9ee0929a-e3e0-4a7b-8359-830c00c60e3a · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3929-377/2018 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01337-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.;2.6.10.5.2.17.;3.1.7.12.;3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Gražina GudžiÅ«nienė, sekretoriaujant Militai Balandiensi, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. G., jos atstovei advokatei K. P. atsakovei V. P., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

G. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ atsakovės V. P. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovės L. G. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl atsakovės V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, ji patyrė neturtinę žalÄ , potrauminį stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, pažeminimÄ , psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

I. L. G. prieÅ¡ iÅ¡vykstant į D. B. nežinojo, kad ji atsakovės V. P., (veikusios bendrininkų grupe su E. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nėra baigtas), bus iÅ¡naudota fiktyviai santuokai sudaryti. Jeigu bÅ«tų tai žinojusi, nebÅ«tų sutikusi to daryti ir niekada nebÅ«tų iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos į D. B.. Atvykusios į D. B., verbavimas/įtikinėjimas už atlygį sudaryti fiktyviÄ santuokÄ ir jos prieÅ¡ jos valiÄ perleidimas Pakistano piliečiui F. A., kuris jÄ iÅ¡ V.

P. namų iÅ¡sivežė į savo namus ir laikė rÅ«syje, jai sukėlė itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Ji tuo metu jautė stresÄ , didelę baimę dėl savo saugumo, nerimo ir bejėgiÅ¡kumo jausmus. Å ie iÅ¡gyvenimai jos yra jaučiami iki Å¡iol, ji bijo viena iÅ¡eiti į gatvę, bijo susitikti su atsakove, dėl patirto didelio streso bei nervinės įtampos, pergyvenimų pablogėjo, sutriko miegas, ji pradėjo Å¡aukti naktimis, sapnuoti koÅ¡marus, pasidarė perdėtai jautri ir iÅ¡sekusi, jai labai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis bei užmegzti brandžius socialinius kontaktus.

Ji buvo priversta lankytis pas psichologÄ , taip pat iki Å¡iol lanko Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centro socialinio darbuotojo konsultacijas, laikosi susitarimų, kartu sudaryto individualios pagalbos plano sÄ lygų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat patyrė ir Å¡iuo metu patiria daug nepatogumų, prarado daug laiko vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir į teismÄ , patyrė iÅ¡laidų, stresÄ ir nervinę įtampÄ dėl prasidėjusio ir ilgÄ laikÄ trukusio baudžiamojo proceso, yra priversta ginti savo teises ikiteisminio tyrimo institucijoje ir teisme.

Å ios nusikalstamos veikos pasekmės stipriai yra jaučiamos iki Å¡iol ir mano, kad ateityje bus jaučiamos. PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertina 5 000 Eur ir mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu padarytai žalai. IeÅ¡kovė teisme ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais motyvais. IeÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ delikto, iÅ¡ žalÄ patyrusio asmens konstitucinės teisės reikalauti, kad kaltas asmuo atlygintų neturtinę žalÄ asmens garbės ir orumo pažeidimo.

Žalingi padariniai ieÅ¡kovei nebÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų atsakovės neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje byloje reikia vadovautis BPK normomis aptariant bylinėjimosi iÅ¡laidų nukentėjusiajam atlyginimÄ . Neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Su ieÅ¡koves ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentai nesutinka, nurodydama, kad ji pati dėl ieÅ¡kovės L. G. veiksmų nepagrįstai apkaltinta ir nuteista pagal Baudžiamojo kodekso (toliau -BK ) 147 straipsnio 1 dalį, ilgÄ laikÄ sulaikyta, atskirta nuo savo mažametės dukros, patyrė stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, žiniasklaidos priemonėse buvou įvardinama nusikaltėle, nors jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

IeÅ¡kovės L. G. iki ikiteisminio tyrimo pradžios nepažinojo. Dėl ieÅ¡kovės L. G. veiksmų sutriko jos sveikata, jai buvo draudžiama iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, todėl negalėjo pasinaudoti medicinine pagalba, kuri jai buvo bÅ«tina. Net ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog po tariamo ieÅ¡kovės iÅ¡laisvinimo L. G. buvo sulaikyta dėl atliktų vagysčių, savaitę laiko praleido Anglijos kalėjime, ir tik vėliau buvo pargabenta į LietuvÄ . Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, neigiami potyriai, iÅ¡gyvenimai gali bÅ«ti susiję su jos atlikta nusikalstama veika, jos sulaikymu ir paskirtos bausmės atlikimu.

