9ee38009-d326-4f81-95af-efa0af2d4a2d · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48038-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistajam V.

K. ir jo gynėjui advokatui Mariui Venckui, nukentėjusiajam M. J., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-07-21 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-06-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iÅ¡ dalies bausmes sudedant, ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ V.

K. priteistas 500 (penkių Å¡imtų) Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. J.. Pripažintos proceso iÅ¡laidomis nukentėjusiojo M. J. turėtos iÅ¡laidos – 70 (septyniasdeÅ¡imt) Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir jos priteistos iÅ¡ V. K. nukentėjusiajam M. J.. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. K. nuteistas už tai, kad 2020-12-06, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Tauragės rajone, Gaurės miestelyje, prie mokyklos iÅ¡ asmeninio nesutarimo paskatų tyčia 2 kartus įspyrė bei sudavė 4 smÅ«gius ranka M.

J. į veidÄ , taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose, kairėje ausyje ir smilkinyje, gilių odos nubrozdinimų deÅ¡inės akies apatiniame voke. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo V. K. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Marius Venckus su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-07-21 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. neneigia du kartus trenkęs nukentėjusiajam M. J., vienÄ kartÄ trenkė jam gindamas savo vaikÄ , kitÄ â€“ kai nukentėjusysis norėjo trenkti pačiam apeliantui. Nukentėjusiojo parodymai, kuriais priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Be to, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, dėl to jis neatsimena tikrų įvykio aplinkybių ir objektyviai negali jų nurodyti.

Antra – nukentėjusiojo parodymai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja apelianto parodymams, kuris įvykio metu buvo blaivus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas aktyvius veiksmus pradėjo siekdamas apginti savo turtÄ ir sulaikyti teisės pažeidimÄ padariusį asmenį, todėl tokie jo veiksmai atitinka BK 28 straipsnyje įtvirtintÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Be to, nukentėjusiajam M. J. bandant aktyviais veiksmais iÅ¡trÅ«kti ir iÅ¡vengti sulaikymo, apeliantas įgavo teisę panaudoti fizinę jėgÄ sulaikant nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį (BK 29 straipsnis).

Kad apeliantas tik siekė sulaikyti nukentėjusįjį, patvirtina ir baudžiamojoje byloje kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no V. S. parodymai. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad iÅ¡daužė buto, kuriame gyvena apeliantas, langÄ . Apeliantas, vadovaudamasis BK 28 ir 29 straipsniais, galėjo pasinaudoti tiek bÅ«tinÄ ja gintimi, tiek sulaikyti nusikaltimÄ padariusį asmenį, tačiau apeliantas neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir pagal įvykio aplinkybes akivaizdu, kad negalėjo tiksliai įvertinti M.

J. daromo teisės pažeidimo masto ir sunkumo, todėl apelianto veiksmai atitinka pilietiÅ¡kÄ sÄ monę ir elgesį, esant susidariusiai situacijai. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimybių paÅ¡alinti visus byloje esančius prieÅ¡taravimus. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo praÅ¡oma apklausti apelianto nepilnamečius vaikus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat apelianto sugyventinę O. K., kurie buvo tiesioginiai Å¡io įvykio liudytojai.

Tačiau teismas atsisakė atlikti jų apklausas, nors siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje tai buvo bÅ«tina padaryti.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl įrodymų tyrimo atlikimo, apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojai apklausti nuteistojo nepilnamečiai vaikai – N. K. ir E. K.. Liudytojas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad, M. J. iÅ¡daužus jų namų langÄ , jie matė, kaip M. J. pabėga iÅ¡ kiemo, ir pradėjo jį vytis. V. K. M. J. netrenkė, tik jį stumtelėjo. Jie M. J. tiesiog sulaikė ir laukė atvykstant policijos pareigÅ«nų. Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio pats nematė, papasakojo tai, kÄ girdėjo iÅ¡ tėvo V. K., t. y. kad M. J. V. K. trenkė du kartus – vienÄ kartÄ , kai M. J. buvo užsimojęs trenkti N. K., antrÄ â€“ kai M. J. užsimojo trenkti pačiam V. K.. Dar tėvas pasakojo, kad M. J. nugriuvo ant betono prie mokyklos. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, konstatuoti įvykio, kurio metu V. K. smurtavo prieÅ¡ M. J., metu buvus BK 28 ar 29 straipsniuose numatytas V. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

7. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

8. Patikrinus skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuotina, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytÄ nagrinėjamo įvykio situacijÄ bei jo dalyvių veiksmus (neveikimÄ ) pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apelianto veiksmuose buvus bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių, teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

9. Byloje nustatyta, kad 2020-12-06, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Tauragės rajone, Gaurės miestelyje, prie mokyklos apeliantas tyčia smurtavo prieÅ¡ M. J., suduodamas smÅ«gius jam į veidÄ , taip M. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose, kairėje ausyje ir smilkinyje, gilių odos nubrozdinimų deÅ¡inės akies apatiniame voke. Dėl Å¡ių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

10. Nors apeliantas savo smurtinius veiksmus prieÅ¡ M. J. bando pateisinti tuo, kad jis tariamai nuo nukentėjusiojo M. J. gynėsi, nes pastarasis bandė trenkti iÅ¡ pradžių apelianto sÅ«nui, vėliau – ir pačiam apeliantui, ir tik dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. dėl bÅ«tinybės apginti savo vaikÄ ir apsiginti pačiam apeliantas prieÅ¡ M. J. smurtavo, tačiau tokia apelianto nurodyta įvykių versija yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, ir paties apelianto nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jis naudojosi teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį, savo atliktų veiksmų bÅ«tinosios ginties situacijoje neneigtų, t. y. pripažintų atlikęs tam tikrus veiksmus esant tam pagrindui (pvz., sudavė smÅ«gius tam, kad pats apsigintų nuo agresoriaus smÅ«gių ir pan.). Tačiau iÅ¡ apelianto nuolat kintančių parodymų akivaizdu, kad jis suprato, kad smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį M. J. atlieka prieÅ¡ingus teisei veiksmus, o ne naudojasi teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Ä® įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams apeliantas pirmiausia nurodė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį M. J. apskritai smurto nevartojo. Nurodė, kad nukentėjusysis susižalojo bėgdamas už kažko užkliuvęs, apvirtęs ir pats susižalojęs kaktÄ (t. 1, b. l. 83). Vėliau, apklausiamas kaip įtariamasis, apeliantas jau nurodė, kad vis dėlto nukentėjusysis susižalojo ne nugriuvęs, o „asmeninio nesutarimo metu apeliantas M. J. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ â€œ (t. 1, b. l. 97).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas dar kartÄ pakeitė parodymus ir jau nurodė, kad nukentėjusiajam du smÅ«gius sudavė– kumščiu (t. 1, b. l. 165). Nors apeliantas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitiktį teisme duotiems parodymams teisina tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu buvo susinervinęs, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu apelianto nurodyta priežastimi ir bÅ«tų galima pateisinti įvykio metu jo duotų parodymų neatitiktį vėliau duotiems parodymams, nes neatmestina, kad susidariusioje konfliktinėje situacijoje apeliantas galėjo bÅ«ti susinervinęs, tačiau Å¡i priežastis niekaip nepagrindžia apelianto 2021-01-14 duotų parodymų skirtingumo tiek nuo į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams duotų pirminių paaiÅ¡kinimų, tiek nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose duotų parodymų.

Pažymėtina tai, kad apeliantÄ apklausiant kaip įtariamÄ jį 2021-01-14 po konflikto, įvykusio su M. J., jau buvo praėjęs santykinai ilgas laiko tarpas (daugiau negu mėnuo), todėl neaiÅ¡ku, kuo pagrįstas apelianto susinervinimas.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitÄ itin svarbiÄ baudžiamojoje byloje esančiÄ aplinkybę, patvirtinančiÄ apelianto duodamų parodymų nenuoseklumÄ ir pateikiamų versijų kintamumÄ . 2021-01-14 apklausimas kaip įtariamasis apeliantas nurodė, kad bÅ«damas namuose jis nematė, kas iÅ¡daužė langÄ . Pamatęs, kad kažkoks asmuo nubėgo link mokyklos, apeliantas susitarė su vaikais langÄ iÅ¡daužusį asmenį pagauti. Ir, tik prisivijus langÄ iÅ¡daužusį asmenį, apeliantui tariamai paaiÅ¡kėjo, kad tai nukentėjusysis M.

J.. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose metu apeliantas jau nurodė kitokiÄ 2020-12-06 įvykių versijÄ , t. y. kad tÄ dienÄ jis jau turėjo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju, jau prie namo, kuriame gyvena apeliantas, durų tarp apelianto ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, apeliantas nurodė, kad nukentėjusysis draskė duris, nulaužė durų rankenÄ ir apeliantas nukentėjusiajam trinktelėjo jau prie savo namų durų (t. 1, b. l. 166), nors nukentėjusysis jam nekėlė jokios realios grėsmės.

13. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams apeliantas nenurodė, kad nukentėjusysis bandė trenkti apelianto sÅ«nui, vėliau, kaip minėta, ir pačiam apeliantui. Kaip minėta, apeliantas apskritai neigė fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju. Apelianto parodymai pakito tik po Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2020-12-09 Specialisto iÅ¡vados Nr. G 445/2020 (10) (t. 1, b. l.

43) į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas nurodė, kad M. J. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja ir pan. Å i iÅ¡vada paneigė apelianto versijÄ , kad tariamai nukentėjusysis susižalojo bėgdamas už kažko užkliuvęs ir nugriuvęs.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų faktinių aplinkybių visumÄ , iÅ¡dėstytus motyvus, įvertindama tai, kad apeliantui iÅ¡ nukentėjusiojo negrėsė joks realus pavojus, nebuvo jokio pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio apeliantas turėjo gintis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudodamas smurtinius veiksmus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija. Taigi apeliantas ne siekdamas pasinaudoti savo teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį, o tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam M. J..

15. Pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad:

1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) toks asmuo aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo. Kad bÅ«tų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi bÅ«ti abi Å¡ios sÄ lygos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-546-511/2015, 2K-248-648/2020). Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto veiksmai nebuvo skirti M. J. kaip nusikaltimÄ padariusiam asmeniui sulaikyti, o nukentėjusysis M. J. aktyviais veiksmais nesiekė iÅ¡vengti sulaikymo. Šias iÅ¡vadas patvirtina tai, kad, pirmiausia, kaip minėta, apeliantui buvo žinoma aplinkybė, kas iÅ¡daužė jo namo langÄ , ir Å¡iÄ aplinkybę jis galėjo nurodyti policijos pareigÅ«nams, antra, Å¡ios nutarties 7–14 punktuose yra paneigta apelianto versija apie tariamÄ M. J. bandymÄ aktyviai prieÅ¡intis sulaikymui. Taigi apelianto veiksmai neatitinka BK 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

16. Nors apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama nukentėjusiojo parodymų patikimumui, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir galėjo neatsiminti tikrų įvykio aplinkybių ir objektyviai jų nurodyti, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo) metu nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties apelianto duoti parodymai.

Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sužalojimo mechanizmu, patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada; nukentėjusiojo nuotraukos (t. 1, b. l. 36–38), iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nukentėjusiajam ant veido esantys sužalojimai buvo padaryti ne jam nugriuvus ir veidu atsitrenkus į betonÄ ; liudytojo V. S. parodymai, kurie, prieÅ¡ingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, patvirtina ne apelianto nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ (pareigÅ«nas paneigė aplinkybes, kad tariamai matė kraujÄ ant betono, kur, pasak apelianto, nukentėjusysis nugriuvęs susižalojo, taip pat nepatvirtino apelianto nurodytos aplinkybės, kad apžiÅ«rėjo apelianto batus ir pan.), o bÅ«tent nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes; paties apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sudavė keletÄ kartų nukentėjusiajam į veidÄ ; apelianto baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pripažinimas ir noras atlyginti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ .

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, net ir tenkinus apelianto praÅ¡ymÄ ir apklausus jo nepilnamečius vaikus, jų duoti parodymai nepatvirtino apelianto nekaltumo, tačiau neabejotinai patvirtino apelianto nurodytų įvykio aplinkybių nenuoseklumÄ ir jo nurodytos įvykio versijos kintamumÄ . Pastebėtina, kad kaip liudytojas apklaustas N. K. teismo posėdžio metu parodė aplinkybes, prieÅ¡ingas apelianto nurodytoms aplinkybėms, kad, M. J. iÅ¡daužus jų namų langÄ , jie matė, kaip M.

J. pabėga iÅ¡ kiemo, ir pradėjo jį vytis, V. K. M. J. netrenkė, tik jį stumtelėjo, jie M. J. tiesiog sulaikė ir laukė atvykstant policijos pareigÅ«nų. Kaip minėta, apeliantas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vis dėlto nukentėjusiajam kumščiais sudavė į veidÄ . Kaip liudytojas apklaustas E. K. parodė, kad įvykio pats nematė, papasakojo tai, kÄ girdėjo iÅ¡ tėvo V. K., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėto liudytojo duoti parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantÄ kaltinančias ar teisinančias aplinkybes, o atsižvelgiant į tai, kad E. K. parodymų turinys yra nulemtas bÅ«tent apelianto suinteresuotumo bylos baigtimi, Å¡iais parodymais negali bÅ«ti remiamasi priimant procesinį sprendimÄ .

18. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-07-21 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinis skundas, kuriame kvestionuojama V. K. kaltė, atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Jazbutienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas