pagrindu nuosavybės teise įgijo butą su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (49/100 iš 6,63 kv. m), t. y. 3,25 kv. m; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (18/100 iš 24,10 kv. m), t. y 4,34 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1802V „Dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo su O. P.“ pagrindu gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis išnuomotos pareiškėjai ir UAB „Bendruva“ įpareigota iki 2001 m. rugsėjo 28 d. su pareiškėja sudaryti minėtų patalpų nuomos sutartį. UAB „Bendruva“ ir pareiškėja 2001 m. rugsėjo 18 d. sudarė Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 3, pagal kurią pareiškėjai išnuomotos 13,32 kv. m gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis.

14. Administracija 2019 m. sausio 23 d. gavo N. Š. prašymą išduoti pažymą dėl turtinio vieneto formavimo, su kuriuo pateikė: UAB „Sagela“ projekto vadovo M. B. parengtą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, apie pastate, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimą gyvenamosios (butų) paskirties patalpose, pažymėtose schemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir rūsiu. Patalpos formuojamos: prijungiant prie gyvenamosios (butų) paskirties patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini); bendrąjį aiškinamąjį raštą; Nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą; inventorinę bylą; projekto vadovo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą; namo pirmojo ir antrojo aukšto planus; 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu N. Š. nuosavybės teise įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 25,07 kv. m ploto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (27/100), t. y. 6,50 kv. m, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 28533 ir 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimą, kurių pagrindu N. Š. įgijo L. J. S. priklausančias dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 7,21 kv. m), t. y. 2,60 kv. m; (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 8,23 kv. m), t. y. 2,96 kv. m; (duomenys neskelbtini) (36/100 iš 4,14 kv. m), t. y. 1,49 kv. m, iš viso – 7,05 kv. m.

15. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2019 m. vasario 20 d. N. Š. išdavė Pažymą, kurioje nurodoma, kad pagal N. Š. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią parengė projekto vadovas M. B., pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamos gyvenamosios (butų) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir su rūsiu. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad patalpos formuojamos prijungiant prie gyvenamosios paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) dalį bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini). Pažyma patvirtinama, kad joje nurodytos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį.

16. N. Š. Registrų centrui pateikė 2019 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 20405348 patikslinti buto, esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro ir registro duomenis ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis, prie prašymo pridėjo Pažymą, ND bylą, matininkės M. F. 2019 m. balandžio 2 d. parengtą Buto planą, užpildytus Patalpos (Buto) kadastro duomenis, patalpos (Buto) verčių nustatymą, Patalpos (Buto) vidaus plotų eksplikaciją, Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis.

17. N. Š. 2019 m. balandžio 3 d. prašymo ir prie prašymo pateiktų dokumentų pagrindu Registrų centras 2019 m. balandžio 11 d. sprendimais, įformintais registro įrašais, patikslino Buto ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu, įformintu registro įrašu, patikslino Buto registro duomenis, t. y. Pažymos Nr. STL-19-0253 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį pagrindu įregistravo N. Š. nuosavybės teisę į padidėjusį Buto bendrą plotą. Pareiškėja Registrų centrui pateikė 2019 m. birželio 10 d. skundą, kuriame prašė panaikinti NTKD 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą patikslinti Buto ir gyvenamojo namo kadastro duomenis bei NTRD 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą.

18. Komisija 2019 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. S-39911(1.10), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. Komisija sprendime nustatė, kad N. Š. nuosavybės teise iki ginčijamų sprendimų priėmimo priklausė 63/100 dalys, t. y. 5,18 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini) (8,23 kv. m) (27/100 dalys įgytos 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2220 ir 36/100 dalys įgytos 2018 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 28533), Savivaldybei priklausė 1,49 kv. m ir pareiškėjai priklausė 1,56 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini) (8,23 kv. m). Sprendime pažymėta, kad N. Š. kartu su 2019 m. balandžio 3 d. prašymu pateikė visus būtinus dokumentus Buto kadastro ir registro duomenų patikslinimui, t. y. pateikė ND bylą ir Pažymą, kurių pagrindu iš patalpos (duomenys neskelbtini) buvo atidalinta patalpa (duomenys neskelbtini) (3,39 kv. m). Po patalpos (duomenys neskelbtini) pertvarkymo jos plotas yra 4,54 kv. m ir ji nuosavybės teise priklauso N. Š. (1,49 kv. m), Savivaldybei (1,49 kv. m) ir pareiškėjai (1,56 kv. m).

19. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) nuostatas, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas.

20. Teismas pažymėjo, kad N. Š. nuosavybės teise iki ginčijamų Registrų centro 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimų priėmimo priklausė 63/100 dalys, t. y. 5,18 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini) (8,23 kv. m) (27/100 dalys įgytos 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2220 ir 36/100 dalys įgytos 2018 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 2-8533 ir 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimu), Savivaldybei priklausė 1,49 kv. m ir pareiškėjai priklausė 1,56 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini) (8,23 kv. m). N. Š., siekdama, kad būtų patikslinti Buto kadastro ir registro duomenys, Registrų centrui pateikė 2019 m. balandžio 3 d. prašymą, prie kurio pridėjo ND bylą ir Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį. Registrų centras, įvertinęs, kad N. Š. su prašymu pateikti dokumentai yra tinkami, 2019 m. balandžio 11 d. sprendimais, įformintais registro įrašais, patikslino Buto ir gyvenamojo namo kadastro duomenis, 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu, įformintu registro įrašu, patikslino Buto registro duomenis. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad Registrų centrui prašymą patikslinti Buto kadastro ir registro duomenis pateikė Buto savininkė – N. Š.. Kartu su prašymu pateikti Buto savininkės N. Š. Registrų centrui dokumentai atitinka Kadastro įstatymo 7 ir 12 straipsniuose nurodytus dokumentus, kurie yra pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus. Teismas darė išvadą, kad Registrų centras neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti šį prašymą. Registrų centras, nustatęs, kad nėra Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir pagal N. Š. prašymą, atsižvelgęs į kompetentingos institucijos (Administracijos) išduotą Pažymą, patikslindamas Buto ir gyvenamojo namo registro ir kadastro duomenis, veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nepažeidė.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatytos Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant kadastro ir registro tvarkytojas atsisako įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Registro įstatymo 22 straipsnyje, kuriuose nurodyti Registrų centrui pateikiamų dokumentų sąrašai, norint įrašyti arba pakeisti registro ir kadastro duomenis, nėra nurodomas dokumentas – bendrasavininkio sutikimas.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir STR), 119 punktą, pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama, jei patalpos savininkas kreipiasi į savivaldybę su prašymu išduoti tokią pažymą ir pateikia šiuos dokumentus: schemą, rašytinius patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimus, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) kadastro duomenų bylą (-ų) ar jos (jų) kopiją (-as) (iki patalpos pertvarkymo). Taigi esant pagrindui, pareigą pareikalauti nurodomus sutikimus turi Pažymą išdavusi institucija, o ne Registrų centras. Todėl Registrų centras veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, jog pareiškėja laiko, kad yra pažeista jos, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, daiktinė teisė į bendrąją dalinę nuosavybę, galbūt neteisėtai negavus jos sutikimo, atidalinant N. Š. nuosavybėn bendrojo naudojimo patalpos dalį, suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą bei jį įregistruojant N. Š. nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčas yra ginčas tarp bendraturčių dėl daiktinės teisės, o Registrų centras tokių ginčų nesprendžia. Ginčai dėl daiktinės teisės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

24. Teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Kadastro įstatymo ir Registrų įstatymo nuostatas ir nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje. Todėl teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir pareiškėjos skundą atmetė.

25. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino, o trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Š. priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

III. 26. Pareiškėja O. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę. Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas, ir, priėmęs skundžiamus sprendimus, privalėjo vadovaudamasis VAĮ, informuoti pareiškėją apie jos teisėms ir pareigoms įtaką darančius priimtus sprendimus. Pareiškėja apie tai nebuvo informuota, taip pat su ja nebuvo derinti pakeitimai. Apie pakeitimus nebuvo informuotas ir „Vilniaus miesto būstas“. Todėl Registrų centras pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus bei 8 straipsnio nuostatas.

28. Pareiškėja nurodo, kad pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Įstatyme nėra nurodyta, kad prašymą gali pateikti tik vienas iš bendrasavininkų. Pareiškėjos sutikimo dėl duomenų pakeitimo nebuvo, o registrų tvarkytojas turėjo pareikalauti, kad būtų pateikti visų bendrasavininkių sutikimai dėl patalpos atidalijimo. Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kokiu įstatymo nustatytu būdu N. Š. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės dalies atidalijimas negalimas, neturintis teisinio pagrindo, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 ir 4.82 straipsnių reikalavimų. Pareiškėja pažymi, kad po atidalijimo bendrojo naudojimo virtuve pagal paskirtį nebegali naudotis, nes patalpa itin nepatogi, maža, joje nebeliko net lango.

29. Pareiškėja nurodo, kad Registrų centro sprendimais Buto kadastro ir registro duomenys buvo ne tik patikslinti, bet ir iš esmės pakeisti pakeičiant bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės) paskirtį, o pakeisti duomenys prieštarauja kitiems registruose esantiems duomenims: patalpų planui, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, 2001 m. rugsėjo 18 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarčiai Nr. 3. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nevertino, ar sprendimai atitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnius bei to, kad nei pareiškėja, nei „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo informuoti apie Registrų centro sprendimus, nors jie sukėlė jiems neigiamas pasekmes.

30. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamus sprendimus, nes įstatymų nustatytais pagrindais nuosavybės teisė įgyta nebuvo. N. Š. nėra vienintelė ginčo patalpų savininkė. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, ar Pažymą, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai išdavė kompetentinga institucija, nevertino, ar šiuo atveju nereikėjo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo. Registrų centras privalėjo atsisakyti registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą vadovaudamasis Registro įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktais.

31. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą N. Š. naudai. Teismas nevertino, ar patirtos išlaidos buvo būtinos jos teisėms apginti, rėmėsi vieninteliu argumentu, kad N. Š. nesutiko su skundu. Byloje nebuvo prašoma pripažinti N. Š. veiksmus neteisėtais, atsiliepimas į skundą buvo nedidelės apimties, jame nebuvo naujų argumentų, todėl priteistas išlaidų dydis yra neproporcingas.

32. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto kadastro ir / ar registro duomenys, todėl jai neturėjo būti pranešta apie N. Š. prašymu atliktus Buto duomenų pakeitimus pagal VAĮ. Šių aplinkybių pareiškėja nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jos ir nebuvo vertintos.

34. Atsakovas teigia, kad neturi teisės reikalauti bendraturčių sutikimo dėl bendrojo naudojimo patalpos atidalijimo. Toks sutikimas pagal STR turi būti pateikiamas Pažymą išdavusiai institucijai, o ne Registrų centrui. Be to, toks sutikimas būtinas prieš atliekant statybos darbus, o ne paviešinant duomenis registruose, nes patalpos statusas pakeičiamas būtent statybos darbais, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimu. Atsakovo nuomone, pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes manydama, kad ginčo patalpos atidalijimas pažeidžia jos teises, ji turėtų ginčyti Pažymą, o ne jos pagrindu atliktus registrų pakeitimus.

35. Atsakovas nurodo, kad patikrinti, ar pertvarkytas nekilnojamasis daiktas galės būti naudojamas pagal paskirtį turi Pažymą išduodantis subjektas, o ne registrų tvarkytojas. Be to, bendrojo naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) priklauso ne visiems gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkams, o tik tiems, kurie jas įgijo nuosavybės teise, todėl ši patalpa nepriskirtina prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Visi Nekilnojamojo turto registro duomenys (jų pakeitimai) yra pagrįsti teisės aktuose numatytais dokumentais.

36. Atsakovo nuomone, Pažymą išdavė kompetentingas subjektas. Nei pareiškėjai, nei Savivaldybei priklausančių butų kadastro duomenys nebuvo tikslinti. Todėl argumentai, kad prašymą patikslinti duomenis pateikė ne visi bendrasavininkiai arba neturėjęs įgaliojimo veikti visų vardu asmuo, atmestini.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ginčą spręsti atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus ir teisės aktus.

38. Administracija pažymi, kad vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos Butas priklausė N. Š.. Tokios patalpos, kurios priklauso N. Š. ir Savivaldybei, priskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Jas valdyti, naudotis ir disponuoti gali tik tie asmenys, kuriems jos priklauso nuosavybės teise ir priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės dokumentuose. Todėl pareiškėjos argumentas, kad ji po atidalijimo negali naudoti virtuvės pagal paskirtį, nepagrįstas. Teikdama prašymą dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybės naudoti pagal paskirtį išdavimą, N. Š. nurodė, jog pagal patalpų apjungimo schemą adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), bus prijungiama viena patalpa – virtuvė, iš bendro naudojimo patalpų, kurios dalis N. Š. priklauso nuosavybės teise. Administracija įvertinusi, jog N. Š. pateikė visus būtinus statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nurodytus dokumentus, projektas parengtas tinkamai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog schemą parengė asmuo neturintis teisės rengti tokio pobūdžio projektų, nenustačius, kad naujai suformuotos patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį, Administracija išdavė Pažymą. Pertvaros įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Administracijos nuomone, pareiškėja skundu iš esmės prašė tik įvertinti Registrų centro sprendimų, o ne dokumentų, kurių pagrindu jie priimti, teisėtumą. Teismas pagrįstai sprendė, kad Registrų centro funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į registrus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Buto savininkės pateikti dokumentai atitiko Kadastro įstatymo 7 ir 12 straipsnius. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo „Vilniaus miesto būstas“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