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad patyrė psichologinį sutrikimÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad yra pažyma iÅ¡ VÅ¡Ä® Tauragės PSPC Psichikos sveikatos centro, kur nurodyta, kad L. G. anksčiau buvo diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas; iÅ¡ byloje pateikto Å eimos aplankymo akto matyti, kad L. G. trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių, kad ji nemoka raÅ¡yti ir skaityti; be to pateikta informacija, kad L. G. dalį savo gyvenimo leido vaikų namuose.

Mano, ieÅ¡kovės neigiami iÅ¡gyvenimai, patirtas stresas ir nerimas yra susijęs su jos praeityje patirtais iÅ¡gyvenimais, o ne tariamai jos atliktos nusikalstamos veikos. Mano, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia, kad teismas priteistų neturtinę žalÄ , dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, kurie iÅ¡ esmės atsirado dėl E. S. veiksmų, su kuriais ji nesusijusi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bÅ«tent E. S. bendravo su ieÅ¡kove, siuntė ieÅ¡kovei pinigus, įkalbinėjo atvykti j Jungtinę Karalystę ir žadėjo ieÅ¡kovei padėti susirasti darbÄ .

Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje pripažino, kad ji ieÅ¡kovės neverbavo, negabeno ir neprisėdėjo prie ieÅ¡kovės atvykimo į Jungtinę Karalystę, o ieÅ¡kovės verbavimÄ , gabenimÄ , pasinaudojimÄ socialine padėtimi atliko E. S., dėl Å¡ios priežasties civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas jai. Jos turtinės padėtis dėl ilgo sulaikymo termino, draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, neturėjimo galimybės įsidarbinti, prasta, tik giminaičių pagalba gali bent minimaliai patenkinti savo mažametės dukters ir savo poreikius.

Be to, ji (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrÄ , yra vieniÅ¡a mama, auginanti du vaikus. D. T. K, gimusi (duomenys neskelbtini). Grįžusi į Jungtinę Karalystę kreipėsi į medikus, nuo 2018 m. liepos 1 iki liepos 10 d. praleido ligoninėje dėl jos ir dukros kraujo užkrėtimo. Mano, kad visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog jos finansinė padėtis yra itin prasta, o dirbti Å¡iuo metu negali, nes privalo pasirÅ«pinti savo vos trijų mėnesių kÅ«dikiu. Prie ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra pateiktas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų tariamus ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovė tik pateikia ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovė jau daugelį metų turi neigiamų iÅ¡gyvenimų dėl asmeninio gyvenimo. Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. PraÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės L. G. priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme atsakovė ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsakovės atstovas advokatas taip pat prašė teismo atsižvelgti į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ieÅ¡kinį atmesti.

Vien iÅ¡ V. P. priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo. Jeigu teismo bÅ«tų kitokia nuomonė turi bÅ«ti svarstoma kokia suma turi bÅ«ti priteista. Reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmus kurie suformavo tos neturtinės žalos atsiradimÄ , įvertinti pačio nukentėjusiojo elgsenÄ . L. Ž. M teisme paaiÅ¡kino, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Su ieÅ¡kove L. G. pradėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės mėn. Su ja buvo dirbama ir anksčiau nuo 2013 m. Ji su mergina bendravo, kai apgaulės bÅ«du buvo iÅ¡vežta į Jungtinę Karalystę, kur buvo įkalinta ir laikyta rÅ«syje, kur buvo bandyta su ja sudaryti fiktyviÄ santuokÄ .

Kai su L pradėjo dirbti, ji buvo labai uždara, nėjo į kontaktÄ , visiÅ¡kai nebuvo jokio pasitikėjimo, ji buvo apatiÅ¡ka pagalbai, nebuvo nusiteikusi bendrauti su policijos pareigÅ«nais, norėjo atsisakyti ir centro teikiamos pagalbos, net nenorėjo duoti parodymų. Pavykus su ieÅ¡kove atrasti kontaktÄ , ji pasakojo savo iÅ¡gyvenimus bÅ«dama įkalinta rÅ«syje, kad jautėsi pažeminta, jÄ apėmė didžiulė baimė, nežinojo kÄ daryti, kaip elgtis. IeÅ¡kovė yra labai pažeidžiama, neturi iÅ¡silavinimo, nemoka raÅ¡yti, skaityti, augo skurdžioje socialinėje aplinkoje, jos materialinė padėtis.

IeÅ¡kovė nenorėjo dalyvauti teismuose, buvo pervargusi nuo apklausų, akistatų. Pabendravus, jos požiÅ«ris pasikeitė. Ji pasiryžusi kovoti už teisingumÄ , todėl dabar teikia civilinį ieÅ¡kinį ir nori, kad bÅ«tų atlyginta žala, kuriÄ patyrė dėl V. P. jai sukeltų iÅ¡gyvenimų. Ji kalba remdamasi ieÅ¡kovės pasakojimais, kitų įrodymų neturiu. Visi duomenys yra baudžiamojoje byloje. L. G. bijo sulaukti grasinimų. IÅ¡ V. P. L. grasinimų negavo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kovės, jos atstovės, atsakovės, jos atstovo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byloje Nr. 1-39-606/2018) nusprendė kaltinamÄ jÄ V. P. (toliau — atsakovę) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-.1554. redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (dirbti ar bÅ«ti užsiregistravus Darbo biržoje), neuždraudžiant iÅ¡vykti už Lietuvos Respublikos ribų ir įpareigojant kiekvieno ketvirčio pradžioje iki deÅ¡imtos pirmo ketvirčio mėnesio dienos pateikti nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai tai patvirtinančius dokumentus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d, įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), V.

P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 25 MGL, tai yra 941,50 Eur įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant vienerių metų įmokos sumokėjimo terminÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (baudžiamoji byloje Nr. 1A-257-387/2018) nuteistosios V. P. ir jos gynėjo bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmetė. I. L. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės L. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešimo dėl L. G. matyti, L. G., gimusi(duomenys neskelbtini), centro paslaugomis naudojasi nuo 2013 m. liepos 5 d., jei yra teikiama įvairiapusė psichosocialinė ir teisinė pagalba. L. G. nuo trylikos metų augo nepilnoje šeimoje, šeimos tėvas nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, smurtavo prieš L ir kitus vaikus, jos socialinė padėti šeimoje buvo bloga, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių stoka, patirtos vaikystės traumos (duomenys neskelbtini) .

L. G. neadekvačiai vertina žmones ir aplinkybes, neturi tvirtos vertybių skalės, todėl ja galima lengvai manipuliuoti ir jÄ iÅ¡naudoti. L. G. iÅ¡naudojimo metu patyrė stresÄ , neviltį ir pažeminimÄ . JÄ konsultuojant jaučiamas L. G. nerimas, kad nusikaltėliai gali jos ieÅ¡koti. Ji iki Å¡iol sunkiai pasitiki žmonėmis, jai baisu vienai iÅ¡eiti į gatvę, naktimis kankina nemiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pabrėžtina, kad Å¡i konstitucinė nuostata yra įgyvendinama tiek civilinės ar civilinio proceso normomis, reglamentuojančiose žalos atlyginimÄ deliktinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d.), tiek ir baudžiamojo proceso teisės normomis. E. Ž. Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ , neteisybės ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ , nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ . Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu bÅ«du apskaitoma.

Civilinėje teisėje neturtinės žalos atveja įvardijama kaip dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti.

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuriuo gali bÅ«ti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. E. Ž. Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: jos pasekmes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į pažeidimo sunkumÄ , jo įtakÄ tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui (2003 m. lapkričio 5 d.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1049), Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę. Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalÄ padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iÅ¡ esmės padidina nukentėjusiojo asmens iÅ¡gyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdÅ«s (civilinė byla Nr.3K-3-393/2008 LAT 2008 m. rugpjūčio 14 d.); teisingumo ir protingumo kriterijus; kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Žmogaus sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Bet koks poveikis šioms vertybėms (gėriams) pasireiškia ypač didele žala. Civilinėje teisėje nukentėjusiajam turi būti atlyginama neturtinė žala, padaryta bet kokio teisės pažeidimo atveju. Neturtinė žala gali būti apibūdinta kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, depresija, pažeminimas, emociniai sukrėtimai ir depresija.

Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu bÅ«du apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d.

LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, todėl draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimÄ , gyvybės atėmimÄ ar neturtinę žalÄ . T. V. P. neteisėtų veiksmų ( CK 6.246 str.), dėl kurių ji pripažinta kalta ( CK 6.248 str.), ir nukentėjusios ieÅ¡kovės L. G. atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys ( CK 6.247 str.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.282 straipsnio 3 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) žalos padarinius.

I. L. G. nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, todėl pateikė ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės V. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovės V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė potrauminį stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, pažeminimÄ , psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , ji buvo iÅ¡naudota fiktyviai santuokai sudaryti, jeigu bÅ«tų tai žinojusi, niekada nebÅ«tų sutikusi to daryti ir niekada nebÅ«tų iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos į D.

B.. Veiksmai, atlikti prieÅ¡ jos valiÄ , jai sukėlė itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ji tuo jautė stresÄ , didelę baimę dėl savo saugumo, nerimo ir bejėgiÅ¡kumo jausmus ir Å¡itie iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai ieÅ¡kovei jaučiami iki Å¡iol, ji bijo viena iÅ¡eiti i gatvę, bijo susitikti su atsakove. IeÅ¡kovas byloje praÅ¡o 5000 Eur neturtinės žalos už savo patirtus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimÄ , baimę, padidintÄ jautrumÄ , dvasinės pusiausvyros praradimÄ , sukrėtimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Sprendžiant civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byloje Nr. 1-39-606/2018) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (baudžiamoji byloje Nr. 1A-257-387/2018) nustatytas aplinkybes, kurios Å¡ioje byloje nėra kvestionuojamos.

Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. S. atžvilgiu, kuri buvo įtariamoji dėl ieÅ¡kovės atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos. E. S. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, įtarimai dėl nusikalstamos veikos atlikimo ieÅ¡kovės atžvilgiu pareikÅ¡ti atsakovei. Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog bÅ«tent E E. S. verbavo, gabeno, panaudojo apgaulę, ieÅ¡kovės atžvilgiu ir siÅ«lė jai sudaryti fiktyviÄ santuokÄ . Tai tik vienas iÅ¡ argumentų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė po jos iÅ¡laisvinimo buvo sulaikyta dėl atliktų vagysčių, savaitę laiko praleido Anglijos kalėjime, ir tik vėliau buvo pargabenta į LietuvÄ . Todėl sutiktina su atsakovės pateiktais argumentais, jog ieÅ¡kovės neigiami potyriai, iÅ¡gyvenimai ne maža dalimi galėjo bÅ«ti susiję su jos pačios atlikta nusikalstama veika, jos sulaikymu ir paskirtos bausmės atlikimu. Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, jog dar iki minimo įvykio ieÅ¡kovės socialinė aplinka buvo pažeidžiama.

Tai patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimo centro praneÅ¡imas dėl L. G., iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė centro paslaugomis naudojasi nuo 2013 m. liepos 5 d., jei yra teikiama įvairiapusė psichosocialinė ir teisinė pagalba, kad L. G. nuo trylikos metų augo nepilnoje Å¡eimoje, Å¡eimos tėvas nesirÅ«pino Å¡eima, smurtavo prieÅ¡ L ir kitus vaikus, jos socialinė padėtis Å¡eimoje buvo bloga, menkas iÅ¡silavinimas, socialinių įgÅ«džių stoka, patirtos vaikystės traumos(duomenys neskelbtini).

L. G. neadekvačiai vertina žmones ir aplinkybes, neturi tvirtos vertybių skalės, todėl ja galima lengvai manipuliuoti ir jÄ iÅ¡naudoti. Tai patvirtina ir aukščiau nurodytoje baudžiamojoje byloje pažyma iÅ¡ Všį Tauragės PSPC Psichikos sveikatos centro dėl informacijos suteikimo, kur 2(duomenys neskelbtini) gydytojas psichiatras nurodė, kad L. G. anksčiau buvo diagnozuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas. Be to, iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateikto Å eimos aplankymo akto matyti, jog L.

G. trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių, kad ji nemoka raÅ¡yti ir skaityti. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės L. G. neigiami iÅ¡gyvenimai, patiriamas stresas ir nerimas iÅ¡ dalies susijęs ir su jos praeityje patirtais iÅ¡gyvenimais. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į atsakovės Å¡iuo metu esamÄ turtinę, materialinę padėtį. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovės materialinė padėtis Å¡iuo metu prasta.

Atsakovė viena augina ir iÅ¡laiko du vaikus: (duomenys neskelbtini)gimusiÄ dukrÄ T. K., bei (duomenys neskelbtini) gimusiÄ dukrÄ M. P. SODRA duomenimis Lietuvos Respublikoje nėra dirbusi, be to, dėl ilgo sulaikymo termino, draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, neturėjo galimybės įsidarbinti, tik artimųjų padedama galinti bent minimaliai patenkinti savo ir dukterų poreikius. Å iuo metu jos vienintelės pajamos yra gaunama motinystės paÅ¡alpa, todėl gaunamos iÅ¡mokos vos užtenka Å¡eimos minimalių poreikių patenkinimui.

Be to, atsakovė Lietuvoje nedirbusi, todėl nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu ir negalinti pasinaudoti medicininėmis paslaugomis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ji ir jos mažametė dukra turėjo sveikatos problemų, nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 10 d. gydėsi Jungtinėje Karalystėje, gulėjo ligoninėje . Akivaizdu, kad atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta. Įvertinant ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus dėl jai patirtų ir tuo atsiradusių negatyvių pasekmių, prie ieškinio nėra pateiktas naujų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės išgyvenimus bei tuo atsiradusias pasekmes (lankymasis gydymo įstaigose, pas psichologus, psichiatrus, vaistų pirkimas ir pan.) jau po minėto įvykio.

IeÅ¡kovės po nusikalstamos veikos esamÄ bÅ«senÄ apibÅ«dina tik vienintelis 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimo centro praneÅ¡imas dėl L. G. bei liudytojos Ž M paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad su ieÅ¡kove L. G. pradėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės mėn. Su ja buvo dirbama ir anksčiau, nuo 2013 m. liudytoja nurodė, kad ieÅ¡kovė yra labai pažeidžiama, neturi iÅ¡silavinimo, nemoka raÅ¡yti, skaityti, augo skurdžioje socialinėje aplinkoje, jos materialinė padėtis sunki.

Å iuo metu ieÅ¡kovė pasiryžusi kovoti už teisingumÄ , todėl dabar teikia civilinį ieÅ¡kinį ir nori, kad bÅ«tų atlyginta žala, kuriÄ patyrė dėl V. P. jai sukeltų iÅ¡gyvenimų. L. G. bijo sulaukti grasinimų, tačiau iÅ¡ atsakovės L grasinimų negavo. Daugiau jokių duomenų, kad pablogėjusi ieÅ¡kovės padėtis, nėra pateikta. Akivaizdu, jog atsakovės padaryti nusikalstami veiksmai įtakojo ieÅ¡kovės sveikatos pablogėjimÄ , nes ji patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų ir dėl to jai buvo padaryta neturtinė žala.

Tačiau teismas pripažįsta ir tai, jog jos psichinės sveikatos neigiami padariniai nebuvo įtakoti vien tuo nusikaltimu. IeÅ¡kovei dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ilgalaikių, sunkių padarinių neatsirado, o duomenų, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę bÅ«tų buvus naudojama fizinė prievarta, byloje nėra, sužalojimų nėra padaryta, grasinimų jokių nėra patyrusi iÅ¡ atsakovės pusės. Teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (2003 m. kovo 26 d.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės V. P. nusikalstamos veikos ilgalaikės, neatstatomos pasekmės neatsirado, į ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, jo mÄ stÄ ir tęstinumÄ , pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas mano, kad tokia pinigų suma proporcinga atsakovės nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, nuteistosios galimybėms atlyginti padarytÄ Å¾alÄ bei neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nustatyta, jog ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu). Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2.3 - (NTP-2)-18-T-1314-11999, ieÅ¡kovei suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra atleista.

Kaip matyti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (500 Eur), tai yra ieÅ¡kinys patenkintas tik 10 procentų. Tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas elektroninėje byloje, priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės suma sudaro 500 Eur (500 Eur x 0,03 x 0,75 = 15 Eur ), todėl valstybei priteistina iÅ¡ atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio (tai minimali žyminio mokesčio suma, mokėti už ieÅ¡kinio pateikimÄ elektroninėje byloje (CPK 83 str. 1 d. 1 punktas).

Å ioje byloje yra 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, proceso iÅ¡laidos atsakovei sudarytų tik 0,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. NTP-7-6995, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 195 Eur, kurios turėtų būti priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, į tai, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, viena augina dvi mažametes dukras, pragyvena tik iš socialinės pašalpos, iš atsakovės priteistina 50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, likusi suma – 145 Eur padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.).

Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 - 260 straipsniais, 263 straipsniu 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 500 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2018 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo,.

Priteisti iÅ¡ V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, žyminio mokesčio (bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi iÅ¡laidos“).

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (iÅ¡laidas sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Padengti iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų 145 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Gražina GudžiÅ«nienė