9ed68cc2-2d85-4c5a-b75a-132452c8dc3a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2875-890/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02332-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.14.2; 2.14.3; 2.7. (S) Registro objektas ROIK: 16058018397KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. birželio 30 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė ŽakevičiÅ«tė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iÅ¡nagrinėjusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininko, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -  n u s t a t ė:

V. L. 2016-05-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016-05-06, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „KIA MOTORS“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Ä®vykio metu apgadinti du automobiliai. Teismo posėdžio metu V. L. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų iÅ¡ pradžių nepripažino, tačiau teisme peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas eismo įvykis, neneigė, jog galėjo apgadinti kitÄ automobilį, dėl to labai gailėjosi.

Nurodė, jog nusprendė pastatyti automobilį prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, S. L. pasakė, kad pažiūrėtų, ar užtenka vietos pastatyti automobilį, ji pasakė, kad jis netilps, todėl jis už kelių metrų priparkavo automobilį. Jam kažkas pasakė, kad jis prisilietė prie automobilio, tačiau jis nepajuto jokio prisilietimo ir jam pasirodė, kad nekliudė kito automobilio. Be to, nematė nei ant savo, nei ant kito automobilio įbrėžimų ir dažų pėdsakų. Vėliau grįžęs apie pusvalandį laukė automobilio vairuotojo.

Dėl apsidraudimo nufotografavo automobilį. Jis vaizdo įraÅ¡e atpažino savo automobilį, matė kontaktÄ , mano, kad parkuodamasis galimai galėjo apgadinti kitÄ automobilį, dėl to labai gailisi. Jo pensija 150 eurų, užsiiminėja prekyba turguje, automobilis jam reikalingas atsivežti prekes. PaaiÅ¡kinime pareigÅ«nams V. L. nurodė, kad praeivis jam pasakė, kad jis kliudė maÅ¡inÄ Volvo, iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo, pažeidimų nepastebėjo, bet laukė automobilio vairuotojo, Volvo automobilį nufotografavo, parvežė keleivę namo ir grįžo prie automobilio, bet savininko nesulaukė, vizualiai gedimų nerado (b.l. 12). Teisme liudytoja S. L. parodė, jog V.

L. yra jos pažįstamas. Jie nuvažiavo į parduotuvės aikÅ¡telę, V. L. pabandė parkuotis važiuodamas atbulomis. Tada į aikÅ¡telę įvažiavo kita maÅ¡ina, jos vairuotojas rankomis parodė, jog jiems reikia sustoti, todėl jie iÅ¡kart sustojo. Ji iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo jų maÅ¡inÄ , taip pat Volvo automobilį, buvo tarp automobilių atstumas. Ant kito automobilio apgadinimų nematė, V. L. įlipusi atgal į automobilį pasakė, kad jokių įbrėžimų nėra. Tada jie nuvažiavo į kitÄ vietÄ ir pastatė automobilį, apsipirko parduotuvėje, išėjus iÅ¡ parduotuvės nuėjo iki Volvo automobilio, nes V.

L. norėjo įsitikinti, kad tikrai nėra apgadinimų. Prie automobilio stovėjo pilietis, kuris kalbėjo telefonu, nurodė, kad tai ne jo automobilis. Jie dar kartÄ apžiÅ«rėjo automobilį, grįžo iki savo automobilio ir parvažiavo namo. Vėliau V. L. dar norėjo įsitikinti, todėl nuvažiavo iki aikÅ¡telės, nufotografavo automobilį ir grįžo namo. Teisme liudytojas M. B. parodė, jog pats pareiÅ¡kėjas R. V. policijai pristatė filmuotÄ medžiagÄ . Asmuo dirbo apsaugos darbuotoju, pats peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , automobilio valstybiniai numeriai nesimatė, bet nurodė, kad iÅ¡ matymo asmenį žino, nes jis dažnai parduotuvėje lankosi, vėliau pats jiems nurodė asmenį.

Jis nuvyko į įvykio vietÄ , nubraižė schemÄ , užfiksavo kaltininko automobilio apgadinamus, taip pat buvo apgadinta nukentėjusiojo automobilio priekinė dalis. Buvo užfiksuotas pažeidimas, kaltininko ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai sutapo. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad prieÅ¡ pastatant automobilį jis nebuvo apgadintas. Bendraujant su kaltininku V. L., Å¡is neginčijo, kad sukėlė eismo įvykį. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad po susidÅ«rimo iÅ¡ kaltininko automobilio iÅ¡lipo moteris, apžiÅ«rėjo automobilį.

Vėliau pats kaltininkas apžiÅ«rėjo automobilį. Teisme liudytojas R. V. parodė, jog savo automobilio Volvo apgadinimus pastebėjo tik kitÄ dienÄ , priekinėje automobilio dalyje virÅ¡ automobilio grotelių buvo įlinkimas. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad bandyta apvogti jo automobilį, nes grotelės buvo sulankstytos, numeris įlenktas ir dažai atsilupę. Automobilį apžiÅ«ri kiekvienÄ kartÄ jį plaudamas. PrieÅ¡ tai jo automobilis buvo be apgadinimų. Jis kelias dienas dirbo, niekur nevažiavo, automobilį statėsi visada toje pačioje vietoje.

Galvodamas, kad norėjo apvogti automobilį, peržiÅ«rėjo parduotuvės aikÅ¡telės filmuotÄ medžiagÄ , ir pamatė automobilį, kurio vairuotojas parkuodamasis nepaskaičiavo atstumo, vaizdo įraÅ¡e matosi, kad jo automobilis nuo prisilietimo sujudėjo, iÅ¡ kaltininko automobilio iÅ¡lipo moteris, apžiÅ«rėjo abu automobilius, vėliau prisiparkavo kitoje vietoje. Moteris tikrai turėjo pastebėti apgadinamus ant jo automobilio, nes buvo grotelėse iÅ¡lenktas kauburys. Kai Å¡ie asmenys įėjo į parduotuvę, juos atpažino, kaip nuolatinius klientus.

Jei nebūtų įėjęs asmuo į parduotuvę, nebūtų nustatęs kaltininko, nes vaizdo įraše automobilio valstybinio numerio nesimatė. Vėliau vaizdo įraše matyti, kaip išėjus iš parduotuvės prie parduotuvės durų asmuo stabtelėjo, nes pamatė, kad prie jo automobilio kitas vyras skambino telefonu. Kaltininkas su moterimi priėjo prie jo automobilio, to vyro paklausė, ar čia jo automobilis. Vėliau išvyko, nepranešė nei policijai, nei jų apsaugos postui. Jo automobilis šiuo metu nėra suremontuotas.

Kai policijos pareigÅ«nai surado asmenį, kaltininkas darsyk atėjo į parduotuvę, telefonu nusifotografavo jo automobilį. Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, kuris saugomas kompaktinėje plokÅ¡telėje (b.l. 21). V. L. bei R. V. priklausančių automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 8, 9, 10, 24, 25). PeržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, jog V. L. vairuojamas automobilis į prekybos centro aikÅ¡telę įvažiavo 2016-06-06, apie 17.10 val. vėliau pradėjo atbuline eiga parkuotis, apie 17 val. 10 min. 39 sek.

V. L. vairuojamas automobilis atsitrenkia į aikÅ¡telėje stovintį R. V. automobilį, Å¡iek tiek pavažiuoja į priekį, tuomet iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa moteris, prieina prie V. L. automobilio bamperio galinės dalies, jį apžiÅ«rėjusi grįžta į automobilį ir automobilis lėtai nuvažiuoja bei pastatomas kitoje aikÅ¡telės vietoje. Vyras su moterimi užeina į parduotuvę, apie 17.21 val. iÅ¡eidami iÅ¡ parduotuvės žvilgteli į tÄ aikÅ¡telės pusę, kurioje stovi apgadintas automobilis, ir link jo nueina.

V. L. prieina prie vyro, kuris stovi Å¡alia apgadinto automobilio ir kalba telefonu, 17.22 val. jį užkalbina, po to, kartu su moterimi nueina link apgadinto automobilio priekinės dalies, jÄ kelias sekundes apžiÅ«rinėja ir grįžta link savo automobilio bei nuvažiuoja. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Teismas V. L. paaiÅ¡kinimais, jog iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesuvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, netiki ir Å¡tai dėl ko: iÅ¡ peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip V.

L. automobilis atbuline eiga atsitrenkia į aikÅ¡telėje stovintį automobilį, tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa moteris, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau - S. L., kuri apžiÅ«ri V. L. vairuojamo automobilio galinę dalį, tuomet V. L. automobilis pastatomas kitoje vietoje. Apsipirkęs parduotuvėje, V. L. prieina prie apgadinto automobilio, pakalbina prie jo stovėjusį asmenį ir pats apžiÅ«ri priekinę R. V. priklausančio automobilio Volvo dalį, bÅ«tent tÄ vietÄ , kuri buvo apgadinta eismo įvykio metu.

Negana to, pats V. L. neneigė, jog po įvykio grįžęs dar apie pusvalandį laukė automobilio vairuotojo, o dėl apsidraudimo nufotografavo automobilį. Toks V. L. elgesys – R. V. automobilį, į kurį atsitrenkė, apžiūrėjo net kelis kartus, pats nufotografavo, priėjo prie apgadinto automobilio, kai šalia jo stovėjo ir telefonu kalbėjo pašalinis asmuo - rodo, jog V. L. aiškiai suprato, kad atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį R. V. automobilį, jo teiginiais, kad apžiūrėjęs R.

V. automobilį, apgadinimų nepamatė, teismas netiki, juos paneigia tiek liudytojų R. V., M. B. parodymai, tiek fotolentelėje užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai – apgadintas priekinis VOLVO automobilio bamperis ir apgadinta automobilio KIA CARNIVAL galinė bamperio dalis (b.l. 8-10). Pagal automobilio VOLVO apgadinimÄ (įlenktas priekinis bamperis virÅ¡ grotelių, apgadintas rėmelis, atÅ¡oko dalis dažų) ir V. L. elgesį po įvykio, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis negalėjo nepajausti ir nesuprasti padaryto autoįvykio.

Liudytojas R. V. teisme patvirtino, kad atsitrenkimo žymė buvo aiÅ¡kiai matoma. Nepaisant to, kad apgadino kitÄ automobilį, V. L. iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog V. L. kaltė pasitraukus iÅ¡ įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra įrodyta, o jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. V. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų R.

V., M. B. parodymais, paties V. L., kuris teisme neneigė, jog apgadino R. V. automobilį, parodymais, vaizdo įraÅ¡u, tarnybiniais praneÅ¡imais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nuotraukomis, paaiÅ¡kinimais bei kita bylos medžiaga. V. L. veiksmuose yra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, kadangi jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ .

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. L. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir nesukėlė didelės žalos. Kaip nurodė savo paaiÅ¡kinime R. V., buvo įlenktos jo automobilio grotelės, matyti kauburys (pareigÅ«nai užfiksavo ir bamperio bei automobilio numerio rėmelio apgadinimus), pažeidėjo automobilio defektai taip pat nedideli – matyti mažas galinio bamperio nubrozdinimas.

Taigi V. L. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadinti abu automobiliai), iÅ¡ esmės yra mažareikÅ¡mis, be to, eismo įvykis įvyko parkuojantis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Teisme V. L. pripažino padaręs pažeidimÄ ir gailėjosi, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, tačiau nurodė manęs, kad kito automobilio neapgadino. V. L. savo transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti praėjus kelioms dienoms policijos pareigÅ«nams apžiÅ«rėjus V.

L. transporto priemonę. V. L. elgesys po sukelto eismo įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kitÄ automobilį, rodo, kad jis sÄ moningai nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymÄ . Atsižvelgiant į byloje nustatytÄ eismo įvykio situacijÄ , kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį paskirta nuobauda galėtų bÅ«ti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).

Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2017-01-01 įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimus numatė kur kas Å¡velnesnes nuobaudas – baudÄ nuo 600 iki 800 eurų ir neprivalomÄ skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str. 1 d., 7 d.). Nors V. L. anksčiau buvo baustas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau anksčiau jo padaryti pažeidimai buvo kitokio pobÅ«džio, paskirtas baudas V.

L. susimokėjo (b.l. 14-17). V. L. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., pripažino, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Duomenų, kad V. L. su policija geranoriÅ¡kai nebendradarbiavo, byloje nėra. Pažeidėjas yra pensininkas, jo pajamos nedidelės. Atsižvelgdamas į visus iÅ¡dėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai V. L. gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ nuobaudÄ , todėl, vadovaudamasis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, skiria V.

L. minimaliÄ sunkesnio iÅ¡ pažeidimų sankcijoje numatytÄ baudÄ taikant trumpesnį nei numatytas sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286- 287 str., 3024 str., teismas,- n u t a r i a: V. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimus numatytus ATPK 130 str. 1 d. bei ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti:-pagal ATPK 127 str. 2 d. - 28 eurų dydžio baudÄ ;-pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne apimant Å¡velnesnę, ir V.

L. paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ 868 EUR dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.V. L. paskirtos 868 EUR dydžio baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per 1 metų laikotarpį.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16058018397, įmokos kodÄ 1001.     Kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Eglė ŽakevičiÅ«tė