9ed478ba-c75a-4ecf-9cc5-55488dddac4a · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Pranešėjas

Evaldas Vanagas                                        Baudžiamoji

byla Nr. 1A-64-337/2010

Teisėjas

Gytis Stasevičius                                            Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjams advokatams Rimai Keblienei, Lidijai Blinkevičienei, Aušrai Ručienei,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. Å ., R. P. ir V. K. apeliacinius

skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendžio, kuriuo:

-

D. Å . pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis Å¡i bausmė subendrinta iÅ¡ dalies pridėjus likusiÄ neatliktÄ 2007-12-13 Vilniaus apygardos nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir D. Å . paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 26 d.

-

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir jam paskirti ketveri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2008-12-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 2009-03-18 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis ši bausmė prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę subendrinta su 2009-01-09 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir

180 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai Å¡eÅ¡i mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis Å¡i subendrinta bausmė iÅ¡ dalies pridedant likusiÄ neatliktÄ bausmę pagal 2008-09-05 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str.

2 d. paskirta bausme, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketveri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 26 d.

-

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir jam paskirti ketveri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 26 d.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista iš

V. K., R. P., D. Š. keturiasdešimt du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt keturi litai 87 ct UAB „B“ naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

D. Å .,

V. K. ir R. P. nuteisti už tai, kad jie, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, turėdami tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ didelės vertės

turtÄ , D. Å . organizavus ir pagal jo nurodymus R. P. tapus UAB „N“ direktoriumi ir akcininku, įm.k. (duomenys

neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), D. Å . organizavus UAB „N“ įregistravimÄ Valstybės Ä®monės Registrų Centre, (duomenys neskelbtini) ir taip realiai nevykdant UAB „N“ jokios komercinės veiklos, D. Å . davus nurodymÄ R. P. ir pastarajam sudarius laidavimo ir pirkimo pardavimo sutartis Nr. 14/175 su UAB „B“ įmonės kodas (duomenys

neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir taip suklaidinus jos atstovus, D. Å . organizavus ir davus nurodymÄ R. P.,

o pastarajam pasiraÅ¡ius įgaliojimÄ V. K. iÅ¡ UAB „B“ pirkti

ir priimti prekes UAB „N“ vardu, D. Š. kartu su V. K. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta, ėmė iš UAB „B“

parduotuvių prekes konsignacijos pagrindais ir neatsiskaitę jas pasisavindavo, taip veikdami vieninga tyčia jie apgaule įgijo didelės vertės jiems svetimÄ UAB „B“ turtÄ , kurio vertė – 59 797,79 Lt, o bÅ«tent: 2008 m. rugsėjo 9 d., pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr.0208834, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 4, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 3687.10 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0200675, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 2, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 600.66 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0200351, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 8, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 2744.10 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0173727, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 10, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 44.09 Lt, 2008 m. rugsėjo 11 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0200691, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 2, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 1673.20 Lt, 2008 m. rugsėjo 11 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ Nr. 0173729, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 10, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 271.66 Lt, 2008 m. rugsėjo 11 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0173728, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 10, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 3971.07 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0173731, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 10, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 1050.92 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0198168, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 14, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 1493.66 Lt, 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal PVM SÄ skaitas-FaktÅ«ras BIK Nr. 0211047-49, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 2, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 7745,39 Lt, 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal PVM SÄ skaitas-FaktÅ«ras BIK Nr. 0208860-62, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 4, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 1733.95 Lt, 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0208321, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 14, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 6266,69 Lt, 2008 m. rugsėjo 19 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ BIK Nr. 0198365, su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 14, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 9304.34 Lt, 2008 m. rugsėjo 26 d. pagal PVM SÄ skaitÄ -FaktÅ«rÄ Nr. 0209353-37 su UAB „B“ prekyba parduotuve Nr. 8, (duomenys neskelbtini), apgaule įgyta turto už 14812.96 Lt.

Nuteistasis D. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį 2009 m. lapkričio 26 d.

Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį bei jį pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str.2 d. iÅ¡teisinti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Mano, kad toks teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 1.1 p. įtvirtintų teisėtam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Apeliantas teigia, kad teismas įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti objektyvus ir iÅ¡analizuoti iÅ¡samiai visus byloje esančius įrodymus. Teigia jam inkriminuoto nusikaltimo nepadaręs. Mano, kad jo atžvilgiu buvo grubiai pažeistas rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimas baudžiamojoje teisėje, kadangi visiÅ¡kai netirti jį teisinantys byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , todėl teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Teismas privalėjo įvertinti tas aplinkybes, kad kiti nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu buvo priversti duoti jį kaltinančius parodymus, t. y. jį apkalbėti. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė V. K., R. P.. Å ias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiÅ«rėti DVD įraÅ¡ai, kuriuose matyti, kad abu nuteistieji parodymus duoda ne gera valia, bet skaitydami iÅ¡ lapo, jiems neiÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus, negana to, juos klausinėja ne tik tyrėja, bet ir kitas asmuo, kuris neįraÅ¡ytas į apklausos protokolÄ kaip dalyvavęs apklausoje asmuo ir Å¡ių protokolų nėra pasirašęs. Å ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad kiti nuteistieji naudojant smurtÄ buvo priversti jį apkalbėti. Teismas visiÅ¡kai netyrė tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu abu nuteistieji vartojo narkotikus ir apklausų metu buvo abstinencijos bÅ«senoje, abu yra įraÅ¡yti į psichiatro įskaitÄ , todėl jų parodymai turėjo bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, jie teisme taip pat nurodė kitÄ asmenį –

G. Ž., kurį R. P. suvedė su juo. G. P. taip pat patvirtino faktÄ , kad jam buvo skolingas 30 000 Lt, todėl jis tik atsiėmė iÅ¡ pastarojo skolÄ . Jis taip pat patvirtino faktÄ , kad jam už įmonės pirkimÄ yra padavęs 2000 Lt, tačiau padėjimas įgyti įmonę visiÅ¡kai niekuo nesusijęs su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus patikrinti bei iÅ¡tirti Å¡ias aplinkybes dėl G. Ž. veiksmų, tačiau to nepadarė. Apeliantas teigia, kad negali atsakyti už kitų asmenų įvykdytas veikas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad su UAB „B“ UAB „N“ buvo sudarę sutartį dėl prekių ėmimo, kurioje buvo nustatytas ir atsiskaitymo terminas, tai yra susiklostę civiliniai santykiai. UAB „B“, nesulaukusi nustatyto termino atsiskaityti su pastarÄ ja, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, vietoj to, kad civilinės teisenos tvarka bÅ«tų kreipusis į teismÄ . Nurodo, kad su pastarÄ ja bendrove buvo neatsiskaityta dėl objektyvių priežasčių, nes UAB „N“ direktorius buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Teismas iÅ¡ esmės nepaisė susiklosčiusios teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Kadangi Å¡iuo atveju sutartimi buvo iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių tikroji valia, imant prekes jokios apgaulės nebuvo, nes buvo siekiama atsiskaityti su UAB „B“, todėl tokie veiksmai nėra laikytini sukčiavimu. Pažymėtina, kad sutartis, kurios pagrindu buvo imamos prekės, nebuvo pripažinta fiktyvi, ji yra galiojanti. Dėl netinkamų sutartinių teisių ir pareigų vykdymo, Å¡alims pareiÅ¡kus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė, o ne baudžiamoji, todėl, apelianto manymu, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 182 str. l d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (baudžiamoji byla Nr. 2K-387/2008). Taip pat apeliantas D. Å . nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo jokio tikslo apgaulės bÅ«du pasisavinti turtÄ , nes jis tik atsiėmė iÅ¡ R.

P. skolÄ . Jo veiksmai tariamai organizuojant įvykdyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ neįrodyti. Å iuo atveju yra pažeista asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, kadangi Å¡iuo atveju J. P. veiksmai yra analogiÅ¡ki jo veiksmams, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu Å¡ioje byloje nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Todėl D. Å . mano, kad jo atžvilgiu nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Apeliantas nurodo neneigiantis faktų, kad parduotuvėse lankosi tikslu atsiimti savo skolÄ , tačiau jokio tikslo elgtis nusikalstamai neturėjo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti kaltinamieji bei byloje apklausti liudytojai, kitokių prieÅ¡ingų aplinkybių nenustatyta. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje padaryta kaltinamojo akto analizė, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į byloje esančių įrodymų visetÄ . Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu jis davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, teismas jų tinkamai nevertino. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, kad jis įvykdė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu, kas sutrukdė teismui tinkamai įvertinti esančius įrodymus bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju 2009 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, praÅ¡o vertinti Å¡io nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ jo pripažinimo kaltu ribose. Taip pat praÅ¡o jį pagal BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisinti, skirti priverstinį atsiskaitymÄ , o ne realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Mano, kad jam paskirtas gynėjas pažeidė jo teisę gynybÄ , nes užuot jį ginęs, pastarasis jį kaltino bei prašė skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju 2009 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad savo kaltės nepripažino. Nurodo, kad tik dirbo jam patikėtÄ darbÄ .

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė

- atmesti.

Nuteistųjų D. Š., R. P. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų D. Å ., R.

P. ir V. K. kaltės klausimÄ bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino juos kaltais pagal BK 182 str. 2 d. ir paskyrė teisingas bausmes. Apeliantai neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų, pačių nuteistųjų parodymais, parodymų patikrinimo, asmens parodymų atpažinti, kratos bei daiktų apžiÅ«rų protokolų duomenimis, taip pat kitais bylos duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad D. Å ., V.

K. ir R. P. iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, veikdami vieninga tyčia apgaule įgijo didelės vertės jiems svetimÄ UAB „B“ turtÄ , kurio vertė – 59 797,79 Lt.

Nuteistieji R. P. ir V. K., praÅ¡ydami juos iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamų veikų, apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių pastaruosius praÅ¡ymus pagrindžiančių bei skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumÄ , jų manymu, lemiančių iÅ¡samių argumentų. Tuo tarpu nuteistasis D. Å . savo skundu nesutinka su įrodymų vertinimu bei ginčija nusikalstamos veikos – sukčiavimo – sudėties buvimÄ savo veiksmuose. Apeliantas D. Å . ginčija apgaulės panaudojimÄ turtui užvaldyti, teigia, kad sudarant sutartis nebuvo iÅ¡ankstinio ketinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ nuosprendį jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, neranda jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliantų praÅ¡ymus.

Apelianto D. Å . nuomone, pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu atsirado civiliniai turtiniai santykiai, todėl neįvykdžius turtinės prievolės UAB „B“ turėjo civilinės teisenos tvarka kreiptis į teismÄ . Atsakydama į šį argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių subjektai įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms gali atsirasti ir baudžiamieji teisiniai santykiai.

Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo nemokumo dar iki sutarčių sudarymo bei iÅ¡ankstinio ketinimo neatsiskaityti, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡kilo sukčiavimÄ Ä¯tvirtinančio baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, tai yra sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«do, panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problematiÅ¡ku

pažeistos teisės atstatymÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. 2008-07-02 pardavus jam iki tol priklausiusiÄ UAB „N“,

minėtoji bendrovė jokios teisėtos veiklos toliau nebevykdė. Liudytoju byloje apklaustas M. V. parodė, kad UAB „N“ jis pardavė su buvusiomis 30 000 Lt skolomis. IÅ¡ bankų pateiktų pažymų matyti, kad nuo 2008-08-01 iki 2009-09-30 UAB „N“ sÄ skaitose piniginių lėšų neturėjo. Sutinkamai su liudytojo M. V. parodymais, UAB „N“ jis pardavė D. Å . surastam K. G., kuris parodė, kad D. Å . jam už 250 Lt pasiÅ«lė tapti vieno mėnesio laikotarpiui UAB „N“ direktoriumi. Po mėnesio K. G. pasirašė

D. Š. jam pateiktus dokumentus dėl UAB „N“ pardavimo kitam asmeniui – R. P.. Visi šie įrodymai bei ikiteisminio tyrimo metu V. K. ir R. P. duoti išsamūs ir su kitais byloje esančiais duomenimis sutampantys parodymai, o taip

pat tolesnieji nuteistųjų veiksmai po UAB „N“ nuosavybės apiforminimo R. P. vardu – sutarčių sudarymas, prekių ėmimas

neatsiskaitant bei jų rinkai įprastai nenaudingomis sÄ lygomis realizavimas – rodo nuteistųjų iÅ¡ankstinio siekio veikti teisėtai pagal UAB „N“ steigimo įstatuose numatytus tikslus nebuvimÄ , teisėtos veiklos nevykdymÄ bei patvirtina jų tyčiÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ UAB „B“ turtÄ . UAB „B“ parduotuvių darbuotojams buvo suteiktos tikrovės apie UAB „N“ veiklÄ bei jos tikslus neatitinkančios žinios. UAB „B“ parduotuvių darbuotojai, nedisponuodami informacija apie UAB „N“ veiklos nevykdymÄ bei finansinį nemokumÄ , patikėdami minėtos bendrovės vardu veikiančiais ir tai patvirtinančius dokumentus pateikusiais nuteistaisiais, pastarųjų apgaulės įtakoje sudarė su UAB „N“ pirkimo – pardavimo sutartis,

pagal kurias UAB „B“ konsignacijos pagrindais perdavė UAB „N“ įvairias prekes. Nuteistieji

iÅ¡ pat pradžių neturėjo jokio pagrindo manyti, kad galės įvykdyti UAB „B“ sutartyse nurodytus įsipareigojimus – toks melagingų duomenų pateikimas ir pati byloje nustatyta įvykių seka neleidžia abejoti, kad buvo siekiama suklaidinti UAB „B“ ir apgaule pasisavinti jų pinigus. Nustatyta, kad visos prekės buvo paimtos per trumpÄ laikotarpį – PVM sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos 2008 m. rugsėjo 9-26 d., kas rodo apeliantų veiksmų kryptingÄ pobÅ«dį – vengiant atsiskaitymų ir sudarant sunkumų nustatant UAB „N“ buvimo vietÄ bei jos atsakingus darbuotojus. Visų paimtų prekių vertė – 59 797,79 Lt ir Å¡i suma nebuvo sumokėta, taip padarant UAB „B“ analogiÅ¡ko dydžio turtinę žalÄ . Apeliantai suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad apeliantų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas apgaulės bÅ«du. Kvalifikuodamas nuteistųjų veikas pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu. Pagal Å¡iÄ normÄ turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija

250 MGL. Teismas nustatė, kad pasisavinta svetimo turto už 59 797,79 000 Lt, o tai yra žymiai daugiau negu 250 MGL. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija laiko, kad apeliantai pagrįstai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo nusikaltimų, padarytų UAB „B“ atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, teismo išvados atitinka faktines veikos padarymo aplinkybes. Skundžiamu nusprendžiu kaltinamajame akte D. Š. inkriminuota nusikalstama veika iš BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 dalies perkvalifikuota į

182 straipsnio 2 dalį, todėl apelianto D. Å . praÅ¡ymas iÅ¡teisinti jį iÅ¡ BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. nepagrįstas bei nelogiÅ¡kas. Taip pat nėra pagrindo nuteistÄ jį D. Å . bei kitus nuteistuosius V. K. ir R. P. iÅ¡teisinti iÅ¡ BK 182 str. 2 d.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų D. Š., R.

P. ir V. K. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantams bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto R. P. praÅ¡ymas dėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo, nes atsižvelgiant į visas aplinkybes – jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , nors administracine tvarka nebaustas, tačiau sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis yra recidyvistas, 15 kartų teistas ir turi neiÅ¡nykusį

teistumÄ , įraÅ¡ytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – teismas

visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis

kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl R. P. paskyrė realiÄ sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ laisvės atėmimo

bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad R. P. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme, kuri

net nesiekia BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. P. turėtų

būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Visiškai nepagrįstas apelianto R. P. skundo argumentas, kad buvo pažeista jos teisė į

gynybÄ , nes jam paskirtas gynėjas užuot ginęs, jį kaltino bei prašė skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Å ie teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nes juos paneigia byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolo turinys.

Apeliantas D. Å . skunde ginčija apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Tačiau apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu D. Å . apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Apylinkės teismas Å¡ioje byloje savo iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės grindė įrodymų visuma, be to, skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡ių bylos duomenų vertinimu, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ bei vadovaudamasis įstatymu iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su D. Å . bei kitų nuteistųjų kalte, nesilaikė Å¡ių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Nuteistiesiems nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neteisingai ar buvo pažeistas rungimosi principas.

Apelianto

D. Å . teiginiai apie kitų nuteistųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu neteisėtumÄ bei jų tuo metu duotų parodymų neteisingumÄ yra vertintini kritiÅ¡kai, todėl atmestini. D. Å . teiginių apie prieÅ¡ kitus nuteistuosius ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų vartotÄ smurtÄ ,

vertimÄ prieÅ¡ jį duoti parodymus nepatvirtino V. K. ir R. P. nei teismo posėdžių metu, tokių aplinkybių jie nenurodė

ir savo apeliaciniuose skunduose. Nuteistojo V. K. teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti teiginiai apie parodymų davimÄ abstinencijos bÅ«klėje bei pareigÅ«nų pasakymÄ jam duoti parodymus prie D. Å . vertintini

tik kaip bandymas savo parodymus priderinti prie kito nuteistojo D. Š. parodymų, siekiant jį bei save reabilituoti išvengiant

ar suÅ¡velniant baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Vien nuteistųjų V. K. ir

R. P. įrašymas į narkologinę bei psichiatrinę įskaitas nėra pagrindas jų parodymus vertinti kritiškai, ypač tuomet, kai tuos parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto D. Š. teiginys apie

teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo

nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.

Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl D. Å . kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl

BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto

D. Š. bei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos

instancijos teisme papildymų bei praÅ¡ymų prieÅ¡ užbaigiant įrodymų tyrimÄ D. Å . bei jo gynėjas neturėjo. Todėl

teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto D. Å . teiginys dėl asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo pažeidimo. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo proceso normos nuteistajam D. Å . buvo taikomos ne taip, kaip kitiems proceso dalyviams. Jam nebuvo daryta jokių apribojimų nagrinėjant bylÄ teisme, taip pat nebuvo pagrindo taikyti kokias nors specialias teisingumo taisykles. Todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad jo veiksmai buvo analogiÅ¡ki J. P. veiksmams, yra teisiniais argumentais nepagrįsti bei prieÅ¡ingi teismo konstatuotoms aplinkybėms, todėl jie negali bÅ«ti vertintini taip pat.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų D. Š., R. P. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Evaldas

Vanagas

                                                                                                                          Eligijus

Gladutis

                                                                                                                          Algirdas

Gaputis