Legislator Case Law & Legislation
9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd AI generated

9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.  Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, 2009-08-10 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. 2 559,79 Lt skolos, 16 % dydžio sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos – 11 673, 20 EUR nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas, tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek rengdamas procesinius dokumentus skyrė daug laiko, jėgų ir lėšų, todėl sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai bÅ«tų vertinami iÅ¡ esmės.                            Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-40-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.5.,106.8.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. sausio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,    kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieÅ¡kinį atsakovui M.

R. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.  Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, 2009-08-10 kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. 2 559,79 Lt skolos, 16 % dydžio sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos – 11 673, 20 EUR nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo grindžia ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007-06-08 sudaryta vartojimo kredito sutartimi (toliau – Sutartis). Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Maumedžių g. 9-1, Vilnius, tačiau Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui ieÅ¡kinį teikia vadovaudamasis Sutarties 17 p., nustatančiu, kad Å¡alims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-08-13 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieÅ¡kinį atsakovui M.

R. dėl skolos priteisimo. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfiį, teismas ex officio Sutarties 17 p. sÄ lygÄ Ä¯vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , ir, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, jog Å¡io ginčo sprendimas Å¡iame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l. 4-5).IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu (b.l.7-11) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-08-13 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pateiktÄ ieÅ¡kinį palikti nagrinėti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.

SkundÄ grindžia tuo, jog Å¡alys pasinaudojo CPK 32 str. 1 d. suteikta laisve ir pakeitė teritorinį bylos teismingumÄ , numatydami tai Sutarties 17 p., tuo nepažeisdami teisės aktų reikalavimų (CPK 32 str. 2 d.). Pažymi, jog teisės aktai nedraudžia standartinėse vienos iÅ¡ Å¡alių parengtose vartojimo sutarčių sÄ lygose įtvirtinti nuostatų dėl vartojimo sutarties sprendimo, juo labiau, įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bÅ«tų pažeistos CPK numatytos iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo taisyklės, todėl neturėjo procesinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Be to, CPK 30 str. 11 d. numatyta, kad ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių ne turi, bet bylos Å¡alies pasirinkimu gali bÅ«ti nagrinėjamas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Tuo tarpu Sutarties 17 p. sÄ lyga yra patvirtinta abiejų sutarties Å¡alių, Å¡i sÄ lyga nėra pripažinta nesÄ Å¾ininga, todėl yra privaloma teismui kaip iÅ¡reiÅ¡kianti Å¡alių valiÄ . Å iuo atveju į teismÄ kreipėsi bankas, tačiau tai nepaneigia atsakovo, kaip vartotojo, teisės kreiptis į teismÄ remiantis CPK 30 str. 11 d. numatyta teise kreiptis į teismÄ pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl ieÅ¡kovo teisė pasinaudoti teismingumo galimybe turi bÅ«ti ginama.

Tačiau pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad standartinėse sutarties sÄ lygose negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Tvirtina, jog nėra pagrindo teigti, kad Sutarties 17 p. numatyta sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga CK 6.188 str. 2 d. prasme, nes ieÅ¡kovas neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismÄ , neperkėlė įrodinėjimo pareigos iÅ¡imtinai atsakovui, neapribojo atsakovo teisės gintis visais įstatymuose numatytais bÅ«dais bei priemonėmis, taigi elgėsi sÄ Å¾iningai.

Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nepateikė nei vieno objektyvaus motyvo dėl to, kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas Vilniaus m. 2-ajame apylinkė teisme, tuo pažeisdamas sÄ Å¾iningos bylos Å¡alies teises ir teismo pareigÄ priimti motyvuotas nutartis (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieÅ¡kinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Å ioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti su atsakovu, nes jos dar objektyviai (neiÅ¡kėlus bylos) neegzistuoja.

Tvirtina, jog Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas, priimtas byloje Nr. C-243/08, Å¡ioje byloje netaikytinas, kadangi pagal šį sprendimÄ nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai jam tampa žinomos sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ padarė visiÅ¡kai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių, t.y. nenustatęs, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, kad atsakovas (vartotojas) bÅ«tų prieÅ¡taravęs konkrečiai sutarties sÄ lygai, ir tokiu bÅ«du pažeidė minėto Europos Teisingumo Teismo preliminaraus sprendimo reikalavimus.

IeÅ¡kovas, tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek rengdamas procesinius dokumentus skyrė daug laiko, jėgų ir lėšų, todėl sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai bÅ«tų vertinami iÅ¡ esmės.                            Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs ginčo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to pagrįstai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimÄ dėl standartinės vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos SÄ jungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimÄ nacionalinėje teisėje. Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismÄ asmens pasirinkimo.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . CPK normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir rūšinį teismingumÄ (CPK 32 str. 2 d.).

Tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ . Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

Dėl to ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ patikrinti vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009), tame tarpe ir vartojimo sutarčių sÄ lygų, susijusių su ieÅ¡kovo tinkamo teisės kreiptis į teismÄ realizavimu (CPK 5 str. 1 d., 111 str., 135 str.), atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams, kurios tikrintinos (revizuotinos) bÅ«tent ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Todėl aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193 str.-6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-1137/2002). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, savo reikalavimÄ dėl skolos ir sutartinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininko M. R. kildindamas iÅ¡ 2007-06-08 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. VK07/06/29V 17 p. pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, nustatytų Å¡alių susitarimu vartojimo kredito sutarties iÅ¡ atsakovo M.

R. priteisimÄ , Å¡iam sutartyje nustatytu laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų bankui. Todėl esamomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), ir jos standartines sÄ lygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sÄ Å¾iningumo kriterijų aspektu. Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sÄ lygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.).

Atskirajame skunde apeliantas neneigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sÄ lygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sÄ lygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. v.

Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kai viena Å¡alis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinęs nesÄ Å¾ininga, teismas jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja.

Nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog minėtas Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas Å¡ioje byloje netaikytinas.IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje sÄ Å¾iningumo aspektu įvertino minėtÄ Sutarties 17 p. standartinę nuostatÄ , įtvirtinančiÄ sutartinį teismingumÄ , jog iÅ¡ Sutarties galintys kilti ginčai yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti – Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie Sutarties 17 p. numatytos sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ padarė visiÅ¡kai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių ir nepateikdamas nei vieno objektyvaus motyvo, nėra pagrįstas. Kaip minėta, atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , teismas ex officio vertina ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), kurių pagrindu sprendžia, ar sutarties sÄ lyga, įtvirtinanti sutartinį teismingumÄ , yra sÄ Å¾ininga.

Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties 17 p. nustatyta standartinė sÄ lyga spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo paraÅ¡u sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog Å¡iuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties Å¡alis buvo priverstas priimti jam siÅ«lomas (primetamas) ieÅ¡kovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sÄ lygas, o prieÅ¡ingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾ininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Be to, apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog, esant tokiam aiÅ¡kinimui, standartinėje sutartyje iÅ¡ viso negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinančiÄ sÄ lygÄ (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieÅ¡tarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsaugai keliamiems reikalavimams.   Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ ir nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais.

Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieÅ¡kinyje nurodoma Vilniuje, Maumedžių g. 9-1, t.y. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiÅ¡kinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiÅ¡kus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b.

Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009, 2010-01-04 c.b. Nr. 2S-7-464/2010 ir t.t.).Pripažinus atskirÄ jį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 2,80Lt (b.l. 18) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc (AB) 2 (du) litus ir 80 centų dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                           Tatjana Žukauskienė                                                                                                          Algirdas AuruÅ¡kevičius