9ee31ddd-404b-465e-9e1e-52fa6850f75e · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-378/2014Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:           2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo T. V. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam T.

V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. rugsėjo 19 d.Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : T. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktÄ , BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, dalyvavo „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje Kauno mieste kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A.

P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę labai didelį kiekį – 16-20 kg narkotinės medžiagos – kokaino; neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kiekį narkotinės medžiagos – kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.Kaltinamasis T.

V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad T. V. kaltinamas labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, galimai dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, todėl yra pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Kaltinamasis T. V. skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ .Kaip ir ankstesniame skunde Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamasis skunde nurodo, kad spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimÄ teismas neįvertino to, kad baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ inkriminuojamose nusikalstamose veikose.Nesutikdamas su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, T.

V. skunde teigia, kad suėmimo terminas tęsiamas nesilaikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau pakankamai ilgÄ laikÄ , o pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas gali suponuoti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl jo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimus. Pasak kaltinamojo, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo Å¡iuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis nei ypatingas bylos sudėtingumas.

Gresiančios bausmės griežtumas taip pat nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ tuo pagrindu, kad galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skunde T. V. pažymi, kad Lietuvoje yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su tėvais ir mažamečiu vaiku. Å iuo metu vaikÄ augina neįgali motina, kuri serga onkologine liga, iki sulaikymo jis prižiÅ«rėdavo sunkiai sergančiÄ motinÄ , dirbo, studijavo. Kaltinamojo tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas jau seniai, jis turėjo galimybę pasislėpti ir neatvykti į Lietuvos RespublikÄ , tačiau to nepadarė, atvyko į teismo posėdį, kur ir buvo sulaikytas.

T. V. teigimu, tokie jo veiksmai parodo, kad jis neturi pagrindo bėgti ir slėptis nuo teismo. Kaltinamasis nurodo, kad net bÅ«damas suėmimo vietoje, jis elgiasi tinkamai, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, kÄ patvirtina pateikti dokumentai.Skunde T. V. taip pat pažymi, kad iki sulaikymo jis turėjo pragyvenimo Å¡altinį, nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tų gavęs kokias nors nelegalias pajamas ar pragyvenęs iÅ¡ nusikalstamos veiklos.Kaltinamojo teigimu, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje yra tik formaliai nurodyta, jog neiÅ¡nyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, tačiau nurodytas tik vienas pagrindas ir visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokiais kitais pagrindais buvo pratęstas suėmimo terminas.

Nutartyje taip pat nėra nurodyta nei vieno motyvo, kuris pagrįstų iÅ¡vadÄ , kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Juo labiau, kad jo Å¡eima yra pasiryžusi sumokėti pakankamo dydžio užstatÄ .Pasak T. V., toliau taikant jam pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iÅ¡ esmės pažeidžiamos minimalios jo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, garantijos bei BPK įtvirtintos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo taisyklės, o taip pat ir proporcingumo principas.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T.

V. skundÄ atmesti.Kaltinamojo T. V. skundas atmetamas.Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sÄ lygos pratęsti kaltinamajam T.

V. suėmimo terminÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.Privaloma suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Taip pat nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį (arba iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų ir liudytojų (V. V. ir kt.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , parodymų patikrinimo vietoje, kratų protokoluose, specialistų iÅ¡vadose, užsienio valstybių pateikti dokumentuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.Klaipėdos apygardos teismas pratęsė T. V. suėmimo terminÄ pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y., kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant suėmimÄ ar tęsiant jo terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ Å¡ių pagrindų.BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kaltinamojo skunde pagrįstai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Bylos duomenimis, T. V. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. Tai patvirtina ne tik tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, bet ir byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad kaltinamojo vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (111 t., 179 b.l.). Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suimtojo skunde nurodyti jo turimi socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje, tai, kad jis nesislapstė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tinkamas elgesys suėmimo vietoje yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.Kaltinamajam T. V. devynis mėnesius taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo iÅ¡laikyta. Be to, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. T. V. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ Å¡iuo metu galimybės nėra.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieÅ¡taraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl jÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,             n u t a r i a:

Kaltinamojo T. V. skundÄ atmesti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                        Regina Gaudutienė