9eccb1b3-5f4e-4093-9cf5-efc835c10dbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2524-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45903-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei Saulei Katauskaitei, nukentėjusiajai O. A., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J.

K., vertėjoms Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilinginei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

M. B. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.48 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Geležinkelio gatve įvažiavęs į sankryÅ¾Ä su Seinų gatve ir sukdamas į deÅ¡inę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad sukdamas į deÅ¡inę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, kai sukama į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, tai yra, vairuojamu automobiliu Geležinkelio gatve įvažiavęs į sankryÅ¾Ä su Seinų gatve ir sukdamas į deÅ¡inę, į Seinų gatvę, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pusę, ties gatvių sankirta esančia, pėsčiųjų perėja per Seinų gatvės važiuojamÄ dalį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ O.

A. ir jÄ partrenkė, dėl ko O. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais M. B. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis M. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad privažiavo prie perėjos, ėjo žmonės, sekundei sustabdė. Jam sakė: „Važiuok“, todėl pravažiavo 2 m ir atsirado moteris, kuri „papuolė po automobiliu“.

Jis jos nematė. Pažeidė taisykles ir už tai atsiprašyti. Jis visus metus jautėsi blogai. Jis yra labai atsakingas žmogus. Jam teko apmokyti ne mažai žmonių, kurie dabar vairuoja. Jis (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini). Šis eismo įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 11.00 val. Vairavo automobilį „Ford Focus“. Važiavo prie stoties, gatvės neprisimena. Turėjo pasukti į „Gintaro“ viešbučio pusę. Dažni ten važinėja. Nežino, kokiu būdu nukentėjusioji atsidūrė šalia automobilio.

Jis nematė, kad partrenkė žmogų. Labai gailisi dėl įvykio. Su nukentėjusiÄ ja jam teko bendrauti du kartus. PirmÄ kartÄ bendravo, kai nukentėjusioji buvo ligoninėje. Atvyko su savo pažįstamu, siÅ«lė nukentėjusiajai pagalbÄ ir atsiprašė. Nukentėjusioji mostelėjo ranka ir pasakė: „Ne“, todėl jie išėjo. AntrÄ kartÄ bendravo, kai buvo su advokate. Paklausė nukentėjusiosios, kokia pagalba reikalinga. PraÅ¡o atleidimo, kad atsitiko tokia nelaimė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. A. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., ėjo deÅ¡iniuoju Geležinkelio gatvės Å¡aligatviu, žiÅ«rint pagal jos ėjimo kryptį nuo AuÅ¡ros Vartų gatvės pusės link Seinų gatvės. Buvo Å¡viesus paros metas, apsiniaukę, matomumas geras, be kritulių. Ji eidama deÅ¡iniuoju Geležinkelio gatvės Å¡aligatviu priėjo sankryÅ¾Ä su Seinų gatve, kur ketino pereiti Seinų gatvę į kitÄ pusę. Per Seinų gatvę, pėsčiųjų perėja, tiek iÅ¡ kairės, tiek iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjo pėstieji, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nei iÅ¡ kairės, nei iÅ¡ deÅ¡inės pusės automobilių nebuvo.

Todėl ji nužengė nuo Å¡aligatvio į Seinų gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ir pėsčiųjų perėja, normaliu tempu, pradėjo eiti į kitÄ Seinų gatvės pusę. Ėjo ties tolimesniuoju pėsčiųjų perėjos kraÅ¡tu, žiÅ«rint nuo Geležinkelio gatvės pusės. Ir kai ji eidama pėsčiųjų perėja buvo maždaug ties Seinų gatvės važiuojamosios dalies viduriu, tuomet staiga pajuto labai stiprų smÅ«gį į kairį Å¡onÄ iÅ¡ nugaros ir pajuto, jog skrenda.

Kaip važiavo jÄ partrenkęs automobilis ji nematė ir nurodyti negali, nes automobilio nematė. Ji tiesiog pajuto smÅ«gį į kairį Å¡onÄ ir skrido. Kas vyko po partrenkimo, neprisimena. SÄ monę atgavo jau bÅ«dama ligoninėje (b. l. 21). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. O. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinkelio gatve nuo Drujos gatvės pusės. Buvo Å¡viesus paros metas, be kritulių, važiuojamoji dalis Å¡lapia.

Jam vairuojamu automobiliu važiuojant Geležinkelio gatve priartėjo prie sankryžos su Seinų gatve į kuriÄ turėjo sukti, darydamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ . Priekyje jo važiavęs automobilis nuvažiavo Geležinkelio gatve tiesiai, o dar prieÅ¡ jį važiavęs kitas automobilis Ford Focus iÅ¡ Geležinkelio gatvės pasuko į deÅ¡inę, į Seinų gatvę. Pasukęs į deÅ¡inę, į Seinų gatvę, automobilis Ford Focus sustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nes per jÄ jam iÅ¡ kairės ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjo pėstieji.

Pėstiesiems praėjus pro automobilį Ford Focus, Å¡is pradėjo važiuoti. Ir nežino, kodėl pradėjusio važiuoti Ford Focus automobilio vairuotojas nepamatė per Seinų gatvę perėja tik jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios, kuriÄ ir partrenkė automobilio priekine dalimi, arčiau kairiojo kampo. Pėsčioji buvo partrenkta ties Seinų gatvės važiuojamos dalies viduriu. Nuo smÅ«gio pėsčioji nukrito ant važiuojamos dalies, o automobilio Ford Focus vairuotojas jÄ dar ir pervažiavo ir tik tuomet sustojo jau už pėsčiųjų perėjos.

Pėsčioji per gatvę ėjo pėsčiųjų perėjos tolimuoju kraÅ¡tu, žiÅ«rint pagal jų važiavimo kryptį. Pamatęs partrenktÄ pėsčiÄ jÄ , jis taip pat sustabdė savo automobilį. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, iÅ¡kviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotÄ pėsčiÄ jÄ iÅ¡gabeno į ligoninę. Jo automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo ir buvo užfiksuotas eismo įvykis. Eismo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ savo vaizdo registratoriaus jis perdavė įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigÅ«nams (b. l. 81).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. 12.48 val. užregistruotas įvykis, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį (b. l. 5). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinkelio g. – Seinų g. sankryža (b. l. 8). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) techniÅ¡kai tvarkingas (b. l. 9). IÅ¡ eismo įvykio vietos plano matyti automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta po susidÅ«rimo su nukentėjusiÄ ja (b. l. 10). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros 2018 m. spalio 18 d. protokolo matyti, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su jai pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė iÅ¡vadÄ , kad O. A. nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės sÄ narinės ataugos lūžis su sÄ nario iÅ¡nirimu, kepenų plyÅ¡imas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o Å¡onkaulio lūžis.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros 2019 m. sausio 3 d. protokolo matyti, kad specialistė J. M.-Č., susipažinusi su 2018 m. spalio 18 d. apžiÅ«ros protokolu ir pateiktais medicininiais dokumentais, pateikė iÅ¡vadÄ , kad O. A. nustatyta odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairio skruosto srityje, muÅ¡tinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės sÄ narinės atsaugos lūžis su sÄ nario iÅ¡nirimu, kepenų plyÅ¡imas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o Å¡onkaulio lūžis, kairio sėdynkaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžis, kairio Å¡launikaulio abiejų krumplių potrauminė edema (patinimas).

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiu nesiejamas, kadangi Å¡i diagnozė jau nustatyta nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) kairio kelio sÄ nario magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sÄ nario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos. (duomenys neskelbtini) galvos smegenų magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra kraujagyslinės kilmės patologija ir po eismo įvykio nesant objektyvių klinikinių ir instrumentinių (po traumos atliktas galvos KT) galvos smegenų traumavimo požymių, todėl Å¡i diagnozė su eismo įvykiu taip pat nesiejama (b. l. 56).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G946/2019(01) matyti, kad 1. O. A. nustatyta: 1.1 kepenų plyÅ¡imas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o Å¡onkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ (2018 m. rugsėjo 22 d.); 1.2 kairio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2018 spalio 17 d.); 1.3 deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairės čiurnos iÅ¡orinio raiščio plyÅ¡imas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2019 m. sausio 23 d.).

2. O. A. nustatyta: 2.1 kepenų plyÅ¡imas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o Å¡onkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ (2018 m. rugsėjo 22 d.); 2.2 kairio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžiai, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2018 m. spalio 17 d.); 2.3 deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairės čiuros iÅ¡orinio raiščio plyÅ¡imas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2019 m. sausio 23 d.).

3. Išvados 2.1 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados 2.2 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išvados 2.3 punkte nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 71–78). Iš kitų objektų apžiūros 2018 m. rugsėjo 25 d. protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 22 d.

įvykusio eismo įvykio Vilniuje, Geležinkelio g. – Seinų g. sankryžoje, vaizdo įraÅ¡as. Vaizdo įraÅ¡as padarytas vaizdo registratoriumi automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraÅ¡o data 2018/09/22. Ä®raÅ¡as prasideda, kai vaizdo registratoriaus laikrodis rodo 12:45:57. Matoma, kad automobilis su vaizdo registratoriumi stovi Drujos gatvėje, ties reguliuojama sankryža su Geležinkelio – AuÅ¡ros Vartų – Liepkalnio g. ir prieÅ¡ šį automobilį, Drujos gatvėje, stovi trys automobiliai prieÅ¡ sankryÅ¾Ä .

Å ių automobilių atžvilgiu užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, automobiliai pradeda važiuoti, pravažiuoja sankryÅ¾Ä tiesiai, įvažiuoja į Geležinkelio gatvę ir važiuoja ja Seinų gatvės link. Kai vaizdo įraÅ¡o laikrodis rodo 12:46:50, tuomet Geležinkelio gatve, per vienÄ automobilį nuo automobilio su vaizdo registratoriumi, važiavęs pilkos spalvos automobilis Ford Focus privažiavęs sankryÅ¾Ä su Seinų gatve pradeda sukti iÅ¡ Geležinkelio gatvės į deÅ¡inę, į Seinų gatvę.

Paskui jį važiavęs automobilis Honda nuvažiuoja tiesiai Geležinkelio gatve, o automobilis su vaizdo registratoriumi taip pat priartėja prie sankryžos su Seinų gatve, ketindamas sukti į Seinų gatvę. Ä®raÅ¡e matoma, kad pasukęs į Seinų gatvę automobilis Ford Focus pristabdo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , bet pilnai nesustoja. Tuo metu per Seinų gatvę nereguliuojama pėsčiųjų perėja iÅ¡ abiejų pusių eina pėstieji. Kai Ford Focus automobilis tik pradeda sukti į deÅ¡inę ir įvažinėti į Seinų gatvę, tuo metu jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo Å¡aligatvio įžengia pėsčioji, vilkinti Å¡viesia trumpa striuke, mÅ«vinti tamsios spalvos kelnėmis ir rankoje neÅ¡anti tamsios spalvos rankinę.

Kai įraÅ¡o laikrodis rodo 12:46:51, tuomet automobilis Ford Focus priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos pristabdo, bet pilnai nesustoja. Tuo metu minėta pėsčioji nužengusi nuo Å¡aligatvio ir eina perėja. Pristabdęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , automobilis Ford Focus lėtai judėdamas į priekį praleidžia pėsčiųjų perėja jam iÅ¡ kairės pusės einančius du pėsčiuosius (vyras ir moteris), kurie praeina prieÅ¡ lėtai judančio į priekį ir važiuojančio per perėjÄ automobilio Ford Focus priekinę dalį.

Tuo tarpu automobilio Ford Focus vairuotojui iÅ¡ deÅ¡inės pusės tolimesniuoju perėjos žymėjimo kraÅ¡tu (žiÅ«rint pagal automobilio Ford Focus) eina minėta pėsčioji vilkinti Å¡viesios spalvos striuke, eina normaliu tempu. Automobilis Ford Focus prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kuria eina pėstieji sustojęs nebuvo, jis pristabdo, bet važiuoja lėtai tolyn, užvažiuoja ant perėjos žymėjimo ir važiuoja per perėjÄ . O tolimesniuoju pėsčiųjų perėjos žymėjimo kraÅ¡tu einanti pėsčioji eina Seinų gatve į kitÄ kelio pusę.

Po to, per perėjÄ važiuojantis automobilis Ford Focus priartėja prie einančios pėsčiosios ir jÄ užstoja savo korpusu. Tuo metu pėsčioji buvo maždaug ties automobilio Ford Focus priekinės dalies viduriu. Kadangi automobilis Ford Focus korpusu užstoja pėsčiÄ jÄ , todėl jos partrenkimo ir kaip pėsčioji krenta po partrenkimo vaizdo įraÅ¡e nesimato. Tuomet matoma, kad kai automobilio Ford Focus galinis deÅ¡inės pusės ratas jau pravažiavęs pėsčiųjų perėjos žymėjimÄ , o galinis kairės pusės ratas dar ant perėjos žymėjimo kraÅ¡to, tuomet automobilis Ford Focus pasuka kairiau ir yra stabdomas (užsidega gale esantys STOP žibintai).

Tuomet pro deÅ¡inį automobilio Ford Focus Å¡onÄ pradedama matytis ant važiuojamos dalies besiverčiančio kÅ«no kojos, o automobilis Ford Focus tebetęsia važiavimÄ kairiau ir matosi, jog automobilis Ford Focus per kažkÄ pervažiuoja. Pavažiavęs dar kiek kairiau, automobilis Ford Focus staigiai sustoja. Matosi ties galiniu deÅ¡iniuoju ratu ant pilvo gulinčios partrenktos pėsčiosios iÅ¡tiestos kojos. Kai automobilis su vaizdo registratoriumi privažiuoja ties automobilio Ford Focus galine dalimi, tuomet matoma, jog partrenktos su Å¡viesia trumpa striuke pėsčiosios virÅ¡utinė korpuso dalis yra po automobiliu Ford Focus, ties galiniu deÅ¡iniuoju ratu, o abi kojos iÅ¡tiestos link galinės automobilio dalies.

Automobilis su vaizdo registratoriumi dar šiek tiek pavažiuoja į priekį ir sutoja, tuomet vaizdo įraše partrenktos pėsčiosios nesimato. Įraše matoma ties priekiniu dešiniuoju sustojusio automobilio Ford Focus kampu gulintis sudužęs, tikėtina partrenktos pėsčiosios, mobiliojo ryšio telefonas. Prie partrenktos pėsčiosios prieina dvi moterys, sustoja keli pravažiuojantys automobiliai, kurių vairuotojai taip pat priena prie partrenktos pėsčiosios. Įvykio vietoje susirinkę žmonės vaikštinėja, priėję pasilenkia pie gulinčios pėsčiosios, kiti skambina mobiliaisias telefonais (tikėtina praneša apie įvykį).

Vaizdo įraÅ¡as baigiasi, kai vaizdo registratoriaus lakrodis rodo 12:48:57. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 3 minutės (b. l. 82). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismo vertinimu, M. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir nukentėjusiosios O. A., liudytojo N. O. parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, vaizdo įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog M. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padarytas neatsargus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 100), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 101), vidutinio darbingumo lygio (b. l. 145), gavęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 146), (duomenys neskelbtini) bendruomenės vertinamas teigiamai, apibÅ«dinamas kaip garbingas ir atsakingas žmogus, aukÅ¡tos kvalifikacijos (duomenys neskelbtini), iÅ¡leidęs (duomenys neskelbtini), per visÄ jo vairavimo praktikÄ (mažiausiai 50 metų) neturėjo nei vieno nusižengimo, yra aktyvus visuomenininkas, tarnauja daugiatautei Lietuvos kultÅ«rai, kartu su sutuoktine sukÅ«rė (duomenys neskelbtini) (b. l. 148), atsiprašė nukentėjusiosios ir Å¡i jam atleido.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. B. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmė – bauda, nustatant jos dydį artimÄ minimaliam (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pensinio amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, ilgus metus buvo (duomenys neskelbtini), jo vairavimo įgÅ«džiai yra geri, abu su sutuoktine turintys invalidumÄ , sunkiai judantys, jų gyvenamoji vieta yra nutolusi tiek nuo parduotuvės, tiek nuo gydymo įstaigos, todėl automobilis yra pagrindinė judėjimo priemonė, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ veikÄ , prokurorui nesiÅ«lant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti M.

B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Dėl civilinio ieškinio Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti:

1) iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – ir Draudikas) 2 000 Eur neturtinės žalos;

2) iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinės žalos;

3) iÅ¡ kaltinamojo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimas Draudikui dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji dėl įvykusio eismo įvykio patyrė akivaizdžius sveikatos sutrikdymo padarinius, taip pat patirtas psichologinis Å¡okas iki dabar neleidžia nukentėjusiajai gyventi įprastÄ gyvenimÄ , nuolatos reikia lankytis pas gydytojus, tikrintis sveikatos bÅ«klę, todėl yra pagrindas reikalauti iÅ¡ Draudiko atlyginti maksimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ sumÄ , t. y. 5 000 Eur.

Kadangi Draudikas jau yra iÅ¡mokėjęs 3 000 Eur, tai Å¡iuo civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti likusiÄ sumÄ , t. y. 2 000 Eur. Reikalavimas kaltinamajam dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė bendrÄ kÅ«no sumuÅ¡imÄ , taip pat kepenų plyÅ¡imÄ ir žandikaulio lūžį ir t. t. Dėl Å¡ių sveikatos padarinių (kepenų plyÅ¡imo su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžio deÅ¡inėje, smakro ir antakio žaizdos, IV-o Å¡onkaulio lūžio kairėje, kairio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imo, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžių bei deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imo, kairės čiurnos iÅ¡orinio raisčio plyÅ¡imo) nukentėjusioji iki Å¡iol turi lankytis pas gydytojus, o minimi sveikatos padariniai atsiliepia ir psichologinei bÅ«klei.

Taip pat nukentėjusiajai yra numatyta ir veido plastinė operacija (dėl smakro ir antakio žaizdų), dantų taisymas, dėl kepenų plyÅ¡imo yra jaučiamas diskomfortas, nuolat reikia lankytis pas gydytojus, vartojami vaistai, jaučiamas skausmas ir pan. Å ioje susiklosčiusioje situacijoje nukentėjusiajai tenka kęsti skausmus, nuolatiniai vizitai pas gydytojus neigiamai įtakoja moters elgesį ir nuotaikÄ , kelia stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo, nukentėjusioji vis dar negali atsigauti po įvykusio eismo įvykio, jaučiasi apatiÅ¡ka, kyla slogios mintys.

Taip pat nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia diskomfortÄ dėl nežinomybės dėl jos ateities (t. y. ar įmanoma iÅ¡taisyti padarinius po galimai artėjančios veido plastinės operacijos, ar jai teks visÄ likusį gyvenimÄ nugyventi su plyÅ¡usiomis kepenimis, kurios neatsistato, abiejų kelių sÄ narių skausmais ir pan.). Nukentėjusiajai akivaizdžiai pablogėjo miego kokybė, atsirado pastovus nerimas, o tai trukdo gyventi visavertį gyvenimÄ , jaučia nepasitikėjimÄ savo jėgomis ir tai gali turėti įtakos tolimesniam gyvenimui, paveikti savęs vertinimÄ .

Be to, eismo įvykio kaltininkas nepasidomėjo nukentėjusiosios sveikatos bÅ«kle, nesuteikė reikiamos pirmosios pagalbos ir iki Å¡iol neatsiprašė, nepasidomėjo tolimesniu gydymu ir esama sveikata. Nukentėjusioji O. A. apklausiama teisme dėl civilinio ieÅ¡kinio papildomai parodė, kad nelabai sutinka, jog nukentėjo nedaug. Jos veidas sužalotas – trys siÅ«lės, patyrė ausų traumÄ â€“ silpnai girdi, plaukai jau ataugo, įplėštos kepenys, lūžęs Å¡onkaulis, kelių meniskai pajudinti iÅ¡ vietos, raiščiai sutraukioti, žandikaulis lūžęs, kurio neapsiima operuoti gydytojai, labai pažeistas kairės pusės vidinis nervas.

Reikia daug operacijų, kosmetikos. Gydytojai sakė, jeigu nieko nedarys, kris veidas, lūpa atvėps. Antakį reikia koreguoti, jau kažkaip drimba. Per metus niekas nepalengvėjo. Galvos skausmai didžiausi, nes pažeistas kaklo stuburo slankstelis. Buvo pažeistas pilvas. Po eismo įvykio vaikšto su lazdele, jaučia didelę baimę vaikščioti gatvėmis. Pažeista galva, yra guzai. Nuo galvos vaistai labai brangūs. Niekam nelinkėtų tokio pragaro. Dėl įvykio neteko 5 dantų, sunku valgyti.

Operuoti negalima, nes didelė rizika, kad suparalyžiuos. Ta gatvė yra jos nuolatinis marÅ¡rutas. Su kaltinamuoju kontaktas buvo vienÄ kartÄ , daugiau nebuvo. Kaltinamasis nebuvo atėjęs su draugu. Ligoninėje seselės paklausė, ar galima įleisti kaltinamÄ jį, pasakė, kad įleistų. Kaltinamasis pagalbos nesiÅ«lė. Norėjo pabÅ«ti prie jos lovos, atsakė, kad jam nėra reikalo čia bÅ«ti. Kaltinamasis apie jos sveikatÄ nekalbėjo. Kaltinamasis nepaklausė, ko jai reikia. Kaltinamasis buvo atėjęs su advokate.

Tada vienintelį kartÄ matė kaltinamÄ jį. Kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priima, žmogus gailisi. PraÅ¡o tokio civilinio ieÅ¡kinio, nes žino, kad daugiau nemoka. Kaltinamasis jos atsiprašė ir gailėjosi, kai su advokate atvyko į ligoninę. Per pokalbį telefonu gavo informacijÄ iÅ¡ kaltinamojo advokatės, kur ji galėtų kreiptis dėl sužalojimų. Sakė, kad yra draudimas, kuris padengs jai gydymÄ . IÅ¡ karto po eismo įvykio nesikreipė į draudimo kompanijÄ , nes nevaikščiojo. Dantys buvo sudėti į maiÅ¡iukÄ , jie buvo iÅ¡muÅ¡ti įvykio metu.

Jai reikalinga žandikaulio operacija, nes blogai kramtosi. Veido pusę reikia operuoti. Nervas sunkiai pažeistas, jis yra gyvas. Kito pobÅ«džio operacija nesusijusi su žandikauliu. Jai sakė, kad nukars lÅ«pa ir nejudės veidas, dabar jaučia veidÄ . Asfaltu lėkė kaire puse veido. Negalėjo kreiptis į draudimÄ iÅ¡ karto, nes buvo be dantų, negalėjo iÅ¡sižioti. Ligoninėje irgi buvo be dantų. Mano, kad 10 000 Eur suma jai kompensuotų žalÄ . Rugsėjo 22 d. menisko sužalojimų jai ligoninėje neparodė.

Paskui pajuto, kad negali paeiti ir pradėjo tirti, kodėl negali vaikščioti. PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų jai buvo triÅ¡akio nervo paralyžius, kuris gydytas, viskas tvarkoje. Veidas buvo gražus. Turėjo dvi galvos traumas vaikystėje. Niekuo nesiskundė, niekur nesigydė, o dabar neiÅ¡eina iÅ¡ daktarų. Kai buvo tirta 2018 m. rugsėjo 22 d. dubens kompiuterinė tomografija, jai nerodė, kad meniskai „išėję“, kad raiščiai trÅ«kę. Yra dokumentai, kad jai kaklo slankstelis lūžęs. Kilus ginčui dėl kaltinamojo apsilankymų ligoninėje pas nukentėjusiÄ jÄ skaičiaus, gynėjos praÅ¡ymu teisme buvo apklaustas liudytojas V.

T., kuris parodė, kad rugsėjo 22 d. į jį kreipėsi M. B. ir pasakė, jog atsitiko nelaimė, įvyko eismo įvykis, nukentėjusioji guli ligoninėje. Jis su M. B. atsisėdo į pastarojo automobilį, iÅ¡ pradžių nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur užsakė miÅ¡ias už nukentėjusiosios sveikatÄ . Kasoje sumokėjo pinigus, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Su M. B. pakilo į 3-4 aukÅ¡tÄ , ten buvo reanimacijos skyrius, kreipėsi į gydytojÄ ir paklausė, kokia yra nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė.

Gydytojas pasakė, kad nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė yra patenkinama, galima jÄ lankyti. Jie nuėjo į palatÄ , nukentėjusioji gulėjo ant lovos. M. B. atsiprašė nukentėjusiosios, pasiÅ«lė jai pagalbÄ , paklausė, gal jai reikia nupirkti kokių vaistų, reikalinga kitokia pagalba. Jie matė, kad nukentėjusioji juos girdi, supranta, bet ji į M. B. žodžius nereagavo, ji tylėjo. Tada jis (liudytojas) kreipėsi į nukentėjusiÄ jÄ ir pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jeigu ji negali dėl kažkokios priežasties priimti pagalbÄ iÅ¡ M.

B., jis gali nuo (duomenys neskelbtini) jai padėti. Nukentėjusioji jam neatsakė. Jis matė, kad nukentėjusiosios spintelė buvo tuščia, nebuvo vandens. Kadangi nukentėjusioji su jais nekalbėjo, jie apsisuko ir išėjo iÅ¡ priimamojo. M. B. nupirko nukentėjusiajai vandens ir vitaminų. Tai nunešė į priėmimÄ , perdavė medicinos personalui ir iÅ¡važiavo namo. KitÄ dienÄ norėjo sužinoti, kokia yra nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė ir vėl nuvažiavo į ligoninę. Kreipėsi į gydytojÄ , paklausė, ar nepablogėjo nukentėjusiosios sveikata.

M. B. labai pergyveno dėl pablogėjusios nukentėjusiosios sveikatos. Gydytojas pasakė, kad nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė nepablogėjusi, leido jiems įeiti į palatÄ . Jie užėjo ir bandė vėl kalbėtis su nukentėjusiÄ ja, ji nieko jiems neatsakinėjo, todėl jie iÅ¡važiavo namo. TrečiÄ dienÄ M. B. telefonu jam pasakė, kad kitÄ pagalbÄ teiks per savo advokatę, kuri gerai žino lietuvių kalbÄ ir pati tiesiogiai padės. Jis matė, kad M. B. buvo didelė nelaimė, dėl to labai pergyvena.

Jam sunku konkrečiai pasakyti, kokius vitaminus pirko, nes ne jis pirko, o M. B., kuris perdavė juos medicinos personalui. Kai jie kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja, ji atidžiai klausėsi, pasuko galvÄ , jos žvilgsnis buvo suvokiantis, pagal jį suprato, kad ji supranta kÄ jie sako. Atsiliepimu į nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį kaltinamasis praÅ¡o jam pareikÅ¡tų reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentėjusioji jau anksčiau yra patyrusi dvi galvos traumas, dėl ko daug kartų gydyta stacionaruose ir ambulatoriÅ¡kai, jai reikalinga nuolatinė neurologo kontrolė.

Po antrosios galvos traumos (prieš (duomenys neskelbtini) metų) raiškiai pasikeitė ligonės elgesys, užsidariusi, beveik nebendraujanti ir kt. Dėl anksčiau patirtų galvos traumų liekamųjų reiškinių jai nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktos stuburo operacijos. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti/atriboti nukentėjusiosios anksčiau patirtų traumų bei sveikatos sutrikimų poveikį dabartinei nukentėjusiosios savijautai bei poreikiui lankytis gydymo įstaigose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ 2018 m. spalio 1 d. medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad O. A. nustatyta diagnozė: nedidelis kepenų plyÅ¡imas, hematoma, apatinio žandikaulio lūžis, dalis nepatikslinta, kitų galvos sričių žaizda, smakro ir antakio žaizdos, vieno Å¡onkaulio, kito nei pirmasis lūžis, ketvirto Å¡onkaulio lūžis. Meniskų trÅ«kumas nustatytas tik (duomenys neskelbtini) atlikus kelio sÄ nario magnetinį rezonansÄ . Pažymėtina, kad specialistė 2019 m. sausio 3 d. atlikusi nukentėjusiosios medicinos dokumentų apžiÅ«rÄ , nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kelio sÄ nario magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sÄ nario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos.

Svarbu ir tai, kad nors iÅ¡ karto po eismo įvykio, t. y. 2018 m. rugsėjo 22 d., nukentėjusiajai buvo atlikta krÅ«tinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, jokių lūžių nebuvo nustatyta. Kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžis nustatytas tik (duomenys neskelbtini), atlikus kompiuterinę tomografijÄ (duomenys neskelbtini). Taigi, nukentėjusiosios ieÅ¡kinyje nurodytas kaip eismo įvykio padarinys – kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžis taip pat neturėtų bÅ«ti siejamas su 2018 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykiu.

Neturtinė žala O. A. kilo dėl neatsargių netyčinių kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nevirÅ¡ijo leistino greičio, nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pripažino savo kaltę. Pažymėtina, kad kaltinamasis kelis deÅ¡imtmečius pats buvo (duomenys neskelbtini), todėl turi įprotį vairuoti atsakingai. PrieÅ¡ingai, nei teigia nukentėjusioji, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena ir gailisi. Su nukentėjusiÄ ja susitikimas ligoninėje įvyko praėjus trims dienoms po eismo įvykio.

Vėliau kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ aplankė dar kartÄ ligoninėje. Susitikimo metu kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, domėjosi jos sveikatos bÅ«kle, teiravosi kuo gali jai padėti. Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, serga (duomenys neskelbtini), dėl silpnos Å¡irdies yra jam paskirta II invalidumo grupė, jokių kitų pajamų, iÅ¡skyrus gaunamÄ pensijÄ , neturi. Kaltinamasis labai pergyvena dėl eismo įvykio, dėl ko jo paties gyvybinės jėgos sparčiai senka. 2019 m. rugpjÅ«tį dėl (duomenys neskelbtini) pateko į reanimacijÄ .

Kadangi kaltinamojo bei jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klė yra sunki ((duomenys neskelbtini)), jie gyvena pas savo dukrÄ ir faktiÅ¡kai yra jos iÅ¡laikomi. Nukentėjusiosios reikalaujama atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala, vertintina, kaip esmingai nukrypstanti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos faktiniai ypatumai nesudaro pagrindo pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, nei nukentėjusiajai jau atlygino Draudikas (3 000 Eur). Draudiko atsiliepime į nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį nurodyta, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtos traumos diagnozę, traumos sunkumÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas), gydymosi laikotarpį bei galimus liekamuosius reiÅ¡kinius, vertinant pateiktÄ informacijÄ medicininiuose dokumentuose, buvo priimtas sprendimas įvertinti nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ 3 000 Eur suma.

Å is sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijus bei atitinkantis aktualiÄ teismų praktikÄ . Pagal aktualiÄ teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokos dėl neturtinės žalos atlyginimo įprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur. Draudiko vertinimu, nukentėjusiosios vertinimas patirtos neturtinės žalos (10 000 Eur) yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principams bei aktualiai teismų praktikai, todėl turi bÅ«ti mažintinas.

Atsižvelgiant į Draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydį, mano, kad nukentėjusiajai neturtinė žala yra visiškai atlyginta. Draudiko atstovas teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dantys iškrito dėl eismo įvykio. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovo pateikti dokumentai nekeičia Draudiko nuomonės. Draudiko išmokėta 3 000 Eur suma yra maksimali tokiu atveju. Šiai dienai nukentėjusiajai žala yra visiškai atlyginta.

Visi dokumentai, kurie buvo atsiųsti nukentėjusiosios atstovo, buvo nagrinėjami. Draudikas vertino neturtinės žalos dydį kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu ir su visais kitais pateiktais dokumentais. Byloje neginčijamai (t. y. Å¡ias aplinkybes patvirtina arba byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga, arba patys proceso dalyviai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 str.) nustatyta, kad M. B., vairuodamas jam priklausantį automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punktÄ ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreipti į du asmenis, t. y. eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamÄ jį) ir DraudikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Draudiko draudimo iÅ¡moka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali virÅ¡yti 5 000 Eur, taip pat į tai, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji praÅ¡o priteisti iÅ¡ Draudiko skirtumÄ tarp maksimalios Draudiko mokėtinos sumos (5 000 Eur) ir jau iÅ¡mokėtos sumos (3 000 Eur), t. y. 2 000 Eur.

LikusiÄ nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ â€“ 5 000 Eur praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Taigi nukentėjusioji dėl eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Eur suma. Dėl Å¡io nukentėjusiosios reikalavimo teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pati neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra bÅ«tina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius.

Pagal teismų praktikÄ Ä¯prastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais, kad ji jaučia eismo įvykio padarinius dėl patirtų sužalojimų, dėl kurių ji turėjo ir turi lankytis pas gydytojus, jaučia diskomfortÄ , skausmÄ .

Be abejo, Å¡ie padariniai ir vizitai pas gydytojus atsiliepia ir jos psichologinei bÅ«klei, t. y. kelia stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo. Eismo įvykis tikrai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios emocinei bÅ«klei, savijautai, asmeniniam gyvenimui, ateities planams, ji patiria nepatogumus. Å ios aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti jai atlyginta. Dėl paties neturtinės žalos padarymo fakto ginčo byloje nėra, tačiau už jÄ atsakingas kaltinamasis ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs Draudikas nesutinka su nukentėjusios praÅ¡omu atlyginti neturtinės žalos dydžiu (10 000 Eur) ir vertina jį kaip aiÅ¡kiai per didelį ir neatitinkantį suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , byloje kilo ginčas, ar visi nukentėjusiosios nurodomi sužalojimų padariniai ir liekamieji reiÅ¡kiniai (pvz., (duomenys neskelbtini)) yra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Å iame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams nustatyti ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta nemažai dėmesio. Praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, specialistė J. M.-Č., susipažinusi su jai pateiktais medicinos dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, 2018 m. spalio 18 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės sÄ narinės ataugos lūžis su sÄ nario iÅ¡nirimu, kepenų plyÅ¡imas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o Å¡onkaulio lūžis.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29). Po Å¡ios specialisto iÅ¡vados nukentėjusiosios atstovas pateikė papildomus medicinos dokumentus (magnetinio rezonanso tomografijÄ , magnetinio rezonanso tomografijos tyrimÄ , kitus medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡us), be to, iÅ¡ VÅ¡Ä® Centro poliklinikos iÅ¡reikalauta nukentėjusios asmens sveikatos istorija. Specialistė, susipažinusi su papildomais dokumentais, 2019 m. sausio 3 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, kairio skruosto srityje, muÅ¡tinė žaizda kairio antakio ir smakro srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės sÄ narinės atsaugos lūžis su sÄ nario iÅ¡nirimu, kepenų plyÅ¡imas su intrakepeninės kraujosruvos susidarymu, kairės pusės 4-o Å¡onkaulio lūžis, kairio sėdynkaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžis, kairio Å¡launikaulio abiejų krumplių potrauminė edema (patinimas).

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56). Å ie eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai taip pat buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau, sprendžiant civilinį ieÅ¡kinį, svarbiausia yra tai, kad, specialistės vertinimu: 1) (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiu nesiejamas, kadangi Å¡i diagnozė jau nustatyta nuo (duomenys neskelbtini) metų; 2) (duomenys neskelbtini) kairio kelio sÄ nario magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra lėtinės degeneracinės kelio sÄ nario patologijos pasekmės ir su eismo įvykiu nesiejamos; 3) (duomenys neskelbtini) galvos smegenų magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) yra kraujagyslinės kilmės patologija ir po eismo įvykio nesant objektyvių klinikinių ir instrumentinių (po traumos atliktas galvos KT) galvos smegenų traumavimo požymių, todėl Å¡i diagnozė su eismo įvykiu taip pat nesiejama.

Po antros specialisto iÅ¡vados vėl buvo pateikti papildomi medicinos dokumentai (gydytojo neurologo iÅ¡raÅ¡as, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo iÅ¡raÅ¡ai ir kt.). Šį kartÄ specialistė 2009 m. vasario 1 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kad sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti bÅ«tina skirti užduoti atlikti žmogaus kÅ«no tyrimÄ (b. l. 58). Galutinė iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2019 m. kovo 1 d. pateikta specialisto S. C.. Pagal jÄ nukentėjusiajai nustatyta:

1) kepenų plyÅ¡imas su intraparenchimine hematoma, apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inėje, smakro ir antakio žaizda, IV-o Å¡onkaulio lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ (2018 m. rugsėjo 22 d.);

2) kairio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairio sėdynkaulio ir kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžiai, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2018 m. spalio 17 d.);

3) deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kairės čiuros iÅ¡orinio raiščio plyÅ¡imas, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ (2019 m. sausio 23 d.). Visi Å¡ie sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Å ioje byloje surinktos specialisto iÅ¡vados leidžia konstatuoti, kad ne visi nukentėjusiosios nurodyti sužalojimų padariniai ir liekamieji reiÅ¡kiniai yra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu ir nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose paprastai priteistinų neturtinės žalos dydžių.

Å tai problemos su klausa nukentėjusiai nustatytos dar (duomenys neskelbtini) m., nukentėjusiajai dar iki eismo įvykio užfiksuota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų ir apie nukentėjusiosios nurodytÄ kaklo stuburo slankstelio pažeidimÄ . Be to, tik teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė medicinos dokumentÄ (b. l. 156), kuriame užsimenama dėl skausmų apatiniame žandikaulyje ir trijų dangų nebuvimo (galimai po 2018 m. rugsėjo 22 d. patirtos traumos). Teismas neturi pagrindo vadovautis Å¡iuo medicinos dokumentu ir 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje pateiktu Å¡io dokumento patikslinimu, kadangi iÅ¡ jų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad Å¡ie nukentėjusiosios nurodyti nusiskundimai yra eismo įvykio metu patirtų traumų pasekmė.

Pati gydytoja odontologė J. K. daro tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad skausmai apatiniame žandikaulyje ir dantų netekimas yra galimai susiję su 2018 m. rugsėjo 22 d. patirta trauma. PagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti Å¡iuos medicinos dokumentus sudaro ir aplinkybė, kad juose kalbama apie tai, jog esama (duomenys neskelbtini) atsirado po traumos, nors iÅ¡ kitų medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) užfiksuoti dar iki eismo įvykio. Be to, byloje pateiktos, iÅ¡tyrus didelį kiekį nukentėjusiosios medicininių dokumentų, trys specialisto iÅ¡vados ir nė vienoje nėra konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) tai eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė, kaip ir stuburo slankstelio pažeidimas.

Nukentėjusioji bÅ«tinumÄ ateityje atlikti plastinę ir rekonstrukcinę chirurgijos operacijÄ sieja su 2019 m. rugpjūčio 5 d. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu ir 2019 m. rugsėjo 3 d. medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡u. Viena vertus, Å¡iuose medicinos dokumentuose nukentėjusiajai tikrai nustatyta tam tikra diagnozė, dėl kurios gali prireikti minėtos plastinės operacijos. Kita vertus, iÅ¡ Å¡ių dokumentų nematyti, kad Å¡i diagnozė yra bÅ«tent nagrinėjamo eismo įvykio pasekmė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Kaltinamasis po eismo įvykio buvo atvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusios, domėjosi jos sveikata. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo gynėja ir nukentėjusios atstovas pervertino Å¡iÄ aplinkybę. Teisme tarp jų kilo ginčas, bandant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek bÅ«tent kartų, kada ir pan. kaltinamasis lankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje. Be abejo, Å¡i aplinkybė yra svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau didesnės reikÅ¡mės dydžiui neturi. Kadangi nukentėjusioji pripažino, kad vienÄ kartÄ kaltinamasis tikrai buvo atėjęs (kartu su advokate), teismui pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis nebuvo abejingas savo elgesio (sukelto eismo įvykio) pasekmėms.

Nagrinėjamu atveju teismas į kaltinamojo turtinę padėtį neturi galimybės atsižvelgti, nes jo gynėja pasirinktinai pateikė dokumentus, patvirtinančius jo galimai sunkiÄ turtinę padėtį. Visgi nepateikti visi galimi dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as), sudarantys pagrindÄ objektyviai nustatyti kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, tai yra teisingas žalos dydis.

Teismo aptartos faktinės aplinkybės ir minėta teismų praktika nesudaro pagrindo dar labiau padidinti Å¡iÄ sumÄ , nepaisant nukentėjusiosios atstovo argumentų (kurie iÅ¡ esmės yra teisingi, tačiau nagrinėjamu atveju nėra tokie reikÅ¡mingi), kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi yra ne tik sveikatos sužalojimo mastas, o nukentėjusio asmens patiriamos neigiamos pasekmės. Minėta, kad Å¡i suma atitinka paprastai teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistinÄ neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusiosios atstovo baigiamojoje kalboje pateikta teismų praktika, iš kurios matyti, kad priteistos didesnės negu 3 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja. Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-168-511/2018 matyti, kad eismo įvykio kaltininkas nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. O kasacinės bylos Nr. 2K-143-696/2017 faktinės aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjamu eismo įvykiu, skiriasi nusikalstamos veikos pavojingumo bei įrodymų vertinimo aspektais, t. y. eismo įvykio metu ne tik buvo nesunkiai sužalota vieno asmens sveikata, bet žuvo ir kitas žmogus.

Dėl Å¡ios priežasties nurodyti teismo precedentai negali bÅ«ti taikomi nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, formuojamÄ teismų praktikÄ , teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su Draudiko jau iÅ¡mokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiÅ¡kai jau yra patenkintas.

Dėl nukentėjusiosios iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos priteistinos bÅ«tent iÅ¡ kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ esmės susijusios su jos pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, todėl Å¡iuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , advokato nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – 1 700 Eur (b. l. 160–164) pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro nepaisant to, kad civilinis ieÅ¡kinys teisiÅ¡kai yra atmestas. Dėl kitų klausimų Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, prisegtas prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur, baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur, baudÄ . Nukentėjusiosios O. A. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. B. nukentėjusiajai O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 700 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, prisegtÄ prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti M. B., kad:

1. Paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas antstolio teikimu gali baudÄ pakeisti areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