2024-06-05 Nr. AB-9014-3-64-3-01100-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-952-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01100-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų statyba“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų statyba“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Namų statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 31ŠD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 21 d. prašymą dėl susitarimų panaikinti servitutą tarp viešpataujančių daiktų savininkų ir tarnaujančio daikto savininko inicijavimo iš naujo. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų sudarymą tarp viešpataujančių daiktų savininkų (pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų) ir tarnaujančio daikto savininko dėl 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 31ŠD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“, nors ir tiesiogiai neįvardijant, bet buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą ir atlikti prašomus veiksmus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2009 m. gruodžio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/09-0069 pagrindu nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendina NŽT. 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalimi (plane pažymėta taškais: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, jog kelio servituto būtinumas yra išnykęs, nes visi viešpataujančių daiktų savininkai ir naudotojai iki savo statinių ir / ar žemės sklypų iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai patenka ir gali patekti nesinaudodami pareiškėjo nuomojamam žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas panaikinti nustatytą kelio servitutą. Pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė įrodymus (situacijos schema bei antstolio R. K. 2023 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-05), patvirtinančius, kad kelio servitutas jau nėra būtinas. Privažiavimas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), yra užtikrintas ne per nustatytą kelio servitutą, o per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT Šiaulių skyrius atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), negalima, be to, administraciniu aktu nustatytą servitutą galima panaikinti tik esant pateiktam viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimui.

4. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skundžiamame Sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų savininkų sudarymą, o ne panaikinti nustatytą kelio servitutą, kaip nurodoma Sprendime. Sprendimas buvo priimtas ne tuo klausimu, kuriuo kreipėsi į atsakovą pareiškėjas, be to, pareiškėjas patikino, kad iki viešpataujančio daikto yra patenkama ne per nustatytą kelio servitutą, o per kitame žemės sklype nustatytą servitutą bei laisvą valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Taip pat, kad nė vienas iš servituto pabaigos pagrindų nėra siejamas su teritorijų planavimu ir / ar naujai parengtais teritorijų planavimo dokumentais, todėl atsakovo Sprendime nurodyti argumentai, kad servitutai turėtų būti suprojektuoti naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente, yra nepagrįsti.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas, adresuotas NŽT Šiaulių skyriui, buvo tinkamai išnagrinėtas ir į jį tinkamai atsakyta. Paaiškino, kad, kol nėra pakeisti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kuriais suprojektuoti servitutiniai pravažiavimai ir nesuprojektuoti kiti įvažiavimai į valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), turi būti užtikrinamas patekimas į visus valstybinės žemės sklypus taip, kaip suprojektuota detaliajame plane, t. y. pasinaudojant nustatytu kelio servitutu, pažymėtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane. Servitutiniais keliais yra užtikrinamas patekimas ne tik į registruotus valstybinės žemės sklypus, bet ir į valstybinę žemę, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. NŽT Šiaulių skyrius, įvertinęs teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) suprojektuotą vientisą servitutinių kelių tinklą, nustatė, kad nėra detaliojo plano pakeitimų, kuriais būtų pakeistos įvažiavimo į žemės sklypus vietos, nėra gauta asmenų, turinčių teisę naudotis servitutiniais keliais ar Šiaulių miesto savivaldybės prašymų dėl servituto panaikinimo ar atsisakymo, todėl 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-986-(14.31.137 E.) atsisakė panaikinti kelio servitutą pareiškėjo nuomojamame žemės sklype. NŽT pareiškėjui pateiktas Sprendimas yra išsamus.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog buvo išnagrinėtas ne tas prašymas, kurį pateikė pareiškėjas, nes tai buvo ne pirmas, o antras atsakymas iš esmės tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo versti NŽT sudaryti kokį nors susitarimą su kitais asmenimis dėl servituto panaikinimo, nesant tam teisinio pagrindo. Kadangi nurodyti žemės sklypai priklauso valstybei, ji pati su savimi negali sudaryti jokių susitarimų.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas neatsako už servituto panaikinimo teisines pasekmes, nes jam neįdomūs privažiavimai prie kitų valstybinių žemės sklypų. Pareiškėjo skundo argumentai suponuoja išvadą, kad jam aktualiausias klausimas yra kelio servituto panaikinimas, todėl teiginiai, kad NŽT atsakė pareiškėjui neįsigilinusi į jo pateikto prašymo turinį, yra nepagrįsti.

9. Atsakovas nesutiko, kad nė vienas iš servituto pabaigos pagrindų nėra siejamas su teritorijų planavimu ir / ar naujai rengiamais teritorijų planavimo dokumentais, nes šiame kvartale ne tik visi servitutiniai keliai yra suprojektuoti detaliaisiais planais, bet ir pažymėti žemės sklypų planuose, o tai, kad įvažiavimas į kiekvieną žemės sklypą turi būti, yra nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pareiškėjo pateiktos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo fotofiksacijos tik įrodo, kad pareiškėjas tinkamai nesirūpina jam išnuomota žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas kelio servitutas, toje dalyje pareiškėjas kitiems asmenims leidžia laikyti automobilius, pats laiko įvairius daiktus ir tokiu būdu kelią padaro nepravažiuojamu.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Namų statyba“ skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjo atstovas advokatas A. U. 2023 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas priimti sprendimą panaikinti 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad viešpataujančių daiktų savininkams kelio servitutas nėra reikalingas, kadangi iki šiais adresais esančių žemės sklypų ir statinių galima patekti nesinaudojant servitutu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra važiuojama per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir toliau per laisvą valstybinę žemę, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-968-(14.31.137E) atsisakė priimti sprendimą panaikinti kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad servitutų vietos šiame kvartale esantiems žemės sklypams buvo numatytos Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Namų detalės“ teritorijos detaliajame plane, pagal kurį suformuoti 39 žemės sklypai.

Servituto vieta išliko nepakitusi parengus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-247 patvirtintą detalųjį planą. Paaiškino, kad panaikinti servituto, neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), negali, naujų servitutų vietos turi būti numatytos naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui, viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu galimybė jį panaikinti administraciniu aktu yra tai, kad dėl servituto pasibaigimo turi susitarti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, o viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – NŽT Šiaulių skyrius) tik priima sprendimą esant susitarimui.

Susitarimą panaikinti servitutą gali pasirašyti tik tarnaujančio daikto savininkas (Lietuvos Respublika), tarnaujančio daikto savininkas nemato pagrindo sudaryti susitarimą dėl kelio servituto panaikinimo, nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai, ir nesant viešpataujančių daiktų savininkų prašymų. Nurodė, kad pareiškėjas susitarimo, sudaryto su viešpataujančių daiktų savininkais, nepateikė.

11.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp tarnaujančio daikto savininkų (pastatų (duomenys neskelbtini), savininkų) ir viešpataujančio daikto savininko dėl žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. Pakartotinai nurodydamas, kad privažiavimas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), yra ne per nustatytą kelio servitutą, o per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame nustatytas servitutas), ir toliau per laisvą valstybinę žemę. UAB „Namų statyba“, nebūdama žemės sklypo savininke, objektyviai neturėjo ir neturi galimybės pateikti 2023 m. vasario 22 d. rašte nurodomų susitarimų panaikinti servitutą tarp tarnaujančių daiktų savininkų ir viešpataujančio daikto savininko, kadangi viešpataujančio daikto savininko teises šiuo atveju įgyvendina NŽT.

11.3. NŽT Šiaulių skyrius skundžiamu Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, išaiškindamas, kad tarnaujančio daikto savininkas – Lietuvos Respublika, o jos patikėtinis NŽT, kuriam atstovauja Šiaulių skyrius, nemato pagrindo inicijuoti kelio servituto panaikinimą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai, išspręsti privažiavimo klausimai prie kvartale esančių žemės sklypų ir nesant viešpataujančių daiktų savininkų prašymų. Teritorijų planavimo dokumentų koregavimo procesą turi teisę inicijuoti pakeitimais suinteresuoti asmenys. Pakartojo, kad servitutų vietos šiame kvartale esantiems žemės sklypams buvo numatytos Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 patvirtintame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Namų detalės“ teritorijos detaliajame plane, pagal kurį suformuoti 39 žemės sklypai, servituto vieta išliko nepakitusi parengus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-247 patvirtintą detalųjį planą. Dar kartą paaiškino, kad panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), negali, naujų servitutų vietos turi būti numatytos naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente. Atkreipė dėmesį, jog servituto panaikinimo galimybės buvo išdėstytos 2023 m. vasario 22 d. rašte.

12. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, nustatė, kad atsakovo buvo prašoma inicijuoti susitarimus tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko dėl šiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. Atsakovas Sprendimu atsakė, kad nemato pagrindo inicijuoti kelio servituto panaikinimą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui pakartotinai pasikreipus į NŽT, siekiant panaikinti kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsisakymo panaikinti kelio servitutą motyvus ir teisinį pagrindą išsamiai išdėstė 2023 m. vasario 22 rašte Nr. 31SD-968-(14.31.137E), kurio pareiškėjas neginčijo. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo atsakovui pateikto prašymo turinio aiškiai matyti, kad prašymo tikslas buvo panaikinti kelio servitutą pareiškėjo prašyme nurodytam žemės sklypui.

13. Teismas vertino, jog pripažinti skundžiamą Sprendimą visiškai nemotyvuotu nėra pagrindo, nes Sprendime aiškiai nurodyta, kodėl atsisakyta inicijuoti procedūrą dėl kelio servituto panaikinimo, paaiškinta, kad neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naikinti kelio servitutą negalima, taip pat nurodyta, kad servituto panaikinimo galimybės išdėstytos 2023 m. vasario 22 d. rašte Nr. 31SD-968-(14.31.137E). Nors skundžiamame Sprendime nenurodyti teisės aktai, kuriais savo atsisakymą grindė atsakovas, tačiau šis Sprendimas nėra pirmas atsakymas pareiškėjui, teisiniai atsisakymo panaikinti servitutą pagrindai nurodyti atsakovo 2023 m. vasario 22 d. rašte. Teismas pažymėjo, jog NŽT, nematydama pagrindo panaikinti servitutą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, neprivalėjo inicijuoti ir susitarimo su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Namų statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir motyvavo Sprendimą. Pareiškėjo prašymas ir prašymo tikslas buvo visiškai kitoks nei išnagrinėjo NŽT ir sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjui iki šiol nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais remiantis buvo atsisakyta inicijuoti susitarimų sudarymą, kadangi toks prašymas iš viso nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aptarė kadastro žemėlapio pateiktą ištrauką, nurodydamas, kad kelio servitutas, nustatytas pareiškėjo nuomojamame žemės sklype nėra būtinas, nes privažiavimai yra užtikrinami kitame žemės sklype nustatytu kelio servitutu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė aplinkybių dėl to, ar galima patekti iki viešpataujančių daiktų, nesinaudojant kelio servitutu.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad nei NŽT Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta nė viena teisės akto nuostata, pagrindžianti išvadą, kad naikinant administraciniu aktu nustatytą kelio servitutą yra būtina naujai parengti teritorijų planavimo dokumentus. Priešingai, joks teisės aktas nenumato, kad siekiant panaikinti kelio servitutą būtina parengti naujus teritorijų planavimo dokumentus. Nė vienas iš servituto pabaigos pagrindų nėra siejamas su teritorijų planavimu ir / ar naujai parengtais teritorijų planavimo dokumentais.

17. Pareiškėjas nurodo, kad vienas iš pagrindinių NŽT tikslų yra užtikrinti racionalų žemės naudojimą, tačiau nei NŽT Sprendimas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka racionalaus žemės naudojimo principo, nes viešpataujantys daiktai gali būti tinkamai naudojami ir be nustatyto kelio servituto.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas tinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino NŽT veiksmus ir atsakymo pareiškėjui turinį, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

20. Atsakovas patvirtino, jog jis išnagrinėjo tą pareiškėjo prašymą, kuriuo į jį buvo kreiptasi. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekia panaikinti jo nuomojamam žemės sklypui nustatytą kelio servitutą. Pareiškėjas, be kita ko, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad bent vienas viešpataujančio daikto savininkas būtų išreiškęs savo valią dėl nereikalingo kelio servituto. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas ir į jį tinkamai atsakyta.

21. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri nuo teritorijos planavimo dokumento, kuriuo suprojektuotas ginčo kelio servitutas, iki skundžiamo NŽT Sprendimo parengimo, būtų šioje teritorijoje pasikeitusi. Servitutai administraciniu aktu yra nustatomi tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Formuojant kiekvieną žemės sklypą būtent teritorijos planavimo dokumentu išsprendžiamas patekimas į žemės sklypą. Patekimas apsvarstomas su visuomene ir suderinamas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir naudotojais. Neparengus naujo teritorijos planavimo dokumento, galioja tas teritorijos planavimo dokumentas, kuris patvirtintas ir pagal kurį kelio servitutas administraciniu aktu buvo nustatytas. Pareiškėjas siekia panaikinti kelio servitutą, neįsigilindamas į kilsiančias neigiamas teisines pasekmes nei valstybinės žemės patikėtiniui, nei kitiems valstybinės žemės sklypų naudotojams.

22. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą ir kad pareiškėjo apeliacinio skundo 30.1 papunktyje yra pateikta teismą klaidinanti schema, nes schemoje raudona rodykle pažymėta vieta, kurią pareiškėjas įvardija kaip galimą patekimą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra nepravažiuojama, per šią vietą taip pat nebūtų įmanoma patekti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 18), kuris suprojektuotas detaliajame plane ir iki šios dienos nesuformuotas ir neįregistruotas. Tai patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateiktos antstolio fotofiksacijos nuotraukos. Galimybė įvažiuoti į valstybinę žemę, kurioje detaliajame plane suprojektuoti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 18 numatyta per žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą, kito pravažiavimo faktiškai nėra, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo kelio servituto būtinumas išnyko, yra neįrodyti ir deklaratyvūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 31SD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad NŽT Sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas išnagrinėjo ne tą pareiškėjo prašymą, kuriuo į jį buvo kreiptasi, be to, sprendimo atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nemotyvavo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas yra mišraus teisinio pobūdžio (skundžiamas viešojo administravimo subjekto atsisakymas inicijuoti viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimus panaikinti kelio servitutą). Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai dėl viešojo administravimo subjekto atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi, o ne civiliniai teisiniai santykiai dėl kelio servituto suteikiamų teisių turinio, pabaigos, todėl byla pagrįstai nagrinėjama administraciniame teisme.

28. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šį įstatymą, yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

29. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Taigi, tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Taigi, pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu.

Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

30. Žemės įstatymo 22 straipsnis nustato taisykles, taikomas žemės servitutams.

31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

32. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją ar teisės aktų nuostatas, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

33.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas priimti sprendimą panaikinti 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini).

33.2. NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-968-(14.31.137E) atsisakė priimti sprendimą panaikinti kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

33.3. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydamas imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp tarnaujančio daikto savininkų ir viešpataujančio daikto savininko dėl žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui.

33.4. NŽT Šiaulių skyrius skundžiamu Sprendimu nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą inicijuoti susitarimą ir atsisako atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nurodė, kad nemato pagrindo inicijuoti susitarimus dėl servituto panaikinimo ir negali panaikinti servituto, neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Išaiškino, kad naujų servitutų vietos ir naikinami servitutai turi būti suprojektuoti naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente. Išaiškino, kad ginčai dėl servituto sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. Atkreipė dėmesį, kad servituto panaikinimo galimybės pareiškėjui buvo išdėstytos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 22 d. rašte Nr. 31SD-986-(14.31.137 E.). Nurodė Sprendimo apskundimo tvarką.

34. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas išnagrinėjo ne tą pareiškėjo prašymą, nes Sprendime tiek expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. kovo 21 d. kreipimąsi dėl susitarimo panaikinti kelio servitutą iniciavimo, tiek iš Sprendimo turinio aišku, kad atsisakoma atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, susitarimas panaikinti servitutą nebus inicijuojamas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, jame teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas aiškus ir motyvuotas atsakymas į pareiškėjo prašymą. Pažymėtina, kad išsamus atsakymas dėl servituto pabaigos pareiškėjui buvo pateiktas ankstesniu NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-968-(14.31.137E), kurio pareiškėjas neskundė, jis įsiteisėjęs. Minėtame rašte buvo nurodytos aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos ir teismų praktika, išsamiai paaiškinta faktinė situacija ir atsisakymo panaikinti servitutą motyvai. Ginčijamame Sprendime atsisakoma inicijuoti susitarimą dėl servituto pabaigos, be kita ko, pakartojant motyvus dėl servituto pabaigos negalimumo, nes nebus užtikrintas privažiavimas prie pastatų, esančių ginčo teritorijoje, nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šią atsakovo poziciją, nenurodė ir neįrodė, kuo situacija pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo nustatant servitutą, priimant konkrečius teritorijų planavimo dokumentus ir pareiškėjui nuomojantis žemės sklypą, kurios daliai buvo nustatytas servitutas. Pažymėtina, kad kito patekimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galimybės nepatvirtina ir pareiškėjo pateiktas 2023 m. sausio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio priedų nuotraukose užfiksuota valstybinėje žemėje esanti aukšta betoninė siena, aukštos betoninės konstrukcijos. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai turi būti aiškinami ne atsietai, o sistemiškai, todėl atsakovo pozicija, kad turi būti užtikrintas privažiavimas prie ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų ir statinių, suplanuotas teritorijų planavimo dokumentuose, yra pagrįsta sisteminiu teisės aktų aiškinimu (CK, Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kt. teisės aktų nuostatos). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

37. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų. Konstatuotina, kad pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra prieštaringa: viena vertus, pareiškėjas akcentuoja, kad kelia ginčą ne dėl reikalavimo panaikinti servitutą, o dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti veiksmus (inicijuoti susitarimą dėl servitutų pabaigos), kita vertus pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo iš esmės pareiškėjo argumentų dėl servituto pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui neskundus NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 22 d. rašto Nr. 31SD-968-(14.31.137E) ir nagrinėjamoje byloje vyraujant administraciniams teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje vyraujančius santykius, susiklosčiusius dėl viešojo administravimo subjekto atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi, atsižvelgdamas į santykių dėl kelio servituto pabaigos elementą, tinkamai nustatė faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl servituto turinio, viešpataujančių daiktų savininkų identifikavimo, jų teisių ir kt., nes šie ir kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis