9ed89f13-9d90-4a1c-a2db-7efbd5c2e8df · Lietuvos apeliacinis teismas

Kauno apygardos teismas 2006-05-10 sprendimu (civilinės bylos Nr

Civilinė byla Nr. 2A-525/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovui V. F.,

atsakovų atstovams prokurorei L. B., V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-519-212/09 pagal ieÅ¡kovo V. F. ieÅ¡kinį

dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų

neteisėtų veiksmų, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 2 000 litų turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais (t. 1, b. l. 124-131).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl 2002 m. gegužės 17 d. per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡vengus

muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusio cigarečių

krovinį. IeÅ¡kovas kartu su kitais asmenimis buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ 1961 m. BK 312 str. 3 d.

Ieškovo  teigimu,  ikiteisminis tyrimas vyko nepateisinamai  ilgai, daugiau nei 5 metus, t. y. nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. liepos 9 d., kai Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Ieškovo nuomone, be konkrečių rezultatų ir teisinio pagrindo jam buvo taikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės, areštuotas jo turtas, apribota laisvė gyventi, laisvai judėti, dirbti. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas iš esmės patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kardomųjų priemonių taikymas buvo neteisėti, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, ir tai įrodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ jį. Nustačius ir konstatavus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtus veiksmus, valstybei atsiranda prievolė atlyginti žalÄ pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę ieÅ¡kovas skundė, tačiau tik 2002 m. liepos 30 d. kardomoji priemonė buvo pakeista į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuri jam buvo taikoma 5 metus, nors jau nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Ä® Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas kreipėsi ne kartÄ , praÅ¡ydamas jį nutraukti, tačiau tyrimas nebuvo nutrauktas. Ta aplinkybė, kad byloje įtariamaisiais buvo patraukti 45 asmenys, tyrimo vilkinimo nepateisina. Dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų negalėjo laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos, negalėjo iÅ¡vykti dirbti į užsienį, buvo apribota teisė į darbÄ .

Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo, turėjo turtinės žalos, iÅ¡laidos advokatų pagalbai sudarė 2 000 litų. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 100 000 litų, nes dėl nepagrįstų kaltinimų, ilgÄ laikÄ vykusio ikiteisminio tyrimo, pablogėjo jo reputacija, santykiai su bičiuliais, labai pablogėjo sveikata, teko gydytis pas psichiatrÄ , nukentėjo Å¡eimos ir giminės interesai.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio

14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies (t. 1, b. l. 191-195), priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1 500 litų turtinei žalai atlyginti bei 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2 450 litųÂ

išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė šias aplinkybes: 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės

kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ ,

išvengus muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusio

2 033 536 litų vertės cigarečių krovinį. IeÅ¡kovas, kartu su kitais asmenimis, buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ 1961 m.  BK 312 str. 3 d. IeÅ¡kovui, tuo metu dirbusiam inspektoriumi Panevėžio teritorinėje muitinėje, buvo pareikÅ¡ti įtarimai nusikaltimo padarymu, jis atleistas iÅ¡ darbo (baudž. b. t. 5, b. l. 27, 29, 31), o Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažino neteisėtu V. F. atleidimÄ iÅ¡ pareigų (t. 1, b. l. 70-73). Nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovas buvo suimtas (baudž. b. t. 5, b. l. 47, 60-61, 65-66, 76-78) ir, pareiÅ¡kus kaltinimÄ , 2002 m. gegužės 24 d. ir 2002 m. liepos 30 d. apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. t. 5, b. l. 29-36, 38-40).

Apygardos teismas padarė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovui pareikÅ¡tas kaltinimas nepagrįstai ilgÄ laikÄ nebuvo perduotas teismui nagrinėti, nepagrįstai ilgÄ laikÄ vyko ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai ilgÄ laikÄ jam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, turto areÅ¡tas. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pats baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir procesinės prievartos priemonių teisėtumas jų pritaikymo momentu, tačiau jų taikymas turi bÅ«ti pagrįstas per visÄ laikÄ iki baudžiamosios bylos nutraukimo. Po kaltinimo ieÅ¡kovui pateikimo baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nedelsiant, t. y. per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , perduota nagrinėti teismui.

Panevėžio  apygardos prokuratÅ«ra, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) praÅ¡o panaikinti apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Valstybės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatytos CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse, specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas konstatuojamas procesiniu dokumentu įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas skundė Kauno apygardos teismui kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimÄ , o dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį apylinkės teismÄ bei Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Apygardos teismas neįvertino teismų sprendimų, kuriais Å¡ie ieÅ¡kovo skundai buvo atmesti.

2) Nagrinėjamoje byloje procesiniai veiksmai buvo atliekami ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Byloje buvo tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo vykdoma stambaus masto kontrabanda, buvo įtariami 45 asmenys, tiriama daugiau nei 50 kontrabandos epizodų, apklausti 26 liudytojai, siunčiami teisinės pagalbos pavedimai į LatvijÄ ir EstijÄ . Tai pateisina procesinį aktyvumÄ ir proceso trukmę visoje byloje.

3) Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , apygardos teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos dėl priteistinos žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, nurodė, kad priteisiant neturtinę žalÄ itin svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo praktikÄ , tiek į Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ tokiose bylose prieÅ¡ LietuvÄ . Be to, apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai sudarė sÄ lygas nusikaltimui įvykdyti, todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, gali bÅ«ti sumažintas arba atmestas.

Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-9) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1) Apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sÄ lygomis deliktinei atsakomybei kilti. Viena iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėti veiksmai. Veiksmų, atliktų baudžiamajame procese, neteisėtumas nėra preziumuojamas. Nė vienos ieÅ¡kovui taikytų procesinės prievartos priemonių taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ar per ilgu.

2) Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens kaltės.

3) Nepagrįstai teismas tapatino baudžiamojo proceso trukmę ir taikomų prievartos priemonių pagrįstumÄ . Sunkiausia procesinio delsimo forma yra situacija, kai baudžiamojoje byloje neatliekami jokie procesiniai veiksmai (EŽTT byla Schumacher prieÅ¡ LiuksemburgÄ ), o ne kai asmeniui baudžiamojo proceso metu ilgÄ laikÄ yra taikomi asmens teisių apribojimai.

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byla buvo itin sudėtinga dėl jos apimties.

5) Teismas, pažymėdamas, kad pareiga įrodyti, jog pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, atitenka atsakovo atstovams, nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigÄ .

6) Nepagrįstai priteista 1500 litų turtinės žalos, kadangi tai iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ , suteiktÄ dar iki laikotarpio, kada, teismo teigimu, vyko procesinis delsimas.

7) Be to, teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

8) Nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi nei baudžiamosios bylos tyrimo, nei procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl jais padaryta žala negali būti atlyginama.

9) IeÅ¡kovui neturėjo bÅ«ti priteista neturtinė žala, patirta dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kadangi ji  (10 000 litų) priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. A-261-1821/2008. Apygardos teismas nustatė teisės į bylos nagrinėjimÄ per trumpiausiÄ laikÄ pažeidimÄ , už kurį galėjo bÅ«ti priteista žala, tačiau priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas, neatitinkantis EŽTT praktikos. EŽTT 2010 m. sausio 5 d. paskelbė sprendimÄ byloje Å ulcas prieÅ¡ LietuvÄ , kurioje priteisė 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti už baudžiamÄ jį procesÄ , vykusį 8 metus ir 9 mėnesius.

Byloje gauti 4 atsiliepimai į apeliacinius skundus.

Teisingumo ministerija (t. 2, b. l. 12-13) atsiliepime nurodo, kad palaiko Generalinės prokuratÅ«ros, atstovaujančios Lietuvos valstybę, apeliacinį skundÄ .

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ nurodo, kad jį palaiko (t. 2, b. l. 20).

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 14 -15) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodo:

1) Nebuvo konstatuotas atliktų procesinių veiksmų neteisėtumas.

2) IeÅ¡kovas netinkamu savo pareigų atlikimu pats sudarė galimybę atsirasti prielaidoms dėl jo galimos kaltės.Â

3) Apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl žalos dydžio nustatymo. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, panaikinus ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę, jis įsidarbino.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 16-18) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodo:

1) Apygardos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ (kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti) perkėlė atsakovui. Šie veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl yra teisėti.

2) Aplinkybė, kad kuriuo nors laikotarpiu nebuvo surinkti papildomi įrodymai dėl ieÅ¡kovo kaltės, nereiÅ¡kia, kad jie nebuvo renkami. Nepagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti duomenys, įrodantys ieÅ¡kovo kaltę, ir byla neperduota teismui, rodo, jog nepagrįstai ir neteisėtai buvo ilgÄ laikÄ taikomos procesinės prievartos priemonės.

3) Neturtinė žala dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. A-261-1821/2008. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir neatitinka EŽTT praktikos.

4) Apygardos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens kaltės.

            Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl valstybės atsakomybės ir neturtinės žalos

            Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir

teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika

yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tačiau nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal įstatymÄ ir  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007), ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.

Neteisėtais

veiksmais gali būti pripažįstama neteisėtas neveikimas (neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos), atlikimas

veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (nesilaikymas tokio elgesio

taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.

birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Taigi Å¡ios teisės pažeidimas gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindÄ deliktinei valstybės atsakomybei. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė aplinkybėmis, kad kaltinimas jam buvo pareikÅ¡tas 2002 m. gegužės 24 d., tačiau byla teismui taip ir neperduota iki pat jos nutraukimo ieÅ¡kovo atžvilgiu 2007 m. liepos 9 d., nors paskutinį kartÄ byloje jis buvo apklaustas 2005 m. spalio 7 d., ir nuo to laiko jokie procesiniai veiksmai su juo nebuvo atliekami.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) procesÄ vertina kaip jo stadijų visumÄ , todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialios kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki sprendimo procese priėmimo (2001 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimas, priimtas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 55479/00). EŽTT praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra Å¡ie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys

organizuojant bylos procesÄ (tarp kitų Å¡altinių, minėtas 2001 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs,

kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpÄ procesÄ , ar proceso trukmė atitiko Konvencijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

