Legislator Case Law & Legislation
9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1 AI generated

9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1 · Regionų administracinis teismas

Case Number 9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1 · Regionų administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-6793-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01644-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 37.2; 51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-15) nurodė, kad buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. perpildytose kamerose (Nr. 231, 243, 206, 220, 205, 207, 337).

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog turėtų bÅ«ti 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui, iÅ¡skaičiavus ir baldų užimamÄ plotÄ . PlotÄ taip pat mažino kamerose buvę baldai, sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., jam bÅ«nant kameroje Nr. 220, gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Tokiomis kalinimo sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kÄ elgesį, buvo pažemintas orumas ir garbė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas iki lubų neatitvertas, todėl kamerose tvyrojo smarvė. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjui kilo dideli nepatogumai bei orumo ir garbės pažeminimas, jautė diskomfortÄ . PareiÅ¡kėjui suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u pažeidė tinkamos higienos priežiÅ«ros aplinkybes, jis jautė didelius nepatogumus ir diskomfortÄ , jautėsi neÅ¡varus, sklido nemalonus kvapas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nebuvo atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, todėl pareiÅ¡kėjui sukelti dideli sunkumai, jautė nepasitikėjimÄ savimi. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-37) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas.

Kauno TI sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.5 punkto reikalavimais. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Kauno TI kamerose įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Å ios pareigos vykdymÄ Kauno TI užtikrina Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius vadovaudamasis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, jog Kauno TI užtikrina galimybę suimtiesiems nusiprausti duÅ¡e ne mažiau kaip kartÄ per savaitę, tačiau teigia, kad turėtų bÅ«ti užtikrintas dažnesnis naudojimasis duÅ¡u.

Toks pareiÅ¡kėjo samprotavimas nėra paremtas taikomais teisės aktais ir teismų praktika, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI ginčo laikotarpiu buvo suimtojo teisėmis, todėl individualus socialinės reabilitacijos planas jam neturėjo bÅ«ti sudarytas. Kauno TI savo pareigas socialinės reabilitacijos srityje vykdo taip, kaip nurodyta įstaigos veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje skundo dalyje klaidinantys, nepagrįsti, neteisėti.

Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra užfiksuoti Kauno TI veiksmų (neveikimo) nulemti fizinės sveikatos sutrikimai, o Psichologinės tarnybos registracijos žurnaluose nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų patyręs psichikos sutrikimų ar psichologinių problemų. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta, taip pat nesiejo padarytos žalos su konkretaus teisės akto pažeidimu.

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). IÅ¡ atsakovės atstovė pateiktos kameros kortelės duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2017 m. balandžio 5 d. (b. l. 42).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pridėtus dokumentus Å¡ių duomenų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Atsakovės atstovės pateiktos 2018 m. rugpjūčio 27 d. pažymos Nr. 11-3611 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 66-69) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 231, 243, 206, 220, 205, 337 kamerose, kuriose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos buvo užtikrintas ginčo laikotarpiu.

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, buvo prastas vėdinimas, todėl kamerose tvyrojo smarvė. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normoje HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nurodė, kad įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai.

Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 44, 49-50), sudaryta galimybė iÅ¡sivėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atveriamus langus (b. l. 47), todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo. PareiÅ¡kėjas Å¡ių įrodymų neginčijo, teismui kitų įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta oficialia informacija, todėl ja remiasi. Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , praÅ¡ydamas atlikti patikrinimus patalpose, kurios gyveno.

Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Teismas pažymi, kad tinkamai prižiÅ«rint patalpas, jas valant ir vėdinant drėgmė jose nesikaupia ir pelėsis neatsiranda.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog sanitarinis mazgas buvo nevisiÅ¡kai atskirtas nuo bendros gyvenamosios erdvės. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Tardymo izoliatorių įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Ä®rengimo taisyklės). Ä®rengimo taisyklių 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Ä®rengimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įrengimo taisyklių 14.5. punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos 2,1 m aukščio atitvarais, joje įrengtas unitazas bei Å¡i patalpa turi atskirÄ nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 44, 45), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų sanitarinio mazgo įrengimo esant minėtam teisiniam reglamentavimui atmestini, kaip nepagrįsti. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, negali bÅ«ti konstatuojamas (LVAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamos galimybės maudytis po duÅ¡u, atmestini, kadangi pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Suėmimo vykdymo įstatymas 44 straipsnio 4 dalyje. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia, todėl galimybės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl to nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė, kad jam nebuvo suteiktos socialinės reabilitacijos programos. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ (1371str. 2 d.).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI ginčo nagrinėjimo laikotarpiu buvo laikomas suimtojo teisėmis, todėl remiantis teisės aktų nuostatomis, individualus socialinės reabilitacijos planas pareiÅ¡kėjui neturėjo bÅ«ti sudarytas. Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Ä®statymas) reglamentuoja suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį. Ketvirtame skirsnyje įtvirtintos normos dėl suimtųjų užimtumo ir jų socialinių poreikių tenkinimo.

Teismas pažymi, kad suimtiesiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik suimtųjų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu jose dalyvauti. Byloje pateikti duomenys, kad Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyrius, įgyvendindamas Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio nuostatas, organizuoja suimtųjų įtraukimÄ Ä¯ darbÄ vadovaujantis Suimtųjų įtraukimo į darbÄ Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V- 188 (b. l. 58-60).

Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinės reabilitacija užtikrinama Socialinė reabilitacijos skyriui vykdant priemones įtvirtintas, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, patvirtintoje Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (b. l. 51-57). Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad Kauno TI įgyvendina suimtųjų socialinę reabilitacijÄ ir integracijÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti socialinės integracijos programose, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti ir atmestini.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos (b. l. 72-82), taip pat pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais suteikti psichologinę pagalbÄ Ä¯ Kauno TI Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė (b. l. 83). Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė