2019-04-26 Nr. AB-10119-3-62-3-02407-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-361-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02407-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą; 2) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą surašyti ir išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininkas savo įsakymu Nr. 64-V-858 patvirtino prevencinių policinių priemonių planą ir laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d., 22.00 val. iki 2015 spalio 17 d., 1.00 val., pavedė jam ir tyrėjoms I. V. bei A. B. (toliau – ir pareigūnės) nurodytu laiku vykdyti prevencines priemones, t. y. užkardinti ir išsiaiškinti neteisėtus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, laikymo ir realizavimo atvejus, taip pat prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimus. Tą patį vakarą, jam ir pareigūnėms dirbant pagal prevencinių priemonių planą prie (duomenys neskelbtini) esančio naktinio baro, buvo pastebėti 3 asmenys, kurie galimai įsigijo alkoholio minėtame bare. Siekiant išsiaiškinti, kuriam iš asmenų priklauso įsigytas alkoholis, buvo paprašyta visus išlipti iš taksi automobilio, ką jie visi ir padarė, bei parodyti įsigytus alkoholio butelius, tačiau vienas iš nenustatytų asmenų jį ir policijos pareigūnę I. V. pastūmė ir sudavė smūgius į rankas bei pasišalino iš įvykio vietos, o mėginant jį sulaikyti, pareiškėją pastūmė, sudavė smūgius į abiejų rankų žastus, o kiti asmenys iš įvykio vietos pasišalino. R. K., panaudojus spec. priemones ir kovinius veiksmus bei iškvietus kitus pareigūnus, buvo sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės AVPK.

1.2. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. spalio 17 d. Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo ir policijos pareigūnės I. V. tarnybinius pranešimus dėl minėto įvykio. 2016 m. kovo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad R. K. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesniajam prokurorui, o vėliau ir teismui, tačiau jo skundai buvo atmesti.

1.3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Marijampolės AVPK vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti ar pareigūno sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Atlikus tarnybinį patikrinimą, jo išvadoje buvo pasiremta baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose buvo akcentuojama, kad 2015 m. spalio 16 d. patirtas pareiškėjo sužalojimas yra 2014 m. gruodžio 15 d. patirtos traumos pasekmė. Pareiškėjas teigė, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir jo sužalojimas yra tiesiogiai susijęs su atliekamomis pareigomis ir pareigūno statusu, todėl jam buvo nesuprantama tarnybinio patikrinimo išvada, kad jis pats kaltas dėl susistumdymo su R. K.. Be to, dėl patirto sužalojimo 2016 m. kovo 30 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje jam buvo atlikta operacija, kurios metu buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad šis sužalojimas nėra susijęs su anksčiau, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d. įvykusia trauma.

2. Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2015 m. spalio 17 d. Marijampolės AVPK buvo gautas policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2015 m. spalio 16 d., apie 23.50 val., policijos pareigūnams pasipriešino pilietis R. K., kurį sulaikant pareigūnas A. B. patyrė (duomenys neskelbtini) traumą. Dėl šio įvykio buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kurio 2015 m. sausio 29 d. išvadoje Nr. 64-IS-24 buvo konstatuota, jog pareigūno A. B. patirtas sužalojimas priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba. A. B. buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokai gauti.

2.2. Siekiant nustatyti ar pareigūno sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, Marijampolės AVPK vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. B., tarnybos metu ir vykdydamas tarnybines funkcijas, būdamas be uniformos ar kito policijos pareigūno skiriamojo ženklo, 2015 m. spalio 16 d., apie 23.55 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio naktinio baro pastebėjo 3 asmenis, kurie galimai įsigijo alkoholio minėtame bare (tai yra užfiksavo galimą baro darbuotojo padarytą teisės pažeidimą parduodant alkoholį asmenims po nustatytų parduoti alkoholį leidžiančių valandų).

Aiškindamasis minėtą pažeidimą, A. B., prisistatęs policijos pareigūnu, tačiau neparodęs policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo, ištempė iš taksi automobilio ten sėdėjusį R. K.. Tarp A. B. ir R. K. įvyko susistumdymas, kurio metu R. K., nebūdamas įsitikinęs, kad A. B. yra policijos pareigūnas, stengėsi nuo jo atsistumti rankomis. Priėjus netoliese buvusiai policijos pareigūnei ir jai parodžius policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, R. K. buvo sulaikytas. Taigi, vertinant įvykio aplinkybes buvo konstatuota, kad prieš tempiant R.

K. iš taksi automobilio, pastarasis nebuvo padaręs jokio teisės pažeidimo, tai yra alkoholinių gėrimų įsigijimas po nustatytų valandų jam jokios atsakomybės neužtraukė, tiesiog su jo pagalba buvo galimybė nustatyti baro darbuotojo padarytą pažeidimą parduodant alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. K., sėdėdamas taksi automobilyje neatliko jokių veiksmų (neturėjo galimybės pabėgti, nesipriešino ir pan.), dėl kurių jį būtų reikėję nedelsiant sulaikyti, ištempti iš automobilio ir pan., tai yra šiuo atveju pareigūnas A.

B., būdamas be uniformos ar kito policijos pareigūno skiriamojo ženklo, turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą R. K. parodyti policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą (taip įrodydamas policijos pareigūno statusą ir reikalavimų teisėtumą). Atsakovo nuomone, tolesni R. K. veiksmai (nebūnant įsitikinus, kad reikalavimą išlipti iš automobilio išreiškė policijos pareigūnas) – atstumiant nuo savęs fizinę jėgą prieš jį naudojusį A. B., atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, bei konflikto prigimtį, vertintini kaip normali emocinė ir fizinė reakcija į prieš jį panaudotą fizinę jėgą.

2.3. Atsakovo vertinimu A. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų (neparodydamas pareigūno tarnybinio pažymėjimo), pats išprovokavo R. K. veiksmus jį atstumiant nuo savęs ir dėl šių A. B. veiksmų kilo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta aplinkybė (sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas). Taip pat buvo nustatyta, kad įvykio metu (R. K. atsistumiant rankomis nuo A. B.) A. B. išorinių kūno sužalojimų nebuvo padaryta (nedarbingumo pažymėjimas neišduotas), o klinikiniais duomenimis konstatuotas sveikatos sutrikimas yra 2014 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos pasekmė (dėl 2014 m. gruodžio 15 d. patirtos traumos A. B. buvo išmokėta 9 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija).

2.4. Atsakovas paaiškino, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo konstatuota, kad pareigūnas A. B. tarnybos metu atlikdamas tarnybines pareigas susistumdė su R. K., tačiau susistumdymas įvyko dėl pareigūno kaltės, kas yra pagrindas atsisakyti išmokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų atlikimo arba pareigūno statuso ir sveikatos sutrikdymo, taip pat padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta. Taigi, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, Marijampolės AVPK buvo priimtas sprendimas pareigūnui A. B. neišduoti siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas 2016 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-1S-110 pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas A. B. 2015 m. spalio 16 d. apie 23.50 val. tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, susistumdė su R. K. dėl pareigūno kaltės, pažeidžiant policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei nenustačius priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų atlikimo arba pareigūno statuso ir sveikatos sutrikdymo, taip pat padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsisakė išmokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, o klinikiniais duomenimis konstatuotą sveikatos sutrikimą pripažino 2014 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos pasekme. Dėl šių priežasčių, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nutarė neišduoti pareiškėjui siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas A. B., tarnybos metu ir vykdydamas tarnybines funkcijas, būdamas be uniformos ar kito policijos pareigūno skiriamojo ženklo, 2015 m. spalio 16 d., apie 23.55 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio naktinio baro pastebėjo 3 asmenis, kurie galimai įsigijo alkoholio minėtame bare (tai yra užfiksavo galimą baro darbuotojo padarytą teisės pažeidimą parduodant alkoholį asmenims po nustatytų parduoti alkoholį leidžiančių valandų). Aiškindamasis minėtą pažeidimą, A. B., prisistatęs policijos pareigūnu, tačiau neparodęs policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo, ištempė iš taksi automobilio ten sėdėjusį R. K. (vieną galimai alkoholinius gėrimus iš baro įsigijusių asmenų). Tarp A. B. ir R. K. įvyko susistumdymas, kurio metu R. K., nebūdamas įsitikinęs, kad A. B. yra policijos pareigūnas, stengėsi nuo jo atsistumti rankomis. Priėjus netoliese buvusiai policijos pareigūnei ir jai parodžius policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, R. K. buvo sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi A. B. skundą atmetė, paliekant galioti tiek prokuratūros, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtus sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo).

6. Teismo vertinimu, atsakovas ištyręs įvykio aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad prieš tempiant R. K. iš taksi automobilio, pastarasis nebuvo padaręs jokio teisės pažeidimo, tai yra alkoholinių gėrimų įsigijimas po nustatytų valandų jam jokios atsakomybės neužtraukė, tiesiog su jo pagalba buvo galimybė nustatyti baro darbuotojo padarytą pažeidimą parduodant alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. K., sėdėdamas taksi automobilyje neatliko jokių veiksmų (neturėjo galimybės pabėgti, nesipriešino ir pan.), dėl kurių jį būtų reikėję nedelsiant sulaikyti, ištempti iš automobilio ir pan., tai yra šiuo atveju pareigūnas A. B., būdamas be uniformos ar kito policijos pareigūno skiriamojo ženklo, turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą R. K. parodyti policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą (taip įrodydamas policijos pareigūno statusą ir reikalavimų teisėtumą). Tolesni R. K. veiksmai (nebūnant įsitikinus, kad reikalavimą išlipti iš automobilio išreiškė policijos pareigūnas) atstumiant nuo savęs fizinę jėgą prieš jį naudojusį A. B., atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, intensyvumą, būdą, bei konflikto prigimtį, teismo buvo vertinami kaip normali emocinė ir fizinė reakcija į prieš jį panaudotą fizinę jėgą. Teismas pasisakė, kad A. B., veikdamas priešingai Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimams (neparodydamas pareigūno tarnybinio pažymėjimo), pats išprovokavo R. K. veiksmus jį atstumiant nuo savęs ir dėl šių A. B. veiksmų kilo Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta aplinkybė, kai kompensacijos nemokamos (sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas). Be to, tarnybinio patikrinimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykio metu (R. K. atsistumiant rankomis nuo A. B.) A. B. buvo padaryti išoriniai kūno sužalojimai, netgi priešingai, ikiteisminio tyrimo metu pateiktose dvejose specialisto išvadose buvo konstatuota, kad klinikiniais duomenimis konstatuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra anksčiau įvykusios traumos pasekmė.

7. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareigūnas A. B. tarnybos metu atlikdamas tarnybines pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus (vykdydamas savo pareigas, neprisistatė, t. y., nepateikė tarnybinio pažymėjimo), dėl ko pats išprovokavo R. K. veiksmus jį atstumiant nuo savęs, t. y., susistumdymas su R. K. įvyko dėl pareigūno kaltės. Dėl šių priežasčių pasisakė, kad pareigūno A. B. galimo susižalojimo (nors objektyvių duomenų, kad įvykio metu buvo sužalotas A. B. byloje nėra) priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas, dėl ko atsakovas pagrįstai ir teisėtai A. B. atsisakė išmokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkto pagrindu, dėl ko naikinti ginčijamos tarnybinio patikrinimo išvados nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti A. B. siuntimą į CMEK.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes ir nurodo, jog:

8.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigia, kad po įvykio jis ir pareigūnė I. V. iš karto kreipėsi į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių dėl patirtų sužalojimų. Pareiškėjui buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl šio įvykio Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuris vėliau buvo nutrauktas. Be to, pareiškėjui 2016 m. kovo 30 d. buvo atlikta operacija, kurios metu buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad šis sužalojimas nėra susijęs su daug anksčiau patirta trauma. Priešingai, epikrizėje iš medicininių dokumentų buvo nurodyta, kad trauma – (duomenys neskelbtini) patirta darbe 2015 m. spalio 17 d.

8.2. Pareiškėjas, replikuodamas į teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kad susistumdymas įvyko dėl pareiškėjo kaltės, nurodo, kad jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, kad jis pažeidė kokį nors įstatymą ar pan. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytas siūlymas pareiškėją kaip nors nubausti ir pan.

9. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kas buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu:

9.1. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2016 m. vasario 9 d. Teismo medicinos eksperto D. I. išvadoje Nr. G 110/2016(09) buvo konstatuota, kad įvykio metu A. B. išorinių kūno sužalojimų nepatyrė, o klinikiniais duomenimis konstatuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) domėn, nes tai yra 2014 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos pasekmė.

9.2. Pareigūnas A. B. 2014 m. gruodžio 15 d., atlikdamas jam pavesto teisės pažeidimo tyrimą, patyrė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnui A. B. buvo išmokėta 9 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

9.3. Priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų atlikimo arba pareigūno statuso ir sveikatos sutrikdymo, taip pat padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Byloje iš esmės keliamas ginčas, ar pagrįstai Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pripažino, jog 2015 m. spalio 16 d. susistumdymas su pareiškėju įvyko dėl paties pareigūno neatsargaus elgesio, dėl ko atsisakė jam išmokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, taip pat neišdavė siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

12. Pareiškėjas byloje laikosi pozicijos, kad jis tarnybos metu patyrė traumą, dėl to turi būti siunčiamas į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti, o vėliau gauti kompensaciją.

13. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui negali būti svarstomas kompensacijos išmokėjimas kaip ir nustatinėjimas sveikatos sunkumo mastas, nes nutikęs įvykis, dėl kurio pareiškėjas teigia patyręs sveikatos sutrikdymą, įvyko dėl jo paties kaltės, todėl jam kompensacija nepriklauso.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

15. Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį (aktuali 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija), pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

16. Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad kompensacija nemokama, jeigu pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

17. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – Taisyklės) 3–10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas).

18. Administracinė procedūra dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba susideda iš kelių etapų. Visų pirma, pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo (Taisyklių 4 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, kai ją pasirašo visi tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys (Taisyklių 11 p.).

Tvirtindamas tarnybinio patikrinimo išvadą kaip vientisą aktą (Taisyklių 11 p.), įstaigos vadovas iš esmės priima sprendimą, t. y. išreiškia savo valią dėl paminėto priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo bei, neigiamos išvados atveju, – kompensacijos pareigūnui nemokėjimo. Neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas užkerta kelią pareigūno teisės į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo realizavimui, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesnį (papildomą) sprendimą (administracinį aktą) dėl kompensacijos nemokėjimo, ši išvada laikytina teisines pasekmes sukeliančiu, t. y. paneigiančiu pareigūno teisę į kompensaciją, administraciniu aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 67/2009).

Pasibaigus pirmajam nagrinėjamos procedūros etapui ir jo metu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, prasideda antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas – pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 – 69/2011).

Taigi, teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai įtvirtinta, kad įstaigos vadovas, nustatęs, kad pareigūno susižeidimas nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje aptartus atvejus, turi teisę iš esmės priimti sprendimą, t. y. išreikšti savo valią dėl paminėto priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo bei kompensacijos pareigūnui nemokėjimo, dėl ko pareigūnas nebesiunčiamas į CMEK, nes tam nėra priežasties.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, ginčydamas atsakovo išvados dalį, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas veikdamas priešingai Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimams (neparodydamas pareigūno tarnybinio pažymėjimo), pats išprovokavo R. K. veiksmus, dėl ko kilo Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta aplinkybė (sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas), teigia, jog vien aplinkybės, kad jis tarnybos metu buvo sužeistas pakanka, kad jis įgytų teisę į kompensaciją, dėl ko turėjo būti siunčiamas į CMEK. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, kad jis pažeidė kokį įstatymą ir pan., išvadoje nenurodytas joks siūlymas jį nubausti.

20. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo situacijos vertinimu nesutinka ir akcentuoja, jog teisei į kompensaciją atsirasti neužtenka vien tos sąlygos, kad pareigūnas buvo sužeistas tarnybos metu, tačiau, jis turi, kaip pareigūnas vykdydamas tarnybą, kas be ko, vykdyti ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje jam numatytas pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu ir vykdydamas tarnybines funkcijas, būdamas be uniformos ar kito policijos pareigūno skiriamojo ženklo, 2015 m. spalio 16 d. neparodęs policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo, ištempė iš taksi automobilio ten sėdėjusį R. K., dėl ko tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu R. K., nebūdamas įsitikinęs, kad A. B. yra policijos pareigūnas, stengėsi nuo jo atsistumti rankomis, kas, pasak pareiškėjo, jam ir sukėlė (duomenys neskelbtini) traumą. Pareiškėjas neginčija to, kad jis atliko prieš tai aptartus veiksmus prieš tai nepateikęs policijos pareigūno pažymėjimo.

Ginčijamoje išvadoje taip pat konstatuota, kad prieš R. K. buvo panaudotos prievartos priemonės, nors jis tuo metu nebuvo įtariamas padaręs kokį nors teisės pažeidimą, nesiruošė bėgti ar priešinti, dėl ko pareiškėjas ne tik turėjo galimybę parodyti policijos pareigūno pažymėjimą, tačiau ir pareigą, kaip tai numatyta Policijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, vertinant šią Išvadoje konstatuotą aplinkybę, tuo pačiu nustatoma, kad aptariamu atveju nebuvo įvykdyta ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi su padidėjusiu pavojumi ir rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusi tarnybinių pareigų atlikimo sąlyga.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su tokiu atsakovo situacijos vertinimu ir konstatuoja, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2016 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-1S-110 pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas A. B. 2015 m. spalio 16 d. apie 23.50 val. tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei atsisakė išmokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, dėl ko tarnybinio patikrinimo išvadoje nutarė neišduoti pareiškėjui siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

21. Šios nutarties 19 punkte yra aptartos sąlygos, kada asmuo yra siunčiamas į CMEK. Kadangi šiuo atveju pirmame administracinės procedūros etape buvo nustatyta, kad pareigūnas dėl savo neatsargumo neteko teisės į kompensaciją, kaip tai numatyta Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte, atsakovas pareiškėjo nesiuntė į CMEK pagrįstai, atitinkamai tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą surašyti ir išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti.

22. Papildomai pasisakytina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą plačiai ir išsamiai nagrinėjo ir pasisakė dėl pareiškėjo sužalojimo masto bei jo kilmės, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nagrinėdamas bylą galėjo apsiriboti tik pareiškėjo teisės į kompensaciją sąlygų išpildymo vertinimu, kas iš esmės ir yra šios bylos dalyku. Nes, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendimo pabaigoje, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo įvardinami sužalojimai buvo 2015 m. spalio 16 d. tarnybos metu nutikusio susistumdymo pasekmė, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad egzistuoja Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta sąlyga, pareiškėjas teisės į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją nebeįgyja.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius