9edd1afd-34e8-4e39-863a-5e98cfaf9f3b · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-202-300/2013                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00042-2013-8                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                    45.4., 79.1.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 30 d.          Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato ir E. K. apeliacinius skundus dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams su transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :            E. K. nubaustas už tai, kad pakartotinai, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , 2013 m. sausio 24 d., 14.54 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ A. K., bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,16 promilės) girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti atimta.

Apeliaciniu skundu Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ . Skunde nurodo, kad ATPK 1302 straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims yra numatyta nuobauda – administracinis areÅ¡tas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Todėl mano, kad E. K. negalėjo bÅ«ti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o, Institucijos įsitikinimu, jam turėjo bÅ«ti skirtas administracinis areÅ¡tas.

Apeliaciniu skundu E. K. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus apie teisės pažeidimo sudėties elementus, padarė Å¡iurkščiÄ teisinę klaidÄ , kuri lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Kritikuodamas apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , apeliantas nurodo, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad jie paties teisės pažeidimo nematė ir į įvykio vietÄ atvyko iÅ¡kviesti vieno iÅ¡ konfliktavusių asmenų.

Tai, administracine tvarka nubausto asmens manymu, reiškia, kad nė vienas policijos patrulių asmeniškai nefiksavo E. K. veiksmų, kuriuose būtų teisės pažeidimo požymiai, ir visi patruliai pareiškė teismui, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iš liudytojų parodymų. Liudytojais jie įvardija konflikte dalyvavusius asmenis – H. D., V. R. ir S. Ž.. Tačiau, apelianto teigimu, pastarųjų parodymai vertintini kritiškai, kadangi dėl minėto konflikto vyko ikiteisminis tyrimas, o tai reiškia, , kad konflikte dalyvavusių asmenų santykiai buvo priešiški E. K. atžvilgiu, tai, apelianto manymu, tvirtina ir ta aplinkybė, kad E. K. 2012-07-09 toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su vienu iš liudytojų artimų žmonių – L.

D.. Taip pat nurodo, kad yra nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp liudytojų H. D., V. R. ir S. Ž. parodymų ir tai, kad jų parodymus paneigia liudytojų J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymai. Apelianto įsitikinimu, visų policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų tekstas yra identiÅ¡kas, o tai reiÅ¡kia, kad kažkas iÅ¡ anksto formavo policijos pareigÅ«nų ir teismo nuomonę apie faktines įvykio aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nai ne iki galo iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes, nes teismui buvo atiduota bylos medžiaga, kurioje nebuvo nustatyti ir apklausti kartu su E. K. buvę asmenys, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta tiksli liudytojų ir jų automobilių stovėjimo vieta, visų veiksmų seka ir kiekvieno iÅ¡ liudytojų galimybė matyti pro Å¡alį pravažiuojančio automobilio vairuotojÄ .

Taip pat, pasak apelianto, nebuvo ieÅ¡koma asmenų, mačiusių konflikto pradžiÄ ar (duomenys neskelbtini) gatve važinėjantį automobilį „VW Passat“. Mano, kad prie administracinės bylos buvo reikalinga pridėti ir procesinius nutarimus, priimtus ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, nurodo ir tai, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad nepasitiki liudytojų J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymais, nes Å¡ie, esÄ , turi tikslÄ , kad jis iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės. Tačiau, apeliantas teigia, kad liudytojai S. Ž., H.

D. ir V. R. taip pat turėjo tikslÄ nepagrįstai jį apkaltinti bet kokiu teisės pažeidimu, todėl nubaustajam bÅ«tų logiÅ¡ka, kad kritiÅ¡kai bÅ«tų vertinami visų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kitu atveju, apelianto nuomone, teismas bÅ«tų aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas ir turintis iÅ¡ankstinę nuomonę apie jo kaltę. Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkintinas, Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl E. K. apeliacinio skundo   Administracine tvarka nubaustas asmuo, E. K., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 1302 straipsnį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl liudytojų – H.

D., V. R. ir S. Ž. parodymų ir juos paneigiančių liudytojų – J. S., Ž. B. ir M. Č. parodymų. Taigi apeliacinio skundo turinys tvirtina, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai jais remtis, priimant sprendimÄ . Jau savaime toks apelianto siÅ«lymas prieÅ¡tarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimÄ vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad E. K. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu.

Nepaisant to, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, tarp jų ir dėl aptariamų liudytojų parodymų įvertinimo, ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .  ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, susijusiais su apylinkės teismo sprendimo neteisėtumu, – kad byla nebuvo iÅ¡tirta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, jog nagrinėjant bylÄ buvo padaryti kiti nubaustojo asmens skunde nurodyti pažeidimai.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį ir liudytojus, nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remiasi priimdamas sprendimÄ .

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kad E. K. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1302 straipsnyje.

 Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

 Taigi, nors E. K. ir neigia kaltę padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ ir teigia, kad jis automobilio nevairavo, ir nurodo, jog automobilį vairavo Ž. B., apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadoms dėl E. K. kaltės padarius aptariamÄ pažeidimÄ . Tai, kad E. K. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s liudytojų S. Ž., H.

D. ir V. R. parodymai, duoti ne tik apylinkės teismo posėdžių metu, bet ir jų apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kai jie aiškiai nurodė, kad automobilį vairavo E. K. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 62-1-00055-13, 39, 40–41, 42–44, 51–52, 54–56, 69–70, 71–72 b. l.). Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad šių liudytojų parodymai yra šališki ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, neatitinkantys tikrovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti.

Liudytojų S. Ž., H. D. ir V. R. parodymai nuoseklÅ«s, esminėmis aplinkybėmis jie sutampa, tarpusavyje vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, atitinka policijos pareigÅ«nų liudytojų R. R., N. B. ir L. N. parodymus, kai jie nurodė tarnybos metu vykę pagal iÅ¡kvietimÄ , jog (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas neblaivus vairuotojas, o nuvykus liudytojai nurodė, kai tai E. K.. Todėl daroma iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų parodymai atitinka tiek vieni kitius, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tarpusavyje vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, prieÅ¡ingai, nei nubaustojo asmens bei liudytojų Ž.

B. ir J. S. parodymai, kurie neatitinka ir prieštarauja jų pačių duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Štai, iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 62-1-00055-13 matyti, kad M. Č. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodė, kad Ž. B. ir jis sėdėjo gale, o, kas vairavo, neatsimena (98–99 b. l.), kitos apklausos metu apklausiamas kaip liudytojas jau nurodė, kad priekyje keleivio vietoje sėdėjo E. K., o automobilį vairavo Ž.

B. (108–110 b. l.). Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad vairavo J. S. (121–122 b. l.), o apklausiamas kaip liudytojas jau teigė, kad vairavo jis pats (117 b. l.). Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad automobilį vairavo E. K. (145 b. l.), o apklausiamas kaip liudytojas jau nurodė, kad vairavo Ž. B. (149 b. l.). Pats E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad vairavo J. S. (180 b. l.), o vėlesnės apklausos metu jau teigė, kad vairavo Ž.

B. (187 b. l.). Taigi, tiek aptariamų liudytojų, važiavusių kartu su E. K., tiek paties E. K. parodymai ne tik kad prieÅ¡taringi, tačiau ir neatitinkantys vieni kitų, jie visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s, labiau padriki, vis besikeičiantys. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų Ž. B. ir J. S. parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais E. K. versijÄ , nėra pagrindo, dėl to jie vertintini kaip siekis padėti E. K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.  Atsakant į apelianto skunde nurodytus teiginius, susijusius su įrodymų Å¡ioje nagrinėjamoje byloje trÅ«kumu, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis.

Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai dėl E. K. kaltės padarius ATPK 1302 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl papildomų, apelianto praÅ¡omų duomenų rinkimas bÅ«tų perteklinis, neturintis teisinės prasmės. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

 Remdamasis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl Institucijos apeliacinio skundo Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato apeliaciniu skundu yra keliamas E. K. skirtos nuobaudos pagrįstumo klausimas, teigiant, kad E. K. negalėjo bÅ«ti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o, Institucijos įsitikinimu, jam turėjo bÅ«ti skirtas administracinis areÅ¡tas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu Institucijos skundo reikalavimu sutinka visiÅ¡kai. ATPK 1302 straipsnyje numatyta atsakomybė vairuotojams už pakartotinį transporto priemonių vairavimÄ neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Å¡io kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areÅ¡tas negali bÅ«ti skiriamas, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. 2013 m. sausio 24 d., 14.54 val. vairavo automobilį, kai jam JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir paskirta 2400 Lt bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2012-03-09 iki 2014-03-08. Taigi E. K. 2013 m. sausio 24 d. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta ankstesniu teismo sprendimo, todėl jis skundžiamu nutarimu turėjo bÅ«ti baudžiamas ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu (kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali bÅ«ti taikomas tik asmenims turintiems jas), o administraciniu areÅ¡tu nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 1302 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. E. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau bylos medžiaga tvirtina apie pažeidėjo polinkį sistemingų ir itin pavojingų bei Å¡iurkščių teisės pažeidimų darymÄ , todėl jam skirtina ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio nuobauda – 25 parų administracinis areÅ¡tas, paliekant apylinkės teismo skirtÄ automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a: JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimÄ pakeisti: E. K. paskirti ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų administracinį areÅ¡tÄ . KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . E. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                    Vidmantas Mylė