9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.  Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä: ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, 2009-08-10 kreipÄsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. 2 559,79 Lt skolos, 16 % dydžio sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaiÄiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokÄtų palÅ«kanų sumos â 11 673, 20 EUR nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated9ecc53ac-89b5-46ba-8ec4-8f97d341fddd · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas, tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek rengdamas procesinius dokumentus skyrÄ daug laiko, jÄgų ir lÄšų, todÄl sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai bÅ«tų vertinami iÅ¡ esmÄs.                            Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-40-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.5.,106.8.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. sausio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Dalios KaÄinskienÄs,kolegijos teisÄjų Tatjanos ŽukauskienÄs ir Algirdo AuruÅ¡keviÄiaus,    kolegijos posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2009 m. rugpjÅ«Äio 13 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieÅ¡kinį atsakovui M.
R. dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.  Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä: ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, 2009-08-10 kreipÄsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. 2 559,79 Lt skolos, 16 % dydžio sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaiÄiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokÄtų palÅ«kanų sumos â 11 673, 20 EUR nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Savo reikalavimÄ dÄl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo grindžia ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007-06-08 sudaryta vartojimo kredito sutartimi (toliau â Sutartis). Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Maumedžių g. 9-1, Vilnius, taÄiau Vilniaus m. 2-ajam apylinkÄs teismui ieÅ¡kinį teikia vadovaudamasis Sutarties 17 p., nustatanÄiu, kad Å¡alims nesusitarus, visi ginÄai sprendžiami Vilniaus m. 2-ajame apylinkÄs teisme.Vilniaus m. 2-asis apylinkÄs teismas 2009-08-13 nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieÅ¡kinį atsakovui M.
R. dÄl skolos priteisimo. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dÄl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfiį, teismas ex officio Sutarties 17 p. sÄ lygÄ Ä¯vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , ir, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, jog Å¡io ginÄo sprendimas Å¡iame apylinkÄs teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisÄs aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l. 4-5).IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu (b.l.7-11) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkÄs teismo 2009-08-13 nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â pateiktÄ ieÅ¡kinį palikti nagrinÄti Vilniaus m. 2-ajame apylinkÄs teisme.
SkundÄ grindžia tuo, jog Å¡alys pasinaudojo CPK 32 str. 1 d. suteikta laisve ir pakeitÄ teritorinį bylos teismingumÄ , numatydami tai Sutarties 17 p., tuo nepažeisdami teisÄs aktų reikalavimų (CPK 32 str. 2 d.). Pažymi, jog teisÄs aktai nedraudžia standartinÄse vienos iÅ¡ Å¡alių parengtose vartojimo sutarÄių sÄ lygose įtvirtinti nuostatų dÄl vartojimo sutarties sprendimo, juo labiau, įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatÄ, kad bÅ«tų pažeistos CPK numatytos iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo taisyklÄs, todÄl neturÄjo procesinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.
Be to, CPK 30 str. 11 d. numatyta, kad ieÅ¡kinys dÄl vartojimo sutarÄių ne turi, bet bylos Å¡alies pasirinkimu gali bÅ«ti nagrinÄjamas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Tuo tarpu Sutarties 17 p. sÄ lyga yra patvirtinta abiejų sutarties Å¡alių, Å¡i sÄ lyga nÄra pripažinta nesÄ Å¾ininga, todÄl yra privaloma teismui kaip iÅ¡reiÅ¡kianti Å¡alių valiÄ . Å iuo atveju į teismÄ kreipÄsi bankas, taÄiau tai nepaneigia atsakovo, kaip vartotojo, teisÄs kreiptis į teismÄ remiantis CPK 30 str. 11 d. numatyta teise kreiptis į teismÄ pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todÄl ieÅ¡kovo teisÄ pasinaudoti teismingumo galimybe turi bÅ«ti ginama.
TaÄiau pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, kad standartinÄse sutarties sÄ lygose negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklÄs. Tvirtina, jog nÄra pagrindo teigti, kad Sutarties 17 p. numatyta sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga CK 6.188 str. 2 d. prasme, nes ieÅ¡kovas neapribojo atsakovo teisÄs kreiptis į teismÄ , neperkÄlÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos iÅ¡imtinai atsakovui, neapribojo atsakovo teisÄs gintis visais įstatymuose numatytais bÅ«dais bei priemonÄmis, taigi elgÄsi sÄ Å¾iningai.
Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nepateikÄ nei vieno objektyvaus motyvo dÄl to, kodÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinÄjamas Vilniaus m. 2-ajame apylinkÄ teisme, tuo pažeisdamas sÄ Å¾iningos bylos Å¡alies teises ir teismo pareigÄ priimti motyvuotas nutartis (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). IeÅ¡kinio priÄmimo stadijoje nÄra sprendžiamas ieÅ¡kinio pagrįstumo ir teisÄtumo klausimas. Å ioje proceso stadijoje teismas neturi galimybÄs kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti su atsakovu, nes jos dar objektyviai (neiÅ¡kÄlus bylos) neegzistuoja.
Tvirtina, jog Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas, priimtas byloje Nr. C-243/08, Å¡ioje byloje netaikytinas, kadangi pagal šį sprendimÄ nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai jam tampa žinomos sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinanÄios teisinÄs ir faktinÄs aplinkybÄs. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ padarÄ visiÅ¡kai neanalizavÄs faktinių bylos aplinkybių, t.y. nenustatÄs, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, kad atsakovas (vartotojas) bÅ«tų prieÅ¡taravÄs konkreÄiai sutarties sÄ lygai, ir tokiu bÅ«du pažeidÄ minÄto Europos Teisingumo Teismo preliminaraus sprendimo reikalavimus.
IeÅ¡kovas, tiek sudarydamas Kredito sutartį, tiek rengdamas procesinius dokumentus skyrÄ daug laiko, jÄgų ir lÄšų, todÄl sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai bÅ«tų vertinami iÅ¡ esmÄs.                            Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
NagrinÄjant atskiruosius skundus taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios civilinį procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 338 str.).TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatÄs ginÄo Å¡alis siejanÄių teisinių santykių pobÅ«dį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisÄs aktų nuostatomis, dÄl to pagrįstai jau ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklÄ, ex officio sprendÄ klausimÄ dÄl standartinÄs vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatanÄios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams, ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ nutartį.
Å iame kontekste teisÄjų kolegija pabrÄžia, kad skundžiama žemesnÄs instancijos teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos SÄ jungos teisÄ atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimÄ nacionalinÄje teisÄje. TeisÄs kreiptis į teismÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina CPK normos, kurios apibrÄžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminÄs gynybos teise ar teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kitos â dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipianÄio į teismÄ asmens pasirinkimo.
Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinÄsiantį bylÄ , pasirenka ginÄo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinÄios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginÄo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis Å¡alims teisÄ (laisvÄ) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklÄmis nustatytÄ bylos nagrinÄjimo vietÄ . CPK normos Å¡alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyviu draudimu Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir rūšinį teismingumÄ (CPK 32 str. 2 d.).
TaÄiau Å¡iuolaikinÄje sutarÄių teisÄje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvÄs principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarÄių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ . Nacionalinio teismo (teisÄjo) teisÄ ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavÄs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98âC-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybÄs Å«kio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybÄs įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisÄs, bei atkreipÄ dÄmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginÄuose neretai peržengiamos privaÄių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik paÄiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenÄs daliai ar net visai visuomenei.
DÄl to ginÄÄ nagrinÄjantis teismas turi pareigÄ patikrinti vartojimo sutarÄių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams ex officio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009), tame tarpe ir vartojimo sutarÄių sÄ lygų, susijusių su ieÅ¡kovo tinkamo teisÄs kreiptis į teismÄ realizavimu (CPK 5 str. 1 d., 111 str., 135 str.), atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams, kurios tikrintinos (revizuotinos) bÅ«tent ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje. Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare, nacionalinių teisÄs aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinÄ teisÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.
TodÄl aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs (CK 6.193 str.-6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklÄ (vadinamoji contra proferentem taisyklÄ), kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dÄl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priÄmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b.
Nr. 3K-3-1137/2002). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipÄsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu, savo reikalavimÄ dÄl skolos ir sutartinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininko M. R. kildindamas iÅ¡ 2007-06-08 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. VK07/06/29V 17 p. pažeidimo, kuriuo grindÄ savo reikalavimo teisÄ Ä¯ įsiskolinimo ir metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, nustatytų Å¡alių susitarimu vartojimo kredito sutarties iÅ¡ atsakovo M.
R. priteisimÄ , Å¡iam sutartyje nustatytu laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų bankui. TodÄl esamomis faktinÄmis aplinkybÄmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), ir jos standartines sÄ lygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sÄ Å¾iningumo kriterijų aspektu. PažymÄtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarÄių sÄ lygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalÄjo daryti įtakos vartotojas, ypaÄ jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavÄjo ar paslaugų teikÄjo parengtoje standartinÄje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.).
Atskirajame skunde apeliantas neneigia, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju sutartyje esanÄios sÄ lygos yra tipinÄs paslaugų teikÄjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sÄ lygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinÄ teisÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dÄl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. v.
Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos paÄios kategorijos Å¡alių â paslaugų teikÄjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kai viena Å¡alis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendÄ, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinÄs ir faktinÄs aplinkybÄs. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinÄs nesÄ Å¾ininga, teismas jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja.
Nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinÄs jurisdikcijos patikrinimÄ , todÄl apeliantas nepagrįstai teigia, jog minÄtas Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas Å¡ioje byloje netaikytinas.IÅ¡dÄstytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jau ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje sÄ Å¾iningumo aspektu įvertino minÄtÄ Sutarties 17 p. standartinÄ nuostatÄ , įtvirtinanÄiÄ sutartinį teismingumÄ , jog iÅ¡ Sutarties galintys kilti ginÄai yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti â Vilniaus m. 2-ajame apylinkÄs teisme.
Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie Sutarties 17 p. numatytos sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ padarÄ visiÅ¡kai neanalizavÄs faktinių bylos aplinkybių ir nepateikdamas nei vieno objektyvaus motyvo, nÄra pagrįstas. Kaip minÄta, atlikdamas savo teritorinÄs jurisdikcijos patikrinimÄ , teismas ex officio vertina ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), kurių pagrindu sprendžia, ar sutarties sÄ lyga, įtvirtinanti sutartinį teismingumÄ , yra sÄ Å¾ininga.
NagrinÄjamu atveju, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, kad Sutarties 17 p. nustatyta standartinÄ sÄ lyga sprÄsti ginÄÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybÄ, jog atsakovas savo paraÅ¡u sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklÄmis. Sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog Å¡iuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties Å¡alis buvo priverstas priimti jam siÅ«lomas (primetamas) ieÅ¡kovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sÄ lygas, o prieÅ¡ingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.).
TeisÄjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dÄl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾ininga (CK 6.188 str. 6 d.), todÄl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Be to, apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog, esant tokiam aiÅ¡kinimui, standartinÄje sutartyje iÅ¡ viso negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklÄs. AukÅ¡Äiau paminÄti teisÄs aktai nedraudžia standartinÄse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinanÄiÄ sÄ lygÄ (CPK 32 str. 1 d.), taÄiau tokiu atveju ji turi neprieÅ¡tarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsaugai keliamiems reikalavimams.   Nurodytais motyvais teisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinÄs jurisdikcijos patikrinimÄ ir nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais.
Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieÅ¡kinyje nurodoma Vilniuje, Maumedžių g. 9-1, t.y. Vilniaus m. 1-ojo apylinkÄs teismo aptarnaujamoje teritorijoje, ginÄo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkÄs teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisÄs aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. PažymÄtina, kad sutartinio teismingumo aiÅ¡kinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiÅ¡kus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b.
Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009, 2010-01-04 c.b. Nr. 2S-7-464/2010 ir t.t.).Pripažinus atskirÄ jį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apelianto valstybÄs naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinÄs instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos â 2,80Lt (b.l. 18) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija n u t a r Ä: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkÄs teismo 2009 m. rugpjÅ«Äio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc (AB) 2 (du) litus ir 80 centų dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybÄs naudai. Kolegijos pirmininkÄ                                                                              Dalia KaÄinskienÄ TeisÄjai                                                                                           Tatjana ŽukauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algirdas AuruÅ¡keviÄius