9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated9ee58890-fe26-4a71-82c0-445f034eced1 · Regionų administracinis teismas: TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I-6793-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01644-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 37.2; 51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Daina KukalienÄ, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui I. V., atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo I.
V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 600 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 2-15) nurodÄ, kad buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau â Kauno TI) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. perpildytose kamerose (Nr. 231, 243, 206, 220, 205, 207, 337).
PareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog turÄtų bÅ«ti 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui, iÅ¡skaiÄiavus ir baldų užimamÄ plotÄ . PlotÄ taip pat mažino kamerose buvÄ baldai, sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkriÄio 17 d. iki 2017 m. lapkriÄio 22 d., jam bÅ«nant kameroje Nr. 220, gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Tokiomis kalinimo sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nežmoniÅ¡kÄ elgesį, buvo pažemintas orumas ir garbÄ.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas iki lubų neatitvertas, todÄl kamerose tvyrojo smarvÄ. DÄl tokių atsakovÄs atstovo veiksmų pareiÅ¡kÄjui kilo dideli nepatogumai bei orumo ir garbÄs pažeminimas, jautÄ diskomfortÄ . PareiÅ¡kÄjui suteikta teisÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u pažeidÄ tinkamos higienos priežiÅ«ros aplinkybes, jis jautÄ didelius nepatogumus ir diskomfortÄ , jautÄsi neÅ¡varus, sklido nemalonus kvapas.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonÄs, nebuvo atliekama individuali ar grupinÄ psichologinÄ terapija, todÄl pareiÅ¡kÄjui sukelti dideli sunkumai, jautÄ nepasitikÄjimÄ savimi. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti. AtsakovÄs atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-37) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisÄs aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas.
Kauno TI sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.5 punkto reikalavimais. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Kauno TI kamerose įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninÄs ventiliacijos sistema. TodÄl nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ .
SuÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybÄ pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Å ios pareigos vykdymÄ Kauno TI užtikrina Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius vadovaudamasis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2013 m. rugsÄjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209. PareiÅ¡kÄjas neginÄija fakto, jog Kauno TI užtikrina galimybÄ suimtiesiems nusiprausti duÅ¡e ne mažiau kaip kartÄ per savaitÄ, taÄiau teigia, kad turÄtų bÅ«ti užtikrintas dažnesnis naudojimasis duÅ¡u.
Toks pareiÅ¡kÄjo samprotavimas nÄra paremtas taikomais teisÄs aktais ir teismų praktika, todÄl atmestinas. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI ginÄo laikotarpiu buvo suimtojo teisÄmis, todÄl individualus socialinÄs reabilitacijos planas jam neturÄjo bÅ«ti sudarytas. Kauno TI savo pareigas socialinÄs reabilitacijos srityje vykdo taip, kaip nurodyta įstaigos veiklÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje skundo dalyje klaidinantys, nepagrįsti, neteisÄti.
PareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijoje nÄra užfiksuoti Kauno TI veiksmų (neveikimo) nulemti fizinÄs sveikatos sutrikimai, o PsichologinÄs tarnybos registracijos žurnaluose nÄra nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų patyrÄs psichikos sutrikimų ar psichologinių problemų. PareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos jo teisÄs, taÄiau nepateikÄ Ä¯rodymų, kaip pasireiÅ¡kÄ ir kokia konkreÄiai neturtinÄ Å¾ala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta, taip pat nesiejo padarytos žalos su konkretaus teisÄs akto pažeidimu.
PraÅ¡Ä skundÄ atmesti. PareiÅ¡kÄjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovÄs praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punkte nustatyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014). IÅ¡ atsakovÄs atstovÄ pateiktos kameros kortelÄs duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas į Kauno TI atvyko 2017 m. balandžio 5 d. (b. l. 42).
PareiÅ¡kÄjas, gavÄs atsakovÄs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pridÄtus dokumentus Å¡ių duomenų neginÄijo, todÄl teismas vadovaujasi atsakovÄs atstovÄs pateiktais duomenimis. AtsakovÄs atstovÄs pateiktos 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. pažymos Nr. 11-3611 duomenys apie pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 66-69) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo kalinamas 231, 243, 206, 220, 205, 337 kamerose, kuriose reglamentuotas reikalavimas dÄl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamojo ploto normos buvo užtikrintas ginÄo laikotarpiu.
Pagal minÄtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. TodÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnÄ, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjo teigimu, buvo prastas vÄdinimas, todÄl kamerose tvyrojo smarvÄ. GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.; toliau â ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normoje HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, nurodÄ, kad įrengti pilnai arba iÅ¡ dalies atidaromi langai.
Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninÄ ventiliacijos sistema (b. l. 44, 49-50), sudaryta galimybÄ iÅ¡sivÄdinti gyvenamÄ sias patalpas per atveriamus langus (b. l. 47), todÄl atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamo vÄdinimo. PareiÅ¡kÄjas Å¡ių įrodymų neginÄijo, teismui kitų įrodymų nepateikÄ. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateikta oficialia informacija, todÄl ja remiasi. Taip pat pažymÄtina, kad nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas dÄl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipÄsis į Kauno TI administracijÄ ar į VisuomenÄs sveikatos centrÄ , praÅ¡ydamas atlikti patikrinimus patalpose, kurios gyveno.
Teismas pabrÄžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginÄo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015). Teismas pažymi, kad tinkamai prižiÅ«rint patalpas, jas valant ir vÄdinant drÄgmÄ jose nesikaupia ir pelÄsis neatsiranda.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog sanitarinis mazgas buvo nevisiÅ¡kai atskirtas nuo bendros gyvenamosios erdvÄs. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo. Tardymo izoliatorių įrengimÄ reglamentuoja KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs (toliau - Ä®rengimo taisyklÄs). Ä®rengimo taisyklių 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Ä®rengimo taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ä®rengimo taisyklių 14.5. punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Kameroje įrengiamas praustuvas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos 2,1 m aukÅ¡Äio atitvarais, joje įrengtas unitazas bei Å¡i patalpa turi atskirÄ nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 44, 45), todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamų sanitarinio mazgo įrengimo esant minÄtam teisiniam reglamentavimui atmestini, kaip nepagrįsti. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvÄs yra atskirtas ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, negali bÅ«ti konstatuojamas (LVAT 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-512-822/2017 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl nepakankamos galimybÄs maudytis po duÅ¡u, atmestini, kadangi pats pareiÅ¡kÄjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta SuÄmimo vykdymo įstatymas 44 straipsnio 4 dalyje. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaiÄius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybÄ nusiprausti po duÅ¡u. PažymÄtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, pats pareiÅ¡kÄjas Å¡ios aplinkybÄs neneigia, todÄl galimybÄs vienÄ kartÄ per savaitÄ iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų dÄl to nenustatyta.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindÄ, kad jam nebuvo suteiktos socialinÄs reabilitacijos programos. Bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 1371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinÄ reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. Individualus socialinÄs reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmÄ nuteistasis, režimÄ (1371str. 2 d.).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI ginÄo nagrinÄjimo laikotarpiu buvo laikomas suimtojo teisÄmis, todÄl remiantis teisÄs aktų nuostatomis, individualus socialinÄs reabilitacijos planas pareiÅ¡kÄjui neturÄjo bÅ«ti sudarytas. SuÄmimo vykdymo įstatymas (toliau â Ä®statymas) reglamentuoja suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suÄmimÄ vykdanÄiose įstaigose, teisinÄ padÄtį. Ketvirtame skirsnyje įtvirtintos normos dÄl suimtųjų užimtumo ir jų socialinių poreikių tenkinimo.
Teismas pažymi, kad suimtiesiems taikomos socialinÄs reabilitacijos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tik suimtųjų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu jose dalyvauti. Byloje pateikti duomenys, kad Kauno TI SocialinÄs reabilitacijos skyrius, įgyvendindamas SuÄmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio nuostatas, organizuoja suimtųjų įtraukimÄ Ä¯ darbÄ vadovaujantis Suimtųjų įtraukimo į darbÄ Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V- 188 (b. l. 58-60).
Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinÄs reabilitacija užtikrinama SocialinÄ reabilitacijos skyriui vykdant priemones įtvirtintas, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, patvirtintoje Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (b. l. 51-57). Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad Kauno TI įgyvendina suimtųjų socialinÄ reabilitacijÄ ir integracijÄ . Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ ir iÅ¡reiÅ¡kÄs norÄ dalyvauti socialinÄs integracijos programose, todÄl teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl negalÄjimo dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programose yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti ir atmestini.
Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis pagalbos dÄl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi bÅ«tų netinkamos kalinimo sÄ lygos (b. l. 72-82), taip pat pareiÅ¡kÄjas su praÅ¡ymais suteikti psichologinÄ pagalbÄ Ä¯ Kauno TI PsichologinÄs tarnybos specialistus nesikreipÄ (b. l. 83). Taigi, byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nÄra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovÄs atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todÄl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo I. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja Daina KukalienÄ