2019-07-24 Nr. CB-7560-2-68-3-00524-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1275/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00524-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 18 d. gautu ieškovo E. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas savo kasaciniame skunde argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio, kuriame įtvirtinti kardomojo kalinimo – suėmimo – pagrindai, 8 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas nustato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą suėmimas apskritai negalėjo būti paskirtas, todėl darytina išvada, kad, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, atliekant ikiteisminį tyrimą, ieškovui buvo neteisėtai paskirtas ir tęsiamas suėmimas. Pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Vadinasi, šią civilinę bylą nagrinėję teismai privalėjo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Ieškovas taip pat nurodo, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė civilinio proceso įstatymo normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti, be kita ko, logiškai pagrįstos. Ieškovas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų padarytų pažeidimų net vienerius metus ir šešis mėnesius buvo suimtas, todėl negalima teigti, kad pareigūnų veiksmai neturėjo esminės reikšmės ieškovo teisių pažeidimui.

Kasacinis skundas paduotas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija papildomai nurodo, kad tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, jog nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nėra pakankami išvadai, kad egzistuoja pagrindas kasacine tvarka peržiūrėti skundžiamą teismo procesinį sprendimą pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, daryti. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis