Legislator Case Law & Legislation
9ed5ea02-16bb-498f-94a9-d98e2c8c5a0f AI generated

9ed5ea02-16bb-498f-94a9-d98e2c8c5a0f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9ed5ea02-16bb-498f-94a9-d98e2c8c5a0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas N. J. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. N. 4 257,41 Eur skolÄ , 1 064,35 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2009-04-04 su atsakovu sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-04/04, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti 147 vienetus UAB „Litmaxas“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 14 700,00 Lt iki 2009-04-29 grynais pinigais, tačiau atsakovas to nepadarė.

Legislator headnote

AI generated

9ed5ea02-16bb-498f-94a9-d98e2c8c5a0f · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas nurodė, kad pakvitavimo nereikalavo ir neturi, todėl prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo rizikÄ . Teismas vertino kitus atsakovo raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau jie negali bÅ«ti laikomi pakankamais, nes yra netiesioginiai ir negali patvirtinti atsakovo pozicijos. SkeptiÅ¡kai vertinamas ir teismo motyvas, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nereikalavo skolos sumokėjimo. Teisės normos numato bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Teismas sprendime dėl kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nepasisakė, atmetimo motyvų nepateikė, nevertino aplinkybių, jog atsakovas negalėjo nuosekliai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kada sumokėjo už akcijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-917-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16127-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Å iÅ¡kinos,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo N. J. ieÅ¡kinį atsakovui M.

N. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas N. J. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. N. 4 257,41 Eur skolÄ , 1 064,35 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2009-04-04 su atsakovu sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-04/04, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti 147 vienetus UAB „Litmaxas“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 14 700,00 Lt iki 2009-04-29 grynais pinigais, tačiau atsakovas to nepadarė.

Atsakovas nuo 2009-04-25 įgijo visas turtines ir neturtines teises disponuoti bendrovės akcijomis ir dalyvavo bendrovės veikloje. Nors pagal sudarytÄ sutartį ieÅ¡kovas turėjo galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukti dėl atsakovo neatsiskaitymo, tačiau ieÅ¡kovas to nedarė, tikėdamas, kad atsakovas atsiskaitys. Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2009-04-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog pirkėjas įgyja teisę disponuoti perkamomis akcijomis po galutinio jų apmokėjimo, o pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai anuliuoti sandorį pirkėjui nesumokėjus visos pinigų sumos.

IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl neatsiskaitymo paneigia visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad atsakovui priklauso 197 vienetai akcijų, prieÅ¡ingu atveju atsakovas nebÅ«tų galėjęs balsuoti. IeÅ¡kovas neginčijo priimtų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų. Atsakovas iniciavo UAB „Litmaxas“ bankrotÄ , dalyvavo akcininkų susirinkime dėl bankroto paskelbimo, bankroto proceso metu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl akcijų neapmokėjimo, kas patvirtina, kad atsakovas buvo atsiskaitęs. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pateikia praėjus net 5 metams po akcijoms apmokėti skirto galutinio termino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

Remdamasis Å¡ia įstatymo nuostata, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgiant į 2009-05-04 visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuriame dalyvavo ieÅ¡kovas, turintis 198 bendrovės akcijas, ir atsakovas, turintis 197 akcijas, atsakovo akcijos buvo apmokėtos, nes prieÅ¡ingu atveju, jis nebÅ«tų galėjęs dalyvauti, kaip 197 akcijų savininkas ir balsuoti priimant visuotinio akcininkų susirinkime priimamus sprendimus. Jeigu atsakovas nebuvo apmokėjęs už 147 akcijas, aukščiau nurodytame 2009-05-04 akcininkų susirinkime priimti sprendimai turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nes pagal ABÄ® 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų ginčijęs Å¡io susirinkimo priimtus sprendimus.

Atsakovo teisę disponuoti akcijomis nustatė ir ginčo šalių pasirašytos sutarties 3.3.punktas, kuriame teigiama, kad pirkėjas teisę disponuoti perkamomis akcijomis įgyja po galutinio apmokėjimo, bet ne anksčiau kaip nuo 2009-04-25. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs 2009-04-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.4.punktu, kuris numatė, kad jei praėjus 1 mėnesiui po 2.3 punkte numatyto galutinio termino pirkėjas nesumoka visos pinigų sumos už pirktas akcijas, pardavėjas turi teisę vienašališkai anuliuoti šį sandorį.

Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (2009-08-03, 2009-08-19, 2009-10-22, 2009-11-20, 2010-02-01, 2010-10-11 UAB „Litmaxas“ valdybos posėdžių, kuriuose be kitų asmenų, dalyvaudavo ieškovas ir atsakovas, protokolai) rodo, kad ieškovas neturėjo jokių pretenzijų atsakovui. Aplinkybę, kad atsakovas, turintis 197 akcijas ir 197 balsus, balsavo 2011-02-04 visuotiniame akcininkų surinkime, kuriame buvo sprendžiamas UAB „Litmaxas“ bankroto bylos iniciavimas, patvirtina 2011-02-04 visuotinio UAB „Litmaxas“ akcininkų susirinkimo protokolas.

Beje, Å¡iame susirinkime taip pat dalyvavo ir ieÅ¡kovas. Teismas sprendė, kad aukščiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo 197 akcijas, kuriomis balsavo pagal akcijų suteikiamas teises visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 1 dalis), kas implikuoja, jog atsakovas su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal 2009-04-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.                                            III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas N. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2016-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas pateikė visus įrodymus, jog atsakovas neatsiskaitė už akcijas. Tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė prievolę, įrodyti turėjo atsakovas, tačiau to nepadarė.Teismas netinkamai vertino įrodymus.

Kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ , kad prievolė įvykdyta, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Duoti pakvitavimÄ yra kreditoriaus pareiga, taigi skolininkas, įvykdęs prievolę, turi teisę jo reikalauti. Nustatyta, kad atsakovas neturi pakvitavimo. Nei viename iÅ¡ dokumentų ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl prievolės įvykdymo.Atsakovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl turėjo pasirÅ«pinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo faktÄ .

Atsakovas nurodė, kad pakvitavimo nereikalavo ir neturi, todėl prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo rizikÄ . Teismas vertino kitus atsakovo raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau jie negali bÅ«ti laikomi pakankamais, nes yra netiesioginiai ir negali patvirtinti atsakovo pozicijos. SkeptiÅ¡kai vertinamas ir teismo motyvas, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nereikalavo skolos sumokėjimo. Teisės normos numato bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Teismas sprendime dėl kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nepasisakė, atmetimo motyvų nepateikė, nevertino aplinkybių, jog atsakovas negalėjo nuosekliai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kada sumokėjo už akcijas.

Teismas nevertino, jog sudarius sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡ Vilniaus iÅ¡vyko aplankyti Panevėžyje gyvenančius tėvus, o 2009-04-09 grįžo į VokietijÄ . Taip pat nepaneigtas faktas, jog ieÅ¡kovas nuo 2009-04-09 iki 2009-06-21 nebuvo Lietuvoje ir negalėjo gauti pinigų.Atsakovas pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris neva patvirtina, kad atsakovas tuo metu turėjo pinigų ir galėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Toks įrodymas yra netiesioginis ir nepatvirtina atsiskaitymo. IeÅ¡kovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina faktÄ , jog pinigai gryninti nuo 2008 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos buvo panaudoti nekilnojamo turto pirkimui ir įrengimui.

Teismas dėl tokių įrodymų vertinimo nepasisakė.Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Remiantis ABÄ®, UAB „Litmaxas“ sudarinėjo akcininkų registravimo žurnalus, kuriuose buvo fiksuojamos visos operacijos su akcijomis. BÅ«tent remiantis akcininkų registravimo žurnalu, atsakovas 2009-04-25 buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal 2009-04-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Å ie duomenys nėra nuginčyti ar ginčijami Å¡ioje byloje. Atsakovo disponavimÄ akcijomis patvirtina ir 2009-05-04 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Å alys nebuvo nustatę kreditoriaus pareigos iÅ¡duoti pakvitavimÄ . Apmokėjimo fakto fiksavimas akcininkų registravimo žurnale nulėmė atsakovo elgesį nereikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomo pakvitavimo. Be to, po sutarties pasiraÅ¡ymo vyko daug visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose fiksuota, kad atsakovui priklauso 197 vienetai UAB „Litmaxas“ akcijų, o sutarties 3.3 punkte numatyta teisė disponuoti akcijomis tik po pilno atsiskaitymo.

IeÅ¡kovas bankroto proceso metu neturėjo jokių pretenzijų atsakovui dėl atsiskaitymo. Atsakovas buvo itin atidus ir rÅ«pestingas, įsitikindamas, kad įmonės vadovas tinkamai užpildė akcininkų registravimo žurnalÄ , jame nurodydamas visÄ reikiamÄ informacijÄ apie akcijų įsigijimÄ . IeÅ¡kovo pateikti lėktuvo bilietai vokiečių kalba ir neiÅ¡versti į valstybinę lietuvių kalbÄ yra netinkamas įrodymas byloje. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, kad jis Lietuvoje buvo tik nuo balandžio 1 d. iki ba1andžio 9 d. nepaneigia nei atsiskaitymo fakto, nei kitų įrodymų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-04-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 09-04/04 ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui 147 vienetus UAB „Litmaxas“ akcijų, kurių vienos kaina 100,00 Lt, visa sandorio kaina 14 700,00 Lt.

Sutarties 2.3. punktu sandorio Å¡alys susitarė, kad pardavėjui sandorio kaina bus sumokama grynais iki 2009-04-25. Sutarties 3.3.punktas numato, kad pirkėjas teisę disponuoti perkamomis akcijomis įgyja po galutinio apmokėjimo, bet ne anksčiau kaip nuo 2009-04-25, o sutarties 3.4. punktas numato, kad jei pirkėjas iki 2.3. punkte numatyto galutinio apmokėjimo už akcijas termino nesumoka visos kainos, jis už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ moka po 0,2 delspinigių nuo visos sandorio sumos ir jei praėjus 1 mėnesiui po 2.3. punkte numatyto galutinio termino pirkėjas nesumoka visos pinigų sumos už pirktas akcijas, pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai anuliuoti šį sandorį, t. y. pardavėjas grÄ Å¾ina iÅ¡ pirkėjo gautas pinigų sumas ir įgyja teisę disponuoti, valdyti ir naudotis akcijomis, kurios buvo perleistos pirkėjui, kaip baudÄ , jog pirkėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, pardavėjas sau pasilieka 1/10 dalį 2.2. punkte nurodytos sumos.

Sutarties 4.1. punktas numato, kad Å¡i akcijų pirkimo-pardavimo sutartis per 2 dienas nuo jos pasiraÅ¡ymo momento turi bÅ«ti pateikta asmeniui, tvarkančiam UAB „Litmaxas“ vertybinių popierių apskaitÄ . IÅ¡ UAB „Litmaxas“ akcininkų registravimo žurnalo iÅ¡rašų nustatyta, kad aukščiau paminėto sandorio pagrindu akcininkų registravimo žurnale padarytas įraÅ¡as, jog 2009-04-04 atsakovas įsigijo 147 akcijas, ir ankstesnių sandorių pagrindu nuo 2009-04-04 atsakovas tapo 197 vienetų UAB „Litmaxas“ akcijų savininku.

IÅ¡ 2009-05-04 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovas, kaip akcininkas, susirinkime užregistruotas kaip turintis 197 vnt. akcijų. Å iame susirinkime taip pat dalyvavo ieÅ¡kovas, turintis 198 vnt. akcijų, ieÅ¡kovas neginčijo fakto, jog susirinkime atsakovas dalyvavo kaip 197 akcijų savininkas. Dėl apeliacinio skundo argumentų IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, dėl kai kurių įrodymų ir aplinkybių nepasisakė, kas sÄ lygojo, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Å¡ioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes Å¡iuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniÅ¡kumo principai, kas sÄ lygoja, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant.

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad atsakovas turėjo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal ginčo sutartį ir kad to nepadarė, o atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo reikalavimu bei nurodytomis aplinkybėmis, – įrodyti, jog arba atsakovas neturėjo pareigos atsiskaityti pagal ginčo sutartį, arba atsakovas su ieÅ¡kovu pagal minėtÄ sutartį jau buvo atsiskaitęs. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodinėjimo naÅ¡ta pirmosios instancijos teismo buvo paskirstyta tinkamai, todėl su tuo susijusius ieÅ¡kovo argumentus atmeta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Å iame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino į bylÄ Å¡alių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylÄ pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas su juo neatsiskaitė pagal ginčo sutartį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ta aplinkybė, jog į bylÄ nebuvo pateiktas ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duotas pakvitavimas, patvirtinantis, kad atsakovas įvykdė prievolę pagal ginčo sutartį, negali bÅ«ti vertinama izoliuotai, o vertinant jÄ Ä¯ bylÄ pateiktų įrodymų visumos kontekste, darytina iÅ¡vada, kad ji nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas su ieÅ¡kovu pagal ginčo sutartį liko neatsiskaitęs. PrieÅ¡ingas vertinimas bÅ«tų formalistinis ir nepagrįstas, todėl su pakvitavimo pateikimu į bylÄ susijusius ieÅ¡kovo argumentus teisėjų kolegija atmeta.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, priėmė ginčijamÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylÄ pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negynė, jo manymu, pažeistų jo teisių, nepretenduoja bÅ«ti pagrindiniu ar vienu iÅ¡ pagrindinių skundžiamo sprendimo motyvų, tai – vienas iÅ¡ papildomų/pastiprinančių motyvų ir juo gali bÅ«ti remiamasi. Apeliacinės instancijos teismas paaiÅ¡kina, jog nurodyta aplinkybė neužkerta kelio ieÅ¡kovui ginti savo teises teismine tvarka, tačiau ieÅ¡kinio senaties termino trukmė ir faktas, kad ieÅ¡kovu kreipiantis į teismÄ jis nebuvo suėjęs, neužkerta teismo diskrecijos vertinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neiniciavo jo galimai pažeistų teisių gynybos, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas privalo iÅ¡tirti visus į bylÄ pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, kÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime eksplicitiÅ¡kai nepasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieÅ¡kovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir/ar neteisėtÄ sprendimÄ .Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas, o atsakovo – tenkinimas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisiant 500,00 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo N. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo N. J. atsakovo M.

N. naudai priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                             Ramunė Mikonienė                                                                                                 Dainius Rinkevičius                                                  Jelena Å iÅ¡kina