9ecaf408-aee8-4f81-9e2b-e26ef748ec18 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                              Civilinė byla Nr. 2A-1060/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios ViÅ¡inskienės,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-756-653/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoangaras“ ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB ,,Autoangaras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. 312 444 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas turtas ir visi įmonės dokumentai. IÅ¡ Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų ieÅ¡kovas nustatė, kad įmonėje turto buvo už 312 444 Lt. Ä®monės vadovu nuo 2005-09-01 iki 2011 m. lapkričio mėn. buvo atsakovas.

Vėliau naujas vadovas nebuvo paskirtas. Atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas – apskaityti turtÄ ir prievoles, iÅ¡saugoti tinkamai apskaitytÄ turtÄ tam, kad bÅ«tų atsiskaityta su kreditoriais, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ â€“ perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui. Kadangi turtas ieÅ¡kovui neperduotas, įmonei padaryta turtinė žalÄ , kuriÄ turi atlyginti ieÅ¡kovas. Po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir dalies dokumentų perdavimo, dokumento, kuriuo bÅ«tų įformintas turto perdavimas iÅ¡ atsakovo kitam asmeniui nebuvo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra aptarti turto perdavimo klausimai.

Akcininkas H. K. 2013-03-27 raÅ¡tu antstoliui patvirtino, kad jam turtas perduotas nebuvo. Taip pat atsakovas, perleidžiant akcijas, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas Å«kines operacijas dėl įmonės turto. Ä®monės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė ne tik darbo sutarties metu, tačiau ir jai pasibaigus, kadangi įmonės ir vadovo santykius reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir kiti teisės aktai, įmonės vadovÄ su įmone sieja fiduciariniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 312 444 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-07-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo 7 148,87 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės valdymo organai per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ balanso sudaryto nutarties iÅ¡kleti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, tačiau bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas.

Atsakovo, kaip įmonės vadovo, darbo santykiai su įmone tęsėsi iki 2011-11-30, o 2011-11-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam priklausančias įmonės akcijas H. K.. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo kito vadovo įmonėje nebuvo paskirta. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po darbo santykių su įmone nutraukimo ir akcijų pardavimo jis perdavė dokumentus naujam akcininkui. Atsakovas prašė iÅ¡kviesti į teismo posėdį buvusiÄ Ä¯monės buhalterę L.

Ž., tačiau Å¡ios liudytojos adreso, kuriuo galima bÅ«tų įteikti teismo Å¡aukimo, atsakovas nepatikslino, jokios iniciatyvos, siekiant užtikrinti liudytojos atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, nesiėmė, bylos eiga nesidomėjo ir pats į du paskutinius teismo posėdžius neatvyko. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (jam netinkamai vykdant įmonės vadovo pareigas tinkamai apskaityti turtÄ , jį iÅ¡saugoti ir perduoti įmonei, nutrukus darbo santykiams), įmonė patyrė turtinę žalÄ , jai negrÄ Å¾inus turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) nustatyta tvarka.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų juridinių asmenų registre esančių 2010 m. balanso duomenų teisingumÄ , duomenų apie tai, kad esamu turtu buvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais ar kitaip juo buvo disponuojama. Dėl to teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesiremti vieninteliu įrodymu apie įmonės turtÄ â€“ 2010 m. įmonės balansu, iÅ¡ kurio matyti, jog įmonė iÅ¡ viso turėjo turto 312 444 Lt sumai. Kadangi Å¡is turtas po 2011-11-30 nebuvo perduotas nei įmonės akcininkams, nei įmonės administratoriui po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, teismas sprendė, kad įmonė patyrė žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, pasireÅ¡kiančius minėto dydžio turto netekimu.

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 312 444 Lt žalÄ , kuriÄ atsakovas privalo ieÅ¡kovui atlyginti (CK 6.245 str., 6.248 str. 1 d.).                                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡kviesti liudytojÄ L.

Ž., suteikti galimybę pateikti naujus dokumentus, įrodančius, kad turto įmonėje nebuvo tiek, kokiai sumai nurodė pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodo, kad neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas nesiėmė jokios iniciatyvos siekiant užtikrinti liudytojos L. Ž. atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų liudytojos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau to padaryti nepavyko, nes ji buvo kažkur iÅ¡vykusi. Å ios liudytojos parodymai įrodytų, kad įmonėje turto buvo likę tik už maždaug 30 000 Lt.

Atsakovo žiniomis, naujasis akcininkas H. K. bankroto administratoriui pateikė įmonės balansÄ , kuris patvirtina Å¡iuos atsakovo teiginius, tačiau ieÅ¡kovas apie tai nutylėjo ir rėmėsi tik 2010 m. įmonės balansu. IeÅ¡kovas BUAB ,,Autoangaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovo skunde pateikti praÅ¡ymai iÅ¡kviesti liudytojÄ L.

Ž., remiantis tuo, kad neva nebuvo galimybės apklausti jos pirmosios instancijos teisme bei suteikti atsakovui galimybę pateikti teismui papildomus dokumentus, laikytini nepagrįstais, bei pažeidžiančiais CPK 7 ir 8 straipsnius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , neperdavė bendrovės turto bankroto administratoriui.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybėsKasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v.

R. Å ., A. B., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Teismui iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusÄ ;

įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (Ä®BÄ® 10 str. 7 d.). Pagal Ä®BÄ® nuostatas, administratorius perima įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. BalansÄ administratorius sudaro iÅ¡ bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam bÅ«na pateikti įmonės valdymo organų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai.

Atitinkamai nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – Å¡iuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,Autoangaras“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo konsultantai“, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 10 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ Â (b. l. 13-15).

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas E. M. laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2012-08-01 buvo UAB ,,Autoangaras“ vadovas (b. l. 10-12). IeÅ¡kovas UAB ,,Autoangaras“ administratorius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dėl ko buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Apeliantas teigia, kad 2011-11-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančias UAB ,,Autoangaras“ akcijas H.

K., todėl pareiga perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus atsirado H. K.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad keičiantis įmonės vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimÄ , tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Remiantis byloje esančia VSDF pažyma, atsakovÄ E. M. bei ieÅ¡kovÄ darbo santykiai siejo iki 2011-11-30 (b. l. 47). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, pardavęs akcijas H.

K. bei nutraukęs darbo santykius su bendrove, bÅ«tų perdavęs bendrovės dokumentus bei turtÄ Å¡iam asmeniui. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudijęs H. K., prieÅ¡ingai, liudytojas nurodė, kad įsigijus akcijas, atsakovas nei turto, nei su turtu susijusių dokumentų jam neperdavė (b. l. 100-101). Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kuriais bÅ«tų įformintas įmonės dokumentų bei turto perdavimas kitiems asmenims. Įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratoriui neperduoto UAB ,,Autoangaras“ turto yra atsakingas atsakovas E. M. ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Ä¯monei bei jos kreditoriams žalÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ä®monės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.).

Konstatuodamas balanso įrodomÄ jÄ vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v.

R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013). Ieškovas BUAB ,,Autoangaras“ administratorius ieškinyje nurodė, kad pagal paskutinius 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra pateikti Juridinių asmenų registrui, matyti, jog 2010-12-31 įmonė turtėjo turto už 312 444 Lt, tačiau šis turtas administratoriui nebuvo perduotas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovo argumentu, apeliaciniame skunde nurodė, kad įmonėje turto buvo likę tik už maždaug 30 000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Å iuo atveju atsakovas teigdamas, kad bendrovė turėjo mažiau turto nei nurodyta 2010 m. bendrovės balanse, jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Niekuo nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad naujasis akcininkas H.

K. bankroto administratoriui buvo pateikęs kitÄ Ä¯monės balansÄ . Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad dėl atsakovo aplaidumo, nerÅ«pestingumo ir neteisėto neveikimo ieÅ¡kovui buvo padaryta 312 444 Lt žala. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto iÅ¡saugojimui ir jo perdavimui naujajam įmonės akcininkui, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalÄ ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams.

Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiu bei priežastiniam ryÅ¡iui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.).Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl liudytojos iÅ¡kvietimoAtsakovas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį buvusiÄ Ä¯monės buhalterę L. Ž.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokį praÅ¡ymÄ atsakovas buvo pareiÅ¡kęs ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , tris kartus siuntė Å¡iai liudytojai teismo Å¡aukimus į teismo posėdžius atsakovo nurodytu adresu (b. l. 79-80, 87, 89-91). Tačiau teismo Å¡aukimų liudytojai L.

Ž. įteikti nepavyko, atsakovas Å¡ios liudytojos adreso, kuriuo bÅ«tų galima įteikti teismo Å¡aukimo, nepatikslino, byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų ėmęsis veiksmų, siekiant informuoti liudytojÄ apie paskirtų teismo posėdžių laikÄ ir vietÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamos į pareigÄ Ä¯rodinėti, nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.), tai lemia dispozityvumo bei rungimosi principai (CPK 12 str., 13 str.).

Tačiau Å¡alis, praÅ¡anti iÅ¡kviesti asmenį į civilinės bylos nagrinėjimÄ liudyti, ir pati turi labiau pasirÅ«pinti tokio asmens realiu atvykimu. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, bei tai, kad teismas turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo greičiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto praÅ¡ymas dėl liudytojos iÅ¡kvietimo į teismo posėdį atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas turėjo 600 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b. l. 115-116). Å ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui BUAB ,,Autoangaras“ (į. k. 300144039) iÅ¡ atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

 TeisėjaiAlė Bukavinienė Alvydas Poškus Dalia Višinskienė