9eda1a52-ea48-48b0-8a33-8dda129e05b1 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr

                                                                                           Â

Pirmosios

instancijos teismo                                  Civilinė byla Nr. 2A-211-278/2011

Teisėjas E.

Činka                                                Teisminio proceso Nr.2-08-3-01963-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

102.1; 121.15;121.21

                                                                                               Â

                                                            Â

                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                          Â

                                                 N U

T A R T I S

                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                            Â

       2011 m. kovo 31 d.

                                                            Panevėžys

 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei, dalyvaujant atsakovui R. J., jo atstovui adv. P.Vinkleriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ir atsakovo R. J. apeliacinius

skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2893-755/2010 pagal ieškovės Valstybinės

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui L.

J. dėl įpareigojimo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir atsakovo R. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Panevėžio apskrities virÅ¡ininko

2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , atsakovo, jo atstovo paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė :

ieškovė nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. Paliliūnas nustatęs, jog R. J. savavališkai (be supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais) ūkio būdu pasistatė

mÅ«rinį gyvenamojo namo vieno aukÅ¡to priestatÄ 1,90 m x 9,56 m, kurio užstatymo plotas – 18,20 kv. m., 2009-08-20 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ

Nr. St. 12-51-09/07, ir vadovaudamasis ATPK 1592 straipsnio 1 dalimi, atsakovui skyrė 7 500 Lt baudÄ . Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 2009-08-28 įsakymu Nr. V-389 „Dėl savaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo“ įpareigojo R. J. iki 2009-10-20 savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ , esantį Tulpių g. 42, Panevėžyje, ir sutvarkyti statybvietę. Ä®sakymo kopija atsakovui registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųsta 2009-08-31, tačiau savavaliÅ¡kai pastatytas gyvenamojo namo priestatas nėra nugriautas. Be to, nurodė, kad priestatÄ atsakovas pastatė ant vandentiekio įvado, t.y., nesilaikė žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sÄ lygų – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – reikalavimų, nes pagal galiojančius teisės aktus statybos vandentiekio įvado zonoje gali vykti tik gavus eksploatavimo sÄ lygas, tačiau atsakovas, Å¡iuos tinklus eksploatuojančios

įmonės UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ iÅ¡duotų sÄ lygų nepateikė. Prašė teismÄ Â Ä¯pareigoti atsakovÄ R. J. per teismo nustatytÄ terminÄ savo lėšomis paÅ¡alinti

savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, mÅ«rinį priestatÄ . Jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys nurodyto įpareigojimo, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį atsakovo lėšomis, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ R. J. patirtas iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas R. J. prašė panaikinti Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-08-28 įsakymÄ Nr. V-389 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo“ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad prieÅ¡ pradėdamas statyti nuosavybės teise jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, priestatÄ , kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ dėl priestato statybai reikalingų leidimų iÅ¡davimo.

Savivaldybės administracijos tarnautojai informavo jį, kad tokie statiniai laikomi nesudėtingais ir jiems nereikalingas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, statybos leidimas ir kiti statybÄ leidžiantys dokumentai. Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas 2009-08-28 įsakymu Nr.V-389 įpareigojo jį iki 2009-10-20 savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ , esantį Tulpių g. 42, Panevėžyje, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad 2009-08-20 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. St. 12-51-09/07 klaidingai konstatuota, kad gyvenamojo namo priestatas, Tulpių g. 42, Panevėžyje, yra II grupės nesudėtingas statinys, kadangi kiti ieÅ¡kovo teismui pateikti dokumentai: 2009-08-20 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-51-09/07 ir 2009-08-20 Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-51-09/07 įrodo, kad „gyvenamojo namo priestatas, Tulpių g. 42, Panevėžyje“ yra I grupės nesudėtingas statinys.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ buvo nustatytos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų iÅ¡imtys: neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai; nereikalingas statybos leidimas (iÅ¡skyrus saugomose teritorijose ir kultÅ«ros paveldo objekto teritorijose statomus I grupės nesudėtingus statinius, kai vietoj statybos leidimo privalomas kitas statybÄ leidžiantis dokumentas); neatliekami: statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre; ir kt.

Tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2009-03-09 priimto įsakymo Nr. D1-88 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 punkte buvo nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

Teigia, jog ginčo objektu esančio statinio statybÄ pradėjo gerokai anksčiau nei buvo priimtas LR aplinkos ministro 2009-03-09 įsakymas Nr. D1-88 ir tuo metu vykdyti gyvenamojo namo priestato statybos darbai atitiko tuo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, todėl priestatas negali bÅ«ti vertinamas kaip savavaliÅ¡ka statyba. Teigia, jog Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos tarnautojai nenustatė aiÅ¡kaus gyvenamojo namo priestato statybų darbų atlikimo laiko, todėl ginčo objektu esantis statinys negali bÅ«ti vertinamas  savavaliÅ¡ka statyba.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš valstybės

R. J. naudai 4 275 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, o iš

R. J. valstybei 5,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad atsakovo R. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamas administracinės teisės reguliavimo individualus aktas, kurio ginčijimo pagrindai bei procedÅ«ros numatytos administracinių bylų teisenos įstatyme. IeÅ¡kinio reikalavimu - nugriauti gyvenamojo namo mÅ«rinį priestatÄ yra siekiama civilinių teisinių pasekmių atsiradimo. Teismas konstatavo, jog byloje nagrinėjami dvejopos - civilinės ir administracinės teisinės prigimties reikalavimai, todėl civiliniai ginčai sprendžiami bei administracinių aktų teisėtumas tikrinamas pagal jiems nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį, nes ginčijamas įsakymas, priimtas 2009-08-28, buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu ir 2009-09-08 įteiktas atsakovo žmonai, o prieÅ¡ieÅ¡kinys paduotas 2010-04-21, t.y. daugiau nei po 6 mėnesių. Nurodė, jog atsakovas nepraÅ¡o atnaujinti termino skųsti (ginčyti) apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , o ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas

konstatavo, jog nors 2009-08-20 savavališkos statybos akte Nr. St.12-51-09/07 nurodoma, kad statyba savavališka,

kadangi ji atlikta kaip II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas nesant privalomo supaprastinto statinio projekto, tačiau ieškovės išvada yra nepagrįsta. Nurodė, jog

iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad 2007 m. viduryje gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, priestato bendrastatybiniai darbai buvo užbaigti ir darė iÅ¡vadÄ , kad statinys buvo pastatytas iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-09-18 įsakymo Nr. D1-426 Dėl Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo NR. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (Tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo pakeitimo, kuriuo nustatyta, jog I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant dėl statinio statybos savavaliÅ¡kumo, turi bÅ«ti vertinami tos statybos (pagrindinių jos darbų atlikimo) metu buvę teisės aktų reikalavimai, todėl atsakovui, kaip stačiusiam I grupės nesudėtingÄ statinį, laikytis II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų nebuvo bÅ«tinumo (Reglamento 12.3 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog priestatas pastatytas ant vandens tiekimo įvado, byloje Å¡alių neginčijama, tačiau Å¡i aplinkybės taip pat nėra pagrindu įpareigoti atsakovÄ priestatÄ kaip savavaliÅ¡kÄ statinį nugriauti.

Be to, nurodė, jog savavaliÅ¡kos statybos akte Å¡i aplinkybė, kaip savavaliÅ¡kos statybos priežastis nenurodyta, o iÅ¡ vandentiekio įvado savininko UAB „AukÅ¡taitijos vandenys” raÅ¡to matyti, jog tokio reikalavimo pats savininkas nereiÅ¡kia, apie savo teisių pažeidimÄ nenurodo, o pažeidimas galėtų bÅ«ti paÅ¡alintas numačius naujÄ Ä¯vado arba apskaitos mazgo vietÄ . Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas nustatė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai sudarė ¾, o prieÅ¡ieÅ¡kinys – ¼ reikalavimų ir pagal šį santykį tarp Å¡alių paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovo atstovė pateikė teismui kuro įgijimo čekius ir prašė priteisti iÅ¡laidas 448,98 Lt, patirtas atvykstant į teismo posėdžius. Konstatavo, jog pagal atstovavimo sutarties 1.1 “e” p. paslaugų gavėjas atlygina paslaugų tiekėjo patirtas kelionės iÅ¡laidas pagal atskirai pateiktÄ sÄ skaitÄ . Nurodė, jog teismui nepateikti įrodymai, jog paslaugos gavėjas (atsakovas) atlygino paslaugos tiekėjui (advokato padėjėjui) patirtas, jeigu tokių buvo, kelionės iÅ¡laidas.