Vertinant proceso trukmę byloje, kurioje įtariami ar kaltinami keli asmenys, bylos sudėtingumas gali bÅ«ti pateisinama ilgesnio proceso priežastis, jeigu tų asmenų veikos taip susijusios, kad jų negalima iÅ¡skirti, nes dėl to nukentės teisingumo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieÅ¡kovas buvo patrauktas kaltinamuoju 2002 m. gegužės 24 d., o nuo 2005 m. spalio 7 d., kada ieÅ¡kovas buvo paskutinį kartÄ apklaustas, iki pat 2007 m. liepos 9 d., kada jo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. nutartimi (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l. 87) konstatavo, kad tuo metu buvusioje tyrimo stadijoje nėra galimybės iÅ¡skirti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje yra vilkinamas. Tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ir vėliau nebuvo galimybės iÅ¡skirti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo, kurio atžvilgiu procesiniai veiksmai nebebuvo atliekami, atžvilgiu, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių baudžiamoji byla ieÅ¡kovo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti iÅ¡skirta, ir taip užtikrinta jo teisė į baudžiamÄ jį procesÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Kad tyrimas vyksta nepagrįstai ilgai, konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi, kurioje taip pat nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l. 102). Todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad neįrodytos valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygos.

          Tačiau yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ bei nustatydamas jos dydį, nukrypo nuo nacionalinių teismų bei EŽTT teismo praktikos dėl priteistinos žalos dydžio bylose prieÅ¡ LietuvÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovui neturtinė žala (10 000 litų), padaryta dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi, todėl pakartotinai Å¡iuo pagrindu neturtinė žala neturėjo bÅ«ti priteista. Be to, apygardos teismas neįvertino ir to, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai, konstatuoti 2007 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. A., A. L., V. F. atžvilgiu (t. 1, b. l. 19-26-27), sudarė sÄ lygas įvykdyti nusikaltimui, kuris  buvo  tiriamas minėtoje   baudžiamojoje  byloje.   Šiame   nutarime  konstatuota,  kad  V. F. darbe buvo trÅ«kumų, nes pareigÅ«nas, atlikdamas muitinį patikrinimÄ , neiÅ¡eidavo iÅ¡ muitinės posto patalpos, neapžiÅ«rėdavo transporto priemonės, krovinio, plombų, apsiribodamas tik dokumentų įforminimu. Nors darbo grafike buvo nurodytas laikas, kuriuo konkretus pareigÅ«nas turi dirbti darbo vietoje, nebuvo laikomasi darbo grafiko: muitininkai anksčiau ar vėliau, negu priklauso pagal grafikÄ , pradėdavo dirbti savo darbo vietoje, arba pabaigdavo darbÄ , arba pasiÅ¡alindavo iÅ¡ darbo vietos. Todėl yra pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d., 6. 250 str. 1 d., 6.272str. 1 d., 3 d.).

Dėl turtinės žalos

            Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu advokatui už jo (gynėjo) paslaugas 2002 m. liepos 3 d. sumokėjo 1000 litų (t. 1, b. l. 28), 2002 m. spalio 14 d. – 100 litų (t. 1, b. l. 30), 2005 m. spalio 7 d. – 400 litų (t. 1, b. l. 31), 2007 m. spalio 24 d. – 500 litų (t. 1, b. l. 29). Kolegijos vertinimu, byloje nesant iÅ¡samesnių duomenų, už kokias konkrečias advokato paslaugas buvo sumokėtos nurodytos sumos, yra pagrindo pripažinti materialine žala ir priteisti iÅ¡ valstybės, pažeidusios ieÅ¡kovo teisę į jo bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , 400 litų sumÄ , sumokėtÄ 2005 m. spalio 7 d., bei 500 litų sumÄ , sumokėtÄ 2007 m. spalio 24 d., kadangi, jos buvo sumokėtos laikotarpiu, kuriuo tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, tarp jo po

paskutinių procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu (tai konstatuota ir baudžiamojoje byloje, b. b. t. 5, b.

l. 87, 102). Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ už advokato (gynėjo) paslaugas, suteiktas baudžiamoje byloje laikotarpiu, kuriuo valstybė pažeidė ieÅ¡kovo teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikotarpį, sumažinant teismo priteistÄ sumÄ (CK 6.282 str. 1., 6.272str. 1 d., 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

          Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies, be to, priteistos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sumos sumažintinos šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai sumažintinos ir ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl pasakyto, pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas, sumažinant priteisiamos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo dydžius ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Iš dalies patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Pakeisti Panevėžio apygardos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ .

IeÅ¡kovui V. F. iÅ¡ Lietuvos Respublikos priteistÄ neturtinei žalai atlyginti sumÄ sumažinti iki 7 000 litų, turtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 900 litų, o advokato pagalbos iÅ¡laidas sumažinti iki 1200 litų.

Palikti nepakeistÄ kitÄ Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš ieškovo

V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,8 lito išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                               Alė Bukavinienė

             Audronė Jarackaitė

             Egidijus Žironas