40. „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad N. Š. nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos (duomenys neskelbtini) buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nežino kokiu pagrindu buvo naujai suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas prijungiant prie gyvenamųjų patalpų dalį bendrojo naudojimo patalpos.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. N. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens N. Š. pateikti Registrų centrui dokumentai atitinka Kadastro įstatymo 7 ir 12 straipsniuose nurodytus dokumentus, kurie yra pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus. Registrų centras neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti N. Š. prašymo. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad egzistuoja Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Registrų centras turėjo atsisakyti įrašyti ginčo duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė reikalavimo vertinti Pažymos teisėtumo, todėl apeliaciniame skunde šiais argumentais remtis negali. N. Š. patirtos ir pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos buvo būtinos, ji, kaip proceso šalis savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ir patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo perteklinės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Byloje kilo ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimų (įformintų registro įrašais) patikslinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Vilnius, ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro duomenis ir valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo (įforminto registro įrašu) įregistruoti N. Š. nuosavybės teisę į padidėjusį buto, esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), plotą bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. CSPR-198 teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu O. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad skundžiami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Kadastro įstatymo ir Registrų įstatymo nuostatas, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo jų naikinti.

45. Pareiškėja su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jos skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, visapusiškai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priimtas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normos. Šių teisės aktų aktualias nuostatas sprendime išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

48. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

49. Byloje nustatyta, kad į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrių ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrių 2019 m. balandžio 3 d. su prašymu patikslinti Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kreipėsi N. Š.. Kadastro tvarkytojas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimais (sprendimai įforminti registro įrašais) patikslino Buto ir gyvenamojo namo kadastro duomenis, o Teritorinis registratorius 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) patikslino Buto registro duomenis, t. y. 2019-04-02 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2019-02- 20 pažymos Nr. STL-19-0253 pagrindu bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) dalį prijungė prie Buto ir įregistravo N. Š. nuosavybės teisę į padidėjusį Buto plotą.

50. Tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą pareiškėja grindžia vienu esminiu argumentu: pažeista jos, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, daiktinė teisė į bendrąją dalinę nuosavybę, galimai neteisėtai, negavus jos sutikimo, atidalinant N. Š. nuosavybėn bendrojo naudojimo patalpos dalį, suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą bei jį įregistruojant N. Š. nuosavybės teise.

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos Buto duomenys buvo patikslinti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažyma Nr. STL-19-0253. Taigi būtent šią pažymą turėtų ginčyti pareiškėja, o ne jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktus pakeitimus.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-710-415/2020). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio ginčas yra ginčas tarp bendraturčių dėl daiktinės teisės, o, <...>, Registrų centras tokių ginčų nesprendžia, yra pagrįsta. Ginčai dėl daiktinės teisės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

53. Taigi įvertinus bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pateiktus dokumentus pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad valstybės įmonė Registrų centras neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti N. Š. prašymą, o atsakovas, nustatęs, kad nėra Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir pagal N. Š. prašymą, atsižvelgęs į kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus ) išduotą Pažymą, patikslindamas Buto ir gyvenamojo namo registro ir kadastro duomenis, veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nepažeidė.

54. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai, kad Kadastro tvarkytojas ir Teritorinis registratorius priimdami ginčijamus sprendimus turėjo raštu informuoti pareiškėją apie juos per 3 darbo dienas nuo sprendimų priėmimo dienos, o jos neinformuojant apie priimtus ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, nevertinami, kadangi šių argumentų pareiškėja nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. Kiti apeliacinio skundo motyvai (nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas (1), patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenys prieštarauja kitiems Registrų centro turimiems duomenims (2), Pažyma išduota subjekto, neturinčio kompetencijos ją išduoti (3), prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pateikė ne visi savininkai ir prašymą pateikęs asmuo neturėjo kitų savininkų įgaliojimo veikti jų vardu (4)) nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

55. Pirmosios instancijos teismo priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų suma atitinka suteiktas teisines paslaugas ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų ribų.

56. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi O. P. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo pareiškėjai priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, iš esmės apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

58. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59. Anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patirtoms išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismui, pagrįsti pateikė 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 926691) ir tos pačios datos sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 3 250 Eur sumai.

61. Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 250 Eur neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, kuris šiuo atveju sudarytų 1 712,88 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1317,6 Eur x1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, N. Š. iš pareiškėjos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 250 Eur.

62. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti O. P. apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti N. Š. iš pareiškėjos O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė