9ece70da-b606-4090-a210-4e96963fc359 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. A2-2093-260/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14110-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.10.; 3.3.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo byloje – Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Prostafus“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti su ieÅ¡kove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis.

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016, ieškinį patenkino:

1) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

3) Ä®pareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti su ieÅ¡kove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos sutartis.

3. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2A-1016-390/2017 pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ , 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr.3K-3-133-219/2018 pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kasacinį skundÄ , 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

5. IeÅ¡kovė UAB „Prostafus“ 2018 m. liepos 3 d. pateikė Kauno apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Jame nurodė, kad praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1016-390/2017, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, ir panaikinti 2018-04-09 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 bei patenkinti ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Nurodė, kad, jos įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, padarė esmines fakto ir teisės klaidas, kurios sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir Å¡iai bendrovei, bei galimai valstybei sukelia itin didelio masto turtines pasekmės. Po to, kai byla pagal UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį buvo iÅ¡nagrinėta ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas instancine tvarka, atsirado ir paaiÅ¡kėjo aplinkybių, dėl kuriu yra rimtas pagrindas suabejoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu.

Nagrinėjamu atveju teisminis procesas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje turėtų bÅ«ti atnaujintas siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodytos kasacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu nei pirmoje, nei apeliacinėje instancijoje ir kurios galimai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, galėjo turėti tiesioginės įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadoms Å¡ioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje padarė klaidÄ , įvertindamas UAB „Prostafus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimÄ grindė vienu pagrindinių argumentų - UAB „Prostafus“ ginčo žemės sklypÄ turėjo naudoti koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o naudojo vienbučių ir dvibučių namų statybai. Priimant nutartį buvo padaryta klaida dėl 2014-12-02 Susitarimo dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (toliau - 2014-12-02 Susitarimas) ir jame pakeistos 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygos, nuomojamojo žemės sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do. 2014-12-02 Susitarimo 4 dalimi buvo pakeistas ne tik 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1. punktas, bet ir 3 punktas, iÅ¡dėstyta jo nauja redakcija:

„Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdai - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektu teritorijos (53 proc)“. 2014-12-02 Susitarimo 5 dalyje, kuria pakeistas 1994-07-29 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1. papunktis, nurodyta, kad „išnuomojame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriu eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui“.

Å ios sÄ lygos buvo pakeistos atsižvelgiant į patvirtintÄ detalųjį planÄ bei pakeistÄ Å¾emės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do pakeitimo“ pagrindu). Aplinkybė, jog žemė nebuvo naudojama pagal paskirtį, buvo pagrindu kasacinės instancijos teismui nustatyti aplinkybę, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutarties sÄ lygų, tuo, teismo nuomone, UAB „Prostafus“ pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam iÅ¡nyksta teisė nuomotis žemę ne aukciono bÅ«du.

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padaryta esminė klaida, nes nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sÄ lygų pakeitimo. Å io susitarimo esmė ir buvo ta, kad iÅ¡nuomojame žemės sklype gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui.

Pačioje sutartyje nurodyta, kad sklypo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.). Vienbučių ir dvibučių namų statyba buvo vykdoma tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, tiek – dar daugiau – sudarytos su valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybinės žemės nuomos sutarties ir jos 2014 metų pakeitimų pagrindu, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ akivaizdu, kad „nuomos sutarties sÄ lygos, iÅ¡ jų kylančios nuomos santykių Å¡alių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lÅ«kesčius, sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios buvo vykdomos valstybė toleravo tokiÄ padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarčių, ieÅ¡kovė įgijo pagrindÄ tikėtis naudoti valstybinę žemę ginčo nuomos sutarčių pagrindu Å¡iose sutartyse nustatytÄ terminÄ â€œ.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, nuo 2014 metų bÅ«tent prieÅ¡ingi veiksmai – sklypo naudojimas ne vienbučiams/dvibučiams namas statyti, o pramogų salei statyti, galėjo lemti nuomos sutarties nutraukimÄ ir teisės nuomotis žemės sklypu iÅ¡nykimÄ , nes taip bÅ«tų pažeista galiojanti nuomos sutartis ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Tokiai iÅ¡vadai, kokiÄ padarė kasacinės instancijos teismas, padaryti nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Taigi, aukščiau paminėta fakto klaida yra itin reikÅ¡minga, kadangi ji nulėmė neteisingas kasacinio teismo iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nei nagrinėjamos, nei nustatytos žemesniu instancijų teismų sprendimuose. Å iuo atveju egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo. Ginčas tarp ieÅ¡kovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kilo tik 2016 metų pavasarį, po to kai: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das; 2014-12-02 Susitarimu tarp ieÅ¡kovės ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo pakeista 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis dėl nuomojamojo žemės sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do;

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-04-28 iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Prostafus“ statyti statinius ginčo žemės sklype; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ ; Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2015-10-01 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo projektÄ suderino;

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal kurį Žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų; Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo bÅ«du, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypÄ padalijimo bÅ«du į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 2016-02-09 UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ pateikė skyriui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti Žemės sklypo Sutartį ir iÅ¡registruoti juridinį faktÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;

Skyriaus vedėjas 2016-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ nusprendė nutraukti prieÅ¡ terminÄ Sutartį, bei kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡registruoti sutartį, pakeistÄ susitarimu. Po visų Å¡ių veiksmų UAB „Prostafus“ pateikus NŽT prie ŽŪM praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti atskirus, jau padalintus žemės sklypus, buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas ir konstatuota, kad statiniai dar nėra baigti statyti, todėl žemės sklypas jam neturi bÅ«ti nuomojamas.

Taigi, ginčo teisme kilimo pagrindas ir priežastis buvo žemės sklypo tariamas nenaudojimas, pasireiškęs buvusiais nebaigtais statyti statiniais 2016 metu vasario mėnesį. Nei viename Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte, nei procesiniuose dokumentuose, nei atsikertant į ieškinį, nei iki bylos iškėlimo, nei vykstant teisminiam procesui nebuvo išreikšta pozicija, kad žemės nuomos santykiai nebėra tęsiami dėl to, kad „Prostafus“ nenaudojo sklypo pagal paskirtį prieš 10 ar 15 metų.

Šios aplinkybės jokia apimtimi nebuvo nei ginčo objektu tarp bylos šalių, nei bylos nagrinėjimo dalyku pirmoje ir apeliacinėje instancijoje. Būtent todėl šios aplinkybės teismų nei buvo tiriamos, nei nagrinėtos. Jos buvo neaktualios ir šalių nelaikytos reikšmingomis. Tačiau visi šie aukščiau nurodyti faktai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui neturėjo teisinės reikšmės ir apskritai nebuvo vertinami, kaip ir kasacinės instancijos teismo nebuvo vertinama tai, kada ir dėl ko kilo ginčas tarp ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Kasacinės instancijos teismas padarė nenumatytÄ ir neprognozuotÄ ekskursÄ Ä¯ tolimÄ praeitį ir savarankiÅ¡kai nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. Dėl to kasacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad „ieÅ¡kovo teisė nuomotis valstybinę žemę savaime iÅ¡nyko.“ Pažymėtina, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė neturėjo galimybės paaiÅ¡kinti ir pateikti įrodymų dėl tokio argumento pagrįstumo ir teisingumo, nes tos aplinkybės pirmÄ kartÄ buvo vertinamos ir nustatytos tik kasacinės instancijos teisme.

Taigi, proceso atnaujinimo pagrindas yra tas, kad kasacinis teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Å¡ioje byloje iki jos nagrinėjimo kasaciniame teisme ir kurios neatitiko tikrovės, o Å¡ios aplinkybės turėjo esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę konstatuojant faktus dėl žemės nuomos santykių tęstinumo ir sklypų naudojimo pagal numatytÄ paskirtį bei su tuo susijusios teisės nutraukti žemės nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimÄ pagrindė faktais, kurie nebuvo ginčo dalykas žemesnėse instancijose ir dėl to nebuvo teikta nei jokių paaiÅ¡kinimų, nei atsikirtimų, nebuvo rinkti ar tirti įrodymai.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų faktų buvimo nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl UAB “Prostafus nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad kasacinis teismas Å¡ias aplinkybes tirs ir vertins (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, iÅ¡ dalies dėl to, kad neteisingai buvo nustatyti fakto klausimai, tuo pačiu yra padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos.

UAB „Prostafus“ nurodomÄ argumentÄ , kad teisės normos negali bÅ«ti taikomos ir aiÅ¡kinamos taip, kaip tai padaryta Å¡ioje 2018 04 09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, patvirtina ne tik subjektyvus ieÅ¡kovo įsitikinimas, bet nuosekli kasacinio teismo praktika, nes minėtos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Å ios bylos iÅ¡sprendimo bÅ«das visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja kitoms kasacinio teismo nutartims, priimtoms civilinėse bylose Nr.3K-3-146-687/2017, Nr.3K-3-240-916/2018, Nr.3K-3-133-219/2018, ir jose įtvirtintiems teisių gynimo principams.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek UAB „Prostafus“, tiek institucijai, iÅ¡duodančiai statybÄ leidžiančius dokumentus - Kauno miesto Savivaldybei, per eilę metų sudarė visas teisines ir faktines sÄ lygas priimti teisines pasekmes sukuriančius administracinius aktus, bei leido plėtoti nuomos sutartyje numatytÄ veikla (t. y. statyti statinius). Ne veikdama savo rizika, kaip kad padarė iÅ¡vadÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bet administracinių aktų pagrindu UAB „Prostafus“ sukÅ«rė didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ (viso pastatė 23 vienbučius/ dvibučius namus), nutiesė inžinierinius tinklus, atliko eilę teisinių veiksmų (teisiÅ¡kai įregistravo visus žemės sklypus, statinius).

Visi Å¡ie veiksmai buvo sÄ lygoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kaip subjekto, patikėjimo teise valdančio valstybinį turtÄ - žemę, pritarimo, iÅ¡reikÅ¡to administraciniais sprendimais ar kitu bÅ«du, kas sÄ lygojo atitinkamÄ teisinį tikrumÄ ir plataus masto veiklos (statybos) įgyvendinimÄ . IeÅ¡kovei UAB „Prostafus“ valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, sukÅ«rė teisėtÄ lÅ«kestį, kad tolesni žemės naudojimo santykiai bus įgyvendinami pagal sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, jos pakeitimus ir aukščiau paminėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos administracinius aktus.

Kitu atveju ieÅ¡kovė niekada nebÅ«tų rizikavusi investuoti į didelės vertės turto sukÅ«rimÄ . Taigi, ieÅ¡kovės patiriama didelio masto turtinė žala yra tiesiogiai sÄ lygota ir apspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų ir pozicijos nenuoseklumo. Å io ginčo atveju kasacinės instancijos teismas padarė Žemės įstatymo 21 str. 1 d., CK 6.551 str. 2 dalies, CK 6.562 str. CK 6.564 str. 1 d. pažeidimus bei visiÅ¡kai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Å ioje byloje yra susiklosčiusi situacija susijusi su faktinio ir teisinio pobÅ«džio klaidų iÅ¡taisymu, todėl praÅ¡ymo turinys atitinka tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir 2 punkte nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Atnaujinus procesÄ byloje ir esant teisėtam pagrindui, žemesnės instancijos teismas turi įgaliojimus pakeisti ar panaikinti ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo byla buvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės, ir tai nelaikoma instancinės sistemos principų pažeidimu, nes po proceso atnaujinimo bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai gali bÅ«ti konstatuotos kitokios bylos aplinkybės, nei jos buvo nustatytos ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose.

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad UAB „Prostafus“ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, ji turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus Å¡io pagrindo kriterijus.

UAB „Prostafus“ iÅ¡ esmės akcentuoja, tai kad „<...> LAT nutartyje ir atskiroje nutartyje padaryta esminė klaida, nes nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ su NŽT prie ŽŪM dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sÄ lygų pakeitimo“. Taip pat praÅ¡yme nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos, nei nustatytos žemesnių instancijų teismų sprendimuose. Å iuo atveju egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad „<...> pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė visas ginčo sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tačiau, jas vertindami ir darydami iÅ¡vadas, netinkamai taikė valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir, jas aiÅ¡kinant, suformuotÄ teisminę praktikÄ , todėl tenkino ieÅ¡kinį nesant tam teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė tik materialiosios teisės normas jas netinkamai aiÅ¡kindami ir taikydami, todėl teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje aptartų valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir jį taikydama teismų byloje nustatytoms aplinkybėms, turi teisinį pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.“ IeÅ¡kovės praÅ¡yme minimas 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimas dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, buvo pateiktas su 2016-07-14 ieÅ¡kiniu Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-18861-713/2016, taigi Å¡is susitarimas negali bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kasacinį skundÄ , nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ lÅ«kestis, jog pakeitus ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas, todėl negali bÅ«ti saugomas teisės. Esant siekiui minėtame žemės sklype vykdyti veiklÄ , nesusijusiÄ su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių - koncertų salės su pagalbiniais pastatais - eksploatavimu, toks lÅ«kestis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, taip pat pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kiai apibrėžia valstybinės žemės ne aukciono bÅ«du sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovė UAB „Prostafus“ negalėjo jų nesuprasti ir įgyti pagrįstų lÅ«kesčių, jog įgydama sporto paskirties statinius, galės vietoje jų statyti gyvenamuosius namus, administracinės paskirties statinius, t. y. įgyti lÅ«kesčių, jog imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jai teisėtus padarinius - teisę į valstybinės žemės sklypo, kuriame ketina statyti kitos paskirties statinius, nuomÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį yra suteikta teisė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau nepažeidžiant įrodymų įvertinimo taisyklių. Kasacinis teismas iÅ¡ naujo aplinkybių netiria ir nenustatinėja, o tik remiasi bylÄ nagrinėjusių žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis ir peržiÅ«ri, ar nebuvo pažeistos teisės normos, kai jos buvo aiÅ¡kinamos ir taikomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje neteisingai nustatyti faktai, tuo pačiu yra padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo iÅ¡vadų. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Ieškovė neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, dėl ko ieškovės prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

8. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimu į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kė, kad, jos nuomone, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra tenkintinas. Nurodė, kad po to, kai byla pagal UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį buvo iÅ¡nagrinėta ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas instancine tvarka, atsirado ir paaiÅ¡kėjo aplinkybių, dėl kurių yra rimtas pagrindas suabejoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu, kadangi kasacinis teismas konstatavo faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu nei pirmoje, nei apeliacinėje instancijose ir kurios galimai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams bei galėjo turėti tiesioginės įtakos kasacinio teismo iÅ¡vadoms.

PraÅ¡yme nurodoma, kad pagrindinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo argumentas yra tas, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ naudojo vienbučių ir dvibučių namų statybai, o turėjo naudoti koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. IeÅ¡kovės teigimu, tokioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentacijoje yra padaryta akivaizdi klaida dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir bÅ«do, pagal kuriuos sklypas buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjui. UAB „Prostafus” nurodo, kad „padaryta esminė klaida, nes nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sÄ lygų pakeitimo“, o Å¡io susitarimo esmė ir buvo ta, kad iÅ¡nuomojamame žemės sklype gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“, „pačioje sutartyje nurodyta, kad sklypo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.)“.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės įsitikinimu, prieÅ¡inga situacija, t. y. nuo 2014 metų žemės sklypo naudojimas ne vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, galėjo sudaryti pagrindÄ nuomos sutarties nutraukimui ir teisės nuomotis žemės sklypÄ iÅ¡nykimui. Å iuo atveju ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atitiko statytojo statusÄ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, o žemės sklypas buvo naudojamas pagal jame nustatytÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ .

Prašyme nurodoma, kad kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ir nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose ir šiuo atveju kitokios aplinkybės, kuriomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesivadovavo. Ginčo teisme kilimo pagrindas ir priežastis buvo žemės sklypo tariamas nenaudojimas, pasireiškęs buvusiais nebaigtais statyti statiniais 2016 metų vasario mėnesį. Prašyme akcentuojama, kad nei viename atsakovės rašte, jokiuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo iškeltas klausimas ir išreikšta pozicija dėl to, kad žemės nuomos santykiai nėra tęsiami tuo pagrindu, jog ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį prieš 10 ar 15 metų.

IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡ios aplinkybės jokia apimtimi, net ir menkiausia, nebuvo nei ginčo objektu tarp bylos Å¡alių, nei bylos nagrinėjimu dalyku pirmoje ir apeliacinėje instancijoje. PraÅ¡yme nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas padarė nenumatytÄ ir neprognozuotÄ ekskursÄ Ä¯ tolimÄ praeitį ir savarankiÅ¡kai nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskritai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos aplinkybės pirmÄ kart buvo vertinamos tik kasacinės instancijos teisme, Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog nei viena iÅ¡ proceso Å¡alių neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, teikti paaiÅ¡kinimus ar įrodymus dėl jų pagrįstumo ir teisingumo.

Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , atsižvelgiant į procesinės situacijos specifiÅ¡kumÄ , kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Vertinant ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir Å¡ioje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, pagrįsta laikytina ieÅ¡kovės iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimo bÅ«das prieÅ¡tarauja kitoms Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartims ir jose įtvirtintiems teisių gynimo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

10. Teismas apskųstojoje nutartyje nurodė, kad jis, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, o taip pat bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡ymas yra nepagrįstas, o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės savo esme negali bÅ«ti vertinamos kaip esminės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Dėl kasacine tvarka apskųsto teismo procesinio sprendimo kasacinis teismas sprendžia vadovaudamasis bylÄ nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas negali nustatyti naujų faktų, iÅ¡ naujo vertinti byloje esančių ar naujų įrodymų. Taip pat 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodė, kad teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir susipažinęs su jame pateiktu praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus – valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) visÄ Å¾emės tvarkymo bylÄ , kurios netyrė pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, kuriÄ Ä¯vertino ir dėl jos pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat iÅ¡reikalauti atskirosios nutarties pagrindu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ ir po Å¡io tyrimo priimtÄ sprendimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡ymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.

IÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad žemės sklypo tvarkymo byla buvo sudedamoji civilinės bylos dalis ir tai, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai jos netyrė ir dėl jos nepasisakė, nesudaro pagrindo teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kasacinės instancijos teismas, priimdamas naujÄ procesinį sprendimÄ , rėmėsi naujais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjusiems teismams. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ ir priimtÄ sprendimÄ teismo nuomone nėra susijęs su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis ir negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kasacinio teismo nutartyje nurodytos ieÅ¡kovės įvardijamos naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu kasacinio teismo buvo tiesiog kitaip įvertintos, pabrėžiant konkrečius terminus („Taigi 23 metus nuo 1,50 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimo ir iÅ¡nuomojimo sklypas faktiÅ¡kai nebuvo naudojamas“). Teismo nuomone, pirmos ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ byloje pateiktų Å¡alių raÅ¡ytinių įrodymų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas priėmė kardinaliai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ byloje, todėl pateiktas Å¡alių aplinkybes ir bylos medžiagÄ vertino kitaip nei pirmos ar apeliacinės instancijos teismai. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad Å¡ios aplinkybės buvo esminės ir turėjo įtakÄ priimamo procesinio sprendimo teisėtumui. Teismo vertinimu ieÅ¡kovo argumentai, kad galimai naujai nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo faktinės aplinkybės prieÅ¡tarauja tuo metu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepagrįsti ir negali bÅ«ti pagrindu procesui atnaujinti.

12. Taip pat 2018 m. spalio 1 d. nutartyje teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės teiginiu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir atskirojoje nutartyje buvo padaryta esminė klaida, nes nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sÄ lygų pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 31-35 punktuose analizavo ne tik 2014-12-02 susitarimÄ , tačiau ir vėlesnius dokumentus 2014-09-30 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ 3/20 pastato – koncertų ir sporto salės ( baigtumas vis dar 5 proc. statybos leidimo galiojimas pasibaigęs 2012-10-15) perleista UAB „Akmenis“ ir 2014-12-02 valstybinės žemės nuomos sutartis dar kartÄ pakeista, be kita ko, įraÅ¡ant naujÄ 0,2250 ha sklypo dalies nuomininkę ir pakeičiant sutarties 3 punktÄ , nustatantį iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Prostafus“ praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta, kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , padarė nepagrįstas iÅ¡vadas:

1) kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės savo esme negali būti vertinamos kaip esminės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu;

2) tai, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai žemės sklypo tvarkymo bylos, kuriÄ ieÅ¡kovė prašė iÅ¡reikalauti, netyrė ir dėl jos nepasisakė, nesudaro pagrindui daryti iÅ¡vadÄ , jog kasacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl Å¡ios bylos, įvertindamas ir priimdamas naujÄ procesinį sprendimÄ rėmėsi naujais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjusiems teismams;

3) kad kasacinio teismo nutartyje nurodytos ieškovės įvardijamos naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei, bylos nagrinėjimo metu kasacinio teismo buvo tiesiog kitaip įvertintos, pabrėžiant konkrečius terminus;

4) kad nesutiktina su argumentu, jog nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 susitarimÄ su atsakove dėl žemės sklypo nuomos sÄ lygų pakeitimo, kadangi teismas jį analizavo nutarties 31-35 punktuose. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų akivaizdu, jog teismas neatskleidė bylos esmės, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai.

14. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais : 14.1.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatytomis ir nenagrinėtomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, dėl to padarė esmines fakto ir teisės klaidas, kurios sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Be to, iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal ieÅ¡kinį ir Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendus instancine tvarka, paaiÅ¡kėjo aplinkybių, dėl kurių yra rimtas pagrindas suabejoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir vykusio teismo proceso tinkamumu.

O esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesÄ vien formaliais argumentais reikÅ¡tu atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). 14.2.PrieÅ¡ingai nei nurodė Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis – t. y. tokiomis, kurios nebuvo nei nagrinėjamos, nei nustatytos žemesnių instancijų teismų sprendimuose, be to egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo.

Iš bylos duomenų matyti, jog ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo tik 2016 metų pavasarį. Iki to laiko buvo atlikta visa eilė veiksmų: pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas; sudarytas 2014-12-02 susitarimas; gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos leidimas ieškovei statyti statinius ginčo žemės sklype; (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus buvo suderintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus inicijuotas žemės sklypo projektas; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų;

Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pertvarkytas žemės sklypas padalijimo bÅ«du į vienuolika žemės sklypų ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys; pateiktas praÅ¡ymas nutraukti žemės sklypo sutartį ir iÅ¡registruoti juridinį faktÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ bei kreiptasi į VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini), praÅ¡ant iÅ¡registruoti sutartį, pakeistÄ susitarimu.

Ir tik po visų Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovei pateikus atsakovei praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti atskirus, jau padalintus žemės sklypus, buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas ir konstatuota, kad statiniai dar nėra baigti statyti, todėl žemės sklypas jam neturi bÅ«ti nuomojamas. Taigi ginčo teisme kilimo pagrindas ir priežastis buvo žemės sklypo tariamas nenaudojimas, pasireiÅ¡kęs buvusiais nebaigtais statyti statiniais 2016 metu vasario mėnesį. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimÄ grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose. 14.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai ir nustatyti faktai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir apskritai nebuvo vertinami, lygiai taip pat kaip nebuvo vertinama ir tai, kada ir dėl ko kilo ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. Tokiu bÅ«du kasacinės instancijos teismas savarankiÅ¡kai ėmėsi įvertinti ginčo Å¡alių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus.

Remdamasis Å¡ia iÅ¡vada kasacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad „ieÅ¡kovo teisė nuomotis valstybinę žemė savaime iÅ¡nyko“. Tačiau nei atsakovės raÅ¡tuose, nei procesiniuose dokumentuose, nei atsikirtime į ieÅ¡kinį, nei iki bylos iÅ¡kėlimo, nei vykstant teisminiam procesui nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad žemės nuomos santykiai nebėra tęsiami dėl to, kad ieÅ¡kovė nenaudojo sklypo pagal paskirti prieÅ¡ 10 ar 15 metų. Å ios aplinkybės jokia apimtimi, net ir menkiausia, nebuvo nei ginčo objektu tarp bylos Å¡alių, nei bylos nagrinėjimo dalyku pirmoje ir apeliacinėje instancijose.

BÅ«tent todėl Å¡ios aplinkybės teismų nei buvo tiriamos, nei nagrinėtos. Jos buvo neaktualios ir todėl Å¡alių nelaikytos reikÅ¡mingomis. Kasaciniam teismui savarankiÅ¡kai nusprendus dėl praeityje buvusių faktinių santykių, nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė neturėjo galimybės paaiÅ¡kinti ir pateikti įrodymu dėl tokio argumento pagrįstumo ir teisingumo, kadangi tos aplinkybės pirmoje ir apeliacinėje instancijoje iki tol nebuvo vertintos ir nustatytos. Tad akivaizdu, jog kasacinis teismas rėmėsi tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir ieÅ¡kovei nebuvo bei negalėjo bÅ«ti žinoma, jog bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis, be kita ko, iÅ¡ dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas.

Skirtingai nei nurodė Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio l d. nutartyje, negalima sakyti, jog aptariamos aplinkybės kasacinio teismo buvo tiesiog „kitaip įvertintos, pabrėžiant konkrečius terminus“, nes aplinkybių, kurios nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisine nebuvo vertintos apskritai, negalima įvertinti „kitaip“. Kadangi kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ remdamasis aplinkybėmis, kurios iki tol bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo nustatytos, ieÅ¡kovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad kasacinis teismas Å¡ias aplinkybes tirs ir vertins (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Todėl proceso atnaujinimo pagrindas yra tas, kad kasacinis teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Å¡ioje byloje iki jos nagrinėjimo kasaciniame teisme ir kurios neatitiko tikrovės, o Å¡ios aplinkybės turėjo esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę konstatuojant faktus dėl žemės nuomos santykių tęstinumo ir sklypų naudojimo pagal numatytÄ paskirtį bei su tuo susijusios teisės nutraukti žemės nuomos sutartį. Tad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , atsižvelgiant į procesinės situacijos specifiÅ¡kumÄ , kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . 14.4.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, iÅ¡ dalies dėl to, kad neteisingai buvo nustatyti fakto klausimai, tuo pačiu yra padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008, nurodyta, jog, kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ; Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki, yra vertinamojo pobÅ«džio. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuria reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbiu bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). 14.5.

Ieškovės argumentas, jog teisės normos negali būti taikomos ir aiškinamos taip, kaip tai buvo padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, grindžiamas ne tik subjektyviu įsitikinimu, bet ir nuoseklia kasacinio teismo praktika, kadangi aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimai prieštarauja iki tol plėtotai kasacinio teisino praktikai ir joje įtvirtintiems teisių gynimo principams šio pobūdžio bylose: 14.5.1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017 konstatuota, jog „pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi:

1) kai sueina nuomos terminas;

2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra;

3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas;

4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui;

5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais;

6) Å¡alių susitarimu. CK 6.564 straipsnio l dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagal ginčo įsakymÄ pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybes, reikÅ¡mingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius ieÅ¡kovės lÅ«kesčius. Nuomos sutarties sÄ lygos, iÅ¡ jų kylančios nuomos santykių Å¡alių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lÅ«kesčius“. Nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nebuvo sprendžiamas ginčas, kuriuo bÅ«tų siekiamai nutraukti nuomos sutartis.

Su atsakovės pritarimu iÅ¡formavus ginčo žemės sklypÄ ir jį padalinus į mažesnius sklypus, nuomos santykiai turėjo tęstis padalinto nekilnojamojo turto atžvilgiu, nes, kaip minėta, padalijimas vyko pritariant atsakovei ir Å¡ios institucijos sprendimu. IÅ¡formavus sklypÄ Ä¯ mažesnius sklypus statybos leidimo pagrindu statomiems vienbučiams/dvibučiams namams, atsakovė atsisakė sudaryti nuomos sutartis ne dėl ankstesnių nuomos santykių pobÅ«džio, bet dėl to, kad žemės patikros metu statiniai nebuvo baigti statyti.

Tad kasacinio teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡nyko ieÅ¡kovės teisė nuomotis valstybinę žemę, ne tik kad pažeidžia LR CK 6.563 str., 6.564 str. ir 6.565 str., bet ir iÅ¡eina už teismo kompetencijos ribų – teismas pats savo nuožiÅ«ra nutraukė Å¡alių sutartinius santykius 2012 metu datai, nepaisydamas po to buvusiu eilės juridinių faktų, administracinių sprendimų ir nuomos sutarties keitimo, neatsižvelgdamas į tai, kad tuo pagrindu, kuriuo kasacinės teismas laikė iÅ¡nykusiÄ ieÅ¡kovės teisę nuomotis žemės sklypÄ , pati atsakovė niekada neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo.

Darytina iÅ¡vada, jog, Å¡i kasacinės instancijos teismo kolegija neatsižvelgė į „aplinkybes, reikÅ¡mingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius ieÅ¡kovės lÅ«kesčius“, iÅ¡ ko matyti, jog aukščiau pacituota kasacinio teismo nutartis Å¡iai Civilinių bylų skyriaus kolegijai neturėjo jokios reikÅ¡mės ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aukščiau paminėtus principus visiÅ¡kai neatsižvelgta. 14.5.2.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018 nurodė, jog „įvertinus valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du teisinį reglamentavimÄ konstatuotina, kad Å¡io instituto paskirtis – užtikrinti pastatų ir statinių savininkams tinkamÄ jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatacijÄ bei sudaryti sÄ lygas nuomos sutartyje nustatytiems tikslams pasiekti.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė nuomotis valstybinės žemės sklypÄ teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieÅ¡taraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, – įstatymo ginama teisė. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teigia ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ valstybinę žemę naudoti visuomenės labui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privataus asmens interesas netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, jo teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimÄ tiek pačia valstybe, tiek ir teise, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti paneigtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra ginamas vieÅ¡asis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimÄ pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytÄ paskirtį. Å ioje byloje ginamo vieÅ¡ojo intereso reikÅ¡mingas aspektas yra ir tai, kad Å¡is interesas turi bÅ«ti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises“.

Ginčijamoje 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, skirtingai nuo aukščiau paminėtos kasacinio teismo praktikos, teismo sprendimu nebuvo užtikrintas pastatų ir statinių savininkės (ieÅ¡kovės) tinkamas jos valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimas bei nebuvo sudarytos sÄ lygos nuomos sutartyje nustatytiems tikslams pasiekti. Nebuvo vadovaujamasi ir kitu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad nuomos sutarties sÄ lygos, iÅ¡ jų kylančios nuomos santykių Å¡alių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lÅ«kesčius.

Taip pat ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deklaruojama apsauga, numatantį, jog „teisė nuomotis valstybinės žemės sklypÄ teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieÅ¡taraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, – įstatymo ginama teisė“. 14.6.IeÅ¡kovė neatliko nei vieno neteisėto ar savavaliÅ¡ko veiksmo, „imperatyviųjų teisės normų nesilaikymo“ veiksmo, kuris nebÅ«tų kildinamas iÅ¡ valstybinių institucijų administracinių sprendimų ar pritarimo.

IeÅ¡kovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojo/nuomininko ir statytojo teises, pilnai ir sÄ Å¾iningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sÄ lygų, kurias jam sukÅ«rė valstybės įgaliotos institucijos. Atsakovė savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek ieÅ¡kovei, tiek institucijai, iÅ¡duodančiai statybÄ leidžiančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei) per eilę metų sudarė visas teisines ir faktines sÄ lygas priimti teisines pasekmes sukuriančius administracinius aktus, bei leido plėtoti nuomos sutartyje numatytÄ veiklÄ (t. y. statyti statinius).

Ne veikdama savo rizika, kaip kad padarė iÅ¡vadÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bet administracinių aktų pagrindu UAB „Prostafus“ sukÅ«rė didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ (viso pastatė 23 vienbučius/ dvibučius namus), nutiesė inžinierinius tinklus, atliko eilę teisinių veiksmų (teisiÅ¡kai įregistravo visus žemės sklypus, statinius). Visi Å¡ie veiksmai buvo sÄ lygoti atsakovės, kaip subjekto, patikėjimo teise valdančio valstybinį turtÄ - žemę, pritarimo, iÅ¡reikÅ¡to administraciniais sprendimais ar kitu bÅ«du, kas sÄ lygojo atitinkamÄ teisinį tikrumÄ ir plataus masto veiklos (statybos) įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovei valstybė, atstovaujama atsakovės, sukÅ«rė teisėtÄ lÅ«kestį, kad tolesni žemės naudojimo santykiai bus įgyvendinami pagal sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, jos pakeitimus ir aukščiau paminėtus atsakovės administracinius aktus. Kitu atveju ieÅ¡kovė niekada nebÅ«tų rizikavusi investuoti į didelės vertės turto sukÅ«rimÄ . Taigi, jos patiriama didelio masto turtinė žala yra tiesiogiai sÄ lygota ir apspręsta atsakovės veiksmų ir pozicijos nenuoseklumo.

Tai pažeidžia teisėtu lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , kurie yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Cituojant minėtÄ analogu laikytinÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, jog „privataus asmens interesas netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, jo teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimÄ tiek pačia valstybe, tiek ir teise, negali bÅ«ti paneigtas“, ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigtas.

„ VieÅ¡ojo intereso gynimas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant“, ieÅ¡kovės atžvilgiu taip pat nebuvo taikytas. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, kurioje fakto ir teisės klausimai vertinti visiÅ¡kai nukrypstant nuo kitos to paties teismo nuosekliai plėtotos teisminės praktikos, ne tik dideliu mastu pažeidžia ieÅ¡kovės turtinius interesus, bet ir žemės santykių politikÄ Lietuvoje daro visiÅ¡kai nebeprognozuojama.

Tokia situacija yra nepateisinama konstituciniais valstybės principais ir pažeidžia LR KonstitucijÄ bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ . Laikytina, kad Å¡iuo atveju kasacinės instancijos teismas padarė Žemės įstatymo 21 str. 1 d., CK 6.551 str. 2 dalies, CK 6.562 str. CK 6.564 str. 1 d. pažeidimus bei visiÅ¡kai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurios esmė ta, jog teisėtų lÅ«kesčių ir jų apsaugos principas reikalauja, kad spręsdamos klausimus susijusius su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.).

Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms iÅ¡taisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerÅ«pestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Mos kai prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). 14.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje padarė fakto klaidÄ , neteisingai įvertindamas ieÅ¡kovės ir atsakovės valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimus, kurių pagrindu padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį.

Kauno apylinkės teismas neįvertino to, jog pagrindinis argumentas, kuriuo kasacinis teismas grindė savo pozicijÄ , buvo tas, jog ieÅ¡kovė ginčo žemės sklypÄ privalėjo naudoti koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, tačiau naudojo vienbučių ir dvibučių namų statybai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutarties 33, 41 punktus; 2018-05-09 atskirosios nutarties 9 punktÄ ). Tačiau Å¡is teismo argumentas yra akivaizdžiai klaidingas, kadangi buvo klaidingai įvertintas tiek žemės sklypo naudojimo bÅ«das, tiek paskirtis, pagal kuriuos sklypas buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei.

Pabrėžtina, jog 2014-12-02 Susitarimo 4 dalimi buvo pakeistas ne tik 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1. p., bet ir 3 punktas, ir išdėstyta jo nauja redakcija: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdai - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 poc), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc).“ 2014-12-02 Susitarimo 5 dalimi, kuria pakeistas 1994-07-29 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1. papunktis nauja redakcija, nurodyta, kad:

„iÅ¡nuomojame žemės sklype gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui“. Å ios sÄ lygos buvo pakeistos atsižvelgiant į patvirtintÄ detalųjį planÄ bei pakeistÄ Å¾emės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . IÅ¡ Å¡ių paminėtų ir pacituotų 2014-12-02 Susitarimo ir pakeitimų akivaizdu, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padaryta esminė klaida, kadangi nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ .

Å io susitarimo esmė ir buvo ta, kad iÅ¡nuomojame žemės sklype gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriu eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui Pačioje sutartyje nurodyta, kad sklypo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das -vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc). komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.). 14.8.Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti taikomos ne formaliai (kaip tai padarė Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje), o atsižvelgiant į Å¡io procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtu teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagristas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytu aplinkybių. kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali bÅ«ti neteisėti ar nepagristi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

Å ioje byloje yra susiklosčiusi situacija susijusi su savarankiÅ¡ku naujų faktinių aplinkybių nagrinėjimu kasacinėje instancijoje, kurios nebuvo nustatytos ir nagrinėtos žemesnės instancijos teismų, Å¡alims neturint galimybės paaiÅ¡kinti ir pateikti įrodymų dėl tokio argumento pagrįstumo ir teisingumo (praÅ¡ymo turinys atitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p.), ir faktinio bei teisinio pobÅ«džio klaidų iÅ¡taisymu, todėl praÅ¡ymo turinys atitinka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ .

15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog ji praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 15.1.Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali bÅ«ti atnaujintas tik kai teismas sprendime padarė aiÅ¡kiÄ materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidÄ â€“ akivaizdžiÄ , lengvai suvokiamÄ , ir kai sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

PeržiÅ«rėjus bylÄ ir apeliacine, ir kasacine tvarka, proceso atnaujinimo galimybės joje dalyvaujantys byloje asmenys CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu neturi. 15.2.IeÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis – t.y. tokiomis, kurios nebuvo nei nagrinėjamos, nei nustatytos žemesnių instancijų teismų sprendimuose, be to egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir atskiroje nutartyje padaryta esminė klaida, kadangi nebuvo atsižvelgta į 2014-12-02 SusitarimÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybes negali bÅ«ti vertinamos kaip esminės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Todėl nėra pagrindo procesÄ atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

16. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria teismas netenkino praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ užbaigtoje civilinėje byloje.

19. IeÅ¡kovė UAB „Prostafus“, nesutikdama su pirmosios instancijos Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė patenkinti jos praÅ¡ymÄ ir atnaujinti procesÄ Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, atskirajame skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, o todėl naikintina, kadangi teismas ne tik kad padarė netinkamas iÅ¡vadas, bet ir neatskleidė bylos esmės, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjo labai formaliai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirajame skunde ieÅ¡kovės nurodytais argumentais iÅ¡ esmės sutinka.

20. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka, taip pat esant įstatyme nustatytoms proceso atnaujinimo sÄ lygoms. IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra įstatymo nustatytos civilinės bylos atnaujinimo privalomos sÄ lygos, t. y. byla užbaigta, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teikia byloje dalyvaujantis asmuo – ieÅ¡kovė, ji nepraleidusi CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, praÅ¡yme ieÅ¡kovė nurodė konkrečius įstatyme numatytus proceso atnaujinimo pagrindus.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius. Paprastai Å¡is institutas taikomas tada, kai nėra galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais įstatymo nurodytais bÅ«dais. Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiÅ«rėjimas apeliacinėje ar kasacinėje teismų instancijoje, yra užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas.

Proceso atnaujinimas leidžia užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko iÅ¡taisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ar nepagrįsti, procesas turi bÅ«ti atnaujintas. Proceso atnaujinimÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į Å¡io procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstÄ jÄ nutartį, netenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų neanalizavo visų bylos aplinkybių kontekste. Tai yra pagrindas vertinti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien formaliais argumentais, neatskleidė bylos (dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ ) esmės. Dėl Å¡ios priežasties Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nutartis pripažintina nepagrįsta.

23. IeÅ¡kovė praÅ¡yme atnaujinti byloje procesÄ nurodė, kad ji atnaujinti procesÄ byloje praÅ¡o CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.

24. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 puntas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali bÅ«ti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2018 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas atnaujino procesÄ apeliacine ir kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, vertindamas, kad nagrinėjant bylÄ kasacine tvarka galėjo bÅ«ti padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, galinti turėti reikÅ¡mės bylos baigčiai, vėliau tÄ bylÄ pakartotinai iÅ¡nagrinėjo, konstatavo, kad konkrečioje situacijoje, kai kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo bÅ«ti žinoma, jog bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis, be kita ko, iÅ¡ dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas, atsakovės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , atsižvelgiant į procesinės situacijos specifiÅ¡kumÄ , kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (kai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu), nors ir nevisiÅ¡kai atitinka jame suformuluotas proceso atnaujinimo sÄ lygas.

Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Teismas yra ribojamas tik faktinio pareiÅ¡kėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo. Pagal faktines bylos atnaujinimo aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , kaip aiÅ¡kiÄ taikymo klaidÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog procesas atnaujintas nepagrįstai.

27. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , nurodytÄ Å¡ios nutarties 24-26 punktuose, ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ atskirojo skundo argumentus (Å¡ios nutarties 14.1 –14.8 p. p.), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pagrindai procesui byloje atnaujinti. Taip vertintina dėl tokių priežasčių: 27.1.Kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo bÅ«ti žinoma, jog bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis, be kita ko, iÅ¡ dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimÄ grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, savarankiÅ¡kai įvertino ginčo Å¡alių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus.

CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalykÄ sudaro tik teisės klausimai – teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovės argumentams, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadas dėl žemės naudojimo nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 27.2.Sutiktina ir su ieÅ¡kovės skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nesprendžiant ginčo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, atsakovei atsisakius sudaryti nuomos sutartis ne dėl ankstesnių nuomos santykių pobÅ«džio, bet dėl to, kad žemės patikros metu statiniai nebuvo baigti statyti, kasacinio teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡nyko ieÅ¡kovės teisė nuomotis valstybinę žemę, padaryta neįvertinus po 2012 m. buvusių eilės juridinių faktų, administracinių sprendimų ir nuomos sutarties keitimo, neatsižvelgus į tai, kad tuo pagrindu, kuriuo kasacinės teismas laikė iÅ¡nykusiÄ ieÅ¡kovės teisę nuomotis žemės sklypÄ , pati atsakovė niekada neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, pažeistos CK 6.563 str., 6.564 str. ir 6.565 str. nuostatos, taip pat neatsižvelgta į ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus principus, kad nuomos sutarties sÄ lygos, iÅ¡ jų kylančios nuomos santykių Å¡alių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lÅ«kesčius, kad „teisė nuomotis valstybinės žemės sklypÄ teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieÅ¡taraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, – įstatymo ginama teisė“.

IeÅ¡kovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojo, nuomininko ir statytojo teises, pilnai ir sÄ Å¾iningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sÄ lygų, kurias jam sukÅ«rė valstybės įgaliotos institucijos, todėl turi pagrindo tikėtis, kad Å¡ių principų valstybėje bus laikomasi. 27.3. Kadangi aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama ir kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, sutiktina su ieÅ¡kovės vertinimu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje galėjo padaryti klaidÄ , neteisingai įvertindamas ieÅ¡kovės ir atsakovės valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimus, kurių pagrindu padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį. 2014-12-02 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytu Susitarimu buvo pakeistos 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatos, nustačiusios nuomojamos žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dus.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrįstų prielaidų iÅ¡vadai, jog nagrinėjant bylÄ kasacine tvarka galėjo bÅ«ti padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, turinti reikÅ¡mės bylos baigčiai, taip pat dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių byloje priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ar nepagrįstas, todėl procesas byloje atnaujintinas (CPK 370 str. 3 d.).

28. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina nepagrįstÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir iÅ¡sprendžia klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ praÅ¡ymÄ patenkina ir atnaujina procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, bylÄ perduoda pakartotinai nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 str. 3 d., n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ praÅ¡ymÄ patenkinti ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-18861-713/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Prostafus“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

BylÄ perduoti pakartotinai nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Raimondas Buzelis