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, tokių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant atsakovui R. J. iš

valstybės priteistas atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ valstybės atsakovo R. J. naudai dideles atstovavimo iÅ¡laidas, nes atsakovÄ atstovavo advokato padėjėja. Teigia, kad pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų minėtų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Ä® bylÄ yra pateikti 7 nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus Ievai KlimavičiÅ«tei bendrai 5 700 Lt sumai, tačiau iÅ¡Â dokumentų matyti, jog pinigus sumokėjo tretysis asmuo L. J., juose nurodyta, kad mokama už R. J., už teisinę pagalbÄ , tačiau nenurodyta už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas mokėta, nei viename iÅ¡ dokumentų nenurodyta kokioje byloje suteiktos paslaugos, o  teismas neprašė advokato padėjėjos  pateikti detalizuotÄ užmokesčio apskaičiavimo pažymÄ . Nurodo, jog byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir nereikėjo specialių kitų sričių žinių, todėl taikyti Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius nebuvo pagrindo.

Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir sprendimo dalį, kuria atsisakyta

 priteisti jam dalį patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-08-28 įsakymÄ Nr. V-389 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino praleidimu, pagal įstatymo analogijÄ taikydamas ieÅ¡kinio senatį. Mano, jog byloje nagrinėjamas ginčas kyla iÅ¡ daiktinių teisinių santykių dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, kuris teismingas bendrosios kompetencijos

teismui, todėl taikytinas CK nustatytas ieškinio senaties terminas. Teigia, jog reikalavimas dėl apskrities viršininko administracijos

administracinio akto, kuriame nustatyti įpareigojimų paÅ¡alinti galimai statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius, panaikinimo yra negatorinis ieÅ¡kinys ir terminas reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Be to, nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ant vandentiekio įvado (vandentiekio apsaugos zonoje) pastatęs nesudėtingÄ pirmos grupės statinį pažeidė Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 nuostatas. Teismas nurodė, kad remiantis Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XLIX sk. 199, 199.1 p., bÅ«tina numatyti naujÄ vandentiekio įvado arba apskaitos mazgo vietÄ . Atsakovas mano, kad Å¡iuo atveju minėto Vyriausybės nutarimo 199 punkto normas reikia aiÅ¡kinti sistemiÅ¡kai su statybų tvarkÄ reglamentuojančiais teisės aktais, t.y.: jeigu statybų tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato reikalavimo gauti statybÄ leidžiančio dokumento atitinkamo statinio statybos darbams (dėl nesudėtingų ir paprastų konstrukcijų, statybos darbų pobÅ«džio ir pan.), t.y. projektavimo sÄ lygos nerengiamos, tai statybos darbai vandentiekio apsaugos zonoje neturi bÅ«ti derinami su UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“. Be to, atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jo iÅ¡laidas, kurias  patyrė apmokėjęs savo atstovės advokato padėjėjos Ievos KlimavičiÅ«tės kelionės iÅ¡laidas, patirtas atvykstant į teismo posėdžius. Teismui pateikti nurodytas iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, t.y. kuro įsigijimo čekiai, pagal juos jis atlygino minėtas iÅ¡laidas. Tai posėdžio metu patvirtino minėtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikusi advokato padėjėja I. KlimavičiÅ«tė.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ atsakovas R.

J. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti jam likusiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Nurodo, jog civilinė byla priskirtina sudėtingų bylų kategorijai, teisines paslaugas atsakovui teikė Vilniaus advokatų kontorų advokatai ir jų padėjėjai, nes advokatų, kurie specializuotųsi Å¡ios kategorijos byloje, Panevėžyje nėra.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o skundÄ atmesti. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad  prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 panaikinimo yra negatorinis ieÅ¡kinys. Å is įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iki 2009-10-20 nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ . Priėmus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ jokių teisę pažeidžiančių veiksmų, kuriuos reikėtų nutraukti ir uždrausti, nei Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovo nuosavybės atžvilgiu neatliko. Atsakovui nustatytu laiku neįvykdžius reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, 2010-03-20 ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo vykdymo kreiptasi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas Inspekcijos ieÅ¡kinį atmetė nusprendęs, jog statinys nėra pastatytas savavaliÅ¡kai, galima teigti, kad ir ginčijamas įsakymas faktiÅ¡kai neteko galios, nes ieÅ¡kovė neteko teisės reikalauti, kad jis bÅ«tų įvykdytas. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio esmė ne administracinio pobÅ«džio akto panaikinimas, bet siekis paÅ¡alinti nuosavybės teisės pažeidimus, atsiradusius ieÅ¡kovei netinkamai atliekant jai nustatytas pareigas (klaidingai nustačius statomo statinio grupę ir statybos darbų pradžiÄ , todėl nepagrįstai sustabdžius statybos darbus bei apribojus

atsakovo nuosavybės teises). Savavališkos statybos aktas statytojui R. J. surašytas 2009-08-20, įteiktas asmeniškai atsakovui

2009-08-25 Statinio kategorija (II grupės nesudėtingas statinys) buvo nurodyta Å¡iame akte. Statybos darbai nebuvo stabdomi, pareigÅ«nas akte fiksavo jau pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ . Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad statinys pastatytas 2007 metais, statybos darbai užbaigti. Taigi jau 2009-08-25 atsakovas sužinojo apie galimÄ savo teisės pažeidimÄ , tačiau suraÅ¡yto savavaliÅ¡kos statybos akto įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Atsakovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ neapskundė ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Nurodo, jog statydamas statinį ant vandentiekio įvado (vandentiekio apsaugos zonoje), bet kuriuo atveju atsakovas privalėjo laikytis Vyriausybės nutarimo bei Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“nuostatų reikalavimų. IeÅ¡kovė mano, jog teismas pagrįstai atsisakė priteisti advokato padėjėjos I. KlimavičiÅ«tės kelionės iÅ¡laidas. Advokato padėjėjos pateikti kuro įsigijimo čekiai nepatvirtina, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrė atsakovas R. J.. Be to, advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo bÅ«tinas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 3 punkte nustatyta, kad Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta į kitÄ vietovę teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas apeliacinių skundų ribų ir, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas

E. PaliliÅ«nas 2009-08-20 surašė aktÄ , kuriuo konstatavo, jog atsakovas R. J., neturėdamas leidimo, savavaliÅ¡kai pastatė gyvenamojo

namo, esančio Tulpių g. 42, Panevėžyje, vieno aukÅ¡to 18,20 kv.m. naujos statybos priestatÄ , priskiriamÄ II grupės nesudėtingiems statiniams (1 t., b.l. 7-9). Dėl minėto pažeidimo R. J. buvo skirta administracinė bauda, o Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-08-28 įsakymu Nr.

V-389, atsakovas įpareigotas iki 2009 m. spalio 20 d. savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo priestatÄ , esantį Tulpių g. 42, Panevėžio m.,  ir

sutvarkyti statybvietę (1 t., b.l. 16). Atsakovas 2010-04-21 prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismÄ panaikinti Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-08-28 įsakymÄ Nr. V-389 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo“ (1 t., b.l. 39-44). Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir skundÄ atmetė. IÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, jog yra ginčijamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto įpareigojimas. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog tokie įpareigojimai, nors ir yra priimami vieÅ¡ojo administravimo subjekto, tačiau ne vieÅ¡ojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Ä®pareigojimai paÅ¡alinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobÅ«džio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-02-10, 2010-01-26, 2009-07-16 ir kt.  nutartys).  Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nors reikalavimas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog byloje turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Civilinio kodekso 1.125  straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. Å ioje byloje atsakovas reikalavimas yra pareikÅ¡tas tikslu iÅ¡tirti vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualaus teisės akto teisėtumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčijant 2009-08-28 įsakymÄ yra taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje nustatyti jo apskundimo terminai. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas reikalauja, kad teisė kreiptis į teismÄ nebÅ«tų beribė laiko atžvilgiu ir Å¡iuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Termino praleidimas reiÅ¡kia, kad teisinis reikalavimas byloje gali bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu. Dėl to Å¡is terminas pagal teisinę prigimtį yra senaties terminas reiÅ¡kiant reikalavimus dėl individualių administracinių veiksmų ginčijimo. IÅ¡ bylos dokumentų matyti,

kad ginčijamas įsakymas, kuriame buvo nurodoma, jog jis gali būti skundžiamas,  2009-09-08 buvo įteiktas atsakovo žmonai L. J., tačiau dėl minėto įsakymo

panaikinimo R. J. į teismÄ kreipėsi tik 2010-04-21, t.y.,  praleidęs vieno mėnesio  apskundimo terminÄ ir jo atnaujinti neprašė (1 t., b.l. 27, 46-51). Atsakovas neginčija 2009-08-28 įsakymo Nr. V-389 gavimo datos, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl praleisto apskundimo termino, yra teisinga.

Kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius, jog pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys yra negatorinis reikalavimas. Negatorinis ieÅ¡kinys yra tuomet kai savininkas gina nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu. Toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės ir teisei pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Atsakovas ginčija įsakymÄ , kuriuo jis įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, todėl konstatuoti jog tai yra negatorinis ieÅ¡kinys nėra pagrindo.

IÅ¡ byloje esančio UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ 2010-08-17 raÅ¡to matyti, kad vandentiekio vamzdynas iki atsakovui priklausančio gyvenamojo namo Tulpių g. 42, Panevėžio m. priklauso minėtai bendrovei (1 t., b.l. 130). Pagal galiojančių Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 8.1 p. nuostatas abonentas, rekonstruodamas objektÄ arba keisdamas jo paskirtį, didindamas vartojamo vandens ir Å¡alinamų nuotekų bei terÅ¡alų kiekį, privalo gauti ir įvykdyti naujas technines sÄ lygas. Jeigu tai nevykdoma,  tiekėjas neatsako už sutrikusį vandens tiekimÄ ir gali nutraukti sutartį. LR Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 199 p. nuostatos numato, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sÄ lygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti darbus. Minėto 199.1 punktas nustato, jog tokios sÄ lygos yra nustatomos ir statant pastatus, įrengimus. Kadangi statant statinius jokios iÅ¡imtys minėtame nutarime nenumatytos, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neturėdamas UAB AukÅ¡taitijos vandenys“ sÄ lygų, kurių privaloma laikytis vykdant statybos darbus Å¡ios įmonės įrengimų tinklų apsaugos zonoje, atsakovas pažeidė aukščiau minėto nutarimo reikalavimus. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs, kad atsakovo pastatytas statinys nėra savavaliÅ¡ka statyba ir todėl ginčijamas 2009-08-28 įsakymas yra savaime netekęs galios ir jis negali bÅ«ti vykdomas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog vykdant statybas vandens tiekimo tinklų apsauginėje zonoje nėra reikalingas suderinimas su minėtų tinklų savininku.

CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Nors teismui buvo pateikti duomenys apie kuro iÅ¡laidas, tačiau duomenų, kad kuro iÅ¡laidos yra apmokėtos, nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ priteisti 448,98 Lt ir tai iÅ¡samiai motyvavo. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad atsakovo atstovė nagrinėjamoje byloje ruošė atsiliepimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį (800 x 3 x 2 = 4 800 Lt), vykdė užklausas UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ bei dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patirtos atsakovo iÅ¡laidos už atstovavimÄ sudaro 5 700 Lt. Nors atsakovÄ R. J. atstovavo advokato padėjėja, kuriai už teikiamas teisines paslaugas, pagal aukščiau minėtų rekomendacijų 5 p. skaičiuojama 80 proc. rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio, tačiau įvertinus bylos sudėtingumÄ , įstatymų apimtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais kolegija daro iÅ¡vadÄ esant pagrindui nukrypti nuo minėtos nuostatos ir 5 p. nuostatų netaikyti (11p.). Ta aplinkybė, jog sutartis teikti teisines paslaugas yra sudaryta su atsakovu, o už paslaugas yra apmokėjęs tretysis asmuo L. J. nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas iÅ¡laidų nepatyrė. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neginčijo teikiamų dokumentų, kuriuose nurodoma, kad lėšos pervedamos už teisines paslaugas, todėl reikalauti detalizuoti iÅ¡laidas, teismui nebuvo pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3p., 2 t., b.l. 27).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,  teisėjų kolegija     n u t a r ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du Lt 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija                                                                                                        Birutė

Jonaitienė

                                                                      Â

                                  Ramunė Čeknienė

                                                                                Â

                        Birutė Valiulienė