9ee40e70-e383-47fb-9ef6-bca4793c384f · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-125-284/2019 m. Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00281-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.1.12.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Vilmantui Poškui, atsakovo A.

M. kuratoriui advokatui Anatolij Å ichovcov, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei E. K., L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ ,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė V.

M., patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, iÅ¡laikymo vienas kitam nepriteisti, po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytÄ lengvÄ jį automobilį, jį priteisiant ieÅ¡kovei bei įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ turtu – priteisti nepilnamečiui sÅ«nui G. M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. M. paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Å ichovcov pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Nurodė, jog su patikslinto ieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekamų pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka. Tačiau nesutinka su išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui priklausančiu turtu – ½ dalimi atsakovui priklausančiu butu su rūsiu, prašė jo nepriteisti, taip pat nesutinka su ieškovės siūloma santuokos įgyto turto padalijimo kompensacijos suma, t.y. mano, kad pagal rinkos kainas automobilis kainuoja brangiau, todėl atsakovui turi būti priteista 600 Eur kompensacijos.

Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ ,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas. IeÅ¡kovė V. M. teismo posėdžio metu savo galutinai patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad su A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) rajono civilinėje metrikacijoje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), santuokÄ nori nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas yra neiÅ¡tikimas, ji su atsakovu jokio Å¡eimos kontakto ir ryÅ¡ių nebepalaiko, mano, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalta ir ji.

Pavardę nori pasilikti santuokinę – M., iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nepraÅ¡o, nes ji yra dirbanti, pati save iÅ¡laiko. Turi sÅ«nų, kuris gimė dar iki santuokos – (duomenys neskelbtini) metais, o su atsakovu kaip Å¡eima, nors ne santuokoje, gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovas iÅ¡važiavo 2018 m. sausio 17 d. ir iki Å¡iol nėra grįžęs. Paskutinį kartÄ buvo grįžęs trumpam – savaitei, jis buvo piktas, nežino dėl kokių priežasčių. IÅ¡ pradžių dar jie bendravo kartÄ elektroniniu paÅ¡tu, vienÄ kartÄ , gal 2018 m. gegužės mėnesį, kai ji kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, atsakovas skambino, kalbėjosi su sÅ«numi, bet jiems nepavyko susikalbėti, nes sÅ«nus jo nesuprato.

Atsakovas žino apie bylÄ , nes ji jam elektroniniu paÅ¡tu, kuriuo jie bendravo, iÅ¡siuntė teismo priimtÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, po to jis ir paskambino jai. Ji moka ir supranta italų kalbÄ . Atsakovas taip pat norėjo nutraukti santuokÄ , ji iÅ¡ jo raÅ¡ytų elektroninių laiÅ¡kų ir nuotraukų suprato, kad ji jam nebereikalinga. Ji taikytis nenori, nes po tiek laiko sutuoktinis jau yra svetimas žmogus, mano, kad santuokos iÅ¡saugoti nepavyks. Sutinka, kad atsakovas su vaiku galės bendrauti, tik, jeigu pats to norės, tačiau Å¡iuo metu jie nebendrauja.

SÅ«nus niekada nebuvo iÅ¡vykęs, nėra gyvenęs Italijoje, vaikas nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje, su ja. Atsakovas buvo pareiÅ¡kęs norÄ , kad visa Å¡eima iÅ¡važiuotų gyventi į ItalijÄ , prieÅ¡ du metus norėjo iÅ¡sivežti sÅ«nų per vasarÄ Ä¯ ItalijÄ , parodyti savo darbÄ , bet kaip daugumÄ kartų,- sÅ«nų nuvylę, apgavo. Yra visi kartu su sÅ«numi buvę Italijoje, sÅ«nus matė senelius, bet buvo dar mažas, nebeprisimena, žino tik iÅ¡ nuotraukų. Paaugusio sÅ«naus A. nėra nusivežęs į ItalijÄ , vaikas nėra bendravęs su tėvo giminėmis.

Jokių ginčų dėl vaiko tėvystės nekilo, atsakovas tėvystę pripažino. Ji jokių prieštaravimų dėl tėvo ir sūnaus bendravimo ji tikrai nereiškia. Sūnus nori bendrauti su tėvu, bet, anot sūnaus,- tėvo nėra. Jokių laiškų, skambučių iš tėvo sūnui nėra. Santuokoje su atsakovu pirko už 500 eurų tik automobilį „H. G.“, kuris registruotas jos vardu. Automobiliu važinėja ji, kai A. būdavo Lietuvoje, važinėjo ir jis. Remontavo jį iš bendrų lėšų, o nuo 2017 metų ji pati prižiūri, remontuoja.

Sutinka sumokėti atsakovui 250 eurų kompensacijÄ už jai atitinkantį automobilį. Å iuo metu parduodama šį automobilį, net tiek negautų, kadangi jam reikalingas kapitalinis remontas. Kitas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Ä® jos sÄ skaitÄ yra pervestos didelės lėšos pinigų, bet tai yra atsakovo lėšos, nes jis jas pervesdavo iÅ¡ Italijos. Ji yra išėmusi dalį lėšų grynais pinigais, dalį lėšų pervedė į atsakovo Lietuvoje turimÄ sÄ skaitÄ .

Vaikui atsakovas pastoviai, kas mėnesį, pervesdavo po 500 eurų. Ji Å¡iuo metu nori, kad vaiko iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės atsakovas skirtų po 340 eurų kas mėnesį, o kadangi susikaupė iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės 1 d., kas ieÅ¡kinio pateikimo dienai sudaro 4318 eurų, todėl praÅ¡o iÅ¡laikymÄ ir šį įsiskolinimÄ priteisti vaikui turtu - atsakovui priklausančia ½ dalimi buto. Vaikui per mėnesį reikia bendrai 540 eurų, nes maistui reikia 250 eurų, rÅ«bams – 100 eurų, mokymosi reikmėms – 30 eurų, laisvalaikiui – 20 eurų, dienpinigiai – 100 eurų (po 5 eurus per dienÄ ), vaistams, vitaminams – 20 eurų, komunaliniams mokesčiams, telefonui, internetui ir pan.

– apie 80 eurų. SÅ«nus lankė muzikos mokyklÄ , per mėnesį reikėjo mokėti 16 eurų, orkestrui – 5 eurai, bet Å¡iuo metu vaikas muzikos mokyklÄ baigė, lėšų nebereikia. Bendrai vaikui reikia net apie 600 eurų. Pati uždirba apie 450 eurų ir didžiÄ jÄ dalį pinigų skiria vaikui. IÅ¡laikymo ir įsiskolinimo sÅ«nui suma bendrai sudaro 13180 eurų, kas atitinka pusė atsakovo buto vertės. PraÅ¡o iÅ¡laikymÄ vaikui ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ priteisti turtu - buto dalimi, nes atsakovas iÅ¡laikymo vaikui nemoka nuo 2017 m. gegužės 1 d. ir ji netiki, kad jis mokės iÅ¡laikymo lėšas kas mėnesį, nes jis neatsiliepia, ji nežino nei jo adresų, nei darbovietės, nei gaunamų pajamų, o vaikas įgytų nors turtÄ .

SÅ«nus su tokiu iÅ¡laikymu sutinka. Ji sugebės iki pilnametystės vaikÄ iÅ¡laikyti, nes ji dirba ir papildomai, padeda mama, iÅ¡tekėjusi dukra. SÅ«nus gauna iÅ¡ Sodros po 50 eurų. Su atsakovo kuratoriaus atsiliepime nurodyta vaiko iÅ¡laikymo suma – 70 eurų nesutinka, nes tokia suma reikalinga savaitei, bet ne mėnesiui. Atsakovo paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Å ichovcov su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies. Nesutinka su vaiko iÅ¡laikymo dydžiu, nes pagal teismų praktikÄ ,- iÅ¡laikymas vaikui skiriamas - viena minimali mėnesinė alga, bet ne mažiau nei Å¡iuo metu moka Sodra, t.y. apvalinant apie 70 eurų.

Kadangi nėra žinomos A. M. pajamos, nėra aiÅ¡ku, ar jis dirba, todėl praÅ¡o vadovautis Å¡iuo dydžiu. Mano, kad A. M., kaip nurodė ieÅ¡kovė, mokėjo kas mėnesį po 500 eurų ne tik sÅ«nui, o Å¡eimos poreikiams, todėl kiekvienam teko po 250 eurų. Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji uždirba daugiau, nei 400 eurų, kad jai padeda sÅ«nų iÅ¡laikyti mama, duktė, todėl iÅ¡laikymÄ vaikui reikia remtis nuo ieÅ¡kovės gaunamų pajamų. Be to, jeigu ieÅ¡kovė gali sÅ«nui skirti po 300 eurų, o kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas iÅ¡laikyti savo vaikus - todėl iÅ¡ A.

M. priteistina iÅ¡laikymui ne daugiau kaip 150 eurų suma, mokama kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. Pagal ieÅ¡kovės nurodytas vaiko iÅ¡laidas, ji pati negali skirti vaikui nurodomos sumos. Todėl mano, kad reikalavimas dėl vaikui praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio yra nepagrįstas. Be to, Å¡iais motyvais praÅ¡o mažinti ir įsiskolinimo sumÄ . Jei skaičiuoti iÅ¡laikymÄ po 150 eurų,- bendra suma sudarytų tik penktadalį buto. Todėl praÅ¡o priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ turtu - tik 1/5 dalį buto.

Dėl santuokoje įgyto automobilio nurodė, kad jis pateikė į bylÄ dokumentus dėl vidutinės tokio parduodamo automobilio rinkos vertės, todėl mano, kad vidutinė Å¡io automobilio vertė – 1200 eurų. Kadangi pusė automobilio turi bÅ«ti priteista atsakovui, todėl Å¡ia automobilio verte galima mažinti atsakovo įsiskolinimÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ arba priteisti vietoj kompensacijos kaip iÅ¡laikymÄ vaikui už beveik 9 mėnesius, skaičiuojant po 70 eurų, arba už 4 mėnesius, skaičiuojant po 150 eurų.

Jam vienintelį kartÄ pavyko susisiekti su A. M., o visus bylos procesinius dokumentus siuntė atsakovui jo elektroninio paÅ¡to adresu. Pats A. M. gal 2017 metų pabaigoje ar 2018 m. vasario mėnesį jį buvo susiradęs, norėdamas nutraukti santuokÄ . Jie susiraÅ¡inėjo tuo elektroniniu paÅ¡tu, kuriuo jam iÅ¡siuntė bylos procesinius dokumentus, tačiau laiÅ¡kai neiÅ¡liko. Jokių dokumentų atsakovas jam tada nepateikė, jie tik susiraÅ¡inėjo. Jis nenurodė priežasties, kodėl nori nutraukti santuokÄ .

Å ioje byloje vienÄ kartÄ atsakovas jam atrašė, kad 2019 m. balandžio mėnesį ketina atvykti į LietuvÄ , tačiau neatvyko. Paskutinius bylos dokumentus jam siuntė 2019 m. kovo 30 d., gegužės 8 d. ir birželio 6 d. siuntė patikslintus ieÅ¡kinius su vertimais. Su atsakovu susiraÅ¡inėjo apie 1,5 metų bÅ«tent tuo elektroninio paÅ¡to adresu, kuriuo siuntė patikslintus ieÅ¡kinius. Jo nuomonės dėl visų Å¡ios bylos klausimų nežino, tik Å¡iek tiek apie turtÄ , įgytÄ iki santuokos, o dėl vaiko iÅ¡laikymo klausimo,- nieko.

Todėl atsakovo nuomonės perteikti negali. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė L. M. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir papildomai nurodė, kad institucijai buvo pavesta iÅ¡klausyti nepilnametį G. M., todėl teismui pateikė vaiko paaiÅ¡kinimÄ , o pats vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama, o tėvas su juo nebendrauja. Dėl iÅ¡laikymo teikimo vaikui turtu nurodė, kad tėvai turi Å¡iuos klausimus iÅ¡spręsti, tačiau iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteistas vaikui, kaip numato įstatymas, nes negali nukentėti vaiko interesai.

Teismas k o n s t a t u o j a: Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: santuokos liudijimo, vaiko gimimo liudijimo, pažymos apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, pažymos apie transporto priemones, pažymų apie pajamas, fotonuotraukų, vaiko paaiÅ¡kinimų, susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kų, iÅ¡rašų iÅ¡ internetinio portalo apie turto vertes, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sÄ skaitos iÅ¡rašų, nustatyta, kad V.

M. (iki santuokos S.) ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vienÄ nepilnametį sÅ«nų G. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su ieÅ¡kove. Santuokoje Å¡alys įgijo transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota ieÅ¡kovės V. M. vardu. Å alys nekilnojamųjų daiktų santuokoje neįgijo, kreditorių neturi. IeÅ¡kovė V. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad teismas priima sprendimÄ nutraukti santuokÄ , jeigu įsitikina, kad ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro. Teismų praktikoje santuoka laikoma iÅ¡irusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

IeÅ¡kovės V. M. paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, nes Å¡alys santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko nuo 2018 m. sausio mėnesio, kai atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, gyvena atskirai jau daugiau nei metai laiko, bendro Å«kio netvarko. IeÅ¡kovė patvirtino, kad nėra galimybių atnaujinti santuokinio gyvenimo, nes atsakovas paliko Å¡eimÄ , nebendrauja, ji nemato galimybės toliau gyventi santuokoje, atsisakė skirti laiko susitaikymui ir reikalavo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis).

Kaip nurodė atsakovo kuratorius, atsakovas taip pat buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ santuokÄ nutraukti, o į ieÅ¡kovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo neatsiliepė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nebėra Å¡eimos santykių, kurie sudarius santuokÄ yra bendro gyvenimo pagrindas, prie santuokos iÅ¡saugojimo neprisidėjo nė vienas iÅ¡ sutuoktinių, bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ neįmanoma, o iÅ¡ į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktų Å¡alių susiraÅ¡inėjimo ir fotonuotraukų matyti, kad Å¡alys sukonfliktavusios, atsakovas galimai turi kitÄ moterį.

IeÅ¡kovė V. M. galutinai prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko atsakovo A. M. kuratorius advokatas Anatolij Å ichovcov. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 384 straipsnio 6 dalis), kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam pakantÅ«s ir lojalÅ«s bei dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti. Dėl sutuoktinių pavardžių Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas lemia, jog galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 2 dalis) netaikytina, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei V.

M. paliktina jos santuokinė pavardė – „M.“, nes ji to pageidauja. Atsakovui A. M. paliktina jo pavardė – „M.“. Buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas IÅ¡laikymas ieÅ¡kovei V. M. iÅ¡ atsakovo A. M. nepriteistinas, kadangi ieÅ¡kovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis). Santuokos metu įgyto turto padalijimas Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymÄ . IÅ¡ byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad iekÅ¡ovė V. M. 2016 m. balandžio 12 d. nusipirko už 500 eurų transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įregistruota ieÅ¡kovės V. M. vardu. Å is turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl nutraukiant santuokÄ dalintinas.

Duomenų apie kitÄ santuokoje įgytÄ ir dalintinÄ turtÄ (registruotinÄ ir/ar baldus, namų apyvokos daiktus ir kt.) nėra, ginčo dėl to nėra. Kreditorių Å¡alys neturi. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatyta, kad Å¡alys pirkimo-pardavimo sutartimis yra įgijusios nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų: ieÅ¡kovė 2001 m. ir 2011 m. įgijo butus Pakruojo mieste, 2007 m. įgijo mėgėjų sodų žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini) rajone, o atsakovas 2005 m.

įgijo butÄ (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau Å¡ie nekilnojamieji daiktai Å¡alių įgyti iki santuokos ir yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2-3 dalys). IeÅ¡kovė pastarÄ sias aplinkybes patvirtino, byloje ginčo dėl to nėra, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nenurodoma, kad Å¡is turtas priklausytų Å¡alims kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi vieÅ¡o registro duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kiekvienai iÅ¡ Å¡alių jis priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Taigi, nutraukiant Å¡alių santuokÄ jis nedalintinas. IeÅ¡kovė prašė santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500 eurų, padalinti tokiu bÅ«du – priteisti jai natÅ«ra transporto priemonę, o atsakovui – 250 eurų kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę Å¡io turto vertę. Ji nurodė, kad už tokiÄ kainÄ ji automobilį pirko 2016 m. balandžio 12 d., o praėjus 3 metams, jÄ eksploatuojant, dar ir nusidėvėjo, jai reikalingas kapitalinis remontas, bÅ«tinas net variklio remontas.

Nors atsakovo paskirtas kuratorius su tokiu turto padalijimu sutiko, tačiau nurodė, kad pagal į bylÄ jo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ internetinio portalo apie tokios markės ir modelio transporto priemonių vertes patvirtina, kad panaÅ¡ios transporto priemonės vertė yra nuo 400 eurų iki 2000 eurų, todėl laikytina, kad jos vidutinė vertė yra 1200 Eur, o atsakovui turi bÅ«ti priteista 600 eurų dydžio kompensacija. Nutraukiant santuokÄ turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CPK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys.

Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Atmestini atsakovo kuratoriaus argumentai dėl didesnės Å¡io turto vertės, nes transporto priemonė, kaip patvirtina byloje esanti jos pirkimo-pardavimo sutartis, įgyta prieÅ¡ tris metus bÅ«tent už 500 eurų sumÄ , ji yra 2005 metų laidos, sutuoktinių buvo nuolat eksploatuojama, kas lemia turto dėvėjimÄ si ir blogėjančiÄ jos techninę bÅ«klę, o ieÅ¡kovės argumentai dėl bÅ«tinojo kapitalinio remonto ir nepaneigti (CPK 178 straipsnis).

Kita vertus, paties atsakovo kuratoriaus į bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ internetinio portalo apie tokios markės ir modelio transporto priemonių vertes įrodo, kad 2005 metų laidos analogiÅ¡kos transporto priemonės vertė yra bÅ«tent nuo 400 eurų, o duomenų apie pastarosios ar brangesnių (beje, iki 1750 eurų) Å¡ių transporto priemonių, nėra. Todėl teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų duomenų, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieÅ¡kovės nuosavybei ir Å¡iuo pagrindu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant 250 eurų dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, tenkintinas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), kadangi tokiu bÅ«du nėra pažeidžiamas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Nutraukiant santuokÄ , privalu iÅ¡spręsti vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus (CPK 385 straipsnio 2 dalis). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , privalu vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais prieÅ¡ jo norÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.).

Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus:

1) vaiko norus ir pažiūras;

2) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ ;

3) kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, iÅ¡siaiÅ¡kinant ir nustatant:

a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių);

b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;

c) tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si;

d) tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo;

e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;

f) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę padėtį, kitas aplinkybes);

g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta tėvų susitarimu nenustatyta, vaiko tėvas A. M. gyvena skyrium, t.y. 2018 m. sausio mėnesį iÅ¡vyko į ItalijÄ ir į LietuvÄ nebegrįžo, vaikas gyvena su ieÅ¡kove (mama) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, čia lanko mokyklÄ . IeÅ¡kovė dirba, su sÅ«numi gyvena atsakovui priklausančiame bute, duomenų, kad ji negali užtikrinti vaikui saugių, stabilių ir tinkamų gyvenimo sÄ lygų byloje nėra.

Atsakovo nuomonės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu nepateikta, jo gyvenamoji vieta ir gyvenimo sÄ lygos, darbo pobÅ«dis ir režimas nežinomi, jis nusiÅ¡alinęs nuo vaiko priežiÅ«ros ir auklėjimo. Atsakovo kuratorius ieÅ¡kovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko mama, neprieÅ¡taravo. Taigi, Å¡alių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove iÅ¡ esmės nėra. IÅ¡ teismui pateiktų nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus G. M. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, į bylÄ pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados bei Å¡ios institucijos atstovės paaiÅ¡kinimo teismo posėdžio metu, matyti, kad Å¡alių sÅ«nus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ gyventi kartu su mama, nurodydamas, kad jis nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, tėvas dirba jÅ«reiviu ir dažnai iÅ¡vykdavo, namuose nebÅ«davo, visÄ laikÄ juo rÅ«pinasi mama, vaikas net nežino, kur Å¡iuo metu tėvas gyvena, jie nebendrauja.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 156 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė, kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su sÅ«numi G. M. tvarkos, siÅ«lo nustatyti maksimalų atsakovo bendravimÄ su vaiku, ji jokių prieÅ¡taravimų dėl tėvo ir sÅ«naus bendravimo nereiÅ¡kia, nurodė suprantanti ir pripažįstanti bÅ«tinumÄ sÅ«nui bendrauti su tėvu, patvirtino kad sÅ«nus taip pat nori bendrauti su tėvu.

IÅ¡ teismui pateiktos nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus G. M. nuomonės Å¡iuo klausimu, nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus nori bendrauti su tėvu, tačiau bendravimas apsunkintas dėl paties tėvo nenoro bendrauti, darbo pobÅ«džio – dirba jÅ«reiviu ir dažnai iÅ¡vykdavo, namuose nebÅ«davo, bei dėl kalbos barjero, nes vaikas nepakankamai moka italų kalbÄ . Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Å alys gyvena skyrium, t.y. ieÅ¡kovė – Lietuvoje, atsakovas 2018 m. sausio mėnesį iÅ¡vyko į ItalijÄ , vaiko bendravimas su tėvu ir taip nebuvęs intensyvus, Å¡iuo metu yra nutrÅ«kęs bei apsunkintas. Vaikas nori bendrauti su tėvu, ieÅ¡kovė sudaro tinkamas sÄ lygas maksimaliam bendravimui. Byloje duomenų, kurie teiktų pagrindÄ taikyti maksimalaus atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikÄ principo ribojimus, nenustatyta. Todėl teismas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, sprendžia, jog atsakovo A.

M. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi G. M. tvarka nustatytina pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti tvarkÄ . Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui ir iÅ¡laikymo skolos priteisimo Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 – 2 dalys).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnis). Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaikų iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius tenkinti.

IÅ¡laikymo formos parinkimo kriterijai yra Å¡ie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos bÅ«klė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktÅ«ra, gaunamų pajamų dydis, periodiÅ¡kumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamas vaikų iÅ¡laikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iÅ¡ priteisto turto. Teismas, parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , turi atsižvelgti į tai, kad iÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, bÅ«stui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. nepilnamečiui sÅ«nui G. M. iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, bÅ«tent turtu, nurodydama, kad iÅ¡laikymas vaikui skaičiuotinas po 340 eurų kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), o iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos sudaro 4318 eurų.

Kadangi bendra iÅ¡laikymo ir jo įsiskolinimo suma - 13180 eurų, o praÅ¡omo priteisti atsakovo buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (nustatymo data 2006-09-15) pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä yra 13164 Eur, pagal vidutinės rinkos paieÅ¡kÄ pagal unikalų numerį Å¡io buto su rÅ«siu vertė (masinis vertinimas 2019-01-01) yra 26200 Eur, todėl ieÅ¡kovė prašė priteisti ½ dalį buto su rÅ«siu sÅ«nui, kuris paskaičiuotas pagal vidutinę rinkos vertę, nustatytÄ bÅ«tent sprendimo priėmimo metu (masinis vertinimas 2019-01-01, CK 3.4, 3.119 straipsniai).

Pagal teisinį reguliavimÄ teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ Å¡iomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei iÅ¡laikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Å i iÅ¡laikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijÄ , paÅ¡alpas ir kt.).

IÅ¡laikymas konkrečia pinigų suma gali bÅ«ti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios iÅ¡laikymo formos taikymo. IÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo Å¡ia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistinÄ turtÄ , bÅ«simas turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, turto likvidumÄ ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali bÅ«ti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių sÅ«naus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga nuo 540 eurų iki 600 eurų suma, nes maistui reikia 250 eurų, rÅ«bams – 100 eurų, mokymosi reikmėms – 30 eurų, laisvalaikiui – 20 eurų, dienpinigiai – 100 eurų (po 5 eurus per dienÄ ), vaistams, vitaminams – 20 eurų, komunaliniams mokesčiams, telefonui, internetui ir pan. – apie 80 eurų. Å iuo metu sÅ«nus baigė muzikos mokyklÄ , todėl lėšų Å¡iems užsiėmimas nebereikia, kitų apmokamų bÅ«relių vaikas nelanko.

Atsakovas privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo 340 Eur suma. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir į bylÄ pateiktų jos sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas A. M. vaiko iÅ¡laikymui mokėjo kas mėnesį po 500 eurų dydžio sumÄ . Tačiau, paskutinį mokėjimÄ atlikęs 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. gegužės mėnesio atsakovas lėšų neperveda ir vaiko iÅ¡laikyti nepadeda. IeÅ¡kovė dirba, gauna darbo užmokestį, kuris per mėnesį vidutiniÅ¡kai siekia tik 450 Eur, gauna 50 Eur iÅ¡mokÄ vaikui.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji sÅ«nų iÅ¡laiko viena, padedant mamai ir suaugusiai dukrai, didžiÄ jÄ dalį pajamų skirdama sÅ«naus poreikiams patenkinti. Atsakovo kuratorius nesutiko su 340 Eur vaiko iÅ¡laikymo dydžiu, nurodydamas, jog pagal teismų praktikÄ ,- iÅ¡laikymas vaikui skiriamas - viena minimali mėnesinė alga, bet ne mažiau nei Å¡iuo metu moka Sodra, t.y. apvalinant apie 70 eurų, kadangi nėra žinomos A. M. pajamos. O tuo atveju, jei ieÅ¡kovė gali sÅ«nui skirti po 300 eurų kas mėnesį, ir tėvai turi lygias teises ir pareigas iÅ¡laikyti savo vaikus - todėl iÅ¡ A.

M. priteistina išlaikymui ne daugiau kaip 150 eurų suma. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo kuratoriaus argumentus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių – netrukus sueis 17 metų, šiandieninį pragyvenimo lygį Lietuvoje, siekiant visapusiško ir harmoningo vaiko ugdymo ir vystymosi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, akivaizdu, jog tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti atsakovo kuratoriaus nurodoma suma nėra pakankama, t. y. ji negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio.

Siekiant visapusiÅ¡ko vaiko vystymosi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiÅ¡kai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra absoliuti, todėl Å¡ios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Kita vertus, kaip pagrįstai atsakovo kuratorius nurodė, - pagal teismų praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio laikoma, kad iÅ¡laikymo dydis, užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, negali bÅ«ti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga (Å¡iuo metu esanti 555 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio yra minimalioji mėnesinė alga, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti didesnis nei viena minimalioji mėnesinė alga.

Nors nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ki ir žinoma atsakovo turtinė padėtis ir teismas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas, kitus iÅ¡laikomus asmenis, nėra duomenų, paneigiančių, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius bei tai, kad atsakovas gyvena Italijoje, t. y. didesnio nei Lietuva ekonominio iÅ¡sivystymo valstybėje su aukÅ¡tu pajamų lygiu, kaip ieÅ¡kovė nurodė, - atsakovas visuomet dirbo ir galimai tebedirba jÅ«reiviu, gaudavusiu pakankamai dideles ir nuolatines pajamas – apie 2000 Eur darbo užmokestį per mėnesį, disponavusiu ženkliomis pragyvenimui skirtomis sumomis (net po 4500 Eur pervedinėjo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , jiems gyvenant kartu), teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 340 Eur per mėnesį iÅ¡ esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , garantuos bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Teisė reikalauti iÅ¡laikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iÅ¡ skolininko priteisia įsiskolinimÄ . IÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteikė iÅ¡laikymo sÅ«nui nuo 2017 m. gegužės mėnesio, teismui nepateikta nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad atsakovas kitokiu bÅ«du teikė iÅ¡laikymÄ vaikui, t.y. yra nupirkęs sÅ«nui kokių nors jam reikalingų priemonių vystymuisi, priežiÅ«rai, rÅ«bų ar pan., kas lemia, jog pagrįstai ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui skaičiuoti po 340 Eur bÅ«tent nuo 2017 m. gegužės 1 d., kas iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos sudaro 4318 Eur. (iÅ¡ viso 4800 Eur).

Minėta, jog iÅ¡laikymo forma priklauso nuo vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiÅ¡kumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtÄ ir kita. Priteistas iÅ¡laikymas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas iÅ¡laikymo negaus. Konkreti pinigų suma ar turtas natÅ«ra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti iÅ¡laikymÄ privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iÅ¡ bylos aplinkybių negalima spręsti, kad iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis tėvas (motina) laiku ir visiÅ¡kai teiks iÅ¡ turimų santaupų ar iÅ¡ kito turto gaunamų pajamų.

Teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų duomenų, neturi pagrindo nepripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, jog yra tikimybė, kad atsakovas neteiks iÅ¡laikymo sÅ«nui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nes ieÅ¡kovės motyvus: atsakovas neatsiliepia, nebendrauja net su vaiku, nežinomas jo buvimo adresas, darbovietė, gaunamos pajamos, patvirtina byloje esantys duomenys. Dar daugiau,- anot Å¡ios bylos proceso dalyvių duomenimis, - atsakovas žino apie vykstantį procesÄ , ketino atvykti į LietuvÄ , tačiau savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo ir savo pozicijos dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neiÅ¡reiÅ¡kė.

Todėl laikytinas pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimas, jog Å¡iuo atveju nepilnamečio sÅ«naus teisė gauti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ bus užtikrinta priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ atsakovui priklausančiu turtu. Todėl teismas sprendžia, jog reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui G. M. iki jo pilnametystės ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kurio bendra suma sudaro 13180 eurų, priteistinas vaikui turtu - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ½ buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 26200 Eur, dalimi (CK 3.119, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1-3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.200 straipsnis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis gali bÅ«ti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Teismo sprendimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvÄ (motinÄ ), tvarkysiantį vaikui iÅ¡laikyti skirtas lėšas. IÅ¡tuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo uzufrukto teisė priklauso tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Todėl vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise iki sÅ«naus pilnametystės paskirtina ieÅ¡kovė V. M. (CK 3.190, 3.191 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018-04-24 sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)-18-P-864-7706, pratęstas 2019-03-26 sprendimu Nr. Nr. 2.5-(NTP-2)-18-P-864-5129).

Byloje valstybė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 264 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, 92 Eur už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ , 97 Eur už priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis)), 969,88 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų advokatui ir 10,66 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ . Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo A.

M. valstybei priteistinos 1244,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 25, tarp V. M. (iki santuokos S.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo V.

M. palikti pavardę – M., A. M. palikti pavardę – M.. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nepriteisti. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti: - transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos, kurio vertė 500 Eur, registruotÄ V. M. vardu, palikti ieÅ¡kovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sÅ«naus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo motina V. M. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su atsakovu tvarkÄ : A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjęs V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ dienÄ apie nepilnamečio sÅ«naus G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paėmimo laikÄ , gali susitikti, bendrauti ir pasiimti jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, grÄ Å¾inant atgal į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skaičiuojamÄ po 340 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, atsakovo turtu - ½ dalimi buto su rÅ«siu 4,34 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė - 13180 Eur).

Paskirti V. M. nepilnamečio sÅ«naus turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 274,66 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 66 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 969,88 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 88 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų advokatui į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos, šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Teisėja Rima Volikienė