2022-11-16 Nr. AB-27701-3-61-3-03148-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-663-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03148-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. O. prašymą (suinteresuotas asmuo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. O. 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gruodžio 2 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-2097 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2023 m. liepos 31 d.

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti grindė įsitikinimu, kad ji laiku ėmėsi aktyvių veiksmų prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti, tačiau susidūrė su objektyviomis kliūtimis: ji nebuvo informuota apie tokio pakartotinio prašymo padavimo tvarką. Inspekcija, patenkindama pirmąjį prašymą dėl pastarojo termino pratęsimo, savo sprendime nenurodė, jog šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą, o dėl pakartotinio termino pratęsimo privaloma kreiptis į teismą, todėl tokiu būdu pareiškėja buvo suklaidinta ir buvo pažeistas jos pagrįstas lūkestis, jog, esant poreikiui ir objektyvioms priežastims, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti ir bus pratęstas. Pareiškėja apie savo teisių gynimo procedūrą buvo informuota tik Inspekcijos sprendimu, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl pakartotinio termino pratęsimo, t. y. po to, kai terminas teikti prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja apžvelgė teismų praktiką, kurioje aiškinami gero administravimo, teisingumo ir kiti principai, bei tvirtino, kad Inspekcija pažeidė gero administravimo principą, nes ši įstaiga, turėdama informacijos apie susiklosčiusią situaciją ir priimdama sprendimą pirmą kartą atnaujinti pareiškėjai privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, turėjo ir galėjo suprasti, jog papildomų 3 mėnesių akivaizdžiai nepakaks susiklosčius tokioms aplinkybėms, todėl ji privalėjo išaiškinti pareiškėjai, jog pakartotinis termino pratęsimas galimas tik pasikreipus į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. O. prašymą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jai 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio nuostatas. Nustatė, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksavo, jog jame atlikti kapitalinio remonto darbai pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ Nr. LB-207-TDP, pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, ir Privalomuoju nurodymu paprašė pareiškėjos pateikti projekto ir statinio dalies (dalinę) ekspertizę iki 2022 m. kovo 2 d. Pareiškėjos prašymu, Inspekcija 2022 m. kovo 4 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. birželio 1 d. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nenustatė savavališkos statybos padarinių ir nepriėmė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Privalomuoju nurodymu nustatytas ir Inspekcijos pratęstas terminas tik pateikti su statyba susijusius dokumentus, todėl netaikytinos Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įpareigojančiu pateikti inspekcijai su statyba susijusią informaciją ir dokumentus. Taigi, Privalomasis nurodymas nėra susijęs su savavališka statyba ir jos padarinių pašalinimu, o, pagal Įstatymo nuostatas, tokio pobūdžio privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo klausimas nepriskirtas spręsti administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjos prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja R. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą.

Pareiškėja teigia, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo reglamentavimas nepaaiškinamai ir nepagrįstai skiriasi tuo, jog kai privalomasis nurodymas yra susijęs su savavališka statyba ir jos padarinių pašalinimu, jo pratęsimo kartų skaičius ir terminas yra neribojamas, suteikiant galimybę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl antrojo ir vėlesniojo pratęsimo, bet kai privalomasis nurodymas nesusijęs su savavališka statyba ir jos padarinių pašalinimu, galimybė kreiptis į teismą dėl pakartotinio termino pratęsimo nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, jog privalomojo nurodymo, nesusijusio su savavališka statyba ir jos padarinių pašalinimu, vėlesnis įvykdymas mažiau pažeidžia viešąjį interesą ar trečiųjų asmenų interesus nei privalomojo nurodymo, susijusio su savavališka statyba ir jos padarinių pašalinimu, vėlesnis įvykdymas, toks reglamentavimas vertintinas kaip neatitinkantis teisinės logikos ir laikytinas teisės spraga. Pareiškėja tvirtina, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, tačiau ji vien tik dėl šio nurodymo pobūdžio neturi galimybės prašyti pratęsti terminą ir taip neišvengiamai tampa teisės pažeidėja. Pareiškėja apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su teisės spragų užpildymu (pvz., taikant analogiją, teisės spragų užpildymą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą)), ir tvirtina, kad teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kai (kol) to nepadaro įstatymų leidėjas. Šiuo atveju teismas nusišalino nuo pareigos išspręsti susiklosčiusią teisiškai ydingą situaciją, pavyzdžiui, pritaikydamas panašius teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą – Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui arba dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Privalomuoju nurodymu, priimtu 2021 m. gruodžio 2 d., buvo įpareigota pateikti buto projekto ir statinio dalies (dalinę) ekspertizę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. kovo 2 d.

Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. RE-102 tenkino pareiškėjos prašymą ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. birželio 1 d. Šio sprendimo dalyje „Duomenys apie privalomąjį nurodymą“ yra išbraukti privalomojo nurodymo pobūdžio pasirinkimai „pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir „pašalinti pažeidimus“, paliktas pasirinkimas „kitas nurodymas (jį įrašyti) (pasirinkti tinkamą) pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą“ ir nurodyti Privalomojo nurodymo duomenys.

Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. RE-315 nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pakartotinio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui nei buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir tik vieną kartą. Šio sprendimo dalyje „Duomenys apie privalomąjį nurodymą“ padaryti tokie patys išbraukimai.

Statybos patikrinimų tvarka reglamentuojama Įstatymo 11 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Savavališkos statybos padarynių šalinimo tvarka išdėstyta Įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Privalomasis nurodymas nėra vienas iš Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomųjų nurodymų, t. y. 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šiuo atveju netaikyti Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų ir atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą, kadangi privalomojo nurodymo, surašyto Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020).

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nereglamentuoja tokio pobūdžio privalomųjų nurodymų kaip Privalomasis nurodymas įvykdymo termino pratęsimo, tačiau tvirtina, jog susiklosčiusioje situacijoje atsirado teisės spraga, kuri gali būti užpildyta, pagal analogiją pritaikant Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai pareiškėjos nuomonei.

Pirma, pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis panašius santykius, pavyzdžiui, pareiškėjos pabrėžiama Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi. Aplinkybė, kad ginčui taikytinas teisinis reglamentavimas netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtomis teisės normomis.

Antra, pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jau buvo išnagrinėtas Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. RE-315. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nekėlė abejonių dėl šio administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neprašė jį panaikinti. Pareiškėja, prašydama teismo priimti jos prašymą pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir jį išnagrinėti, iš esmės prašo teismo ignoruoti aplinkybę, jog viešojo administravimo subjektas jau priėmė sprendimą pagal tokį jos prašymą ir šis sprendimas nėra nuginčytas ar panaikintas kitais pagrindais, t. y. jis yra galiojantis ir vykdytinas. Taigi, šioje byloje nėra faktinių ir teisinių prielaidų net kelti klausimą dėl pareiškėjos nurodytos teisės spragos egzistavimo ar aptarto teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė