9ed4e255-7dba-4c70-950e-ca814ad376f6 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05502-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės dalies pridėjus dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R.

R. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams ir 15 dienų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teisė vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. R. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 1 850 eurų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu dėl to, jog 2022 m. vasario 16 d., apie 15.45 val., Ukmergėje, A. Smetonos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ M. R. vardu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo pÅ«timo metu jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 2,68 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antrojo pÅ«timo metu nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jo teisinę padėtį. Nuteistasis nurodo, kad visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažymi, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė jam trukdys tęsti individualiÄ veiklÄ (sustojus veiklai, atsirastų skolos) ir mano, kad paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas arba jam turi bÅ«ti paskirta piniginė bauda.

Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmių bendrinimo, t. y. apeliantas mano, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo padaryta klaida (nesupranta, kaip prie laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams pridėjus laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams, galutinis bausmės laikas – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 15 dienų). Taip pat, nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas per ilgas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas, akcentuoja, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykdant automobilių remonto veiklÄ .

Pažymi, kad nuosprendyje nurodyta automobilio vertė – 1 850 eurų, neatitinka tikrovės, nes automobilis buvo pirktas už 500 eurų (tokia suma buvo nurodyta VĮ „Regitra“ pateiktoje sutartyje pirkimo – pardavimo sutartyje).

3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus prokuroras Darius Žvirblis praÅ¡o nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatų. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę, t. y. pastarasis teistas 5 kartus, naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas, prokuroro vertinimu, rodo, jog nuteistasis nedaro iÅ¡vadų, nekeičia savo elgesio.

NusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistu. Tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , nesudaro pagrindo nei Å¡velninti bausmę, nei taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama. Dėl to kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3.2.

Prokuroro vertinimu, teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepažeidė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų. Nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė po to, kai 2021 m. spalio 5 d. buvo lygtinai paleistas su intensyvia priežiÅ«ra, t. y. neatlikęs 5 mėnesių ir 15 dienų ankstesnės paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo laikotarpiu jis padarė naujÄ nusikaltimÄ , už kurį skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinta iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams.

BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino bausmes ir prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 5 mėnesių 15 dienų – pridėjo dalį, t. y. 3 mėnesius, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl ko galutinė bausmė nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų. 3.3. Prokuroro vertinimu, teismas pagrįstai nustatė draudimÄ nuteistajam vairuoti transporto priemones 4 metams.

Nuteistasis R. R. nusikaltimÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, jo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas, atsižvelgė ne tik į visų anksčiau paminėtų aplinkybių visumÄ , bet ir į paties nuteistojo R. R. asmenybę, nustatytÄ neblaivumo laipsnį (atsiliepime pažymima, kad R. R. už vairavimÄ neblaiviam jau buvo teistas ankstesniu teismo nuosprendžiu). 3.4.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo prokuroras pažymi, jog nuteistojo vairuotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos matyti, kad nuteistojo vairuoto automobilio vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1 850 eurų. Byloje nėra jokių kitokių duomenų apie galimÄ automobilio vertę, jų nepateikė ir pats nuteistasis. R. R. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismo sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ yra pagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės (praÅ¡ant paskirti kitÄ bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip pat keliant klausimÄ , ar tinkamai subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir baudžiamojo poveikio priemonių (pernelyg ilgo draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino ir per didelės konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar per Å¡velniÄ ir dėl to neteisingÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino R. R. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numato kelias bausmių rÅ«Å¡is – baudÄ , areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (anksčiau ne kartÄ teistas, jokių iÅ¡vadų nedaro, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu), atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes (numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte).

4. Iš to, kas aptarta anksčiau, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nei dėl parinktos bausmės rūšies, nei dėl jos dydžio. Nagrinėjamu atveju galima tik papildyti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, akcentuojant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R.

R. jau yra teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ . Be to, pastarajam praeityje buvo taikomi ir tokie baudžiamosios ar bausmių vykdymo teisės institutai kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kuriais nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas, tačiau Å¡io pasitikėjimo nuteistasis nepateisindavo, kritiÅ¡kų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalsdavo.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, vertina jÄ kaip per griežtÄ ir mano, kad jam turėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė bausmė (bauda) arba atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Savo pozicijÄ nuteistasis motyvuoja tuo, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pažymi, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nutrÅ«ktų jo vykdoma individuali veikla. Nors iÅ¡ byloje esančio SODRA duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (b. l. 114-116) matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d.

R. R. įregistravo individualiÄ veiklÄ (pobÅ«dis nenurodomas), tačiau iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o negalima spręsti, ar individuali veikla yra vykdoma; kitų duomenų (pajamų deklaracijos, sÄ skaitų faktÅ«rų ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, jog individuali veikla yra vykdoma realiai, bylos medžiagoje nėra. Kita vertus, jei nuteistasis faktiÅ¡kai ir vykdo individualiÄ veiklÄ , tai nenusveria kitų skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje aptartų aplinkybių, kurios nuteistÄ jį apibÅ«dina aiÅ¡kiai neigiamai ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl skirtinos bausmės pagrįstumÄ .

Tuo tarpu kita nuteistojo apeliaciniame skunde minima aplinkybė – nuoÅ¡irdus gailestis ir prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ jau buvo įvertinta skundžiamame nuosprendyje, į Å¡iÄ aplinkybę buvo atsižvelgta jÄ pripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nėra pagrindo jÄ vertinti pakartotinai ir taip dar labiau Å¡velninant paskirtÄ bausmę.

6. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. R. parinkdamas bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , netinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, juo labiau, kai bausmės dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį.

7. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šioje byloje nustatyta, kad R. R. 2021 m. spalio 5 d. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, būdamas neatlikęs dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 5 mėnesių ir 5 dienų (b. l. 76-85).

NaujÄ nusikaltimÄ nuteistasis padarė 2022 m. vasario 16 d., t. y. dar nepasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui. Už naujo nusikaltimo padarymÄ paskirta bausmė buvo mažesnė nei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį likusi neatlikta bausmės dalis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (5 mėnesių ir 15 dienų) pridėjo dalį bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu (pridėti 3 mėnesiai), ir, prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis, nepadarydamas klaidos pagrįstai paskyrė galutinę subendrintÄ 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

8. Nuteistasis formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant galima svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ . Kita vertus, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuomet, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, jog sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Å ioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis praeityje ne kartÄ teistas, taip pat ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , be to, yra duomenys ir apie užsienio valstybėje padarytÄ teisės pažeidimÄ , jam buvo taikytas tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, galiausiai ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau apeliantas visais atvejais ignoravo jam parodytÄ pasitikėjimÄ ir vėl grįžo prie nusikalstamų veikų darymo. Visas ankstesnis jo elgesys rodo aiÅ¡kų polinkį nusikalsti ir, prieÅ¡ingai, byloje nėra pakankama duomenų, leidžiančių spręsti, kad nuteistasis deda dideles ir nuoÅ¡irdžias pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai galėtų bÅ«ti įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

9. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos paskyrė jam minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemone 4 metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 16 d.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju toks nustatytas terminas yra proporcingas, atsižvelgtina į nustatytÄ nuteistojo neblaivumÄ , ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise, nuteistojo asmenybę. Å ioje byloje nuteistajam antrojo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Apeliantas sėdo prie automobilio vairo bÅ«damas iÅ¡gėręs didelį kiekį stipraus alkoholio (duodamas parodymus teisme nurodė su draugų kompanija iÅ¡gėręs apie 0,5 l butelio degtinės) ir aiÅ¡kiai suprasdamas, kad yra neblaivus.

Be to, kaip jau ne kartÄ minėta, jis ir anksčiau yra teistas už vairavimÄ esant neblaiviam (už tai nuteistajam jau buvo taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, teisę vairuoti transporto priemones Å¡is vėl įgijo tik 2021 m. gruodžio 22 d. (b. l. 23)). Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra drausmingas eismo dalyvis, savo specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, yra linkęs Å¡iurkščiai pažeisti KET, savo elgesiu kelia didelį pavojų kelių eismo saugumui, dėl ko nustatytas draudimo vairuoti transporto priemones terminas yra adekvatus ir proporcingas.

10. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Å iuo atveju nuteistasis, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , panaudojo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be Å¡io automobilio panaudojimo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas bÅ«tų neįmanomas, todėl minėtas automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė nuteistajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , nenustatytos, Å¡iuo atveju pagrįstai spręstas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , taikymo.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

Nors apeliantas nurodo automobilį pirkęs už 500 eurų, tačiau byloje nėra jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, kita vertus, pati pirkimo kaina savaime neatspindi transporto priemonės vertės. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertina pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alių ir sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, tačiau net ir esant nuteistojo nurodomai sutarčiai su jo įvardinta kaina vadovautis ja nebÅ«tų objektyvu. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, Å¡iems sutariant dėl kainos, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties Å¡alis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes jÄ gali lemti įvairÅ«s veiksniai, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine bÅ«kle, pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryÅ¡iais su pardavėju ir pan.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie bÅ«tų svarbÅ«s nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma (b. l. 24), nustatyta ir iÅ¡ R. R. iÅ¡ieÅ¡kotina automobilio Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma (1 850 eurų) yra tinkama ir mažinti jÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, Å¡is teismas nepažeidė bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ reglamentuojančių normų, nuteistajam paskyrė nusikalstamÄ veikÄ ir jo paties asmenybės pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę, kurios vykdymo atidėti nebuvo teisinio pagrindo, taip pat priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonių terminÄ ir dydį. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis