2020-10-21 Nr. AB-20385-3-63-3-00063-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4913-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00063-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Taip pat priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokurorą dėl Tarnybos veikimo, turinčio nusikalstamos veikos požymių.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-694-965/2020. Atsakovas sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė tik 2020 m. sausio 13 d. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs priteistos skolos už nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą, jog nepateikė prašomų dokumentų pagal Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (2.6)NO-2-6876, tačiau minėtas raštas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Tarnyba, motyvuodama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, atsisako suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą nuo 2015 metų. Teigė, jeigu teismas ir panaikina ydingus Tarnybos sprendimus, antrinė teisinė pagalba iš esmės vis tiek neteikiama. Atsakovas tyčiniais veiksmais užkerta galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą, taip šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į advokato pagalbą.

3. Paaiškino, kad neturi kompetencijos vesti teisminių bylų, todėl negali įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą, jog apgintų savo teises ir interesus. Advokato dalyvavimą teisminiuose ir baudžiamuosiuose procesuose garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai bei suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ydingai veikdama, šiurkščiai ir pastoviai pažeidžia pareiškėjo teises.

4. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

5. Teigė, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priėmė 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

6. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015 paliko nepakeistą.

7. Pažymėjo, kad antstolio A. S. bei Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iki šiol nėra sumokėjęs anksčiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2019 m. gruodžio 9 d. Tarnyboje gauta antstolio A. S. pateikta informacija, reg. Nr. (2.3)NO-1-7395, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skola sudaro 1163,47 Eur).

8. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka – norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai ne tik teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, bet ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų. Tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, kuriuose įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, 2019 m. gruodžio 5 d. raštu, reg. Nr. (2.3)NO-2-6876, prašė pareiškėjo pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas Tarnybos prašomų dokumentų ar informacijos nepateikė.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. kelia ginčą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, 18 straipsnio 2, 4 dalimis bei Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) 5, 6, 7, 8 ir 9 punktais. Skundžiamas sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas iki sprendimo priėmimo dienos nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat per nustatytą terminą prašomų dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti nepateikė. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Byloje pateiktame antstolio A. S. 2019 m. gruodžio 5 d. pranešime nurodyta, kad pareiškėjo likusi neišieškota skola pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra 1240 Eur.

12. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriame pripažinta, jog Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir nagrinėdamas analogišką administracinę bylą konstatavo, jog jeigu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priėmė sprendimą neteikti asmeniui antrinės teisinės pagalbos, tačiau neatsižvelgė į jokias kitas aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018).

13. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi. Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad: kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją; individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui; šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) numato sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo (Aprašo 1 punktas).

14. Aprašo 5 punkte nurodyta, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: 1) gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį (Aprašo 5.1 papunktis); 2) galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti (Aprašo 5.2 papunktis); 3) galimas išlaidas advokato pagalbai (Aprašo 5.3 papunktis); 4) bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę (Aprašo 5.4 papunktis). Aprašo 6 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.1 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčių iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodikliais), pareiškėjo turtinę padėtį, jo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.2 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Aprašo 8 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.3 papunktyje nurodytą kriterijų galimos išlaidos advokato pagalbai apskaičiuojamos atsižvelgiant į už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas. Aprašo 9 punkte nurodyta, jog vertinant Aprašo 5.4 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į ginčo, kuriame pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą pagal ginčo dalyką ir pobūdį, keliamų reikalavimų skaičių ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais ir ginčą nagrinėjant teisme – taip pat ir į bylos apimtį, stadiją, pareiškėjo procesinę padėtį ir galimus neigiamus padarinius pasibaigus bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, pareiškėjas byloje yra atsakovas ir patenkinus ieškinį jam kils pareiga įvykdyti ieškinio reikalavimą). Aprašo 10 punktas nustato, jog Tarnyba individualiai pareiškėjo situacijai įvertinti sudaro komisiją, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Tarnybos direktorius.

15. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

16. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, nurodė, kad byloje aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2195-575/2015 ir kt.). Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (žr., LVAT 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016).

17. Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki numatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, jog šia teise pareiškėjas nėra pasinaudojęs, t. y. pateikęs Tarnybos Klaipėdos skyriui motyvuotą prašymą įvertinti jo turtinę padėtį, galimybę sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos sudėtingumą ir kt. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs Tarnybai dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus bei pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir teismui šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti visų Apraše numatytų pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo kriterijų.

18. Teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) patvirtintą rekomenduojamą sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formą. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

III. 19. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas teigia, kad yra neįgalus, serga sunkiomis lėtinėmis ligomis. Neterminuotai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, gyvena vienas, gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui. UAB „Mano Būstas Baltija“ kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nors su šiuo namo administratoriumi neturi jokių santykių. Pareiškėjas nuomoja iš Klaipėdos savivaldybės socialinį būstą, o namo administratoriumi yra paskirtas UAB „Jūros būstas“, bet šis administratorius sąskaitų neteikia, sutarties nesudaro. Pareiškėjas neturi kompetencijos gintis, jo materialinė padėtis atitinka kriterijus, kurie reikalingi kreiptis antrinės teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą Nr. (2.3) KLTP-2317 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2020 m. sausio 13 d. Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 sprendimu atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Pareiškėjas mano, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos Sąjungos Chartijai. Dėl sveikatos būklės teismo posėdyje dalyvauti negalėjo.

21. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Teigia, kad Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies) ir 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu (antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų).

24. Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

25. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad „Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: <...> pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.“

26. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 iš pareiškėjo yra priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktas antrines teisines pagalbas kitose bylose, kurių (išlaidų) neišieškotos skolos išieškotojui likutis 2019 m. gruodžio 5 dienai buvo 1163,47 Eur.

27. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistavo faktinis ir teisinis pagrindai, sudarantys prielaidas ir sąlygas atsakovui priimti ginčijamą sprendimą.

28. Nagrinėjamu atveju aktualios yra ir kitos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2317 redakcija) nustatyta, kad <....> “Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.“ <...>.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. eL2-11569-965/2019. Tai reiškia, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

30. Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) taip pat nustatyta, kad „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. (10 d.) Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. (11 d.).

31. Iš šių teisės normų matyti, kad yra numatyta išimties iš bendros taisyklės, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte, taikymo galimybė. Ši išimtis gali būti taikoma, kai yra išskirtinė asmens individuali situacija (turtinė padėtis; teisinių santykių byloje, kurioje prašoma teisinės pagalbos, asmeniui svarba ir pan.) ir kai asmuo pateikia tokį motyvuotą prašymą, prašydamas Tarnybos įvertinti šias išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį asmuo tokį motyvuotą prašymą gali pateikti ir po to, kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

32. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. lapkričio 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2317, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. eL2-11569-965/2019. Šiame prašyme nebuvo išdėstytos papildomos aplinkybės, galinčios atitikti išskirtinės individualios situacijos kriterijus bei nebuvo prašoma taikyti išimtį, numatytą Įstatymo 11 straipsnio 10–11 dalyse.

33. Tai lemia, kad atsakovui nebuvo teisinių sąlygų ir prielaidų spręsti dėl minėtos išimties taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

34. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė