9ecebf7d-1193-41b2-b4cd-f1ac7dff4e7e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-118-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00950-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, atsakovės atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–9) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 44–45) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalint PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«ryje ir gyvenant 3 ir 6 gyvenamojoje patalpoje periodiÅ¡kai kartu su 6–12 asmenų nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

PlotÄ dar labiau mažino baldai. ŽiemÄ buvo ne didesnė nei 12 laipsnių temperatÅ«ra, buvo netinkama apÅ¡vieta (3 patalpoje siekė 22 lx, o 6 patalpoje – 61 lx), trÅ«ko tualetų ir praustuvių, todėl rytais susidarydavo eilės, be to, prausyklos patalpoje buvo gana Å¡alta. Drabužius žiemÄ nuteistieji džiovindavo sekcijoje, nes neturėjo specialios patalpos jų džiovinimui. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ bei atsiliepime į atsikirtimÄ (b. l. 13–19, 49–50) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu gali laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore. Patalpos vėdinamos per langus, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Centralizuotas Å¡ildymas palaiko tinkamÄ temperatÅ«rÄ , skundų dėl netinkamos temperatÅ«ros pataisos įstaiga nebuvo gavusi. ApÅ¡vietimas atitinka dirbtinio apÅ¡vietimo normas. 1 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 5 klozetai ir 5 praustuvės. PareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į pataisos įstaigÄ ar psichologÄ .

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl vienam asmeniui nustatytos minimalios ploto normos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktas (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 22, 23, 40, 173) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalėjo 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«rio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 37,03 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjo paskyrimo į Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ dienÄ joje gyveno 8 nuteistieji. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ bei atsakyme į atsikirtimÄ (b. l. 44, 160–161) taip pat akcentavo, kad atsakovės atstovas pateikė tik pareiÅ¡kėjo paskyrimo į Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ dienos duomenis apie nuteistųjų skaičių, tačiau nepateikė duomenų, kiek buvo nuteistųjų viso pareiÅ¡kėjo gyvenimo Å¡ioje patalpoje laikotarpiu. Atsakovės atstovas, gavęs Å¡iuos pareiÅ¡kėjo pateiktus procesinius dokumentus, duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje viso pareiÅ¡kėjo gyvenimo Å¡ioje patalpoje laikotarpiu, vis tiek nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų duomenų, remiamasi pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (kadangi atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog 2017 m. birželio 27 d. patalpoje gyveno 8 nuteistieji, pareiÅ¡kėjas to neginčijo, laikoma, kad Å¡iÄ dienÄ ploto norma nebuvo pažeista) 1 bÅ«rio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,08 kv. m ploto. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytÄ plotÄ .

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste (LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017).

Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad patalpos plotas, be kita ko, buvo užstatytas nuteistųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui beveik aÅ¡tuoniolika mėnesių nebuvo užtikrinta sÄ lyga į teisės aktuose numatytÄ bendrabučio tipo patalpoms taikomÄ ploto normÄ (trÅ«ko nuo 0,02 kv. m). Dėl sanitarinių įrenginių PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo kalėjimo metu buvo nepakankamas skaičius sanitarinių įrenginių.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nustatyta, kad sanitariniame mazge numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsakovės atstovo duomenimis, 1 būryje ginčo laikotarpiu buvo 39 nuteistieji, šio būrio sanitariniame mazge buvo 5 klozetai, 5 praustuvės (b. l. 24, 40).

Å ių duomenų pareiÅ¡kėjas neginčijo. Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus nenustatyta PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidimų dėl sanitarinių įrenginių kiekio. Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir aprÅ«pinimo inventoriumi Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktÄ , kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiama drabužių džiovykla.

Ä® bylÄ atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 1-ame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir lauke (b. l. 24). Tačiau iÅ¡ 2019 m. sausio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119) matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatytas Higienos normos 134:2015 40 punkto pažeidimas, kadangi nebuvo įrengtos džiovyklos ir nesudarytos sÄ lygos nuteistiesiems 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«ryje džiovinti asmeninius drabužius.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pažeidė Higienos normos 134:2015 40 punkto nuostatas, nesudarydamas viso ginčo laikotarpiu sÄ lygų pareiÅ¡kėjui 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«ryje džiovinti asmeninius drabužius. Dėl higienos normų užtikrinimo PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad patalpose buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja.

PareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7916 (b. l. 70–76) bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119), kuriuose nustatytas Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo pažeidimas, nes 1 bÅ«rio 3 patalpoje dirbtinės apÅ¡vietos vertė buvo nustatyta mažesnė už higienos normoje reglamentuojamus dydžius.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo laikomi įrodytais. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad patalpose buvo per žema oro temperatūra ir neužtikrinamas geras vėdinimas. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256 (b. l. 109–119), kuriame nustatyti Higienos normos 134:2015 12 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimai, nes 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo sunkiai varstomi, techniškai netvarkingi langai bei oro temperatūra buvo žemesnė už reglamentuojamus dydžius.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos patalpų oro temperatÅ«ros ir netinkamo vėdinimo laikomi įrodytais. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo bei atsakovės atstovo argumentų Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjo 2019 m. balandžio 29 d. pateiktÄ skundÄ , kurio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad jam kalint PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«ryje buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma, patalpose buvo per žema temperatÅ«ra, buvo netinkamas patalpų vėdinimas, drabužių džiovinimas žiemÄ .

Å ios aplinkybės sudaro skundo pagrindÄ . Priėmęs skundÄ , teismas nagrinėjo jį neperžengdamas skundo reikalavimo ribų (ABTÄ® 80 str. 2 d.). PareiÅ¡kėjas vėliau teiktuose atsikirtime bei atsakyme į atsikirtimÄ nurodė papildomas naujas aplinkybes (dėl graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duÅ¡e pažeidimų), kurios nenagrinėtinos, kadangi Å¡is skundo pagrindas nebuvo nurodytas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priimtame skunde, o pareiÅ¡kėjas nepatikslino skundo pagrindo ABTÄ® 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir nustatytu terminu, taigi, nėra pagrindo plėsti skundo ribas.

Siekiant užtikrinti operatyvų, ekonomiÅ¡kÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ bei proceso Å¡alims sudaryti sÄ lygas teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo principų įgyvendinimui, skundo tikslinimas, kaip procesinė asmens teisė, turi bÅ«ti užtikrinamas laikantis teisės normoje numatytų reikalavimų ir sÄ lygų. Pažymėtina, kad dėl nenagrinėtų Å¡ioje byloje aplinkybių (graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duÅ¡e pažeidimų ir pan. ) pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ bendra tvarka.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo Ä®vertinus pirmiau sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neužtikrinant tinkamo apÅ¡vietimo, vėdinimo bei oro temperatÅ«ros, nesudarant sÄ lygų tinkamai iÅ¡sidžiovinti drabužius), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d.).

Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę ginčo metu (b. l. 21, 22) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurio jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008, administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti gyvenamojoje patalpoje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o tai iÅ¡ dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trÅ«kumÄ .

Be to, ploto norma buvo pažeista nežymiai ( trÅ«ko iki normos 0,02 kv. m). Tačiau įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimas truko gana ilgÄ laikÄ (apie 18 mėnesių), pareiÅ¡kėjui ginčo gyvenamojoje patalpoje teko 3,08 kv. m, be to, šį plotÄ atitinkamai mažino joje buvę baldai ir kiti įrenginiai, taip pat byloje nustatęs higienos reikalavimų pažeidimų, nenustatęs, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokių nors negrįžtamų sveikatos sutrikimų, nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (b. l. 24), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo praÅ¡oma priteisti suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (LVAT administracinė byla Nr. A-1629-629/2019). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O.

T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė