9ed4ae7e-0f75-4d8b-a1a9-87f0ba5b6f0e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-25452-920/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19742-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.3; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2.KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, raÅ¡ytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Deneira“ ieÅ¡kinį atsakovui N. Z., dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:ieÅ¡kovas UAB „Deneira“ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo N. Z. 28,96 Eur skolÄ , 110,01 Eur palÅ«kanas, 131,02 % metines palÅ«kanas nuo priteistos kredito sumos (28,96 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 90 Eur ikiteisminio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovui adresuoti ieÅ¡kinio, jo priedų kopijos ir teismo praneÅ¡imas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2015-11-26 specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b.l. 16-17).

Remiantis LR CPK 130 str., laikytina, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jei per teismo nustatytÄ terminÄ nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį (b.l. 7). Esant Å¡ioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Ferratum“, teikiantis paskolas klientams, pateikusiems paraiÅ¡kas paskolai gauti trumposiomis žinutėmis (SMS), kurių paskolų teikimo sÄ lygos skelbiamos vieÅ¡ai tinklalapyje www.ferratum.lt (www.minipaskola.lt), sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteikta 28,96 Eur (100 Lt) paskola 15 dienų laikotarpiui, pervedant į atsakovui paraiÅ¡koje nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Atsakovas suteiktÄ paskolÄ priėmė, teise atsisakyti nuo paskolos sutarties nepasinaudojo, tačiau nustatytu terminu pirminiam kreditoriui paskolos negrÄ Å¾ino. 2014-12-19 pirminis kreditorius UAB „Ferratum“ skolos iÅ¡ atsakovo reikalavimo teisę perleido naujam kreditoriui – ieÅ¡kovui UAB „Deneira“. Atsakovas raÅ¡tu buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir buvo papraÅ¡yta sumokėti tai dienai susidariusiÄ skolÄ , tačiau su naujuoju kreditoriumi skolininkas neatsiskaitė. Remiantis Vartojimo kredito specialiųjų sÄ lygų 5.1 ir 5.2 p., atsakovas įsipareigojo už naudojimÄ si kredito pinigais mokėti 131,02 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovo paskaičiavimu, atsakovas jam skolingas 28,96 Eur sumÄ negražinto kredito, 110,01 Eur palÅ«kanų.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui gautÄ sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ ar naujuoju kreditoriumi UAB „Deneira“, todėl iÅ¡ jo priteistina 28,96 Eur skola ieÅ¡kovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 110,01 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais, taikant 131,02 proc. metinių palÅ«kanų dydį ir 131,02 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos kredito sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovo.

Pridėtoje vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodyta, kad bendra kredito metinė norma yra 248,26 proc. PraÅ¡ymas dėl palÅ«kanų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja teisiniai santykiai, atsiradę iÅ¡ jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugÄ .

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ , kurio vienas iÅ¡ aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008;

Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokiÄ teisminę procedÅ«rÄ taikant priimamas su tokių sÄ lygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grÄ Å¾inti paskolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas arba sutartines palÅ«kanas nuo tos dienos, kuriÄ paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita.

Å ios palÅ«kanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesÄ Å¾iningai nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas, ir iÅ¡ to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palÅ«kanų dydžio nepažeidžia iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros, ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).

Kaip nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palÅ«kanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir Å¡alių susitarimu nustatytas palÅ«kanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io įstatymo nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė nei 200 (du Å¡imtai) %.

Nagrinėjamu atveju bendra kredito kainos metinė palÅ«kanų norma yra 248,26 %, todėl laikytina, kad ji neprotinga, nepagrįsta, neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (į nesumokėtos skolos dydį, nuo kurios skaičiuotos palÅ«kanos, ir praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų santykį, kredito sutarties sÄ lygas dėl palÅ«kanų dydžio, terminÄ , kuriam buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudarytoje sutartyje įtvirtinta sÄ lyga dėl palÅ«kanų dydžio nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Å itokiu bÅ«du yra pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra ir ekonomiÅ¡kai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teisės ir interesai. Be to, nors kreditas nebuvo grÄ Å¾intas Vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ieÅ¡kinys pateiktas praėjus beveik trejiems metams, metinės palÅ«kanos skaičiuotos už 1057 dienas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, iÅ¡analizavęs bylos aplinkybes ir esamÄ skolos sumÄ kuri yra 28,96 Eur bei remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.259 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palÅ«kanas, todėl sutartinių palÅ«kanų dydis mažintinas 6 kartus iki teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitinkančio dydžio – 18,34 Eur palÅ«kanų.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 131,02 % metines palÅ«kanas nuo priteistos kredito sumos, t. y. nuo 28,96 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai gali bÅ«ti taikomi, kai Å¡alys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks Å¡alių susitarimas neturi prieÅ¡tarauti įstatymams, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). PrieÅ¡ingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palÅ«kanas. Nagrinėjamu atveju bendra kredito kainos metinė palÅ«kanų norma yra 248,26 %, todėl laikytina, kad ji neprotinga, nepagrįsta, neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrÄ , todėl ir palÅ«kanų dydis mažintinas 6 kartus iki teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitinkančio dydžio ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 21,83 % metinės palÅ«kanos nuo priteistos kredito sumos (28,96 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ , neįskaičiuojant 28,96 Eur kredito sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo skolos administravimo iÅ¡laidas – 90 Eur už ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas.

Teismas laiko, kad reikalavimas dėl 90 Eur skolos administravimo iÅ¡laidų priteisimo yra neįrodytas, kadangi iÅ¡ Skolų valdymo konsultacijų teikimo sutarties nėra galimybės nustatyti, už kokių dokumentų parengimÄ buvo patirtos Å¡ios iÅ¡laidos. Prie bylos pridėtas įrodymas, kad ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo įvykdymo, tačiau tai neįrodo, kad dėl to patirtos 90 Eur iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 90 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų atmestinas.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 130 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė sumokėdama UAB „Skolų valdymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnyba“ už ieÅ¡kinio parengimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 nurodė, kad CPK 56 str. numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, galinčių bÅ«tų atstovais pagal pavedimÄ teisme. IeÅ¡kovui procesinius dokumentus parengęs juridinis asmuo UAB „Skolų valdymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnyba“ į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä nepatenka.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimÄ asmeniui, negali bÅ«ti vertinamas ir kaip kitos bÅ«tinos bei pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 130 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.Pateikdama ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, ieÅ¡kovas sumokėjo 15 Eur minimalų žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, kadangi nuo tenkintų reikalavimų sumos valstybei privalo bÅ«ti mokamas minimalus žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). IÅ¡ atsakovo paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d.

Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo N. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Deneira“, į. k. 302880890 naudai – 28,96 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų, 96 ct) negrÄ Å¾into kredito, 18,34 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų, 34 ct) palÅ«kanų, 21,83 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos kredito sumos (28,96 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-10-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, neįskaičiuojant 28,96 Eur kredito sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-10-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Linas Baublys